Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Č. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinta 150 MGL dydžio, tai yra 5649 Eur, bauda. Č. D. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu Č. D., vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę – 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą, įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 4 d., viso 30 parų, kas atitinka 60 MGL, ir nustatyta, jog galutinis Č. D. paskirtos baudos dydis yra 90 MGL (3389 Eur).Alytaus apylinkės teisme gautas nuteistojo Č. D. prašymas panaikinti jam teistumą pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžius. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi nuteistojo prašymas panaikinti teistumą atmestas. Nuteistasis skundžia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jo prašymą panaikinti teistumą tenkinti.Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai dėl administracinio nuteistojo baustumo ir galiojančių administracinių nuobaudų negali būti laikomi pagrindu teistumo nepanaikinimui. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo yra vertinama nuteistojo asmenybė ir jo elgesys po bausmės atlikimo, darbinė veikla ir kitos aplinkybės, kuriomis remiantis sprendžiama apie teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo tikslingumą. Teistumas asmeniui gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu akivaizdžiai matyti, jog asmuo pasitaisė, kritiškai įvertino savo netinkamą nusikalstamą elgesį ir savo pakeistu gyvenimo būdu padarė tinkamas išvadas. Pareiškėjo manymu, jo padaryti administraciniai nusižengimai (teisės pažeidimai) yra mažareikšmiai, padaryti daugiau iš neapsižiūrėjimo, o ne piktybiškai ir, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, jie neįrodo, jog nuteistajam bausmės ir teistumo tikslai dar nėra pasiekti. Tokie pažeidimai, kaip nuteistojo, yra daromi kiekvieną dieną, bet ne dėl noro nusikalsti, o dėl neapdairumo. Atkreipiamas dėmesys, jog dėl teistumo nuteistasis asmeniniame gyvenime bei darbe patiria suvaržymus ir apribojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsniu, įmonės, kurių atstovaujami asmenys yra teisti ir teistumas jiems neišnykęs, negali dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Nuteistasis ir jo šeimos nariai yra vieni didžiausių statybų bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų. Dėl neišnykusio teistumo Č. D. negali eiti šios įmonės generalinio direktoriaus pareigų. Pažymima, kad beveik visą gyvenimą Č. D. dirbo statybų sektoriuje, norėtų ir toliau jame dirbti, kurti naujas įmones. Tačiau didžioji dalis užsakymų šiame sektoriuje yra gaunama būtent dalyvaujant viešuosiuose konkursuose. Kadangi teistumas Č. D. nėra panaikintas, todėl tokiu būdu savo verslo plėtoti jis negali. Dėl jam galiojančio teistumo yra patiriama didelė žala ne tik jam, bet ir būsimiems darbuotojams bei valstybei.Skunde pažymima ir tai, kad teistumas sukuria neigiamas pasekmes ir nuteistojo asmeniniame gyvenime, kadangi iki nuteisimo jis buvo (duomenys neskelbtini), sėkmingas verslininkas, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime ir užsiėmė labdaringa veikla. Jo psichinė savijauta dėl turimo teistumo yra labai prasta, jis yra atsiribojęs nuo įprastos veiklos, gyvena sodyboje užmiestyje, savo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik ¼ etato dėl to, kad teistumo faktas jį emociškai žaloja. Teismas, šių aplinkybių nevertinęs, tik formaliai atmetė nuteistojo prašymą bei padarė nepagrįstas išvadas, kad teistumas netrukdo nei Č. D. darbinei veiklai, nei asmeniniam gyvenimui. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Skundas atmetamas.BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį.BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimus ir atlikę paskirtą bausmę, turinčiais teistumą laikomi trejus metus po bausmės atlikimo. Iš teikimo bylos matyti, jog nuteistasis jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo 2016 m. liepos 28 d., taigi bendrąja tvarka teistu jis laikomas iki 2019 m. liepos 28 d., o terminas, kuomet nuteistasis turi teisę su prašymu kreiptis dėl teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo suėjo 2018 m. sausio 28 d.Atsižvelgiant į aptartus duomenis, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam Č. D. panaikinti teistumą, kadangi yra praėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tačiau pagrindine priežastimi, lėmusia apylinkės teismo atsisakymą panaikinti teistumą nuteistajam, buvo nustatytos jį charakterizuojančios aplinkybės. Nors nuteistasis darbinėje ir visuomeninėje veikloje charakterizuojamas teigiamai, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, o paskirtą baudą sumokėjo praėjus pakankamai trumpam terminui po nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teistumo laikotarpiu buvo kelis kartus baustas administracine tvarka, šiuo metu turi galiojančių nuobaudų. Skunde pareiškėjas teigia, jog tokios nuobaudos negali būti laikomos priežastimi teistumo nepanaikinimui. Tačiau teistumo termino sutrumpinimo taikymas yra individualus, o kiekvienu konkrečiu atveju, turi būti atsižvelgiama į nuteistą asmenį charakterizuojamų aplinkybių visumą. Priešingai nei teigiama skunde, Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuomet pakartotinai viršijamas leistinas greitis, negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu ar nusižengimu, juo labiau, kai net ir galiojanti administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį - dėl savavališko valstybinės ir privačios žemės užėmimo (užtvėrimo) - nesudaro pagrindo išvadai, jog Č. D. jau šiuo metu yra pasiruošęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir jų nepažeidinėti. Vertinant skundo motyvus, būtina atsižvelgti ir į tai, jog jame yra išreiškiamas nekritiškas požiūris į nustatytus administracinius nusižengimus bei teisės pažeidimus, taip pat teistumo termino traktavimas, vertinant jį tik nuteistojo patiriamų pasekmių kontekste. Tai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistajam jau šiuo metu baudžiamajame procese patiriami suvaržymai yra pakankami. Nors skunde nuteistasis dėsto argumentus, kad teistumo panaikinimas pagerintų jo ir šeimos emocinę būklę, tačiau jokių tai objektyviai patvirtinančių duomenų pateikta nėra. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo nutartyje, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie nuteistojo skundo dėl jo patiriamų asmeninių ir darbinės veiklos suvaržymų pagrįstumą. Kaip matyti iš pateikiamų nuteistojo charakteristikų, jis ir toliau aktyviai užsiima tiek darbine, tiek visuomenine veikla. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog po nuteisimo, teistumo laikotarpiu, privačių jo bendrovės užsakovų paslaugų užsakymo pokyčių neįvyko. Vien tai, jog nuteistasis teigia, kad panaikinus teistumui, imsis kurti darbo vietas, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokios veiklos nuteistasis tikrai imsis. Todėl ši aplinkybė negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, jog Č. D. buvo nuteistas už BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą. Jo veiksmai buvo susiję su viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimais, viršijant einamų pareigų pagrindu suteiktus įgaliojimus. Skunde dėstomi argumentai, jog panaikinus teistumą, nuteistasis sieks ir toliau vykdyti veiklą, susijusią su viešaisiais pirkimais, steigdamas įvairias bendroves, dalyvaudamas juridinio asmens, susijusio su nusikaltimais, už kurių padarymą Č. D. pripažintas kaltu, veikloje - nepagrindžia materialiųjų sąlygų teistumo panaikinimui egzistavimo. Pažymėtina, kad Č. D. šiuo metu neigiamas pasekmes patiria dėl veikų, už kurių padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Jo patiriami suvaržymai tiek darbinėje, tiek visuomeninėje veikloje, pablogėjusi reputacija, yra būtent jo neteisėtų veiksmų pasekmė. Nuteistojo skunde išdėstyti argumentai dėl blogos emocinės būsenos, šeiminės aplinkybės, nesant išskirtinių, itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamu pagrindu sutrumpinti jo patiriamų teisinių pasekmių – teistumo – terminą ar jį panaikinti. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam Č. D. panaikinti teistumą, tačiau įvertinus išdėstytas aplinkybes, daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, nėra pagrindo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu nuteistajam panaikinti teistumą netikslinga. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi nuteistojo prašymas panaikinti teistumą buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai, todėl teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo Č. D. skundą ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Č. D. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.