- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-1136-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- E. V.
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- J. M.
procesinių sprendimų kategorijos: 22.2; 35.4; 35.5; 42.4; 121.14.
2012 m. rugpjūčio 27 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ramūno Mitkaus ir Gintauto Koriagino, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01663-364/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. V. dėl avanso priteisimo (trečiasis asmuo J. M.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 47-49) prašė priteisti iš atsakovės 93.000 Lt avansą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2009-07-02 sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui už 93.000 Lt žemės sklypą, į kurį pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-06-25 išvadą Nr. 2453 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ atsakovei turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovas visą sumą perdavė atsakovei sutarties pasirašymo metu, o pinigų gavimo faktą atsakovė patvirtino savo parašu. 2009-07-02 preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turi būti tarp šalių sudaryta ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo dienos, kai bus atkurtos nuosavybės teisės, žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre ir gauti visi pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingi dokumentai. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 8SD-784 ieškovą informavo, jog atsakovės vardu parengta išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti suklastota ir parengta į neegzistuojančių savininkų žemę. Dėl to Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-10 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-240 Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-06-25 išvada Nr. 2453 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovės vardu buvo pripažinta negaliojančia ir panaikinta. Ši aplinkybė pagrindinės būsimo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą tarp šalių padarė neįmanomu, todėl ieškovas 2011-04-12 raštu pranešė atsakovei apie 2009-07-02 preliminarios sutarties nutraukimą, ir ją nuo 2011-05-13 vienašališkai nutraukė. Minėtu pranešimu ieškovas taip pat pareikalavo iš atsakovės grąžinti jam 93.000 Lt dydžio avansą, tačiau atsakovė pinigų negrąžino, nes, atsakovės teigimu, 93.000 Lt buvo perduoti ne jai, o nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentus pagal įgaliojimą (nes tiek atsakovė, tiek jos motina J. L. yra sunkios ligonės, todėl pačios negalėjo dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese) tvarkiusiai, Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-06-25 išvadą Nr. 2453 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ gavusiai ir žemės sklypo pirkėją suradusiai J. M. (trečiajam asmeniui), kuri iš gautų 93.000 Lt atsakovei perdavė tik 30.000 Lt. Trečiasis asmuo neneigia aplinkybės, kad dalyvavo sandorio sudaryme, tačiau tik kaip stebėtoja, nes preliminarios sutarties sąlygas šalys derino tiesiogiai, ji matė, kaip ieškovas perdavė atsakovei pinigus, o ši patvirtino pinigų gavimo faktą parašu ant preliminariosios sutarties, todėl atsakovės nurodytas aplinkybes, jog 93.000 Lt buvo perduoti jai, laiko prasimanymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-16 sprendimu (t. 1, b. l. 144-147) ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 93.000 Lt avansą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2.782 Lt žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad šalys 2009-07-02 sudarė preliminariąją sutartį dėl pirkimo 5,6210 ha ploto būsimo žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-06-25 išvadą Nr. 2453 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ turėjo būti atkurtos atsakovei (t. 1, b. l. 7-9). Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui šį žemės sklypą už 93.000 Lt (t. 1, b. l. 7-9). Ant 2009-07-02 preliminarios sutarties ranka darytas prierašas ir atsakovės parašas liudija, kad sutarties pasirašymo metu atsakovei buvo perduota 93.000 Lt (t. 1, b. l. 7-9). Tą pačią dieną ji išdavė ieškovui įgaliojimą jos vardu atlikti visus, su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius veiksmus (t. 1, b. l. 12). Atsakovė procesiniuose dokumentuose (t. 1, b. l. 55-59) bei teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 121-123) pripažino, jog 2009-07-02 preliminarios sutarties sudarymo metu iš tiesų pasirašė gavusi iš ieškovo pinigus, tačiau teigė gavusi tik 30.000 Lt (t. 1, b. l. 55-59, 121-123), likę pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui (t. 1, b. l. 55-59, 121-123), tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad visą 93.000 Lt sumą perdavė tiesiogiai atsakovei (t. 1, b. l. 121-123), o jo teiginį pagrindžia atsakovės parašas ant 2009-07-02 preliminariosios sutarties, kad ji gavo 93.000 Lt sumą (t. 1, b. l. 7-9). Kad pinigai buvo perduoti būtent atsakovei, 2011-11-14 atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 93-94) bei teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis asmuo (t. 1, b. l. 135-140), nurodęs, jog dalyvavo sutarties pasirašymo metu ir matė, kad pinigai buvo perduoti tiesiogiai atsakovei, tačiau nežino konkrečios perduotos sumos, nes asmeniškai pinigų neskaičiavo. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. C. (t. 1, b. l. 135-140). Atsakovės pateiktas telefoninio pokalbio įrašas netiesiogiai liudija, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu galimai dalijosi pinigines lėšas, gautas pardavus įvairius žemės sklypus, į kuriuos buvo atkuriamos nuosavybės teisės (t. 1, b. l. 110-115), tačiau jų įvairūs, neformalūs, žodiniai tarpusavio susitarimai negali daryti jokios įtakos tarp šalių preliminariosios sutarties pagrindu susiformavusių teisinių santykių kvalifikavimui (CK 6.189 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-7) prašo 2012-01-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais motyvais:
1. Teismo sprendimas yra neteisingas ir naikintinas, nes priimtas remiantis tik ieškovo pateiktais dokumentais ir prielaidomis, tačiau nenagrinėjus ir atmetus visus atsakovės prašymus dėl dokumentų išreikalavimo iš ikiteisminio tyrimo bylos ir visiškai nevertinus visų atsakovės pateiktų įrodymų bei šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo nustatytų aplinkybių. Teismas nepagrįstai atmetė išvadas, kad įgaliojimą turėjusi atsakovės giminaitė (trečiasis asmuo) ir Žemėtvarkos vyriausioji specialistė A. V., suklastojusios atsakovės vardu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo išvadą, o atsakovei ją pateikusios kaip nuosavybės teisių į atsakovės mamos žemę atkūrimo dokumentą, visų pinigų tikrai neperdavė ir negalėjo perduoti. Šios aplinkybės yra atliekamo ikiteisminio tyrimo objektas, turintis tiesioginį ryšį su ieškinio dalyku. Tik dėl sunkios ligos atsakovė to iš karto negalėjo suprasti ir tinkamai įvertinti, todėl tapo įvelta į šiuos santykius ir teisinėmis priemonėmis yra verčiama atlyginti pirkėjui turėtus nuostolius, kurių atsakovė tikrai nepadarė.
2. Civilinė atsakomybė galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu būtų aiški atsakovės kaltė dėl 93.000 Lt žalos padarymo ieškovui. Atsakovės kaltė ar jos nebuvimas taip pat gali būti nustatyta ar paneigta atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl piktnaudžiavimo ir dėl dokumentų klastojimo metu. Sprendimas priimtas vien tik nustačius faktą, kad atsakovė pasirašė preliminarią sutartį ir tarpininkų įtakota užrašė gavusi 93.000 Lt (vietoje realiai gautų 30.000 Lt), visapusiškai neįvertinus visų atsakovės nurodytų aplinkybių dėl jai perduotos sumos ir jų nepaneigus arba nepatvirtinus.
3. Trečiojo asmens parodymai, susiję su ginčo dalyku, turėjo būti vertinami ypatingai atsargiai ir kritiškai, nes sprendime minimą faktą, kad ji patvirtino, jog atsakovei buvo perduoti visi pinigai, visiškai paneigia atsakovės pateiktas telefoninio pokalbio su ja ir Š. M. įrašas.
4. CPK 299 str. įpareigoja teismą, nagrinėjantį civilinę bylą, nustačius, kad asmenys pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas, apie tai informuoti atitinkamas institucijas, kas nebuvo padaryta.
5. Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2-00582-09 dėl 2009-06-25 Išvados Nr. 2453 suklastojimo. Šios Išvados suklastojimo aplinkybės tiesiogiai liečia atsakovei pareikšto ieškinio dalyką. Ieškinio reikalavimas šioje byloje yra kilęs iš preliminarios sutarties dėl būsimo žemės sklypo pirkimo pagal Išvadą Nr. 2453. Ši Išvada atsakovės vardu suklastota jai nedalyvaujant, ieškovui ir jo atstovams Išvada pateikta atsakovei nedalyvaujant, ieškovas pinigus už būsimą žemės sklypą (93.000 Lt) taip pat sumokėjo ne atsakovei, o trečiajam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo medžiaga galės patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kada ir kieno nurodymu ant sutarties atsirado atsakovės prierašas dėl 93.000 Lt gavimo bei kam šie pinigai buvo skirti ir kam iš tikrųjų jie buvo sumokėti. Civilinė byla negalėjo būti išspręsta, kol nebus gauta informacija iš oficialių institucijų, atsakingų už ikiteisminį tyrimą dėl paminėtos Išvados suklastojimo ir jos pardavimo.
6. Teismas teisingai nustatė, kad ant sutarties yra jos parašas ir prierašas, kad sutarties pasirašymo metu sumokėta 93.000 Lt visa būsimo žemės sklypo kaina, tačiau ji kategoriškai tvirtina, kad visus pinigus pirkėjas sumokėjo ne atsakovei, o ti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentus pagal įgaliojimą Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje tvarkiusiai, Išvadą Nr. 2453 gavusiai, pirkėją suradusiai ir ieškovui šią išvadą pateikusiai J. M., kuri atsakovei perdavė tik 30.000 Lt. Atsakovė pateikė visus įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau jos nebuvo išanalizuotos ir nebuvo įvertintos. Atsakovė teismui paaiškino ir pateikė visus dokumentus, kurie patvirtino, kad atsakovės mama J. L. 1991-11-11 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 6,4815 ha žemės. Nuosavybės teisės jai buvo atkurtos tik į 20 arų ir į 0,7894 ha žemės. Kadangi tiek atsakovė, tiek jos mama (90 metų) sunkiai sirgo, nuosavybės teisių atkūrimo klausimus turėjo įgaliojimą tvarkyti atsakovė ir atsakovės giminaitė J. M., turėjusi sutvarkyti dokumentus ir padėti žemę parduoti, nes atsakovei ir jos mamai gydymuisi skubiai buvo reikalingi pinigai. Tų reikalų tvarkymui atsakovės ir jos mamos buvo paprašyta pasirašyti dar keletą įgaliojimų, įskaitant ir įgaliojimus ieškovui, A. C. ir kt. Atsakovei buvo paaiškinta, kad taip bus galima paprasčiau ir greičiau sutvarkyti visus dokumentus dėl mamos žemės grąžinimo ir jos pardavimo. Kadangi įgaliojimų buvo daug, įgaliotinių veiklos kontroliuoti atsakovė neturėjo galimybės, nes be jos ir mamos ligos, du insultus tuo metu patyrė ir jos vyras, todėl gaudytis, kas vyksta su nuosavybės teisių į atsakovės žemę atkūrimu, neturėjo jokios galimybės. Atsakovė dar turi suaugusi įsūnį, tačiau jis dėl sunkios psichikos ligos yra I-os gr. invalidas. Be to, per visą laiką jokių įtarimų, kad kas nors kur nors vyksta ne taip, atsakovei nekilo ir negalėjo kilti, nes atsakovė tuose nuosavybės teisių atkūrimo į žemę sudėtinguose labirintuose nesigaudo, tad beliko tik pasitikėti tų asmenų padorumu ir sąžiningumu. 2009-07-02 atsakovės įgaliotiniai atsakovei pateikė Išvadą Nr. 2453, patvirtinančią teisę atkurti nuosavybės teises į 5,6210 ha žemės. Išvada buvo pasirašyta Kauno žemėtvarkos skyriaus vyresniosios specialistės A. V., vizuota skyriaus vedėjo pavaduotojo V. Ž., patvirtinta Kauno apskrities viršininkės O. B. parašu bei Kauno apskrities viršininko administracijos antspaudu. Atsakovei nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių, kad dokumentas su tokiais parašais gali būti suklastotas. Tokių abejonių nekilo ir dėl to, kad atsakovė žinojo, jog yra likusi žemė, į kurią nuosavybės teisės atsakovės mamai dar neatkurtos. Ar vyksta kokie nors kitokie procesai dėl atsakovės mamos žemės grąžinimo, atsakovė nežinojo, nes nei atsakovė, nei jos mama tolesniame nuosavybės teisių atkūrimo procese nedalyvavo ir fiziškai neturėjo jokių galimybių dalyvauti. 2009-07-02 J. M. atsivedė ieškovą, pristatydama žemės pirkėju, jam pateikė Išvadą Nr. 2453, atsakovės paprašė pasirašyti preliminariąją sutartį, atsakovei trečiasis asmuo padavė 30.000 Lt, tačiau paprašė parašyti, kad gauna 93.000 Lt, paaiškindama, kad „taip reikia“. Ji taip ir padariusi, nors gavo tik 30.000 Lt. Tai, kad J. M. pasiėmė 63.000 Lt, patvirtina telefoninio pokalbio įrašas, kuriame ji pati tvirtina, kad atsakovei pasirašius šią preliminarią sutartį ji tikrai gavo 60.000 Lt, kuriais turėjusi dalintis su Žemėtvarkos specialiste A. V.. Šios aplinkybės yra tiriamos ikiteisminiame tyrime, tačiau sprendime jos visiškai nevertintos, apsiribojant prielaida, kad galimai atsakovė su trečiuoju asmeniu dalinosi piniginėmis lėšomis, gautomis už parduotus žemės sklypus. Liudytojas Č. V. taip pat patvirtino, kad pasirašydama preliminarią sutartį atsakovė gavo 30.000 Lt. Trečiasis asmuo, nors ir neparodė, kad pinigai už parduodamą žemės sklypą buvo sumokėti jai, tačiau nepatvirtino, kad atsakovė būtų gavusi 93.000 Lt. Tai, kad atsakovė gavo tik 30.000 Lt, ji patvirtino atsakovės ir trečiojo asmens privačiame pokalbyje, kurio telefoninio pokalbio įrašą atsakovė pateikė teismui. Be to, šio pokalbio aplinkybės taip pat yra nurodyto ikiteisminio tyrimo objektas, tiriant ir A. V. bei trečiojo asmens veiksmus ir juos vertinant baudžiamojo įstatymo prasme. Taip pat atsakovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pranešimą, kad ši tarnyba kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti dėl atsakovės vardu dokumentų suklastojimo. Dėl atsakovės atžvilgiu naudotos apgaulės bei jai ir jos mamai padarytos didelės materialinės bei moralinės žalos atsakovė taip pat ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir prašė nustatyti visas atsakovės vardu dokumentus klastojusius asmenis. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje yra tiriami ir atsakovės pareiškimai. Teismui yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsakymas, adresuotas atsakovei, kuris patvirtina, kad atsakovė tikrai nesikreipė ir nedalyvavo suklastojant Išvadą Nr. 2453. Teismui atsakovė pateikė jos prašymų ikiteisminio tyrimo įstaigai kopijas (t. 1, b. l. 8-10, 11-14). Tik visapusiškai atlikus ikiteisminį tyrimą ir nustačius, kas, kada ir kokiu pagrindu atsakovės vardu suklastojo išvadą bei kas dalyvavo ir įtakojo tokio dokumento suklastojimą ir tik įstatymo nustatyta tvarka atlikus išsamų tyrimą ir įstatymų nustatyta tvarka įvertinus pareigūnų, atsakovės vardu klastojusių dokumentus, veiksmus bei jų atsakomybės laipsnį bei nustačius visus asmenis, kurie, atsakovės vardu, suklastojo išvadą, pardavinėjo ir kam už tai realiai buvo sumokėti visi pinigai, t. y. nustačius, kam ir kokio dydžio žala ir kieno veiksmais buvo padaryta, būtų galima teisingai išspręsti žalos ieškovui atlyginimo klausimus.
7. Atsakovė negali patvirtinti, kad ieškovas iš tikrųjų sumokėjo būtent 93.000 Lt, kaip jis tvirtina ieškinyje, kaip nurodyta sutartyje ir kaip atsakovei buvo paliepta nurodyti pasirašant sutartį. Atsakovei asmeniškai 93.000 Lt niekada nebuvo perduoti. Atsakovė ne kartą prašė teismo išreikalauti šių aplinkybių tyrimo medžiagą iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-2-00582-09, nes tyrimas šioje byloje tiesiogiai liečia atsakovei pareikšto ieškinio dalyką, tačiau į šiuos prašymus teismas neatsižvelgė.
8. Neįrodyta, kad ji, pasirašydama sutartį su ieškovu, gavusi ne 30.000 Lt, o 93.000 Lt. Būtent šią aplinkybę, o ne pačios preliminarios sutarties pasirašymo faktą, atsakovė ginčijo viso proceso metu. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jos prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo ir nesprendė klausimo dėl privalomo bylos sustabdymo, kai kitoje byloje atliekamas tyrimas dėl tų pačių aplinkybių. Teismas netaikė bendrosios civilinės proceso teisės įrodinėjimo taisyklių bei principų, inter alia įrodymų sąsajumo bei pakankamumo reikalavimų ir netinkamai vertino įrodymus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 54-56) prašo apeliacinio skundo netenkinti, o 2012-01-16 sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Byloje esančiais įrodymais vienareikšmiškai nustatyta, kad, sudarant 2009-07-02 preliminariąją sutartį, 93.000 Lt buvo perduoti tiesiogiai atsakovei, notarų biure, dalyvaujant trečiajam asmeniui. Visos piniginės sumos (93.000 Lt) gavimo faktą atsakovė patvirtino savo parašu ant Preliminariosios sutarties. Apeliantė, nurodydama, jog ji gavo 30.000 Lt, o kitus 63.000 Lt pasiėmė trečiasis asmuo, tokiu būdu pripažįsta faktą, jog visa pinigų suma pagal Preliminariąją sutartį buvo perduota. Ieškovo įsitikinimu, net ir įrodytas faktas, kad dalis perduotos sumos pagal galimai buvusį giminaičių tarpusavio susitarimą vėliau atiteko trečiajam asmeniui, neturėtų jokios įtakos šios civilinės bylos baigčiai. Ieškovą ir trečiąjį asmenį nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovas nebuvo sudaręs rašytinių sutarčių su J. M., pinigų tiesiogiai jai neperdavė, todėl reikalauti iš jos pačios atsakovės atiduotus pinigus ieškovas nei teisinio, nei faktinio pagrindo neturėtų. Ieškovas, pasirašydamas Preliminariąją sutartį, visus pinigus (93.000 Lt) perdavė būtent atsakovei, nes tą padaryti įpareigojo pasirašyta dvišalė sutartis. Tarp atsakovės ir kitų asmenų galimai susiklostę atskiri civiliniai tarpusavio santykiai yra nesusiję su ieškovo reiškiamais reikalavimais šioje byloje. Ieškovas tolimesniuose atsakovės ir atsakovės artimųjų giminaičių santykiuose nedalyvavo. Ieškovas nežino, kokia dalis sumos galimai atiteko J. M., ką ji už jai atitekusius pinigus buvo įsipareigojusi atlikti atsakovei ar kitiems asmenims ir kokiais pagrindais. Aplinkybės, susijusios su atsakovei perduotų piniginių lėšų tolimesniu likimu bei piniginių lėšų pasidalinimu tarp atsakovės ir jai artimų giminaičių, nėra reikšmingos sprendžiant civilinį ginčą dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo, kylantį dvišalės Preliminariosios sutarties pagrindu. Šie klausimai nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai į šias aplinkybes, buvusias po Preliminariosios sutarties pasirašymo, neatsižvelgė.
2. Dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu galimai padarytų nusikalstamų veikų ir dėl galimai patirtų nuostolių atsakovė gali kreiptis į atitinkamas institucijas, reikšdama atskirus reikalavimus asmenims, dėl kurių veiksmų ji nukentėjo, ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises.
Šalies argumentai
3. Apeliantė nurodo, jog teismas nevertino atsakovės pateiktų dokumentų ir pateiktos informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą įrodomoji reikšmė, nevertintas ikiteisminio tyrimo ryšys su ieškinio dalyku; jog visos aplinkybės dėl pinigų perdavimo konkretaus dydžio atsakovei yra atliekamo teisminio tyrimo objektas, turintis tiesioginį ryšį su šios civilinės bylos ieškinio dalyku; nepagrįstai nesprendė klausimo dėl privalomo bylos sustabdymo, kai kitoje byloje atliekamas tyrimas dėl tų pačių aplinkybių. Su šiais argumentais ieškovas nesutinka. Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats jų negali nustatyti. Teismas privalo bylą sustabdyti, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir neišnagrinėtos kitos bylos yra tiesioginis prejudicinis ryšys, tai yra, jei kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Sustabdyti šią civilinę bylą pagrindo nebuvo. Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2-00582-09 dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, o civilinis ieškinys šioje byloje pareikštas dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo pagal Preliminariąją sutartį. Be to, Ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti A. V. ir A. P., t. y. asmenims, kurie nėra šalys šioje civilinėje byloje ir yra nesusiję su reiškiamais ieškovo reikalavimais atsakovei pagal Preliminariąją sutartį. Atsižvelgiant į bylų esmę, akivaizdu, jog Ikiteisminiame tyrime ir šioje civilinėje byloje yra nustatinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės. Atsakovės nurodomos aplinkybės, jog „tik visapusiškai atlikus Ikiteisminį tyrimą ir nustačius kas, kada ir kokiu pagrindu atsakovės vardu klastojo Išvadą /../ bei nustačius visus asmenis, kurie šią suklastotą Išvadą pardavinėjo ir kam už tai realiai buvo sumokėti visi pinigai /.../ būtų galima teisingai išspręsti žalos ieškovui atlyginimo klausimus...“, ieškovo manymu, yra nesusijusios su nagrinėjama civiline byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš šalių 2009-07-02 sudarytos Preliminariosios sutarties 3.1 punkto, šalys susitarė, kad būsimasis pirkėjas (ieškovas) šios sutarties pasirašymo metu sumokės būsimajam ketinamo parduoti turto savininkui (atsakovei) visą kainos dalį, kuri sudaro 93.000 Lt sumą. Visos piniginės sumos (93.000 Lt) gavimo faktą atsakovė patvirtino savo parašu ant Preliminariosios sutarties, nurodydama ,,Devyniasdešimt tris tūkstančius litų gavau“. Atsakovė, tiek savo pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu, tiek apeliaciniame skunde nurodydama, jog ji gavo 30.000 Lt, o kitus 63.000 Lt pasiėmė trečiasis asmuo, tokiu būdu pripažįsta faktą, jog visa pinigų suma pagal Preliminariąją sutartį buvo perduota, nors vienu iš apeliacinio skundo argumentų teigia negalinti patvirtinti, kad buvo sumokėta visa 93.000 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, net ir nustačius faktą, kad dalis ieškovo sudaryto sandorio pagrindu sumokėtos 93.000 Lt sumos pagal giminaičių tarpusavio susitarimą vėliau atiteko trečiajam asmeniui (kas pagal šalių pareikštus reikalavimus nėra šios civilinės bylos objektas, įrodinėjimo dalykas), negali turėti jokios įtakos baigčiai šios civilinės bylos, kurioje nėra pareikštas joks priešinis reikalavimas (priešieškinis) dėl 2009-07-02 preliminariosios sutarties ar jos dalies pripažinimo negaliojančia (pavyzdžiui, dėl suklydimo, apgaulės ar kokiu kitu pagrindu) ar dėl jos modifikavimo. Esant byloje pateiktai ir nenuginčytai (nemodifikuotai) 2009-07-02 preliminariajai sutarčiai, atsakovei šioje byloje nereiškus nurodytų priešieškinio reikalavimų, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovą ir trečiąjį asmenį (J. M.) siejo tam tikri prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas 63.000 Lt sumą galėtų (turėtų teisinį ar faktinį pagrindą) reikalauti iš trečiojo asmens J. M., su kuria ieškovas nebuvo sudaręs jokių rašytinių sutarčių ir pinigų tiesiogiai jai neperdavęs. Tarp atsakovės ir kitų asmenų susiklostę savarankiški civiliniai tarpusavio santykiai yra nesusiję su ieškovo šioje byloje tik atsakovei pareikštais ir teismo išnagrinėtais reikalavimais, kildinamais iš nutrauktos 2009-07-02 Preliminariosios sutarties, kurios atsakovė neginčijo ir neprašė modifikuoti nei šioje, nei kitoje byloje. Aplinkybės, susijusios su atsakovei perduotų piniginių lėšų tolimesniu likimu bei piniginių lėšų pasidalinimu tarp atsakovės ir kitų asmenų, turėjusių užtikrinti sėkmingą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nėra reikšmingos sprendžiant šioje byloje inicijuotą civilinį ginčą tik pagal ieškovo pareikštą ieškinį dėl be pagrindo gautų dvišalės Preliminariosios sutarties pagrindu lėšų priteisimo. Šie klausimai nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai į apeliantės nurodomas aplinkybes, buvusias po Preliminariosios sutarties pasirašymo, neatsižvelgė.
Kolegija pritaria ieškovui, jog dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu galimai padarytų nusikalstamų veikų ir dėl galimai patirtų nuostolių atsakovė gali kreiptis į atitinkamas institucijas, reikšdama atskirus reikalavimus asmenims, dėl kurių veiksmų ji nukentėjo, ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises. Be to, atsakovė, teigdama, jog didesnė dalis pinigų (63.000 Lt) atiteko J. M., kuri jais pasidalino su kitais asmenimis, tvarkiusiais nuosavybės teisių atkūrimą, gali inicijuoti naują bylą ir civilinio proceso tvarka reikalauti pinigų iš J. M., nežiūrint į tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00582-09 įtarimai jai iki šiol nėra pareikšti.
Kolegija kaip visiškai nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl neįvertinimo atsakovės pateiktų dokumentų ir pateiktos informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą įrodomosios reikšmės, atliekamo ikiteisminio tyrimo ryšio su ieškinio dalyku ir dėl neatlikto bylos privalomo sustabdymo, nes, apeliantės teigimu, visos aplinkybės dėl pinigų perdavimo konkretaus dydžio atsakovei yra atliekamo teisminio tyrimo objektas, turintis tiesioginį ryšį su šios civilinės bylos ieškinio dalyku. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats jų negali nustatyti. Teismas privalo bylą sustabdyti, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir neišnagrinėtos kitos bylos yra tiesioginis prejudicinis ryšys, tai yra, jei kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Pritartina ieškovui, jog pagrindo sustabdyti šią civilinę bylą nebuvo. Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-2-00582-09 dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, o civilinis ieškinys šioje byloje pareikštas dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo pagal Preliminariąją sutartį. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti tik A. V. ir A. P., t. y. asmenims, kurie nėra šalys šioje civilinėje byloje ir yra nesusiję su reiškiamais ieškovo reikalavimais atsakovei pagal Preliminariąją sutartį. Pažymėtina ir tai, jog duomenų apie tai, jog įtarimai būtų pareikšti ir trečiajam asmeniui J. M., į bylą nepateikta. Priešingai, iš Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011-12-12 (1 t., b. l. 127) ir 2012-08-10 raštų matyti, jog byloje Nr. 20-2-00582-09 J. M. apklausta kaip liudytoja, įtarimai jai nepareikšti. Atsižvelgiant į bylų esmę, akivaizdu, jog nurodytame ikiteisminiame tyrime ir šioje civilinėje byloje yra nustatinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės. Atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ,,tik visapusiškai atlikus ikiteisminį tyrimą ir nustačius kas, kada ir kokiu pagrindu atsakovės vardu klastojo Išvadą /../ bei nustačius visus asmenis, kurie šią suklastotą Išvadą pardavinėjo ir kam už tai realiai buvo sumokėti visi pinigai /.../ būtų galima teisingai išspręsti žalos ieškovui atlyginimo klausimus...“, kolegijos nuomone, yra nesusijusios su nagrinėjama civiline byla. Be to, pritartina ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-27 nutartyje nurodytiems argumentams, jog kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas ir byla neperduota nagrinėti baudžiamąja tvarka, nėra sąlygų privalomam bylos sustabdymui pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Kadangi nagrinėjamos civilinės bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad minėto ikiteisminio tyrimo baigtis turės tiesioginį ryšį su nagrinėjama byla, Kolegijos nuomone, nebuvo jokio pagrindo bylą stabdyti ir CPK 164 straipsnio 4 punktu numatytu pagrindu.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.).
Teisėjų kolegija, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui, visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-01663-364/2012 palikti nepakeistą: