Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-01-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-282-287/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-22
Bylos Nr.
2YT-282-287/2021
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00769-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pareiškėjas
E. B.
Suinteresuotas asmuo
S. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-282-287/2021Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00769-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.5; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 22 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas pareiškėjo E. B. pareiškimas ir patikslinti pareiškimai, kuriais jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jo tėvas E. B. priėmė palikimą po savo močiutės M. K. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti bei, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo E. B. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškime ir patikslintuose pareiškimuose pareiškėjas nurodė, kad jo prosenelė M. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo dukrą M. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelė M. B. turėjo du sūnūs: jo tėvą E. B. ir A. J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. J. B. turi sūnų S. B., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris įtrauktas į šią bylą suinteresuotu asmeniu. Po M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos name liko gyventi jo tėvas E. B., taip faktiškai priimdamas likusį palikimą po savo močiutės M. K. mirties. Po E. B. mirties tame pačiame name liko gyventi pareiškėjas, taip faktiškai priimdamas palikimą po savo tėvo E. B. mirties. Pareiškėjas M. K. vardu, savo lėšomis padarė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir įregistravo gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. B. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir gali paaiškinti, kad po M. K. mirties jos name liko gyventi E. B.. Mirus E. B. tame pačiame name liko gyventi jo sūnus E. B..

Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, ir nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. K. palikimo perėjimą valstybei. Pažymėjo, kad valstybės įmonė Turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis) Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Iš pareiškėjo pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjo prosenelė M. K. mirė (duomenys neskelbtini), taigi palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – CK). Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012) Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.

Paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai yra, turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnis)

Bylos duomenimis, M. K. testamento nepaliko, todėl jos palikimas galėjo būti priimtas pagal įstatymą. CK 569 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. CK 573 straipsnio 1 dalis (tuo metu galiojusi redakcija) numatė, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties (1 punktas), taip pat antrosios eilės – <...> mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės (2 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik tuomet, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai), paveldint pagal įstatymą.

1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje, taikytinoje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007)

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia įrodyti, kad po jo prosenelės M. K. mirties palikimą priėmė jo tėvas E. B., mirusiosios vaikaitis, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Iš prie pareiškimo pridėtų duomenų matyti, kad M. K. turėjo dukterį M. K. (B.) gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). M. B. turėjo du sūnus pareiškėjo tėvą E. B., gimusį (duomenys neskelbtini). ir A. J. B., gimusį (duomenys neskelbtini).

Šiuo nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad M. K. mirties dieną (duomenys neskelbtini), palikimą, likusį po jos mirties, turėjo teisę priimti jos vaikaičiai E. B. ir A. J. B., nes jos pirmos eilės įpėdinė – duktė M. B. buvo mirusi. (1964 m. CK 573 straipsnio 3 dalis)

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012) Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai). Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.)

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo tėvas E. B. po jo senelės M. K. mirties liko gyventi senelei priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). Šiuos jo teiginius patvirtina byloje esantys įrodymai: Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Rozalimo seniūnijos 2015 m. spalio 23 d. raštas Nr. S-300, kuriame nurodyta, kad 1970 m. E. (I.) B. atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir yra nurodytas, kaip šeimos galva. Kad E. B. yra šeimos galva bei gyvena (duomenys neskelbtini) patvirtina ir 1986-1988 m. bei 1991-1995 m. namų ūkio knygos. Be to, iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Rozalimo seniūnijos 2020 m. birželio 1 d. pažymos matyti, kad pareiškėjo tėvas E. B. minėtame name gyveno iki pat savo mirties.

Kad E. B. po M. K. mirties liko gyventi jai priklausiusiame name patvirtino ir suinteresuotas asmuo S. B..

Iš Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro liudijimo matyti, kad po M. K. mirties niekas iš jos įpėdinių į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą likusį po M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007)

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013)

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.)

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015)

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad jis po tėvo E. B. mirties priėmė likusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad po tėvo mirties iki šiol jis gyvena ir rūpinasi gyvenamuoju namu, moka namo išlaikymo išlaidas, darė remontus, savo lėšomis padarė Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą ir įregistravo gyvenamąjį namą su priklausiniais savo prosenelės M. K. vardu.

Iš Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro informacijos matyti, kad po E. B. mirties niekas iš jo įpėdinių į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Rašytinių įrodymų, išskyrus tai, kad dabartiniu momentu jis moka mokesčius už elektros energiją, pareiškėjas nepateikė, tačiau jo teiginius, kad po tėvo mirties jis priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas patvirtina suinteresuotas asmuo S. B., kuris nurodė, kad E. B. po tėvo mirties liko gyventi šiame name. Teismas neturi pagrindo šio suinteresuoto asmens teiginiais netikėti, tuo labiau, kad aktyvius pareiškėjo veiksmus minėto turto atžvilgiu, liudija ir tai, jog jis po tėvo mirties savo lėšomis padarė Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais po tėvo E. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo E. B. pareiškimas tenkintinas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjo tėvas E. B. po jo senelės M. K. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, bei kad pareiškėjas po tėvo E. B. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas)

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimui. (CPK 448 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), po savo senelės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po savo tėvo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė