- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- eI3-1884-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00064-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- S. D., J. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- SKR Baltic
- Advokatai
- Karolis Kurapka, Kristijonas Paliutis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės, Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“) dėl raštų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjos S. D. ir J. J. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 23 d. raštą Nr. 49SF-3117-(14.49.104.) (toliau – ir Raštas 1); 2) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų S. D. ir J. J. 2019 m. rugsėjo 19 d. skundą; 3) panaikinti NŽT 2019 m. gruodžio 11 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2395-(7.5) (toliau – ir Raštas 2); 4) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų S. D. ir J. J. 2019 m. spalio 29 d. skundą; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. prašymu (skundu) kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių. Atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsniu, pateikė šioje byloje skundžiamą 2019 m. spalio 23 d. raštą. Be to, pareiškėjos 2019 m. spalio 29 d. pateikė skundą NŽT, kuriuo prašė: 1) kreiptis į Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Vilniaus filialą ir pakeisti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, t. y. išregistruoti 2014 m. vasario 4 d. nustatytus Pastatų kadastro duomenis ir įregistruoti 1995 m. gegužės 20 d. nustatytus Pastatų kadastro duomenis; 2) įregistruoti juridinį faktą apie 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) nuomos; 3) atskirti laisvą žemę nuo pagrindinio žemės sklypo t. y. nustatyti plotą ir ribas laisvos grąžintinos žemės kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 4) įpareigoti UAB „SKR Baltic“ atlaisvinti žemės sklypo dalį, kurioje nėra jokių pastatų arba išliko jų liekanos; 5) atlyginti UAB „SKR Baltic“ už statinių liekanas; 6) atkurti nuosavybės teises į laisvą žemę sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pareiškėjų teigimu, atsakovės ginčijamais raštais į šiuos pareiškėjų prašymus – reikalavimus neatsakė, o tik deklaratyviai nurodė, jog tik pasibaigus teisminiams ginčams, įsiteisėjus teismo sprendimui NŽT spręs klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą (jo dalį). Pareiškėjos mano, kad raštai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, t. y. yra nemotyvuoti ir priimti pažeidžiant gero administravimo principą.
Pažymėjo, jog, jų nuomone, atsakovai nepagrįstai formuoja poziciją, jog pareiškėjų nurodytas reikalavimas – „atkurti nuosavybės teises į laisvą žemę minimam sklypui“ bus sprendžiamas, kai baigsis teisminiai ginčai tarp UAB „SKR Baltic“ bei kitų asmenų dėl nuosavybės atkūrimo į 8,2699 ha ginčo žemės sklypą. Atsakovai nevertina tos aplinkybės, kad UAB „SKR Baltic“ nuolat teikia nepagrįstus ieškinius ir skundus ir inicijuoja teisminius procesus tam, kad vilkintų nuosavybės teisių atkūrimo procesą į 8,2699 ha žemės sklypą. Šiai dienai UAB „SKR Baltic“ tiesiog siekia bylinėtis dėl to paties dalyko (valstybinės žemės nuomos sutarties) dėl ko jau yra pasisakę teismai įsiteisėjusiais baigiamaisiais teismo aktais. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjos ir prašė atsakovų kuo skubiau imtis veiksmų tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės bei teisėti interesai.
Taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 pasisakė, kad tik nustačius, kiek statinių faktiškai buvo 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu, ar šie statiniai atitiko teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas buvo būtinas statiniams eksploatuoti pagal tuo metu Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kokiam terminui gali būti išnuomotas žemės sklypas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237, t. y. tik nustačius, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas galėjo būti 2012 m. liepos 30 d. išnuomotas UAB „SKR Baltic“ kaip statinių savininkei, galima spręsti dėl statinių, nepatenkančių į tą žemės sklypą likimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, atsakovams yra puikiai žinomos aplinkybės ir teisiniai motyvai, nustatyti ir nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, tačiau atsakovė Rašte jais nesivadovavo, o dėl kitų pareiškėjų prašymų, įskaitant prašymą įregistruoti juridinį faktą apie 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos; prašymą atskirti laisvą žemę nuo pagrindinio žemės sklypo t. y. nustatyti plotą ir ribas laisvos grąžintinos žemės kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; ir prašymą įpareigoti UAB „SKR Baltic“ atlaisvinti žemės sklypo dalį, kurioje nėra jokių pastatų arba išliko jų liekanos, apskritai nepasisakė.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad atskirai nagrinėti visus pareiškėjų skunde nurodytus reikalavimus būtų prasminga tik tokiu atveju, jei šiuo metu nebūtų ginčo dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinio statuso. Pažymi, kad pareiškėjos yra pilietės, kurios turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą bei pretenduoja į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančią žemę. Į šią teritoriją patenka ir valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3306-466/2019 (naujas bylos Nr. e2-338-466/2020) pagal ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Minėtoje byloje UAB „SKR Baltic“ įrodinėja, kad ji turi teisę be aukciono išsinuomoti visą valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi, šios bendrovės teigimu, nurodytas žemės sklypas yra užstatytas jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pažymi, jog tuo atveju, jei teismas tenkintų šį UAB „SKR Baltic“ ieškinį, tai kartu reikštų, kad visas valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybės išperkama žemė ir kad nuosavybės teisės natūra į tokią žemę apskritai negali būti atkurtos (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovių teigimu, esant tokiai situacijai NŽT negali priimti jokių sprendimų, dėl kurių ateityje civilinėje byloje Nr. e2-338-466/2020 priimtas teismo sprendimas taptų neįvykdomas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos į šiuo metu nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-3306-466/2019 (Nr. e2-338-466/2020) yra įtrauktos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Taigi, visos minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjamos (ginčijamos) aplinkybės (taip pat jų ryšys su pareiškėjų keliamu klausimu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra) pareiškėjoms (kurios civilinėje byloje yra atstovaujamos advokatų) yra neabejotinai žinomos ir suprantamos.
Nurodo, kad atsakydama į pareiškėjų skunde išdėstytą prašymą kreiptis į Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Vilniaus filialą ir pakeisti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, NŽT Rašte pažymėjo, kad šiuo klausimu taip pat vyksta teisminis ginčas, o NŽT jame dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-3145-595/2019 pagal pareiškėjos UAB „SKR Baltic“ skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmė 2019 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjos UAB „SKR Baltic“ skundą – panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos priimtą sprendimą ir įpareigojo atsakovą VĮ Registrų centrą atstatyti nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d. Minėtas teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs (pateikti apeliaciniai skundai). Pažymėtina, kad minėtoje administracinėje byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvauja ir S. D., atstovaujama advokato Karolio Kurapkos. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjoms yra žinomi ir suprantami skundžiamo Rašto turinys ir jų priėmimo pagrindai, todėl nėra jokio pagrindo Raštą pripažinti nemotyvuotu.
Teismo posėdyje atsakovų atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjų skunde atsakovui suformuluoti reikalavimai yra akivaizdžiai neteisėti ir nepagrįsti, nes jokie teisės aktai nenumato atsakovo pareigos ir teisės keisti privačių žemės sklypų kadastro duomenis, juo labiau nugriauti tokius pastatus ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro, siekiant įvykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Priešingai, įstatymas aiškiai nustato, kad miesto teritorijoje esantys užstatyti valstybinės žemės sklypai yra pretendentams negrąžinami. Tiek pagal 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 nebuvo ir nėra teisinės galimybės atkurti nuosavybės teises į užstatytą valstybinę žemę.
Nurodo, kad šiuo metu galiojantis restitucijos įstatymas valstybės išperkamos žemės statusą sieja su labai įvairiais pagrindais, kurie išvardinti įstatymo 12 straipsnyje, bet kalbant apie miesto teritorijoje esančią užstatytą žemę, įstatymų leidėjas nedaro jokio skirtumo kokios paskirties statiniais ta žemė yra užstatyta: ar tai bus pagalbinio ūkio, ar tai bus komerciniai, ar dar kokios kitos paskirties statiniai, kol statiniai yra, todėl ta žemė apskritai negali būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu pagal įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą: ,,2. Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje <...>“. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo užstatymo faktą patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys, pagal kuriuos žemės sklypas yra užstatytas 100 procentų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra užstatytas trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiais statiniais, kurių įsigijimo sandoriai sudaryti dar 2006-2007 metais, patys pastatai pastatyti iki 1990 m., t. y. dar iki pirmojo nuosavybės teisių atkūrimą numačiusio įstatymo priėmimo. Niekas nei šioje, nei jokioje kitoje byloje neginčija nei pastatų pastatymo nei jų nuosavybės perleidimo pagrindų. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad žemės sklypo užstatymo faktas yra konstatuotas ir prejudicinę reikšmę turinčioje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016.
Atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant paminėto žemės užstatymo fakto, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turi ir valstybės išperkamos žemės statusą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. l-1632 patvirtinto detaliojo plano. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą išperkamos žemės statusas yra siejamas ne tik su esamu žemės užstatymo faktu, bet netgi su patvirtintame detaliajame plane numatytu būsimo užstatymo faktu: ,,tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardytos įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas natūra negrąžinamas, o išperkamas valstybės.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ teigimu, pareiškėjų skunde atsakovui formuluojami reikalavimai jau yra išnagrinėti pasibaigusioje civilinėje byloje, netgi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje tuo klausimu yra aiškiai pasisakęs.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo atmesti pareiškėjų skundą; priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl NŽT vadovybės piktnaudžiavimo valstybinės žemės patikėtinio teisėmis, sisteminio teisės aktų pažeidinėjimo; kreiptis į prokuratūrą, informuojat apie NŽT galimai daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 23 d. rašto ir NŽT 2019 m. gruodžio 11 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra Vilniuje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje“. Pareiškėjos prašė „priimti sprendimą atskirti laisvą žemę nuo pagrindinio žemės sklypo ir atkurti nuosavybės teises žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje pagal pridedamą schemą Nr. 2“.
Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 23 d. raštu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžinimo natūra“ atsakė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3306-466/2019 dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį visam 8,2699 ha žemės plotui bendrovei „SKR Baltic“. Priminė, jog pareiškėjas Skyrius jau buvo informavęs, jog vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsniu nepriiminės jokių sprendimų, kurie turėtų įtakos minėto žemės sklypo teisiniam statusui. Apie tai Skyrius nurodė jau informavęs pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 49SJN-1233-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“; NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 49SFN-1597-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“; NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 49SFN-11647-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“; NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 49SFN-1675-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“; NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. 49SF-1143-(14.49.104.) ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžinimo natūra“; NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 49SF-3117-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžinimo natūra“; NŽT 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1SS-835-(7.54.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. birželio 26 d. raštu Nr. 1SS-1218-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. 1SS-1086-(7.5.) „Dėl skundų“. Paaiškino, jog klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo galės spręsti tuomet, kai pasibaigs teisminis ginčas tarp NŽT ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkės UAB „SKR Baltic“.
Pareiškėjos 2019 m. spalio 29 d. pateikė skundą NŽT direktoriui „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra Vilniuje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje“. Nurodė, jog pakartotinai prašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus išspręsti kilusį ginčą, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė nemotyvuotą atsakymą, nors privalėjo pagal galiojančius įstatymus imtis veiksmingų priemonių siekiant atkurti nuosavybės teises į dalį minimo sklypo. NŽT Vilniaus miesto skyrius turi nustatyti žemės sklypo plotą, kuris yra laisvas ir grąžinti (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams.
NŽT 2019 m. gruodžio 11 d. raštu atsakė, jog vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama. Pakartotinai informavo, jog tik pasibaigus teisminiams ginčams, įsiteisėjus teismo sprendimui NŽT spręs klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą (jo dalį). Atsakydama į pareiškėjų prašymą „kreiptis į Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Vilniaus filialą ir pakeisti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, t. y. išregistruoti 2014 m. vasario 4 d. nustatytus Pastatų kadastro duomenis ir įregistruoti 1995 m. gegužės 20 d. nustatytus Pastatų kadastro duomenis“, nurodė, jog šiuo klausimu taip pat vyksta teisminiai ginčai. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-3145-595/2019 pagal pareiškėjos UAB „SKR Baltic“ skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmė 2019 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjos skundą – panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos priimtą sprendimą ir įpareigojo atsakovą VĮ Registrų centrą atstatyti nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d. Minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (pateikti apeliaciniai skundai).
Pareiškėjos teigia, jog atsakovai į jų skunduose išdėstytus prašymus – reikalavimus neatsakė, o tik formaliai nurodė, jog tik pasibaigus teisminiams ginčams, įsiteisėjus teismo sprendimui NŽT spręs klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą (jo dalį).
Atsakovai pažymi, jog atskirai nagrinėti visus pareiškėjų nurodytus reikalavimus būtų prasminga tik tuo atveju, jei šiuo metu nebūtų teisminio ginčo dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinio statuso.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.
Pažymėtina, jog VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, nustatanti, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, galioja nuo 2017 m. kovo 31 d. Iki nurodytos datos tokią situaciją reguliavo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Aiškinant galiojančią Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, aktualūs yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo išaiškinimai. Taigi, LVAT, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir panašiai) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos turi būti taikomos situacijose, kai abu minėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetas suteikiamas teisminiam nagrinėjimui, todėl, sprendžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus, t. y. pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų viešojo administravimo subjekte ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais, taip pat ir tikslingumo, sumetimais (žr. pvz., LVAT 2020-07-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2114-662/2020).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 23 d. raštu ir NŽT 2019 m. gruodžio 11 d. raštu, be kitų argumentų, pareiškėjoms paaiškino, kad vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, t. y. pradėjus administracinę procedūrą ir paaiškėjus, jog tą patį klausimą pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama.
Pagal Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-338-446/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37661-2018-3) pagal ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, kuriame ieškovė prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018-10-23 sprendimą Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su UAB „SKR Baltic“ jos naudojamo valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomos sutartį. Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti rašytinę žemės sklypo nuomos sutartį su ieškove, nurodydama, jog visa žemės sklypo teritorija yra užstatyta (bendras žemės sklypo plotas 8.2699 ha, užstatytas plotas 8.2699 ha) ir visi žemės sklype esantys statiniai priklauso UAB „SKR Baltic“.
Taigi, vertinant šiuos duomenis, teismas pritaria atsakovų teiginiui, jog tuo atveju, jei teismas tenkintų šį UAB „SKR Baltic“ ieškinį, tai kartu reikštų, kad visas valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybės išperkama žemė ir kad nuosavybės teisės natūra į tokią žemę apskritai negali būti atkurtos (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl akivaizdu, kad esant tokiai situacijai Nacionalinė žemės tarnyba negali priimti sprendimų, dėl kurių ateityje civilinėje byloje Nr. e2-338-466/2020 priimtas teismo sprendimas taptų neįvykdomas.
Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, apie teisme nagrinėjamą civilinį ginčą Pareiškėjos buvo ne kartą informuotos paminėtais Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2019-04-12, 2019-05-02, 2019-05-20, 2019-05-27, 2019-05-30, 2019-06-05 2019-06-30, 2019-06-26 raštais (atsakymais) į pareiškėjų prašymus.
Be to, iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog pareiškėjos į šiuo metu nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-338-466/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37661-2018-3) yra įtrauktos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Taigi, visos minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjamos (ginčijamos) aplinkybės (taip pat jų ryšys su pareiškėjų keliamu klausimu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra) Pareiškėjoms (kurios civilinėje byloje yra atstovaujamos advokatų) yra neabejotinai žinomos ir suprantamos.
Iš ginčijamo 2019 m. gruodžio 11 d. rašto turinio nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba, atsakydama į Pareiškėjų 2019 m. spalio 29 d. skunde išdėstytą prašymą „kreiptis į RC Vilniaus filialą ir pakeisti UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis“, skundžiamame rašte pažymėjo, kad šiuo klausimu taip pat vyksta teisminis ginčas, o Nacionalinė žemės tarnyba jame dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Rašte Pareiškėjoms priminta, kad jų atstovas advokatas Karolis Kurapka VĮ Registrų centro Vilniaus filialui buvo pateikęs 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą pakeisti UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise įregistruotų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro bei registro duomenis; VĮ Registrų centro Vilniaus filialas šį prašymą tenkino – atitinkamai pakeitė minėtų statinių kadastro ir registro duomenis. Dėl to kilo ginčas, kurį nagrinėjo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija bei Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Pagal Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-3145-595/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01343-2019-6) pagal pareiškėjos UAB „SKR Baltic“ skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2019 m. spalio 10 d. sprendimu tenkino pareiškėjos UAB „SKR Baltic“ skundą – panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos priimtą sprendimą ir įpareigojo atsakovą VĮ Registrų centrą atstatyti nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, buvusius iki 2018m. gruodžio 18 d.
Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, VĮ „Registrų centras“ 2019-01-10 raštu „Dėl duomenų tvarkymo nekilnojamojo turto registre“ Nr. S-1251 informavo UAB ,,SRK Baltic“, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs S. D. atstovaujančio advokato Karolio Kurapkos 2018-12-06 prašymą bei vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartį civilinėje byloje pakeitė pareiškėjui nuosavybės teise įregistruotų statinių kadastro bei registro duomenis Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019-01-29 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą dėl VĮ „Registrų centras” Vilniaus filialo veiksmų, kurį papildė 2019-02-07, prašydamas panaikinti Vilniaus filialo sprendimą ir atstatyti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro duomenis, buvusius registre iki S. D. advokato Karolio Kurapkos 2018-12-06 prašymo. Šis teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs (pateikti apeliaciniai skundai).
Esant tokiai situacijai, t. y. kilus teisminiam ginčui, kuris yra susiję su minimo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisiniu statusu, darytina išvada, jog NŽT Vilniaus skyrius ir NŽT priimdami ginčijamus raštus, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi.
Be to, įvertinus tai, jog pareiškėjos yra pilietės, kurios turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą bei pretenduoja į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančią žemę, o į šią teritoriją patenka ir valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pritartina atsakovų teiginiui, jog atskirai nagrinėti visus pareiškėjų skunde nurodytus reikalavimus būtų prasminga tik tokiu atveju, jei šiuo metu nebūtų ginčo dėl valstybinės žemės sklypo teisinio statuso.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3141-261/2019, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2455-662/2019).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog, priešingai nei teigiama skunde, Pareiškėjoms yra žinomi ir suprantami skundžiamų Raštų turinys ir jų priėmimo pagrindai, todėl nėra jokio pagrindo Raštus pripažinti nemotyvuotais. Iš skundžiamų Raštų turinio matyti, kad juose yra nurodyti objektyvūs duomenys, teisės aktų nuostatos, kuriomis remtasi atsakant į pareiškėjų skundą, atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ginčijami Raštai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėti ir pagrįsti.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nenustatyta aplinkybių, įgalinančių panaikinti skundžiamus Raštus, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti skundžiamus Raštus, išvestiniai reikalavimai įpareigoti NŽT atlikti veiksmus taip pat netenkintini.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.