Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2579-803/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-16
Bylos Nr.: e2A-2579-803/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14017-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „A&A Finance“
Atsakovas: U. R., E. R., D. R., I. Ž., J. T.

Civilinė byla Nr. e2A-2579-803/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14017-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos

: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A&A Finance“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo, 2021 m. birželio 29 d. papildomo sprendimo ir 2021 m. liepos 7 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A&A Finance“ ieškinį atsakovams U. R., E. R., D. R., I. Ž., J. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. U. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A&A Finance“ kreipėsi į teismą ir galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus prašė:

1.1. solidariai iš atsakovų U. R., I. Ž. bei J. T. ieškovei priteisti 3 516,55 Eur dydžio žalos atlyginimo už ieškovei priklausančio turto sugadinimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.2. iš atsakovų U. R., I. Ž. bei atsakovo J. T. ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 79 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur ikiteisminio ginčo sprendimo išlaidų, 59,90 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų; 17,37 Eur išlaidų pažymoms iš gyventojų registro ir advokatės atstovavimo byloje išlaidas – 2 025 Eur;

1.3. atsakovei U. R. neturint pakankamai turto ar uždarbio ieškovės žalai ir kitoms išlaidoms atlyginti, šią sumą, t. y. 3 516,55 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas (iš viso 2 331,27 Eur), subsidiariai priteisti iš nepilnametės U. R. tėvų – atsakovų E. R. ir D. R..

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 17:58 val. (duomenys neskelbtini), vandens telkinyje susidūrė du vandens motociklai SEA DOO SPARK 2UP 900HO, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei UAB „A&A Finance“, vairuojamas ieškovės darbuotojo A. U., leidimo Serija LI Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Bombardier SeaDoo, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovei I. Ž., vairuojamas atsakovės U. R., neturinčios teisės vairuoti vandens transporto priemonės. Po susidūrimo nukentėjo ieškovei priklausančio vandens motociklo vairuotojas A. U. ir įmonei priklausantis turtas – vandens motociklas SEA DOO SPARK 2UP 900HO (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vandens transporto priemonės sugadinimus įvertino UAB „Moto Marine“ 2021 m. balandžio 14 d. komerciniu pasiūlymu apskaičiuodama, kad viso motociklo remonto kaštai šios bylos nagrinėjimo metu galiojančiomis kainomis siekia 4 451,33 Eur su PVM (arba 3 516,55 Eur be PVM). Tokia suma yra lygi pusei šios transporto priemonės vertės, t. y. ženklūs sugadinimai, padaryta didelė žala. Ieškovei priklausantis vandens motociklas dar nėra suremontuotas.

3. Ieškovės teigimu, įvykis įvyko ir turtas buvo sugadintas dėl atsakovų kaltės, aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, neužkerta teisės už įvykio metu padarytą žalą kelti klausimą civiline tvarka. Atsakovė U. R. buvo faktinė didesnio pavojaus šaltinio – vandens motociklo, valdytoja, valdžiusi atsakovei I. Ž. nuosavybės teise priklausantį vandens motociklą, kurį valdyti nepilnametei faktiškai perdavė atsakovas J. T.. Atsakovė ne tik neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, bet ir nemokėjo, neturėjo reikiamų įgūdžių, kad suvaldytų didesnio pavojaus šaltinį ir taip galbūt išvengtų žalos ar ją sumažintų. Kadangi U. R. buvo nepilnametė, neturinti civilinio veiksnumo, už jos veiksmus ir padarytą žalą pagal įstatymą kartu atsako jos tėvai. Tėvai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs tam, kad būtų galima išvengti žalos, jie davė leidimą nepilnametei valdyti didesnio pavojaus šaltinį, tam neturint teisės ir reikiamų įgūdžių. Ieškovės vertinimu, tai, kad tėvai, žinodami, jog jų dukra neturi teisės vairuoti vandens motociklo, leido jai vienai tai daryti, įrodo, kad tėvai pažeidė įstatymo reikalavimus, netinkamai įgyvendino savo, kaip tėvų, valdžią, dėl ko yra kalti dėl jų dukters veiksmais padarytos žalos. Ieškovė duomenų apie tai, ar nepilnametė turi finansinių galimybių atlyginti įmonei žalą, neturi. Atsakovės U. R. vairuojamo vandens motociklo savininkė buvo I. Ž. ir jos sutuoktinis J. T. yra atsakovų draugai. Nepilnametė didesnio pavojaus šaltinį valdė neteisėtai, kadangi neturėjo tam teisės, o prie tokio neteisėto valdymo prisidėjo tiek to didesnio pavojaus šaltinio savininkė, suteikdama leidimą savo vyrui valdyti vandens motociklą ir priimti visus su tokiu valdymu susijusius sprendimus, tiek ir atsakovas J. T., faktiškai perleisdamas valdymą tokios teisės neturinčiai nepilnametei. Šie atsakovai neginčija ir pripažįsta, kad žinojo ir suprato, jog nepilnametė nei teisės, nei patirties valdyti vandens motociklą neturėjo.

4. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir įmonės turto sugadinimo, t. y. patirtų nuostolių, kadangi tiek iš įvykio faktinių aplinkybių, tiek ir iš tyrimo metu surinktos informacijos, pačios atsakovės E. R. patvirtinimų, akivaizdu, kad jeigu nebūtų suteiktas leidimas ir galimybė nepilnametei vienai vairuoti vandens motociklo, įvykio ir žalos buvo galima išvengti. Tikėtina, kad turėdama reikiamą kvalifikaciją bei įgūdžius ir patirtį, atsakovė U. R. būtų išvengusi susidūrimo, pasukdama vairą į kitą pusę/laiku sustabdydama/ pakeisdama plaukimo kryptį ar pan.

5. Ieškovės teigimu, vandens motociklo sugadinimų, kurie užfiksuoti fotonuotraukose, vertė siekia 4 451,33 Eur su PVM, t. y. daugiau kaip pusę vandens motociklo vertės. Reikalaujamas žalos dydis be PVM – 3 516,55 Eur, kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja ir šis mokestis jai bus sugrąžintas įstatymų nustatyta tvarka. 2021 m. balandžio 14 d. UAB „Motomarine“ komerciniame pasiūlyme apskaičiuoti vandens motociklo remonto kaštai yra nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakingi asmenys, t. y. nepilnametė – faktinė didesnio pavojaus šaltinio valdytoja U. R. ir jos atstovai pagal įstatymą – nepilnametės tėvai bei teisėta vandens motociklo savininkė I. Ž. ir jos sutuoktinis J. T., davę leidimą ir faktiškai perdavę nepilnametei vienai valdyti didesnio pavojaus šaltinį. Ieškovės vertinimu, nėra jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas mažinti patirtų nuostolių dydį.

Atsiliepimas

6. Atsakovai U. R., E. R., D. R., I. Ž. atsiliepime prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, pirminis ir vienintelis dokumentas, kuriame užfiksuoti 2019 m. liepos 28 d. įvykyje (duomenys neskelbtini) dalyvavusių vandens motociklų Bombardier SeaDoo, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sea Doo Spark 2Up 900HO, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato reagavimo skyriaus pareigūnų sudaryta 2019 m. liepos 29 d. fotolentelė Nr. 1, iš kurios matyti, jog ieškovės vandens motociklo sugadinimai – sulaužytas vairo apdailos plastikas, dešinės pusės šoninis bortas, atsakovės I. Ž. vandens motociklo apgadinimai – priekinės dalies bamperio mechaniniai sugadinimai. Fotolentelėje ir fotonuotraukų aprašymuose nėra fiksuota nei ieškovės vandens motociklo apatinio korpuso, nei vidurinio denio, nei sėdynės sugadinimų, nors esant tokiems pažeidimams, jie neabejotinai būtų užfiksuoti ir aprašyti. Nėra pagrindo vadovautis nei 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Moto marine” defektaciniu aktu, nei 2021 m. balandžio 14 d. UAB „Moto marine“ komerciniu pasiūlymu, kadangi jame nurodytos keistinos detalės (apatinis korpusas, vidurinis denis, sėdynė) priežastiniu ryšiu nėra susijusios su 2019 m. liepos 28 d. įvykiu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šios detalės nepataisomai buvo sugadintos būtent 2019 m. liepos 28 d. įvykio metu.

