Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualią veiklą, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Minėto nusikaltinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Pabrėžtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį.

Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 111 punktą psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC) nurodyta nedidelio kiekio riba yra 0,2 g. Nagrinėjamu atveju, specialisto išvadoje nurodyta, kad minėtos medžiagos masė yra 6,018 g, kurio kiekis viršija numatytą nedidelio kiekio ribą (0,2 g), tačiau neviršija didelio kiekio ribos (20 g). Pagal rekomendacijų 26 punktą narkotinės medžiagos kanapių dervos nedideliu kiekio riba yra 0,25 g, šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamasis laikė 0,904 g minėtos narkotinės medžiagos, toks kiekis viršija nedidelio kiekio ribą, tačiau neviršija rekomendacijose numatytos didelio kiekio ribos 25 g. Toks psichotropinės ir narkotinės medžiagos kiekis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, dalyką.

Kaltinamasis S. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinių medžiagų disponavimo faktą. Teigė įgijęs iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 8 juodos spalvos maišelius su „kristalais“ ir baltame popieriuje įvyniotą „žolę“. Visus 8 maišelius su „kristalais“ įdėjo į juodos spalvos vyrišką kojinę bei paslėpė savo namuose vonioje po dušo kabina, o į baltą popierių įvyniotą „žolę“ pasiliko kelnių kišenėje. Žmona jo kelnių kišenėje rado nupirktą „žolę“, jis jos net nespėjo surūkyti. Tą dieną, kai nusipirkęs parsinešė į namus „kristalus“, jis dalį jų susmulkino į miltelius ir sutraukė per šnervę. Kai namuose vartojo narkotines medžiagas niekas nematė. O likusią dalį parsineštų „kristalų“ paslėpė vonioje po dušo kabina. Po tos dienos, dar vieną kartą, jis namuose, kai niekas nematė, išsitraukęs iš po dušo kabinos susmulkino „kristalus“ ir pavartojo, o likusius „kristalus“ maišeliuose vėl įdėjo į kojinę ir paslėpė vėl vonios kambaryje po dušo kabina. 2024 m. rugpjūčio 25 d. naktį žmona jį pažadino ir pasakė jog rado, jo narkotines medžiagas ir kad iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams žmona atidavė ne tik po dušo kabina rastus „kristalus“, bet ir baltame popieriuje įsuktą „žolę“, kurią ji buvo paėmusi anksčiau. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir liudytojos L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. rugpjūčio 25 d. A. G.-M. ir R. G. tarnybiniai pranešimai, 2024 m. rugpjūčio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2024 m. lapkričio 15 d. Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

Teismas nenustatė kaltinamojo S. P. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuotą psichotropinę ir narkotinę medžiagą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie indikuotų, jog psichotropine ir narkotine medžiagomis S. P. disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar platinti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad S. P. kitais būdais platino (vaišino, dovanojo) su savimi turėtą psichotropinę medžiagą. Pažymėtina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties pėdsakų, o tai patvirtina, kad draudžiamas medžiagas kaltinamasis laikė savo vartojimui.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime S. P. inkriminuotas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad draudžiamas medžiagas jis įgijo iš pažįstamo A., tačiau jokių šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, šios aplinkybės nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinamojo parodymų nepakanka pripažinti, kad minėta alternatyvi veika yra įrodyta.

Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinimo dalis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo yra grindžiama tik prielaidomis, todėl ši aplinkybė vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu iš kaltinimo šalinama kaip neįrodyta, paliekant tik įstatymų nustatyta tvarka įrodytas aplinkybes dėl narkotinės ir psichotropinės medžiagos laikymo. Šis faktas nepaneigia S. P. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymas, neturint tikslo jų platinti, o to visiškai pakanka pripažinti S. P. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamų psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekį (rastos ir svarstyklės), suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2024 m. rugpjūčio 25 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,904 g narkotinės medžiagos – kanapių derva ir nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 6,018 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC, klopedronas), kurios dalį suvartojo, o likusią dalį, t. y. 6,018 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC, klopedronas), ir 0,904 g narkotinės medžiagos – kanapių derva laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 01.00 val. minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas aptikusi sutuoktinė perdavė atvykusiems policijos pareigūnams.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. P. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu ir nustatytu 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminu (2 t., el. b. l. 11-13).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. P. padarė vieną tyčinę (tiesioginė tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

S. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis), taip pat teistas užsienyje (2 t., el. b. l. 1-7). Polis II informacijos apie pretendentą išrašo duomenimis jis baustas administracine tvarka (1 t., el. b. l. 86-89). „Sodra“ duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) d. vykdo individualią veiklą (1 t., el. b. l. 134-135). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis) nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2500 Eur iki 100 000 Eur) dydžio bauda. Teismas vertina, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis – už BK 259 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eurų) dydžio bauda – viršija numatytą bausmės minimumą, tačiau neviršija bausmės vidurkio. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siūlomos baudos dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė S. P. ir yra skirtina.

S. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 MGL (3000 Eurų) dydžio baudą.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. 04.26 val. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. 14.33 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 31-36 131-1330. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai ji įskaitytina į S. P. paskirtą 60 MGL dydžio baudos bausmę ir laikytina, kad likusios baudos dydis yra 58 MGL – 2900 Eur.

Kaltinamasis S. P., sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, neprieštaravo ir pareiškime siūlomame ilgesniam baudos sumokėjimo terminui – 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat aplinkybę, kad jis turi tris (duomenys neskelbtini) vaikus, daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai savarankiškai sumokėti yra per trumpas dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį, už įstatyme nustatytą kaltinamajam skirtinos bausmės baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį, todėl kaltinamajam nustatomas prokuroro pareiškime siūlomas – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

V. Kiti klausimai

S. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 124-127) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Likę milteliai ir likusi kanapių derva supakuoti į du plastikinius užspaudžiamus maišelius perduoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) – BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

- Vokas, kuriame yra po tyrimo likę šeši vokai, devyniasdešimt šeši plastikiniai maišeliai, popieriaus lankstinukas, elektroninės svarstyklės, metalinis peiliukas, plastikinis indelis su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu, perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėli skyrių adresu (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 MGL – 4500 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. paskirti 60 MGL – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti S. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d., 04.26 val. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d., 14.33 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad likusios baudos dydis 58 MGL – 2900 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai eurų).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Likusius miltelius ir likusią kanapių dervą supakuotus į du plastikinius užspaudžiamus maišelius perduotus į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- Voką, kuriame yra po tyrimo likę šeši vokai, devyniasdešimt šeši plastikiniai maišeliai, popieriaus lankstinukas, elektroninės svarstyklės, metalinis peiliukas, plastikinis indelis su plastikiniu strypeliu bei vatos tamponėliu, perduotus saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėli skyrių adresu (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.