Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir 2021 m. sausio 25 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“, dėl raštų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4.4. Pareiškėjų skunde atsakovui formuluojami reikalavimai jau yra išnagrinėti pasibaigusioje civilinėje byloje, netgi LAT byloje šiuo klausimu yra aiškiai pasisakęs.

II.

7. Teismas aptarė VAĮ 27 straipsnio 5 dalį (galiojančią nuo 2017 m. kovo 31 d.), VAĮ 23 straipsnio 4 dalį (galiojusią iki 2017 m. kovo 31 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios normos taikymo aspektu ir nustatė, kad atsakovai Raštais, be kitų argumentų, pareiškėjoms paaiškino, kad vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, t. y. pradėjus administracinę procedūrą ir paaiškėjus, jog tą patį klausimą pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama.

8. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-338-446/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37661-2018-3) pagal ieškovo UAB „SKR Baltic“ ieškinį atsakovui NŽT, kuriame Bendrovė prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) ir įpareigoti NŽT sudaryti su UAB „SKR Baltic“ jos naudojamo valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Bendrovė yra pareiškusi reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti rašytinę žemės sklypo nuomos sutartį su ja, nurodydama, jog visa žemės sklypo teritorija yra užstatyta (bendras žemės sklypo plotas 8,2699 ha, užstatytas plotas 8.2699 ha) ir visi žemės sklype esantys statiniai priklauso UAB „SKR Baltic“. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas pritarė atsakovų teiginiui, jog tuo atveju, jei teismas tenkintų Bendrovės ieškinį, tai kartu reikštų, kad visas valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybės išperkama žemė ir kad nuosavybės teisės natūra į tokią žemę apskritai negali būti atkurtos (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 12 str. 1 d. 3 p.). Teismas priėjo prie išvados, kad esant tokiai situacijai NŽT negali priimti sprendimų, dėl kurių ateityje Civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas taptų neįvykdomas.

10. Teismas iš Rašto 2 turinio nustatė, jog NŽT, atsakydama į pareiškėjų 2019 m. spalio 29 d. skunde išdėstytą prašymą kreiptis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir pakeisti UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) (Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, Rašte 2 pažymėjo, kad šiuo klausimu taip pat vyksta teisminis ginčas, o NŽT jame dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Rašte 2 pareiškėjoms priminta, kad jų atstovas advokatas K. K. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui buvo pateikęs 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą pakeisti UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise įregistruotų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro bei registro duomenis; VĮ Registrų centro Vilniaus filialas šį prašymą tenkino – atitinkamai pakeitė minėtų statinių kadastro ir registro duomenis. Dėl to kilo ginčas, kurį nagrinėjo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija bei Vilniaus apygardos administracinis teismas.

11. Iš Liteko duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-3145-595/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01343-2019-6) pagal pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims NŽT, S. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2019 m. spalio 10 d. sprendimu tenkino Bendrovės skundą – panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos priimtą sprendimą ir įpareigojo atsakovą VĮ Registrų centrą atstatyti nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d. Įvertinęs minėto teismo sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. S-1251 „Dėl duomenų tvarkymo nekilnojamojo turto registre“ informavo Bendrovę, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs S. D. atstovaujančio advokato K. K. 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą bei vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje pakeitė Bendrovei nuosavybės teise įregistruotų statinių kadastro bei registro duomenis Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2019 m. sausio 29 d. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų, kurį papildė 2019 m. vasario 7 d., prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą ir atstatyti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, buvusius registre iki S. D. advokato K. K. 2018 m. gruodžio 6 d. prašymo. Teismas nurodė, kad aptartas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos yra pilietės, kurios turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą bei pretenduoja į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančią žemę, o į šią teritoriją patenka ir valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pritarė atsakovų teiginiui, jog atskirai nagrinėti visus pareiškėjų skunde nurodytus reikalavimus būtų prasminga tik tokiu atveju, jei nebūtų ginčo dėl valstybinės žemės sklypo teisinio statuso.

14. Aptaręs VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios normos taikymo aspektu, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjoms yra žinomi ir suprantami Raštų turiniai ir jų priėmimo pagrindai, todėl nėra jokio pagrindo Raštų pripažinti nemotyvuotais. Teismas nusprendė, kad Raštai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Netenkinęs pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti Raštus, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus.

III.

16.1. VAĮ 2 straipsnyje yra garantuojama piliečių teisė į teisingą ir nešališką jų prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose bei pagrįstą prašymų sprendimą, taip pat ir teisę gauti kompensaciją už padarytus nuostolius dėl neteisėtos administracinės veiklos, teisę susipažinti su administravimo procedūros metu surinktais dokumentais ir kita surinkta informacija, pareikšti savo nuomonę bei pateikti papildomus dokumentus. VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti svarbiausi viešojo administravimo subjektų veikloje taikytini principai, be kita ko, išsamumo principas (VAĮ 3 str. 13 p.), 34 straipsnyje reglamentuojamas administracinės procedūros metu priimto sprendimo turinys, o VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai.

16.3. Teismas skundžiamame sprendime nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika VAĮ 27 straipsnio 5 dalies (iki 2017 m. kovo 31 d. – VAĮ 23 str. 4 d.) taikymo aspektu, kurioje pažymėta, kad tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų viešojo administravimo subjekte ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) VAĮ 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais, taip pat ir tikslingumo, sumetimais. Nei viename iš atsakovo nurodytų teisminių procesų nei į vieną pareiškėjų skunde nurodytą klausimą (prašymą) nebus atsakyta nurodytų bylų teismo priimtų procesinių sprendimo rezoliucinėje dalyje.

16.4. Nesuprantama, kuo teisminiai ginčai dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo yra susiję su pareiškėjų prašymu išregistruoti 2014 m. vasario 4 d. nustatytus pastatų kadastro duomenis ir įregistruoti 1995 m. gegužės 20 d. nustatytus pastatų kadastro duomenis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoti statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę atlikti statybos darbus 8,2699 ha žemės sklypo dalyje yra panaikinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Dėl aptartos aplinkybės teismas nepasisakė.

16.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė VAĮ 27 straipsnio 5 dalį bei nukrypo nuo teisminės praktikos. Skundžiamo teismo sprendimo argumentai, kuriais neva pripažįstamas atsakovo VAĮ 27 straipsnio 5 dalies faktinis pagrįstumas, yra „sugalvoti“, nes Raštuose nėra pateikiama jokių argumentų, ypač Rašte 2, kas yra akivaizdus VAĮ 8 straipsnio pažeidimas. Teisminio proceso metu pateikti atsakovo motyvai, vėliau perkelti į teismo sprendimą, yra apskritai nevertintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį byloje Nr. A502-990-07).

17.2. Raštų priėmimas būtent ir užtikrino, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais yra ignoruojami VAĮ 27 straipsnio 5 dalies reikalavimai, administracinių teismų gali būti pripažįstami piktnaudžiavimu teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2599/2012) ir prieštarautų viešojo administravimo principams.

17.5. Pareiškėjai yra žinomi ir suprantami Raštų turiniai ir jų priėmimo pagrindai, todėl nėra jokio pagrindo Raštus pripažinti nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei nemotyvuotais. Visiškai sutiktina su teismo išvada, kad Raštai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

18.1. Visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra užstatytas ir pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą natūra nėra grąžinimas. Tačiau ši taisyklė negalioja, kuomet NŽT vykdomame nuosavybės teisių atkūrimo procese egzistuoja J. interesas. Dėl to UAB ,,SKR Baltic“ su NŽT nuo 2014 m. dalyvauja daugybėje skirtingų teisminių ginčų, kurių priežastimi yra V. J. bei J. B.-J. interesas realizuoti tiek tiesiogiai, tiek per susijusius asmenis perimtas pretendentų į (duomenys neskelbtini) kaimo žemės atkūrimą teises, per NŽT neatlygintinai gaunant iš valstybės valstybinį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

18.2. Iš šioje byloje nagrinėjimo pareiškėjų skundo matosi, kokių tikslų buvo ir yra siekiama tokiu trukdymu, t. y. pareiškėjų noras ir įsivaizdavimas yra toks, kad pasiekus tam tikrą UAB „SKR Baltic“ priklausančių statinio fizinio nusidėvėjimo būklę, valstybė neva turėtų inicijuoti priverstinį tokio statinio nugriovimą ir išregistravimą, kas atitinkamai sudarytų sąlygas tiems asmenims reikalauti valstybės atkurti jiems nuosavybės teises į žemę, kuri buvo užstatyta nugriautais statiniais.

18.3. Atkūrimo įstatymas nustato, kad nuosavybės teisės mieste gali būti atkuriamos tik į neužstatytą žemę, nepriklausomai nuo to, kokios paskirties ar fizinės būklės statiniais ta žemė yra užstatyta, ir atitinkamai nenumato, kad valstybė galėtų nacionalizuoti kažkokius statinius ar kitaip juos nugriauti tokiu tikslu, t. y. jog kažkam būtų atkuriamos nuosavybės teisės į tais statiniais užstatytą žemę. Joks teisės aktas nenustato nei UAB ,,SKR Baltic“ pareigos, nei juo labiau valstybės institucijų teisės ar pareigos reikalauti ar inicijuoti privačios nuosavybės statinių nugriovimą. Pažymėtina, kad netgi valstybės ir savivaldybės nuosavybės atveju statinio nugriovimas yra išimtinė priemonė, kuriai taikyti yra nustatyti aiškūs pagrindai ir tvarka, o privačios nuosavybės nugriovimas (ko suinteresuoti asmenys reikalauja iš NŽT) būtų apskritai nusikalstamas veiksmas. Nors dalies UAB „SKR Baltic“ statinių fizinis nusidėvėjimas viršija 50 procentų, kas yra pareiškėjų asmenų ir jų interesus atstovaujančios NŽT keliolikos metų besitęsiančios kryptingos veiklos rezultatas, nei vienas statinys nekelia pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

18.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime Nr. KT46- N14/2014 atkreipė dėmesį, kad tenkinant tik asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, interesą nuosavybės teises į minėtą žemę atkurti natūra ir nepaisant asmenų, kuriems priklausančių statinių eksploatacijai reikalinga tokia žemė, kitų asmenų, visuomenės interesų dėl tos pačios žemės, nebūtų laikomasi konstitucinio reikalavimo derinti tokius interesus, nebūtų apsaugotos kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, inter alia (be kita ko, įskaitant) atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekis. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra aiškus įpareigojimas įstatymų leidėjui, kad jis netgi negalėtų nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kokio pageidautų pareiškėjai ir kuris atitinkamai jiems galėtų suteikti pagrindą inicijuoti tokio pobūdžio bylą.

18.5. Nors teismo sprendimas iš principo yra teisingas, tačiau jo motyvacija yra nepagrįsta, kadangi UAB „SKR Baltic“ ieškinio NŽT dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį neturės jokios įtakos nei valstybės išperkamos žemės statusui, nei atitinkamai nuosavybės teisių natūra atkūrimo į tą žemę galimybėms, nei atsakovo galimybės įvykdyti pareiškėjų atsakovui paduotą prašymą, t. y. nugriauti ir išregistruoti UAB „SKR Baltic“ priklausančius statinius. Esant žemės sklypui užstatytam (dėl ko ginčo nėra) ir nurodytam teisminiam reguliavimui, tiek atsakovas, tiek teismas turėjo konstatuoti, kad pareiškėjų prašymai: kreiptis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir pakeisti UAB „ SKR Baltic “ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) (Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, t. y. išregistruoti 2014 m. vasario 4 d. nustatytus pastatų kadastro duomenis ir įregistruoti 1995 m. gegužės 20 d. nustatytus pastatų kadastro duomenis; atskirti laisvą žemę nuo pagrindinio žemės sklypo t. y. nustatyti plotą ir ribas laisvos grąžintinos žemės kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); įpareigoti Bendrovę atlaisvinti žemės sklypo dalį, kurioje nėra jokių pastatų arba išliko jų liekanos; atlyginti Bendrovei už statinių liekanas; atkurti nuosavybės teises į laisvą žemę minimam sklype yra nepagrįsti ir neteisėti.

18.6. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia ne tik su NŽT pagalba panaikinti privataus subjekto nuosavybę (nugriauti jam priklausančius statinius), bet ir kompensuoti jam valstybės lėšomis, t. y. iš esmės įvykdyti nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams, tik poreikis šiuo atveju ne visuomenės, bet labai konkrečių asmenų. Taigi matant tokį interesą ir jo įgyvendinimo būdą bei jau minėtą NŽT poziciją, šioje byloje galima įžvelgti viešąjį interesą, kas suteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisę įvertinti bei savo sprendime pasisakyti, ką teismas mano apie pareiškėjos rašte atsakovui išsakytus prašymus, t. y. tokių prašymų pagrįstumo ir teisėtumo bei galimai ir dėl NŽT atsakymo į tokį prašymą motyvų pagrįstumo.

18.7. Teismas tokią galimybę turėjo, bet ja nepasinaudojo, savo sprendimą grįsdamas atsakovo motyvacija, kuri neturi nieko bendra su aktualiu teisiniu reguliavimu, bei tokiu sprendimu sąmoningai ar nesąmoningai padėdamas pareiškėjoms ir atsakovui siekti neteisėtų tikslų. Teismas savo sprendime pakartoja ir remiasi būtent pareiškėjų sugalvotu ir civilinėse byloje naudojamu naratyvu, kad neva nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo fakto priklauso nuosavybės teisių natūra atkūrimas ar neatkūrimas į užstatytą valstybinę žemę. Šis naratyvas neturi nieko bendra su Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu bei šiuo klausimu gausia teismine praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008), įskaitant paminėtą Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimą.

IV.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 25 d. papildomu sprendimu tenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš pareiškėjų S. D. ir J. J. 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 3 dalis, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika trečiojo suinteresuoto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidas aspektu ir nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo įstojo į bylos nagrinėjimą, nes bylos baigtis gali paveikti, nors ir netiesiogiai, UAB ,,SKR Baltic“ materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Vienas iš pareiškėjų skundo reikalavimų buvo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. spalio 29 d. skundą, taigi teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bylos procesas visiškai nėra susijęs su Bendrovės materialiosiomis subjektinėmis teisėmis ar pareigomis.

21. Atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas priimtas atsakovų naudai, o pareiškėjų skundas atmestas, teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl UAB „SKR Baltic“ turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Teismas aptarė ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1–2 dalis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktus ir priėjo prie išvados, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 2 202,20 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ją priteisė.

V.

22. Pareiškėja S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. papildomą sprendimą.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas papildomame sprendime netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo NŽT Vilniaus miesto skyriaus Raštas 1 bei NŽT Raštas 2 bei įpareigojimas atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. spalio 29 d. skundus, o ne prašymas kažką nugriauti, kaip nurodoma UAB „SKR Baltic“ prašyme. Šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar valstybinė institucija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymą, remdamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi. Net ir patenkinus pareiškėjų patikslintą skundą, viešojo administravimo subjektas būtų turėjęs atlikti administracinę procedūrą, kurios baigtis (viešojo administravimo subjekto sprendimas) nei teisminio proceso metu, nei po jo, nei pareiškėjoms, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui yra nežinoma. Ne bet koks materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi lemia trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimą į procesą, o tik toks, kuris yra glaudžiai susijęs su viena iš šalių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009, ir kt.). Teismas sprendė, kad bylos baigtis gali paveikti, nors ir netiesiogiai, UAB ,,SKR Baltic“ materialiąsias subjektines teises ir pareigas, tačiau šiuo procesu jokios materialiosios teisės nėra apgintos ar patenkintos, o paties teismo nuomone, tai tik gali kažkada ateityje paveikti. Atsižvelgiant į ta, būtina plėtoti šią administracinę jurisprudenciją, jog nebūtų piktnaudžiaujama tiek stojimu į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tiek pačiomis bylinėjimosi išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų, atsakant į pareiškėjų skundus, pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Apeliacinius skundus (atskirai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atskirai dėl papildomo sprendimo) pateikė pareiškėja S. D.. Apeliantė be pakartotų pradinio pareiškėjų skundo argumentų, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamo Viešojo administravimo įstatymo taikymo aspektu. Su papildomu teismo sprendimu apeliantė nesutinka iš esmės dėl to, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, bylos išsprendimas nepaveikė UAB „SKR Baltic“ teisių ir pareigų, todėl jai neturėtų būti priteisiamos patirtos išlaidos.

29. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.

30. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą yra suformulavęs reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, tačiau pažymėtina, kad proceso šalis, nesutikdama su teismo sprendime padarytomis išvadomis, turi teisę paduoti apeliacinį skundą. Šia teise UAB „SKR Baltic“ nepasinaudojo, todėl atsiliepime nurodyti argumentai neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo į juos atsakyti.

31. Prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas tuo metu egzistavusias svarbias ginčui spręsti faktines aplinkybes: pareiškėjos yra vienos iš asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises natūra į žemę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Šios žemės dalį 2007 m. balandžio 20 d. žemės nuomos sutarties pagrindu valdo UAB „SKR Baltic“ ir joje yra šiai bendrovei priklausantys statiniai. Be to, 2012 m. liepos 27 d. UAB „SKR Baltic“ buvo išnuomota likusio šio žemės sklypo dalis. Tarp pareiškėjų, UAB „SKR Baltic“, Nacionalinės žemės tarnybos, VĮ Registrų centras ir kitų asmenų vyko ir vyksta teisminiai ginčai dėl žemės nuomos sutarties teisėtumo, dėl žemės sklype registruotų statinių kadastro ir registro duomenų teisingumo. Vienas iš tokių ginčų buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017 ir užbaigtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018. Kitas ginčas – dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį – tebenagrinėjamas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37661-2018-3); dar vienas ginčas – dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų pakeitimo teisėtumo – buvo nagrinėjamas administraciniuose teismuose ir užbaigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-424-492/2021. Be to, tiek administraciniuose, tiek bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamos dar kelios administracinės ir civilinės bylos, inicijuotos pareiškėjų arba UAB „SKR Baltic“ , susijusios su žemės bei statinių valdymu ginčo sklype, nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis.

32. Pareiškėjos, kreipdamosios į NŽT Vilniaus miesto skyrių, iš esmės siekė, jog būtų jų pageidaujamu būdu operatyviai įvykdyti teismo sprendimai, įsiteisėję po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 priėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje civilinėje byloje nebuvo iki galo išspręsti visi ginčytini klausimai, susiję su UAB „SKR Baltic“ nuomos teise valdomo žemės sklypo dydžiu, statinių kadastro ir registro duomenimis, todėl tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvados, kad tebeegzistuojant teisminiams ginčams dėl valstybinės žemės teisinio statuso bei statinių registravimo, nėra pagrindo šiuos klausimus spręsti administracine tvarka, pripažįstamos pagrįstomis.

33. Atsakovai savo poziciją grindė Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, kuri numatė, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei paaiškėja, kad tą patį klausimą nagrinėja ir teismas. Iš byloje surinktų įrodymų neginčijamai matyti, kad civilinėje byloje Nr. Nr. e2-144-466/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37661-2018-3) yra sprendžiamas žemės sklypo, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjos, teisinio statuso klausimas, t. y. patenkinus UAB „SKR Baltic“ ieškinį gali susiklostyti tokia teisinė situacija, kad pareiškėjoms nuosavybės teisės bus atkuriamos kitu būdu arba kitokia apimtimi, nei jos reikalauja iš Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-424-492/2021 priėmimo egzistavo tikimybė, jog ginčo žemės sklype esančių statinių, priklausančių UAB „SKR Baltic“, kadastro ir registro duomenys gali keistis, o nuo to priklausytų, koks žemės sklypas bus laikomas užstatytu bei reikalingu esamų pastatų eksploatacijai.

34. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad tarp nagrinėjamų teismuose bylų ir pareiškėjų iškelto reikalavimo NŽT Vilniaus miesto skyriui nėra pakankamo sąsajumo, pripažintini nepagrįstais.

35. Apeliantė taip pat teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė skundžiamus aktus atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes jie nebuvo tinkamai motyvuoti.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl teismas privalėjo šioje byloje įvertinti, ar nustatyti skundžiamų raštų trūkumai yra esminiai, sukliudę raštų adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

37. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi, atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos buvo proceso dalyviais tiek aukščiau minėtose civilinėse, tiek administracinėse bylose, todėl joms turėjo būti žinomos visos aplinkybės, susijusios su teisminiais ginčais ir jų detalus neišdėstymas skundžiamuose raštuose nelaikytinas esminių šių dokumentų trūkumu. Pažymėtina ir tai, kad šie trūkumai nesutrukdė pareiškėjoms kreiptis teisminės savo teisių ir interesų gynybos, formuluoti savo reikalavimus bei juos argumentuoti. Darytina išvada, kad skundžiami aktai iš esmės atitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.

38. Pasisakydama dėl apeliantės antrojo apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos papildomo sprendimo, teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,SKR Baltic“ dalyvavo atsakovų pusėje ir, tenkinus pareiškėjų skundą, teismo sprendimas neabejotinai būtų palietęs UAB ,,SKR Baltic“ interesus – Nacionalinė žemės tarnyba būtų įpareigota iš naujo spręsti, ar atlikti veiksmus, susijusius su šio juridinio asmens valdomais statiniais bei naudojamu žemės sklypu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos siekė ne tik to, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius iš naujo išnagrinėtų jų prašymus, bet ir kuo greičiau atliktų veiksmus, kurie apribotų trečiojo suinteresuotojo asmens teises faktiškai naudotis žemės sklypu, disponuoti statiniais. Dėl šios priežasties pagrįstai pripažinta, jog teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai ir jis įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokios išvados nekeičia ir ta aplinkybė, kad UAB „SKR Baltic“ savo iniciatyva prašė įtraukti jį į bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tokį patį elgesio modelį kitose susijusiose bylose pasirinko, t. y. savo iniciatyva prašė įtraukti į tų bylų, kuriose ieškovu arba pareiškėju buvo UAB „SKR Baltic“, nagrinėjimą trečiaisiais ar trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir pareiškėjos. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ patirtų atstovavimo išlaidų dydį pagrindžia pateikti dokumentai. Šios išlaidos nėra per didelės ar nepagrįstos, vertinant šios administracinės bylos apimtį, spręstinų klausimų sudėtingumą bei proceso dalyvių elgesį ir, vadovaujantis Rekomendacijomis, pagrįstai priteistos iš pareiškėjų.

39. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai įvertino pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

40. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,SKR Baltic“ prašė atlyginti jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 847 Eur. Kadangi šis procesinis sprendimas priimamas atsakovų naudai, tai tretysis suinteresuotas asmuo, dalyvavęs atsakovų pusėje turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Nustatydama atlygintinų išlaidų dydį, teisėjų kolegija vertina tiek Rekomendacijose nustatytus kriterijus, tiek tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės ir argumentai yra labai panašūs nurodytiems jo atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui. Tai rodo, kad atsiliepimui parengti nereikėjo įdėti daug laiko ir pastangų. Dėl šių priežasčių atlygintinų išlaidų suma mažintina iki 400 Eur ir priteistina iš pareiškėjos S. D., kurios apeliacinis skundas atmestas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. D. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir 2021 m. sausio 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ‚SKR Baltic“ iš S. D. 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.