7. Atsiliepime į ankstesnį ieškinį atsakovai U. R., E. R., D. R. nurodė, kad 2019 m. liepos 28 d. E. R., jos dukra U. R. kartu su šeimos draugais nuvyko į (duomenys neskelbtini) antrąjį paplūdimį. Šeimos draugas J. T. pasiteiravo U. R., ar ji norėtų išbandyti vandens motociklą, atsakovė paprašė savo mamos leidimo, ir, jai sutikus, ėmė plaukioti vandens motociklu kartu su J. T.. Atsakovė plaukiojo vandens motociklu, jį vairuojant J. T., jis supažindino su vandens motociklo valdymu. U. R. supratus jo valdymo principus, ji išplaukė į marias viena, vandens motociklu plaukiojo nedideliu greičiu, tvarkingai, laikydamasi tiesių trajektorijų, vilkėjo gelbėjimosi liemenę. Po kiek laiko U. R. vėl išplaukė į marias su vandens motociklu viena. Atsakovė nuo batutų parko WINDPORT pusės plaukė tiesa trajektorija, beplaukiant tiesiai kairėje pusėje ji matė vandenyje ratus sukantį ir taip bangas bandantį sukelti vyrą su vandens motociklu, iš dešinės pusės atsakovei buvo krantas. Kairėje pusėje vandenyje ratus sukęs vyras, šokinėdamas per savo paties sukeltas bangas, dideliu greičiu ėmė plaukti link kranto, taip užkirsdamas atsakovei kelią. Atsakovė ėmė lėtinti greitį, bandė išvengti susidūrimo, tačiau nepavyko. Atsakovės U. R. valdomas vandens motociklas susidūrė su ieškovės darbuotojo A. U. valdomu vandens motociklu. Atsakovė E. R. neneigė fakto, jog savo nepilnametei dukrai leido vairuoti vandens motociklą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, už kurį 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimu jai buvo skirta nuobauda – įspėjimas. Tačiau administracinio nusižengimo padarymas savaime nereiškia, jog būtent jos nepilnametė dukra 2019 m. liepos 28 d. sukėlė įvykį (duomenys neskelbtini). Jokia kompetentinga institucija nėra konstatavusi U. R. kaltės.

8. Atsakovai nesutiko, kad tarp to, jog U. R. vairavo vandens motociklą neturėdama tam teisės, ir atsiradusios žalos, yra priežastinis ryšys. Nurodė, kad U. R. vandens motociklu plaukė saugiu greičiu, tiesia trajektorija, nedarė jokių pavojingų manevrų. Tuo tarpu ieškovės darbuotojas A. U. vandens motociklu dideliu greičiu suko ratus, taip mėgindamas sukelti kuo didesnį bangavimą ir per savo paties sukeltas bangas ėmė plaukti link kranto, kirsdamas U. R. plaukimo trajektoriją, tokiu būdu užkirsdamas jai kelią. Tai pagrindžia 2019 m. rugpjūčio 28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R. nutarime nurodyti liudytojos K. J. teiginiai: „<...šiek tiek toliau nuo kranto vaikinas, maždaug 33-35 metų amžiaus, plaukiojo vandens motociklu ir nuplaukęs nuo kranto vandens motociklu suko ratus, taip sukeldamas bangas. Jam taip besisukant ratais, iš dešinės pusės vandens motociklu atplaukė mergina, kurios jis galimai nespėjo pamatyti...>“, ir liudytojos L. Č. teiginiai: „<...Jai susidarė įspūdis, kad A. to motociklo nematė, nes jis žiūrėjo į krantą ir galimai, jau norėjo grįžti...>“. Atsakovų teigimu, iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime išdėstytų liudytojų parodymų matyti, jog U. R. vairuojamas vandens motociklas atplaukė ieškovės darbuotojui A. U. iš dešinės pusės, taigi būtent A. U. buvo kliūtis iš dešinės ir jis turėjo praleisti vandens motociklą (Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 6.03 ir 6.03 bis str.). Atsakovų Tai, kad U. R. neturėjo teisės vairuoti vandens motociklo, nekeičia fakto, jog ieškovės darbuotojas buvo neapdairus, netinkamai stebėjo aplinką, neįsitikinęs, jog šalia nėra kitų vandens transporto priemonių, pakeitė savo plaukimo trajektoriją, kirto atsakovės plaukimo trajektoriją, kas lėmė vandens motociklų kontaktą. Byloje nėra nustatyta, jog U. R. atliko neteisėtus veiksmus, nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, jos kaltės, nėra ir kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.

9. Atsakovai taip pat nurodė, kad nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Moto marine“ parengto defektacijos akto neaišku, kokiu būdu buvo atliekama defektacija, nėra jokių pačios apžiūros metu darytų fotonuotraukų, patvirtinančių, jog tikrai visos defektacijos akte nurodytos detalės privalomai keistinos. Defektacijos akte nurodyta, jog reikalinga keisti vidurinį vandens motociklo denį (kaina 1 292,61 Eur), apatinį korpusą (kaina 2 118,26 Eur). Atsakovų teigimu, motociklo defektai paneigiami byloje esančiais įrodymais, kadangi į bylą pateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų sudaryta 2019 m. liepos 29 d. fotolentelė, kurioje užfiksuoti abu 2019 m. liepos 28 d. įvykyje dalyvavę vandens motociklai, fiksuoti jų sugadinimai. Iš fotolentelės matyti, jog ieškovės vandens motociklo sugadinimai – sulaužytas vairo apdailos plastikas, dešinės pusės šoninis bortas, tačiau nėra fiksuota ieškovės vandens motociklo apatinio korpuso, vidurinio denio ir sėdynės sugadinimų. Neaišku, kaip apskaičiuota 900 Eur remonto darbų suma. Ieškovės vandens motociklas 2019 m. liepos 1 d. buvo įsigytas už 7 600 Eur, o po 2019 m. liepos 28 d. įvykio nurodoma keistinų detalių suma 4 837,46 Eur, t. y. daugiau nei pusė viso vandens motociklo kainos. Tuo tarpu kito tame pačiame įvykyje dalyvavusio vandens motociklo remontas įvertintas 144,93 Eur.

10. Atsakovė I. Ž. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ji yra vandens motociklo Bombardier SeaDoo savininkė, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Jos atsakomybė yra galima tik įrodžius U. R. neteisėtus veiksmus, kaltę, nustačius žalą ir tikslų jos dydį, bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Tai, jog ji neturinčiai laivavedžio pažymėjimo U. R. suteikė teisę pasinaudoti jau priklausančiu vandens motociklu, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su 2019 m. liepos 28 d. įvykio kilimu, nes jos elgesys gali būti vertinamas administracinių nusižengimų teisenos kontekste. Byloje nėra kompetentingų institucijų nutarimų, kuriais būtų pripažinta, jog 2019 m. liepos 28 d. įvykį sukėlė U. R..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) vandens telkinyje susidūrė trečiojo asmens A. U. vairuojamas ir ieškovei priklausantis vandens motociklas SEA DOO SPARK 2UP 900HO, Reg. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės U. R. vairuojamas ir atsakovei I. Ž. priklausantis vandens motociklas „Bombardier SeaDoo, Reg. (duomenys neskelbtini).

12. Teismas, įvertinęs, kad įvykio metu susidūrė du vandens motociklai, tai yra sąveikavo du padidinto pavojaus šaltiniai, sprendė, kad žala atlyginama bendrais pagrindais. Tai reiškia, kad ją atlygina kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kokiomis aplinkybėmis įvyko 2019 m. liepos 28 d. dviejų vandens motociklų susidūrimas. Teismo vertinimu, ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, jog U. R. važiavo dideliu greičiu, paneigia bylos duomenys. Teismas nusprendė, kad U. R. valdomo vandens motociklo greitis galėjo būti nuo 20 km/h (kaip ji pati teigė) iki 50 km/h (pagal J. T. paaiškinimus, kuris mokė ją vairuoti).

13. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad A. U. laikytinas asmeniu, kuris kaltas dėl susidūrimo ir kilusios žalos, todėl ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, nors U. R. ir neturėjo teisės vairuoti vandens motociklo, tačiau šiuo konkrečiu atveju, ištyrus A. U. ir U. R. susidūrimo „mechanizmą“, ši aplinkybė neturėjo reikšmės žalai atsirasti.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei E. R. iš ieškovės UAB „A&A Finance“ 3 443 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei I. Ž. iš ieškovės UAB „A&A Finance“ 280 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

15. Ieškovė UAB „A&A Finance“ pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo ir 2021 m. birželio 29 d. papildomo sprendimo, taip pat dėl 2021 m. liepos 7 d. papildomo sprendimo. Prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 sprendimą, 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 7 d. papildomus sprendimus ir priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi: solidariai iš atsakovės U. R., atsakovės I. Ž. bei atsakovo J. T. ieškovei priteisti 3 516,55 Eur dydžio žalos atlyginimo už ieškovei priklausančio turto sugadinimą; 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidas; atsakovei U. R. neturint pakankamai turto ar uždarbio ieškovės žalai ir kitoms išlaidoms atlyginti, šią sumą, t. y. 3 516,55 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas subsidiariai priteisti iš nepilnametės U. R. tėvų – atsakovų E. R. ir D. R.; grąžinti ieškovei 50 Eur žyminio mokesčio. Nurodo šiuos esminius argumentus:

24.1. pirmos instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo ieškinio reikalavimus, iš esmės atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nenustatinėjo, apsiribojo kai kurių byloje pateiktų įrodymų išvardinimu/pacitavimu. Pirmos instancijos teismas ginčo kontekste netinkamai aiškino ir taikė CK 6.246 straipsnio – 6.249 straipsnio, 6.263 straipsnio, 6.270 straipsnio, 6.276 straipsnio nuostatas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, išnagrinėjo ne visus ieškovės pareikštus reikalavimus, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą;

24.2. ieškovė prašė taikyti deliktinę atsakomybę, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką, privalėjo nustatinėti kiekvieno iš atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau to, kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, iš esmės nenustatinėjo;

24.3. ieškovė savo reikalavimus grindė ne tik tuo, kad nepilnametė, neturėjusi nei reikiamos kvalifikacijos, teisės valdyti didesnio pavojaus šaltinį, nei įgūdžių bei patirties, nesugebėdama suvaldyti tokios transporto priemonės, sukėlė įvykį, bet ir tuo, kad atsakovai E. R., D. R., I. Ž. bei J. T., suteikdami leidimą ir galimybę nepilnametei vienai valdyti didesnio pavojas šaltinį, veikė neteisėtai, pažeidė viešąją tvarką, nebuvo rūpestingi ir atsakingi. Pirmos instancijos teismas iš viso dėl šių ieškinio reikalavimų ir pagrindo nepasisakė, dėl ko darytina išvada, kad teismo sprendimu nebuvo pasisakyta dėl visų ieškovo reikalavimų;

24.4. įvykis įvyko ir žala atsirado dėl dviejų didesnio pavojaus šaltinių sąveikos. Pirmos instancijos teismas privalėjo nustatyti visų atsakovų visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos;

24.5. atsakovės U. R. neteisėti veiksmai yra įrodyti ir dėl to ginčo nebuvo, t. y. įvykio, kurio metu ji valdė didesnio pavojaus šaltinį, ji neturėjo įstatymo reikalaujamo amžiaus valdyti tokią transporto priemonę, neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Atsakovų E. R. ir D. R., kaip nepilnametės tėvų, neteisėti veiksmai taip pat įrodyti ir dėl to ginčo nebuvo. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas 2019-09-09 priėmė nutarimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) skirti E. R. įspėjimą, kad ji leido vairuoti vandens motociklą savo nepilnametei dukrai U. R., žinant, kad dukra neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Atsakovų I. Ž. ir J. T. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jie, didesnio pavojaus šaltinį perdavė, leido valdyti nepilnametei, neturinčiai tokios teisės ir reikiamų įgūdžių. J. T. byloje patvirtino, kad jis taip pat dėl tokių neteisėtų veiksmų, padaryto teisės pažeidimo buvo nubaustas administracine tvarka. Byloje buvo nustatyta, kad nepilnametė U. R. tą įvykio dieną pirmą kartą valdė didesnio pavojaus šaltinį, J. T. pirmą kartą buvo „apmokoma“ jį valdyti;

24.6. ieškovei priklausančio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo – trečiojo asmens A. U. neteisėtus veiksmus ir kaltę pirmos instancijos teismas konstatavo netinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir remdamasis tik prielaidomis. Teismas trečiojo asmens, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, neteisėtus veiksmus, vertino tai, kad trečiasis asmuo valdė sportinio tipo, triukams skirtą vandens motociklą, kas iš esmė nėra draudžiama ir nėra neteisėta. Taip pat tai, kad tai nebuvo pakankamai budrus plaukimo metu, tačiau tokia išvada yra prieštaringa ir neatitinka bylos medžiagos;

24.7. teismas cituoja 2020 m. liepos 27 d. VšĮ Klaipėdos laivybos tyrimų centro eksperto, habil. dr. profesoriaus, tolimojo plaukiojimo kapitono V. P. išvadą, tačiau tokias specialisto išvadas paneigia oficialus rašytinis įrodymas – 2020 m. kovo 18 d. Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimas ir Lietuvos transporto saugos administracijos, kaip kompetentingos valstybės įgaliotos institucijos 2020 m. gruodžio 8 d. atsakymai į šalių užduotus klausimus byloje. Teismas neturėjo jokio pagrindo remtis profesoriaus išvada, kadangi išvada užsakyta ir parengta remiantis tik atsakovų atstovės pateiktais paaiškinimais ir medžiaga. Ji negali būti laikoma objektyvia ir turinčia didesnę įrodomąją reikšmę nei visi kiti įrodymai;

24.8. byloje esantys įrodymai leidžia konstatuoti atsakovų kaltę, kadangi tiek suaugusieji atsakovai suteikdami leidimą ir galimybę nepilnametei vienai valdyti didesnio pavojaus šaltinį, tiek ir pati nepilnametė pasinaudodama tokia galimybe ir valdydama didesnio pavojaus šaltinį, veikė neteisėtai ir nerūpestingai, neapdairiai ir tai, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes suprato, prisiėmė tokio veikimo riziką;

24.9. teismas nevertino priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir įvykio bei žalos. Ieškovės vertinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir įmonės turto sugadinimo, t. y. patirtų nuostolių, kadangi tiek iš įvykio faktinių aplinkybių, tiek ir iš tyrimo metu surinktos informacijos, pačios atsakovės E. R. patvirtinimų, akivaizdu, kad jeigu nebūtų suteiktas leidimas ir galimybė nepilnametei vienai vairuoti vandens motociklo, įvykio ir žalos buvo galima išvengti. Taip pat net gi tuo atveju, jeigu U. R., pradėdama viena plaukioti ramesniame krante, prižiūrima suaugusiųjų ir nebūtų išplaukusi į judresnę vandens telkinio vietą, kurioje plaukiojo trečiasis asmuo, įvykio ir žalos taip pat būtų išvengta. Tikėtina, kad turėdama reikiamą kvalifikaciją bei įgūdžius ir patirtį, atsakovė U. R. būtų išvengusi susidūrimo, pasukdama vairą į kitą pusę/laiku sustabdydama/ pakeisdama plaukimo kryptį ar pan. Labiau tikėtina, kad jeigu atsakovė ne tik kad nebūtų viena valdžiusio motociklo, tačiau jeigu nebūtų atplaukusi į tą vietą kur daug žmonių, kur didelis eismas ir kur plaukiojo A. U., įvykio nebūtų buvę ir žala nebūtų atsiradusi. Taigi labiau tikėtina, kad nepilnametė nesugebėjo/nespėjo suvaldyti motociklo, dėl ko trenkėsi į ieškovės darbuotojo vairuojamą vandens motociklą;

24.10. teismas, nepagrįstai pripažindamas A. U. kaltu dėl įvykio ir žalos, įvertino ir atsižvelgė į tai, kad valdydamas vandens motociklą trečias asmuo buvo įsijungęs praplėsto valdymo VTSTM režimą. Pati savaime ši funkcija nėra nei draudžiama, nei galėjo sukelti ar sukėlė įvykį. Byloje ir atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad atsakovės U. R. valdomas vandens motociklas atsitrenkė į trečiojo asmens A. U. valdomą vandens motociklą, o ne priešingai;

24.11. teismas visiškai nepagrįstai ir niekaip nemotyvuodamas vertino ir pasisakė tik dėl trečiojo asmens sugebėjimo išvengti susidūrimo, tačiau nieko nepasisakė ir nevertino nepilnametės gebėjimų ir galimybių išvengti susidūrimo;

24.12. teismo išvada, kad prieš smūgį trečiojo asmens valdomas vandens motociklas judėjo, keitė plaukimo trajektorija nėra pagrįsta byloje esančių ir ištirtų įrodymų visuma;

24.13. ieškovė patirtos žalos dydį įrodinėjo tiek 2021 m. balandžio 14 d. UAB „Motomarine“ komerciniu pasiūlymu, tiek ir paties parengusio tokį pasiūlymą darbuotojo, liudytojo paaiškinimais, ir pagrindė, kad vandens motociklo sugadinimų vertė šiuo metu siekia 3 516,55 Eur dydžio sumą. Byloje ieškovė taip pat yra pateikusi įrodymą, kad pagal UAB „Motomarine“ išankstinę sąskaitą yra sumokėjusi 1000 Eur dydžio avansą už remonto darbus;

24.14. civiliniame procese įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Ieškovės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas iš esmės pažeidė šią pagrindinę įrodymų vertinimo taisyklę;

24.15. atsižvelgiant į byloje neginčijamai nustatytus faktus dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ko jie patys neginčijo, pripažino ir negalėjo nuginčyti, į byloje esančių įrodymų visumą, į visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: ypač į tai, kad atsakovė neturėjo teisės vairuoti didesnio pavojaus šaltinį – vandens motociklą, dėl ko daugiau negu tikėtina, kad neturėjo įgūdžių, į tai, kad tėvai ir didesnio pavojaus šaltinio savininkė davė leidimą/sutikimą nepilnametei vienai pačiai išplaukti ir valdyti didesnio pavojaus šaltinį, į tai, kad nepilnametė pati nusprendė išplaukti į judresnę vandens telkinio vietą, matydama veiksmą ir didelį judėjimą toje vietoje, labiau tikėtina, kad tai lėmė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo ieškovės turtas – vandens motociklas. Taip pat labiau tikėtina, kad jeigu atsakovė ne tik kad nebūtų viena valdžiusio motociklo, tačiau jeigu nebūtų atplaukusi į tą vietą kur daug žmonių, kur didelis eismas ir kur plaukiojo A. U., įvykio nebūtų buvę ir žala nebūtų atsiradusi;

24.16. pirmos instancijos teismų sprendimas šioje byloje taip pat neatitinka ir 2016 m. gegužės 26 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų rekomenduojamų teismo procesinių sprendimų kokybės standartų;

24.17. pripažinus, kad 2021 m. birželio 15 d. teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai turi būti panaikinti ar pakeisti ir 2021 m. birželio 29 d. bei 2021 m. liepos 7 d. papildomi sprendimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. Atsakovai U. R., E. R., D. R., I. Ž., J. T. pateikė atsiliepimus į ieškovės apeliacinius skundus, prašo apeliantės UAB „A&A Finance” apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 7 d. papildomus sprendimus palikti nepakeistus bei priteisti iš apeliantės UAB „A&A Finance” atsakovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

25.1. didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltės prezumpcija netaikoma esant didesnio pavojaus šaltinių sąveikai. CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais, ir tokiu atveju transporto priemonės valdytojo kaltė – viena iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, įgyja esminę reikšmę;

25.2. byloje nėra ginčo dėl to, jog abu 2019 m. liepos 28 d. įvykyje dalyvavę vandens motociklai yra didesnio pavojaus šaltiniai, 2019 m. liepos 28 d. įvykis įvyko A. U. ir U. R. plaukiant vandens motociklais, taigi ginčui taikytina CK 6.270 straipsnio 5 dalis. Taikant CK 6.270 straipsnio 5 dalį, žalą atlygina kaltasis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Šiuo atveju žala yra atlyginama nustatant ją padariusio asmens kaltę ir jos laipsnį;

Žemesnės instancijos teismas

25.3. pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas CK 6.270 straipsnio 5 dalį, padarė išvadą, jog dėl 2019 m. liepos 28 d. įvykio kaltas apeliantės direktorius trečiasis asmuo A. U., kadangi būtent jis nebuvo pakankamai budrus plaukimo metu. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė ištyręs byloje esančius įrodymus. Nors apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau nepateikia jokių objektyvių šią išvadą paneigiančių argumentų;

25.4. byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė U. R. neturėjo motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo. Atsakovei E. R. už tai, kad ji leido vairuoti vandens motociklą savo nepilnametei dukrai U. R., žinant, kad dukra neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės, Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu skirtas įspėjimas ANK 73 straipsnio 1 dalies pagrindu (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Tačiau administracinės atsakomybės taikymas atsakovei E. R. nešalina teismo pareigos nustatyti dėl 2019 m. liepos 28 d. įvykio kalto asmens. Kaltąjį asmenį pirmosios instancijos teismas nustatinėjo analizuodamas tiek rašytinę bylos medžiagą, tiek šalių, trečiojo asmens ir liudytojų parodymus. Ir ištyręs bylos medžiagą konstatavo, jog dėl 2019 m. liepos 28 d. įvykio yra kaltas trečiasis asmuo. Apeliantė, reikalaudama iš atsakovų dėl 2019 m. liepos 28 d. įvykio atsiradusios žalos atlyginimo, pirmiausia, turėjo įrodyti, jog, būtent, U. R. yra kalta dėl 2019 m. liepos 28 d. įvykio;

25.5. apeliantės pozicija, jog vien vairavimo neturint tam specialios teisės faktas savaime reiškia šio asmens kaltę dėl įvykio, teisiškai ydinga. Vadovaujantis apeliantės logika, net jeigu specialios teisės neturinčio asmens valdomą transporto priemonę kitas asmuo taranuotų piktybiškai, norėdamas nustumti nuo kelio ir pan., ar, būdamas apsvaigęs, vis tiek kaltu būtų laikomas specialiosios teisės vairuoti neturintis asmuo;

25.6. iš bylos medžiagos matyti, jog trečiojo asmens A. U. paaiškinimai apie 2019 m. liepos 28 d. įvykio aplinkybes buvo nenuoseklūs ir su laiku keitėsi;

25.7. pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė apeliantė iškeltą versiją dėl didelio U. R. greičio, kadangi 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje su psichologe apklausus pačią U. R. paaiškėjo neginčytina aplinkybė, jog U. R. plaukė su atsakovo J. T. perduotu greitį limituojančiu motociklo raktu ir niekaip negalėjo pasiekti 100 km/h greičio;

25.8. trečiasis asmuo A. U. sąmoningai bandė nutylėti aplinkybę, kad vandenyje prieš susidūrimą plaukiojo agresyviai, suko ratus (darė „saulutes“) ir darė bangas, tai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja K. J., taipogi ikiteisminio tyrimo metu apklausta trečiojo asmens draugė L. Č., teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. J.. Tik pat trečiasis asmuo A. U. apie šią aplinkybę kalbėjo labai abstrakčiai, nurodydamas, jog tiksliai negali prisiminti;

25.9. atsakovė nesusidūrė su jokia kita vandens transporto priemone, atsakovės kontaktas įvyko būtent su apeliantės vandens motociklu, valdomu trečiojo asmens, kuris, sukinėdamas vandenyje ratus ir keldamas bangas, nepastebėjęs atsakovės, staiga ėmė plaukti link kranto, taip užkirsdamas kelią atsakovei, plaukiančiai tiesia trajektorija. Atsakovė neplaukė prie trečiojo asmens, atsakovė ta pačia tiesia trajektorija, kuria atplaukė, grįžo „koridoriaus“ viduriu į savo krantą. Būtent trečiasis asmuo, būdamas nepakankamai atidus plaukimo metu, sukėlė įvykį ir tam neturi įtakos aplinkybės, kokiame krante tas įvykis įvyko;

25.10. 2020 m. kovo 18 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo inspektoriaus S. T. sprendimas neturi oficialaus rašytinio įrodymo galios. 2020 m. kovo 18 d. sprendimas priimtas ne tik nesilaikant Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintos administracinių nusižengimų tyrimo tvarkos, tačiau ir be pagrindo apribojant bei pažeidžiant atsakovų teises (atsakovai apie šį tyrimą, apskritai, sužinojo tik bylos nagrinėjimo teisme metu). 2020 m. kovo 18 d. Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimas priimtas neišklausius nei tiesiogiai 2019 m. liepos 28 d. įvykyje dalyvavusios U. R., nei jos motinos, nei kitų įvykį mačiusių asmenų (K. J., L. Č.), nurodant, jog šių asmenų parodymai fiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, netgi kvestionuojant šių asmenų parodymus, nors jie tiesiogiai net nebuvo išklausyti. Kai tuo tarpu su A. U. Administracijoje kontaktuota ne kartą, A. U. į Administraciją kviečiamas papildomų paaiškinimų teikimui, už A. U. dėl nežinomų priežasčių paaiškinimus rašo Administracijos darbuotojas, rašo laisva forma, ne protokole, nors jo parodymai taipogi buvo užfiksuoti 2019 m. liepos 31 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje;

25.11. Lietuvos transporto saugos administracija nekonstatavo nei vieno iš 2019 m. liepos 28 d. įvykyje dalyvavusių asmenų kaltės ir 2020 m. kovo 18 d. sprendime nurodytos aplinkybės neįrodo U. R. kaltės dėl 2019 m. liepos 28 d. įvykio. Administracijos 2020 m. kovo 18 d. sprendimas priimtas tikrovės neatitinkančių faktinių aplinkybių kontekste. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teikiant 2020 m. sausio 29 d. paaiškinimą Administracijai trečiasis asmuo A. U. nenurodė, jog prieš įvykį vandenyje elgėsi pavojingai – suko ratus (darė „saulutes“) ir kėlė bangas;

25.12. atsakovai pateikė į bylą 2020 m. liepos 27 d. VšĮ Klaipėdos laivybos tyrimų centro eksperto, habil. dr., profesoriaus, tolimojo plaukiojimo kapitono V. P. išvadas. Nors apeliantė kvestionuoja šias specialių žinių turinčio subjekto pateiktas išvadas, tačiau jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių šias išvadas, nepateikė, nors turėjo visas galimybes teikti atsikirtimus, kreiptis į jai priimtinus specialistus / ekspertus, pateikti V. P. išvadas paneigiančias išvadas / ekspertizę, teikti prašymus teismui ir pan. Specialistas savo išvadas dėl 2019 m. liepos 28 d. įvykio mechanizmo pateikė išnagrinėjęs jam pateiktą medžiagą ir vertindamas ją Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių, priimtų Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucija Nr. 24 (kurių galiojimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3-451 dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo), kontekste. Specialistas išanalizavo konkrečią jam pateiktą medžiagą ir padarė išvadas pagal toje medžiagoje užfiksuotus duomenis;

25.13. pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, jog ne atsakovai, o trečiasis asmuo A. U. yra kaltas dėl 2019 m. liepos 28 d. įvykio. Pirmosios instancijos teismas vertino šalių išvardytas faktines aplinkybes, tyrė ginčo šalių pateiktą rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus ir pagal įrodymų visumą priėmė atitinkamą sprendimą, sprendimui pagrįsti nurodė, kokiomis materialiosios teisės normomis vadovavosi (CK 6.270 straipsnio 5 dalimi), o tai, kad nebuvo priimtas apeliantui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos CPK nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už žalą, padarytą 2019 m. liepos 28 d., įvykus dviejų vandens motociklų susidūrimui vandens telkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Susidūrė trečiojo asmens A. U. (apeliantės UAB „A&A Finance“ direktoriaus) vairuojamas ir UAB „A&A Finance“ priklausantis vandens motociklas SEA DOO SPARK 2UP 900HO, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės U. R. vairuojamas ir atsakovei I. Ž. priklausantis vandens motociklas „Bombardier SeaDoo, Reg. (duomenys neskelbtini).

3. Byloje nustatyta, kad Lietuvos saugios laivybos administracija 2017 m. birželio 15 d. yra išdavusi A. U. motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą Nr. LI 003904, galiojantį iki 2027 m. birželio 15 d., suteikiantį teisę vidaus ir pakrančių vandenyse valdyti motorinius ir sportinius katerius. Tuo tarpu atsakovė U. R. įvykio metu buvo nepilnametė ir neturėjo motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiriant įvykį ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau tyrimą perėmus Lietuvos transporto saugos administracijai, nebuvo nustatytas įvykio kaltininkas, taip pat ir tai, kad A. U. netinkamai manevravo, t. y. pvz. suko ratus ir kėlė bangas, vandens telkinyje. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta 2020 m. liepos 27 d. VšĮ Klaipėdos laivybos tyrimų centro eksperto, habil. dr., profesoriaus, tolimojo plaukiojimo kapitono V. P. išvada, kurioje nurodyta, kad pagrindinė vandens motociklų susidūrimo priežastis buvo vandens motociklo SEA DOO SPARK 2Up 900HO vairuotojo A. U. tinkamai nevykdytas stebėjimas manevravimo metu, apsisukimas nepraleidus tiesia trajektorija plaukiančio kito vandens motociklo ir plaudimas nepraleidus tiesia trajektorija plaukiančio kito vandens motociklo ir plaukimas nepraleidus iš dešinės pusės plaukiančio kito vandens motociklo.

5. Apeliantė mano, kad dėl įvykio vandenyje yra atsakinga nepilnametė U. R., nes būtent jos veika sukėlė žalingus padarinius. Teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus kaip neįrodytus (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus vyr. inspektorius S. T. 2020 m. kovo 18 d. sprendimu nurodė nepradėsiantis administracinio nusižengimo teisenos, nes nepakanka įrodymų konstatuoti, kad A. U. nesilaikė Vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių reikalavimų, t. y. nepraleido kito vandens motociklo ar netinkamai manevravo vandens telkinyje ir tokiais savo veiksmais įvykdė ANK 406 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą.

6. Lietuvos transporto saugos administracija 2020 m. gruodžio 8 d. rašte, kuriuo buvo atsakyta į šalių užduotus klausimus, 9 punkte nurodė, kad administracijoje nebuvo atliekamas tyrimas dėl U. R. elgesio, 10 ir 13 punktuose nurodė, kad kalto asmens šioje konkrečioje situacijoje administracija nenustatinėjo, buvo sprendžiama, ar A. U. susidūrimo metu nepraleido kliūties iš dešinės, 13 punkte nurodė, kad priimtas sprendimas, kad nepakanka įrodymų, kad A. U. nepraleido kito vandens motociklo ar netinkamai manevravo vandens telkinyje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyrius 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, nurodydamas, kad prieš U. R. baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, nes asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje kompetentingos institucijos, atsakingos už įvykių tyrimą vandenyje, nėra atlikusios U. R. veikos kvalifikacijos, bet nėra ir įrodymų, patvirtinančių A. U. administracinę teisinę atsakomybę už viešosios teisės aktų pažeidimą.

8. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik kai kurių įrodymų išvardinimu / pacitavimu, didesnę reikšmę suteikė trečiojo asmens A. U. veiksmų prieš įvykį vertinimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus įrodymus, kurie buvo pateikti byloje. Tai, kad nebuvo tirtas U. R. veikos pavojingumas, o kompetentingos institucijos pateikė išvadas tik dėl trečiojo asmens A. U. veikos vertinimo, objektyviai lėmė didesnį dėmesį šio asmens veiklos tyrimui.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, kad U. R. valdė didesnio pavojaus šaltinį ir neturėjo įstatymo reikalaujamo amžiaus valdyti tokią transporto priemonę, neturėjo reikiamos kvalifikacijos, tai yra, anot apeliantės, valdė didesnio pavojaus šaltinį, pažeisdama viešąją tvarką, imperatyvius įstatymo reikalavimus, yra teisinė prielaida spręsti dėl atsakingų asmenų atsakomybės už viešosios teisės normų pažeidimą, bet tai savaime neveikia deliktinės civilinės atsakomybės.

10. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. CK 2.8 straipsnis nustato nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinio veiksnumo išlygas. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

11. Nagrinėjamoje byloje, minėta, atsakovė U. R. įvykio metu buvo nepilnametė ir neturėjo motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) skirti E. R. įspėjimą, kad ji leido vairuoti vandens motociklą savo nepilnametei dukrai U. R., žinodama, kad dukra neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės, dėl ko netinkamai realizavo teises ir pareigas į tėvų valdžią ir panaudojo ją priešingai vaiko interesais, tokiais savo veiksmais padarydama nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė dėl netinkamos tėvų valdžios panaudojimo nėra susijusi priežastiniu ryšiu su apeliantei kilusia žala (CK 6.247 straipsnis). Nustačius atsakovės U. R. veikos neteisėtumą dėl įvykio, būtų galima spręsti dėl jos tėvų atsakomybės pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį.

12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarime nurodyta, kad, apklausiant liudytoju A. U., jis paaiškino, jog „išplaukė į marias, plaukė į kitą krantą apsisukti, apsisukęs ketino plaukti atgal ir tik atlikęs manevrą ir nespėjus pajudėti iš vietos, pamatė iš dešinės pusės atplaukiant pilkos spalvos vandens motociklą, kurį vairavo mergina. <...> Mergina atplaukė dideliu greičiu ir, kaip jam pasirodė, net nebandė sukti į šoną. Jis pats nespėjo išvengti smūgio. <...> Matė, kad mergina net nesustojo ir nuplaukė toliau“. A. U. 2020 m. sausio 29 d. paaiškinime Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriui nurodė, kad išplaukė nuo kranto į priešingą pusę, buvo įsijungęs praplėsto valdymo VTSTM režimą, kitoje pusėje apsisuko, staiga pamatė iš dešinės pusės kitą vandens transporto priemonę ir pajuto smūgį.

13. Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 6.03 ir 6.03 bis straipsniai numato, kad jeigu du laivai plaukia besikertančiais kursais taip, kad gali kilti susidūrimo pavojus, laivas, kuris mato kitą laivą prie dešiniojo borto, privalo duoti jam kelią ir, jeigu leidžia aplinkybės, išvengti jo kurso kirtimo iš priekio. Bet laivas, kuris plaukia dešiniąja farvaterio puse, privalo toliau judėti savo kursu. Ši taisyklė netaikoma mažiesiems laivams kitų laivų atžvilgiu.

14. Apeliantei priklausantį vandens motociklą vairavęs A. U. pats paaiškino, kad jam buvo kliūtis išdešinės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl atsakovės U. R. veikos teisėtumo deliktinės atsakomybės požiūriu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai dėl atsakovės U. R. valdytos transporto priemonės dideliu greičiu yra paneigtos lydytojų parodymais, kuriuos objektyvizuoja aplinkybė, kad vandens motociklas buvo su mokomuoju raktu. Liudytoju apklaustas M. S. nurodė, kad mokomasis raktas riboja apsukas, kad su tokiu raktu būtų 600 apsukų, t. y. 60 km/h greitis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad subjektyvus liudytojo V. K. atsakovės valdyto motociklo greičio vertinimas, kuris nėra pagrįstas objektyviais greitį matuojančiais įrenginiais, nėra tinkama įrodinėjimo priemonė (CPK 178 straipsnis). Greitis yra fizikinis dydis, kuris gali būti išmatuotas metrologiškai patvirtintais įrenginiais.

15. Byloje esantys paaiškinimai dėl A. U. valdyto vandens motociklo judėjimo trajektorijos, greičio, nėra nuoseklūs. Teismo posėdžio metu ir 2020 m. sausio 29 d. paaiškinime Lietuvos transporto saugos administracijai A. U. nurodė, kad buvo įsijungęs praplėsto valdymo VTSTM režimą. Liudytoju apklaustas M. S. nurodė, kad įjungus praplėsto valdymo VTSTM režimą ir darant posūkius, motociklą greičiau iškelia iš vandens. Iš viešų techninių duomenų apie Spark 2-up TRIXX (toks pat, kaip ir nurodyta įsigijimo išankstinėje sąskaitoje) (http://www.motomarine.lt/sea-doo-2021/543-spark-trixx-2018-2up-961-1546.html) matyti, kad „praplėsto valdymo VTS™ - paprastas VTS™ valdo vandens turbinos pasvyrimo kampą. Nuo to priklauso vandens motociklo paralelinis elgesys lyginant su vandens paviršiumi. Praplėsto valdymo VTS™ turi dvigubai didesnę eigą negu įprastas VTS™, taigi tai suteikia dvigubai daugiau galimybių išsikelti motociklo nosį iš vandens arba ją sukišti dvigubai gilyn po vandeniu - visa tai triukų atlikimo palengvinimui“. Kaip nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarime, A. U. teigė, jog jis nespėjo išvengti smūgio, o mergina net nebandė sukti į šoną. Teisme 2020 m. spalio 28 d. apklausiamas trečiasis asmuo A. U. netiesiogiai pripažino prieš įvykį daręs „saulutes“, tačiau vengė konkretaus atsakymo, nurodydamas: „apsukau vieną, ar du ratus, tiksliai nepasakysiu, neprisimenu“ (2020-10-28 teismo posėdžio garso įrašas nuo 23:00 min.). Trečiasis asmuo teigė, jog viskas įvyko labai greitai, jog sukantis per kairę pusę iš dešinės pusės pamatė merginą juodais plaukais.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, kad A. U. nebuvo nubaustas administracine tvarka, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kuri buvo padaryta išsamiai ištyrus įrodymus, kad labiau tikėtina, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas A. U. (CPK 185 straipsnis). Paties trečiojo asmens aukščiau nurodyti paaiškinimai patvirtina, kad jis nepraleido kliūties iš dešinės.

17. Apeliantė nurodė, kad habil. dr., profesoriaus, tolimojo plaukiojimo kapitono V. P. išvados yra nepagrįstos, nes 2020 m. liepos 27 d. išvada užsakyta ir parengta remiantis tik atsakovų atstovės pateiktais paaiškinimais ir medžiaga, be to, specialisto išvada dėl įvykio neatitinka Administracijos sprendimo nepradėti teisenos A. U. atžvilgiu, nes nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl eismo įvykio.

18. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad tai, kad nebuvo pradėta administracinės atsakomybės procedūra dėl A. U., nepaneigia jo civilinės deliktinės atsakomybės, kuri buvo nustatyta išsamiai ištyrus įrodymus pirmosios instancijos teisme. Nesutiktina su apeliante, kad VšĮ Klaipėdos laivybos tyrimų centro eksperto, habil. dr., V. P. išvados yra nepatikimos dėl objektyvumo stokos. Ekspertinių žinių turintis asmuo rėmėsi A. U. kaip liudytojo apklausos protokolu; K. J. kaip liudytojos apklausos protokolu; L. Č. kaip liudytojos apklausos protokolu; Lietuvos transporto saugos administracijos medžiaga; Įvykio schema; Įvykio vietoje daryta policijos fotolentele; Nutarimu atsisakyti pradėti IT 20190807; Nutarimu atsisakyti pradėti IT 1 20190828; U. R. darytomis nuotraukos. Rengiant išvadas vadovautasi Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėmis, priimtomis Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucija Nr. 24, kurių galiojimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3-451 dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“. Taigi specialisto išvada buvo pateikta įvertinus byloje esančią medžiagą, kurios pagrindu buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-49921-19) medžiaga).

19. Kita vertus, Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo inspektoriaus S. T. 2020 m. kovo 18 d. sprendimas dėl administracinės teisenos nepradėjimo ir jame užfiksuotos aplinkybės neturi oficialaus rašytinio įrodymo galios, nes tyrimas nebuvo atliktas pagal administracinės teisenos procedūras, užbaigiant jį iš esmės. Administracija aiškiai nurodė, jog jie neatliko tyrimo dėl 2019 m. liepos 28 d. įvykio kaltininko nustatymo. Be to, atsakovai apie šį tyrimą sužinojo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo apklausti, o pasinaudota jų apklausa, kurią atliko Elektrėnų policijos komisariatas. Taigi Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyrius neatliko vertinimo, siekiant nustatyti įvykio, kurio metu susidūrė du vandens motociklai, aplinkybes dėl kaltininko nustatymo. Nebuvo išsamiai vertintas nei įvykio schemos grafinis vaizdas, nėra detaliai aprašyta fotolentelė, kurioje fiksuoti abiejų vandens motociklų apgadinimai iškart po įvykio.

20. Vadovaujantis ANK 621 straipsniu, 615 straipsnio 1 dalimi, nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Teismų praktikoje yra konstatuota, jog sistemiškai aiškinant šį teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos turi būti įformintas procesiniu sprendimu – nutarimu. Tik toks aiškinimas atitinka teisingumo ir protingumo principus ir garantuoja asmeniui galimybę toliau ginti savo pažeistas teises (Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-245-651/2018). Vadinasi, Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimas dėl administracinės teisenos nepradėjimo yra priimtas nesilaikant ANK nustatytos tvarkos, jis neatitinka formos reikalavimų, todėl, sutiktina su atsakovais, nėra teisinio pagrindo šiam dokumentui suteikti didesnę įrodomąją reikšmę.

21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų, tai yra nenustatė visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.263 straipsnį. Apeliantė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas tuo pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos argumentus. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje konstatavus A. U. deliktinės atsakomybės sąlygas, nėra teisinių prielaidų bendraatsakovų veikos teisinei kvalifikacijai. Pabrėžtina, kad nei atsakovės U. R. amžius, nei vandens motociklo valdymo įgūdžiai, nei tai, kad atsakovė neturėjo pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos, nebuvo sąlygos, kurios paveikė dviejų vandens motociklų susidūrimą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl įvykio nėra nustatyta atsakovės U. R. neteisėta veika ir nenustatytas priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis, pasireiškusiomis apeliantės turto sugadinimu (CK 6.246-6.249 straipsniai), bendraatsakoviams deliktinė teisinė atsakomybė nekyla.

22. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti žalą neatsižvelgiant į jo kaltės, kaip būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą. Minimo straipsnio taikymui būtina sąlyga yra ta, kad žala turi būti padaryta didesniu pavojaus šaltiniu, kuris turi sukurti numanomą ir aiškiai išreikštą žalos atsiradimo pavojų, net ir tuo atveju, kai jis naudojamas pagal paskirtį ir valdymo ypatumus. Pabrėžtina, kad bendroji civilinės atsakomybės taisyklė reikalauja už žalą atsakingo asmens kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis), o normos, kuriose nustatyta šios taisyklės, kai atsakomybė taikoma be kaltės, išimtis, negali būti aiškinamos plečiamai. Todėl dėl itin griežtų teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų didesnio pavojaus šaltinio valdytojui būtina nustatyti, ar veikla, dėl kurios galimai atsirado žala, yra susijusi su objektu, kuris turi teisinį pagrindą būti kvalifikuojamas kaip didesnio pavojaus šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-696-916/2015).

23. CK 6.270 straipsnio 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai sąveikauja keli didesnio pavojaus šaltiniai ir atsiranda žala. Šiuo atveju atsakomybė be kaltės netenka prasmės, nes kiekvienas iš žalą patyrusių asmenų – didesnio pavojaus šaltinių valdytojų – įgautų teisę į žalos atlyginimą. Tais atvejais, kai žala dėl dviejų ar daugiau transporto priemonių sąveikos padaroma pačiam transporto priemonės valdytojui (valdytojams), jiems vienas kito atžvilgiu kyla atsakomybė su kalte (CK 6.270 straipsnio 5 dalis).

24. Apeliaciniame skunde apeliantė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016, kurioje konstatuota, kad „davimas vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturintiems asmenims pažeidžia minėtas imperatyvias viešosios teisės normas, todėl yra neteisėtas, civilinės atsakomybės požiūriu tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šių viešosios teisės normų pažeidimas gali lemti pažeidėjo civilinę atsakomybę, jei yra nustatomos likusios civilinės atsakomybės sąlygos“.

25. Byloje nebuvo nustatytas vandens transporto priemonę valdžiosios atsakovės veikos neteisėtumas ir priežastinis ryšys su apeliantės turto sugadinimu, todėl ši kasacinio teismo nutartis nekeičia bylos rezultato. Be kita ko, civilinėje byloje, kurioje žala atsirado per eismo įvykį susidūrus automobiliui ir motociklui, kasacinis teismas nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl dviejų didesnio pavojaus šaltinių (transporto priemonių) – automobilio ir motociklo – susidūrimo, todėl teisę į žalos atlyginimą ieškovas galėtų būti laikomas įgijusiu tik tuo atveju, jei būtų nustatytos bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė ((CK 6.246–6.249 straipsniai).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017.))

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog „liko neįvertinti ir pačios nepilnametės paaiškinimai 2021 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu, kad iš pradžių ji plaukiojo ramesniame krante, kur jie su atsakovais buvo apsistoję, kur ją mokė J. T., tačiau ji pati nusprendė išplaukti toliau, į kitą krantą, kuriame daug žmonių ir kitų vandens transporto priemonių, ir kur nutolęs nuo to kranto plaukiojo trečiasis asmuo. Nepilnametė paaiškino, kad jai nuplaukus į tą judresnį krantą, ji pasijuto nesaugiai, nejaukiai, nes ten buvo daug veiksmo, todėl nusprendė grįžti atgal“. Kaip galima suprasti iš šių teiginių, apeliantė siekia įrodyti kitokią judėjimo vandens motociklo judėjimo trajektoriją, paneigiant teismo nustatytas aplinkybes dėl trečiojo asmens A. U. kaltės. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovė U. R., kaip patvirtina bylos medžiaga, į kitą krantą atplaukė tiesia trajektorija, nedideliu greičiu, nepažeidžiant transporto priemonių judėjimo reikalavimų, taikomų vandenyje. Atsakovė neplaukė prie trečiojo asmens, atsakovė ta pačia tiesia trajektorija, kuria atplaukė, grįžo „koridoriaus“ viduriu į krantą, kuriame buvo bendraatsakovų poilsio vieta.

27. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai per didelę reikšmę suteikė aplinkybei, jog trečiasis asmuo plaukiojo sportinio tipo, triukams daryti pritaikytu vandens motociklu, naudodamasis praplėsto valdymo VTSTM režimu.

28. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad teismas, spręsdamas dėl kaltės, kai byloje nėra objektyvių įrodymų, galinčių neginčijai patvirtinti vieno iš valdytojų kaltę, galėjo vertinti vandens motociklų valdytojų elgesio vandenyje įpročiams nustatyti reikšmingas ir kitas aplinkybes. Trečiasis asmuo A. U., pasisakydamas dėl 2020 m. birželio 11 d. antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų trečiojo asmens asmeninėje Youtube paskyroje esančių vaizdo įrašų, kuriuose matosi vandens motociklais agresyviai plaukiojantys ir pavojingus triukus vandenyje atliekantys vyrai, patvirtino, jog šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas jis pats su draugais. Nors šis įrodymas nėra susijęs su įvykių, bet jis gali apibūdinti asmens tipinę elgseną tam tikroje situacijoje. Pastebėtina, kad liudytojų K. J. įr D. J. parodymai, jog prieš pat įvykį trečiasis asmuo su apeliantei nuosavybės teise priklausančiu sportinio tipo vandens motociklu, įsijungęs triukams daryti pritaikytą praplėsto valdymo VTSTM režimą, vandenyje plaukiojo agresyviai, darė „saulutes“, taip keldamas bangas, buvo nuoseklūs ir iš esmės atitiko kitus byloje surinktus įrodymus dėl trečiojo asmens plaukimo motociklu jungus praplėsto valdymo VTSTM režimą.

29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo buvo neįvertinta faktinė aplinkybė, kad „trečiasis asmuo prieš smūgį buvo pristabdęs, nes apsisukęs ketino grįžti į krantą, o nepilnametės valdomas vandens motociklas judėjo“ apskritai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis argumentas prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Trečiasis asmuo 2020 m. spalio 28 d. teismo posėdžiu metu patvirtino, jog vandens motociklas dėl jo savybių niekada nesustoja ir įvykio metu jo vandens motociklas taipogi judėjo (2020-10-28 teismo posėdžio garso įrašas nuo 29:00 min.). VšĮ Klaipėdos laivybos tyrimų centro ekspertas, habil. Dr., profesorius, tolimojo plaukiojimo kapitonas V. P., 2020 m. liepos 27 d. išvadose nurodė, jog: „Pagal medžiagoje pateiktas nuotraukas ir juose matomus vandens motociklų pažeidimus (galinė skydelio dalis lūžusi tiesiai, o priekinė lūžusi su skirtingais laužymo kampais, o tai galėjo atsitikti tik vandens motociklui SEA DOO SPARK 2 UP 900HO judant į priekį), o taip pat vertinant A. U. pateiktą paaiškinimą tyrėjai Janonienei, kuriame nėra nurodyta, kad A. U. specialiai stabdė vandens motociklą apsisukęs arba kad vandens motociklas sukosi (arba suko ratus) ne variklio pagalba („ir tik atlikęs apsisukimo manevrą ir nespėjus pajudėti iš vietos) galima daryti išvadą, kad susidūrimo metu abu vandens motociklai judėjo. Sukantis vandens motociklui, kaip ir bet kuriam laivui, jo greitis mažėja (priklausomai nuo kampinio sukimosi greičio, jo linijinis greitis gali mažėti iki dviejų ar daugiau kartų), bet vandens motociklas arba bet koks laivas pilnai nesustoja“.

30. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nurodyta, konstatuotina, kad trečiasis asmuo nebuvo pakankamai atidus ir tinkamai nevykdė aplinkos stebėjimo, nepraleido kliūties iš dešinės, nes pripažino nematęs plaukiančios atsakovės U. R.. Byloje nėra įrodyta apeliantės keliama hipotezė kad labiau tikėtina, kad turėdama reikiamą kvalifikaciją bei įgūdžius ir patirtį, atsakovė U. R. būtų išvengusi susidūrimo, pasukdama vairą į kitą pusę/laiku sustabdydama/ pakeisdama plaukimo kryptį ar pan.

31. Taisyklių 1.05 p. yra įtvirtinta, kad „Siekdami išvengti tiesiogiai gresiančio pavojaus, laivavedžiai turi imtis visų priemonių, kurias diktuoja aplinkybės, net jeigu dėl to jie priversti nukrypti nuo šių Taisyklių.“ Vadinasi, tiriant įvykio aplinkybes priešingos padėties analizės metodu, jei trečiasis asmuo A. U. būtų buvęs atidus, apdairus ir turėjęs pakankamų praktinių įgūdžių, būtų išvengęs susidūrimo.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės dėl žalos dydžio nėra tiriamos, nes nėra nustatyta atsakovės U. R. kaltė dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas apeliantei priklausantis vandens motociklas. Nesant teisės pažeidimo sudėties, nuostolių dydžio aplinkybė tampa teisiškai nereikšminga.

Dėl teismo sprendimo motyvų išsamumo ir jo atitikties standartams

33. Apeliantė mano, kad sprendimas neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, kuriuose nurodyta, jog teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas. Sprendimų motyvai iš esmės apsiriboja bendro pobūdžio samprotavimais (Standartų 2.1 p.); nenurodyta, kodėl atmetė ieškovo keliamus klausimus dėl kitų atsakovų atsakomybės, dėl nepilnametės nepakankamo apdairumo ir kt. (Standartų 2.4 p.); iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl ieškovo argumentai, atsikirtimai prieštarauja teisės normoms (ir kokioms konkrečiai) ir/ar byloje esantiems įrodymams (Standartų 2.5 p.); Iš teismo sprendimo motyvų (kurie yra labai glausti) nėra matoma, kad teismas turi aiškią poziciją dėl visų byloje priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų (Standartų 4.,7 p.) ir kt.

34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

35. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu (1) nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba (2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

36. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliami CPK 330 straipsnio ir 329 straipsnio 1 dalies tinkamo taikymo klausimai. Apeliantė nurodė, kad sprendimo motyvai iš esmės apsiriboja bendro pobūdžio samprotavimais, todėl nenurodyta, kodėl atmetė ieškovės keliamus klausimus dėl kitų atsakovų atsakomybės, dėl nepilnametės nepakankamo apdairumo ir kt. Anot apeliantės, iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl ieškovės argumentai, atsikirtimai prieštarauja teisės normoms (ir kokioms konkrečiai) ir/ar byloje esantiems įrodymams, be to, nėra matoma, kad teismas turi aiškią poziciją dėl visų byloje priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė pateikė išsamų apeliacinį skundą, pareikšdama aiškią kritiką dėl sprendimo motyvų. Ši aplinkybė patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nepaveikė teisės į apeliaciją, ir tai reiškia, kad apeliantė suprato pirmosios instancijos sprendimo esmę.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktas; ir kt.).

39. Taigi, motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame sprendime iš esmės visiškai nėra motyvų.

40. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime yra atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas ir formuojamą teismų praktiką konstatavo, kad ieškovės ginčijamos įvykio aplinkės, susidūrus dviem vandens motociklams, yra atmestinos, nes nenustatyta atsakovės U. R. kaltė dėl įvykio. Nesant nustatytos teisės pažeidimo sudėties dėl paties įvykio, kitų atsakovų kaltė, kuri pasireiškė viešosios teisės pažeidimais (netinkamas tėvų valdžios panaudojimas, leidimas valdyti vandens transporto priemonę suteikimas, neturint teisės tokią transporto priemonę valdyti), nepaveikė deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės U. R. kaltė yra neįrodytos, pakankamai motyvavo savo sprendimą, remdamasis tiek bylos nustatytomis faktinėmis aplinkybės, tiek teisiniu reglamentavimu, tiek formuojama teismų praktika. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas netenkino ieškinio, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teismo pozicija apeliantei buvo pakankamai aiški bei suprantama. Akivaizdu, kad tam tikri motyvacijos detalumo trūkumai nesutrukdė ieškovei pasinaudoti apeliacijos teise, o tai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas.

41. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti juos remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamasi pirmosios instancijos teismo sprendimai paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir papildomo sprendimo teisėtumo

43. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

44. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimai atsakovams buvo atmesti, iš ieškovės atsakovės E. R. naudai nusprendė priteisti 3 443 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei I. Ž. iš ieškovės UAB „AA Finance“ priteisė 280 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

45. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti ir 2021 m. birželio 29 d. papildomą sprendimą, kuriuo išspręstas atsakovės E. R. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, bei 2021 m. liepos 7 d. procesiniu dokumentu galutinai paskirstytas bylinėjimosi išlaidas. Nesant teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimui, nėra pagrindo naikinti ir 2021 m. birželio 29 d. papildomą sprendimą bei 2021 m. liepos 7 d. papildomą sprendimą.

46. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Nustatyta, kad atsakovė E. R. už atsiliepimo į apeliantės UAB „A&A Finance” apeliacinį skundą parengimą patyrė 1500,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ir prašo teismo priteisti šias išlaidas iš apeliantės UAB „A&A Finance”. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti jų dydį, todėl priteisiamos atsakovei E. R. iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A&A Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą, 2021 m. birželio 29 d. papildomą sprendimą ir 2021 m. liepos 7 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovei E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A&A Finance“ (juridinio asmens kodas 304639532), 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė