Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. spalio 7 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“ ieškinį atsakovei J. B. dėl nuostolių ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2019 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas ieškovės prašymas leisti neteikti procesinių dokumentų vertimo į kinų kalbą.

4. 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. spalio 1 d. pateikti teismui patikslinto ieškinio ir visų jo priedų bei jų vertimo į kinų kalbą originalus ar patvirtintas kopijas popierine forma.

5. 2019 m. spalio 4 d. teisme gautas pakartotinis ieškovės prašymas dėl leidimo neteikti procesinių dokumentų vertimo į kinų kalbą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė per pastaruosius penkerius metus dalyvavo daugelyje teisminių procesų, kurių metų yra pareiškusi, kad ji supranta lietuvių kalbą, taip pat kad supranta, skaito ir rašo rusų kalba, ir nė vienoje byloje atsakovė nereikalavo vertimo į kinų kalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis teismas nustatė apeliantei terminą ieškinio trūkumui pašalinti – pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į kinų kalbą, o šių trūkumų nepašalinus – paliko ieškinį nenagrinėtą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pateikiamų procesinių dokumentų kalbą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl pateikiamų procesinių dokumentų kalbos

13. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Emu group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. B. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018 ieškovės ieškinį patenkino – nutraukė 2015 m. balandžio 27 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; taikė restituciją ir priteisė ieškovei UAB „Emu group“ iš atsakovės 57 924,03 Eur, o atsakovei J. B. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, grąžino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl notarės ir kitų išlaidų atlyginimo atitinka CK 6.221 straipsnio 2 dalį, tačiau jis nedetalizuotas, už jį nesumokėtas žyminis mokestis, todėl šį ieškovės reikalavimą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo šio ieškinio reikalavimo priėmimo.

16. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus nurodytą ieškovės reikalavimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovė patikslino jį, prašydama priteisti iš atsakovės J. B. 12 646,67 Eur nuostolių ir žalos atlyginimą, 12 596,40 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

17. Atsakovės advokatas, gavęs lietuvių kalba parengtą ieškovės patikslintą ieškinį, raštu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti ieškovę procesinius dokumentus atsakovei pateikti jos gimtąją kalba – kinų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. spalio 1 d. pateikti teismui patikslinto ieškinio ir jo priedų vertimus į kinų kalbą, o ieškovei šio įpareigojimo neįvykdžius, 2019 m. spalio 7 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

18. Ieškovė, nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo nutartimis, teigia, kad aptariamu atveju teismui nebuvo pagrindo įpareigoti ją pateikti procesinių dokumentų vertimus į kinų kalbą, nes pati atsakovė teisminių procesų metu ne kartą yra nurodžiusi, kad ji supranta lietuvių ir rusų kalbas, be to, atsakovė byloje yra atstovaujama advokato, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti valstybine kalba.

19. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

20. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018; 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-791-553/2018).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą, konstatavo, kad, ieškovei nepateikus procesinių dokumentų vertimo į kinų kalbą, neįmanoma tinkamai išnagrinėti civilinę bylą.

22. Spręsdamas dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nagrinėjamas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių ir netesybų, atsiradusių dėl pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo, priteisimo laikytinas papildomu reikalavimu, kuris nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teismo nagrinėjant pagrindinę bylą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismui neišsprendus šio byloje pareikšto reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas bylos dalį dėl šio reikalavimo grąžino pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

23. Pažymėtina, kad pagrindinė byla dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neprašant ieškovės procesinius dokumentus išversti į atsakovės gimtąją kinų kalbą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžių metu atsakovė naudojosi paslaugomis vertėjos, kuri vertė teismo ir visų posėdyje dalyvaujančių asmenų pasisakymus iš lietuvių į rusų kalbą, atsakovė paaiškinimus teismo posėdžiuose taip pat teikė rusų kalba, kurią pakankamai gerai supranta.

24. Be to, atsakovei šioje civilinėje byloje 2017 m. balandžio 28 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas. Remiantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir moka valstybinę kalbą, advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, kad civilinės bylos neįmanoma tinkamai išnagrinėti, nesant pateiktų procesinių dokumentų vertimo į kinų kalbą, taip pat teismo ieškovei nustatytas įpareigojimas pateikti procesinių dokumentų vertimus laikytini nepagrįstais.

26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pateikiamų procesinių dokumentų kalbą, nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti procesinių dokumentų vertimus į kinų kalbą, o šio įpareigojimo neįvykdžius – ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiamos nutartys naikintinos ir byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

27. Ieškovė atskiruoju skundu taip pat prašo skirti atsakovės advokatui A. N. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės nuomone, atsakovės atstovas žino, kad vertimo į kinų kalbą atlikimas yra komplikuotas, todėl, prašydamas teismo įpareigoti ieškovę pateikti procesinių dokumentų vertimus į kinų kalbą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas sutrikdyti bylos nagrinėjimą ir vilkinti teisminį procesą.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.

29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Įvertinęs aptartą teismų praktiką šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tai, jog atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę išversti procesinius dokumentus į atsakovės gimtąją kinų kalbą, net ir esant duomenų, kad atsakovė moka rusų kalbą, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovės prašymas skirti atsakovės advokatui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

patenkinti atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. spalio 7 d. nutartis ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atmesti ieškovės prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.