- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2-1379-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02398-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-812-653/2018 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scandagra“ dėl hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo, hipotekos pabaigos ir vykdomojo įrašo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. R. pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti hipoteka užtikrintą prievolę įvykdyta; pripažinti hipoteką pasibaigusia ir panaikinti 2016 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Scandagra“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo, sumokėdama 550 Eur žyminio mokesčio ir prašydama atidėti jai likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – atidėjo 50 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio procesinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir nustatė apeliantei 7 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti teismui papildomi įrodymai apie jos darbo užmokestį, vieno iš Lietuvos bankų sąskaitos išrašą apie pinigų likutį bei hipoteka užtikrintus 47 vnt. nuosavybės teise turimus nekilnojamuosius daiktus, iš dalies patvirtina, jog šiuo metu ieškovės galimybės sumokėti visą žyminį mokestį yra apsunkintos.
6. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų apie visas jos turimas pajamas, indėlius ir pan., apie įregistruotas transporto priemones, be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė šioje byloje naudojasi mokama advokato pagalba, ir, bylos duomenimis, vykdo verslą, turėjo galimybę sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į žyminio mokesčio sumokėjimo tikslus, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atidėti ieškovei 50 proc. žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, o kitą 50 proc. nesumokėtą žyminio mokesčio dalį apeliantė įpareigotina sumokėti per 7 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos ir pateikti teismui tą patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė V. R. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti – atidėti apeliantei V. R. visos likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
7.1. Apeliantė iš karto negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos už paduodamą apeliacinį skundą, tačiau jai nepalankaus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo atveju ji galėtų sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį. Apeliantės vidutinis darbo užmokestis (netto) (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. birželio 26 d. pažymą yra 601,55 Eur per mėnesį. Apeliantės vidutinis darbo užmokestis (netto) (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. birželio 20 d. pažymą yra 20,45 Eur per mėnesį. Nors apeliantė turi nekilnojamojo turto, šio turto panaudoti žyminiam mokesčiui sumokėti ji negali, nes visas apeliantės nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka.
7.2. Apeliantė nepateikė pažymų apie indėlius, nes tokių indėlių neturi ir negali turėti. Apeliantė skolinga dideles pinigų sumas įvairiems kreditoriams, todėl laisvų pinigų, kuriuos galėtų laikyti kaip indėlius ar kitus finansinius instrumentus, apeliantė objektyviai negali turėti. Kelių transporto priemonių, taip pat traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų nuosavybės teise apeliantė neturi. Apeliantė yra ūkininkė, tačiau šiuo metu pajamų iš ūkio negauna, nes žemės ūkio veikla yra sezoninė, o šiuo metu dar neatėjo derliaus nuėmimo metas. Be to, net prasidėjus derliaus nuėmimui, šio derliaus ar iš jo gautinų pajamų jau laukia kreditoriai, taip pat ir šios bylos atsakovė.
7.3. Aplinkybė, kad apeliantė naudojasi advokatų pagalba, neturėtų būti laikoma sunkinančia, sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, juo labiau kad apeliantė nėra pateikusi duomenų apie turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, o mokėtina žyminio mokesčio suma yra palyginti didelė. Teismas skaičiavo 4 214 Eur žyminį mokestį, o kadangi apeliacinis skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turėtų būti mokamas 3 160,50 Eur žyminis mokestis. Apeliantė sumokėjo 550 Eur žyminio mokesčio dalį, todėl nutartis keistina ir likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, ieškovei sumokėjus 550 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, atsisakė atidėti visos likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, bet atidėjo 50 proc. žyminio mokesčio dalies mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Lietuvos Respublik?s Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.)
11. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė V. R., sumokėjusi 550 Eur už paduotą apeliacinį skundą, prašė atidėti iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo visos likusios žyminio mokesčio sumos, t. y. 2610,50 Eur (kadangi Vilniaus apygardos teismo neapskųstoje ir įsiteisėjusioje 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje buvo nustatyta, kad už ieškinį mokėtinas 4214 Eur žyminis mokestis, apeliaciniu skundu ieškovė ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, o apeliacinis skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis: 4214 x 0,75 - 550) sumokėjimą.
13. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
14. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė įvykdė pirmiau išdėstytus reikalavimus pagrįsti būtinumą atidėti jai visos likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimą.
16. Pastebėtina, kad aplinkybę, jog ieškovės pateikti dokumentai apie jos gaunamą darbo užmokestį, lėšų likučius banko sąskaitose ir hipoteka apsunkintus nekilnojamuosius daiktus, patvirtina apeliantės negalėjimą sumokėti visą žyminį mokestį, iš esmės pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas atidėjo ne visos likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimą, bet tik 50 proc., remdamasis tuo, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų apie jos turimas pajamas, indėlius, įregistruotas transporto priemones, be to, naudojasi mokama advokato pagalba.
17. Reaguodama į pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus (pažymas iš VĮ „Regitra“, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, o taip pat iš KU „Mano unija“ ir KB Rato kredito unijos), kuriuos apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, apeliantei atsikertant į pirmosios instancijos teismo argumentus, priima (CPK 314 straipsnis). Nurodyti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovė neturi jokių indėlių ar kitų taupymo finansinių produktų, o taip pat jos vardu registruotų transporto priemonių, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ar priekabų, bei atitinkamai paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remdamasis jis sprendė nesant pagrindo ieškovei atidėti visos likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie jos gaunamą vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, kuris net keturis kartus mažesnis nei likusi sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, pakankamai patvirtinančius, kad ieškovė neturi neapsunkinto turto (nekilnojamojo ar kilnojamojo), kuriuo galėtų laisvai disponuoti, bei santaupų žyminiam mokesčiui sumokėti, sutikdamas su apeliantės argumentais, kad jos turimų skolų kreditoriams kiekis neleidžia manyti, jog ieškovės, kaip ūkininkės, turtinė padėtis, net ir nuėmus derlių, pasidarytų tokia gera, kad ieškovė galėtų be jokių sunkumų sumokėti iš karto visą žyminį mokestį, taip pat sutikdamas su apeliantės pozicija, jog aplinkybė, kad ieškovė naudojasi mokama advokato pagalba, negali eliminuoti jos teisės pasinaudoti CPK 84 straipsnyje įtvirtintu institutu, bei pripažindamas, kad tiek ieškovės gaunamas darbo užmokestis, tiek verslo vykdymo faktas leidžia ieškovei per tam tikrą laiką sutaupyti būtiną sumą ir sumokėti pastarąją nepalankaus jai galutinio sprendimo atveju, sprendžia, kad siekiant užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo principo veiksmingą įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, tenkinant ieškovės prašymą visiškai – atidedant jai visos likusios žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumos, t. y. 2610,50 Eur, sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti.
Ieškovės V. R. prašymą tenkinti visiškai – atidėti visos likusios 2610,50 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo.