- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-1812-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27017-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“
- Atsakovas
- B. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei B. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės B. B. (toliau – atsakovė) 360,57 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 56-58).
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2018-08-31 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančią atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui yra 360,57 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė ginčija 2017 m. liepos mėnesį atliktus terasos remonto darbus. Paaiškino, kad namo (duomenys neskelbtini), stogo būklė buvo bloga, šis faktas buvo konstatuojamas kiekvienais metais. Ieškovė pridėjo gyvenamojo namo apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad stogo ir terasos hidroizoliacija yra bloga, drėksta namo sienos, gadina pastato cokolį. Taip pat ieškovė pridėjo rangos sutartį, sudarytą su rangovu UAB „Balkonų renovacija LT“ dėl minėtų objektų remonto darbų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė B. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 74-75). Nurodė, kad iš ieškovės pateiktos sąskaitos matyti, kad 2017-07-31 sąskaitoje Nr. NPCG17078940 atsakovei nurodyta mokėti suma už „Terasos remontas 2 butui viršutinė danga. Atliktų darbų kaina yra 348,10 Eur. Apmokėjimas: mokestis už atliktus darbus paskirstytas 2 butui“. Taip pat šioje sąskaitoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) „name papildomai atliktas darbas: Terasos remontas bendroji dalis. Apmokėjimas: iš kaupiamųjų lėšų“. Atsakovė nurodė, kad taip ieškovė išskyrė darbus, kurie daromi tiesiogiai atsakovei (jos asmeniniam turtui) ir darbus, kurie daromi bendrai ir apmokami iš kaupiamųjų lėšų. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovės skola yra už tiesioginius atsakovei (jos asmeniniam turtui) atliktus darbus, bet nepateikia jokio tai įrodančio dokumento, kurio pagrindu tokia skola galėjo atsirasti. Ieškovės ir rangovo sudaryta rangos sutartis su priedais yra dėl namo bendro naudojimo objekto remonto, joje nėra išskiriamos kažkokios remontuotinos atskiros kitokios nuosavybės dalys, todėl atliktas remontas visa apimtimi turėjo būti apmokėtas iš namo kaupiamųjų lėšų. Atsakovė niekada neprašė ieškovo atlikti kažkokių asmeninio turto remonto darbų. Dėl išdėstytų aplinkybių, ieškovės reikalavimas atsakovei yra nepagrįstas. Apie atsiliepime išdėstytas aplinkybes ieškovė prieš ir po sąskaitos gavimo buvo informuota, bet nesiėmė jokių veiksmų situacijai ištaisyti.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo iš esmės sutiko su pareikštu ieškiniu (2 t., b. l. 34-35). Nurodė, kad atsakovės pareigą apmokėti rangos darbus, susijusius su viršutine terasos danga, patvirtina aplinkybė, kad terasų ir balkonų savininkai asmeniškai atsako už terasų ir balkonų viršutinę dangą, t. y. plyteles ir visą kitą, kas yra virš hidroizoliacinio sluoksnio. Tuo tarpu hidroizoliacija, kuri yra po terasų ir balkonų viršutinės dangos, jau yra visų gyvenamojo namo butų savininkų atsakomybės objektas, kadangi ji skirta apsaugoti terasų, balkonų laikančiąsias konstrukcijas, t. y. pastato bendrojo naudojimo objektus. Šiuos pastato bendrojo naudojimo objektus prižiūrėti turi visi gyvenamojo namo butų savininkai, todėl atitinkamai ir mokestis už hidroizoliaciją, skirtą apsaugoti bendrojo naudojimo objektą, paskirstomas visiems gyvenamojo namo butų savininkams, tačiau gyvenamojo namo butų savininkams nėra skaičiuojamas mokestis, kuris susijęs išskirtinai su terasų ir balkonų viršutine danga. Tokį mokestį sumoka atitinkamos terasos ar balkono savininkas, todėl remonto mokestis yra paskirstomas priklausomai nuo atliekamų darbų pobūdžio, dėl ko atitinkamai dalį mokesčio sumoka visi gyvenamojo namo butų savininkai, o kitą dalį sumoka asmeniškai terasos (balkono) savininkas. Šiuo atveju atsakovei (terasos savininkei) buvo paskaičiuotas mokestis, susijęs su viršutine terasos danga, kuri turėjo būti nuimta, siekiant pašalinti hidroizoliacinio sluoksnio defektus. Terasos savininkai patys pasirenka, kokia bus viršutinė terasos danga. Bendrija savo nuožiūra negali parinkti ir įrengti viršutinę terasos dangą (pvz., ruberoidą), be to, bendrija negali ir įpareigoti terasos savininkų pasirinkti kitą dangą negu nori turėti patys terasos savininkai. Atitinkamai, kuomet terasos savininkai pasirinko terasos dangą betonines plyteles ir tokią dangą įrengė, jie prisiėmė ir riziką susijusią su tuo, kad esant būtinybei tokią dangą jie turės patraukti. Šiuo atveju kaip tik ir susidarė tokia situacija, kuomet terasos savininkai turėjo patraukti viršutinę terasos dangą, siekiant pašalinti hidroizoliacinio sluoksnio defektus. Ieškovo atsakovei paskaičiuotas mokestis susijęs būtent su viršutinės terasos dangos patraukimu ir atstatymu, siekiant pašalinti hidroizoliacinio sluoksnio defektus. Dėl to atitinkamai ieškovo reikalavimas dėl rangos darbų išlaidų, susijusių su viršutinės terasos dangos patraukimu ir atstatymu, yra pagrįstas.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-24 sprendimu ieškinį atmetė (2 t., b. l. 76-79).
6. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
8.1. CK 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 dalis);
8.2. CK 4.82 straipsnio 4 dalis nustato šios bendros taisyklės išimtį – butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 straipsnyje ir 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka;
8.3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsakovės ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė iš esmės remontavo parkingo stogą, kuris randasi po atsakovės terasa. Asmeniškai atsakovė jokio prašymo remontuoti jos terasą ieškovei nepateikė nei žodžiu, nei raštu. Taip pat byloje nėra jokio trečiojo asmens, t. y. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, priimto sprendimo, kad dalį išlaidų, susijusių su remonto darbais (dėl viršutinio terasos sluoksnio) privalės sumokėti atsakovė. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, kadangi nėra pagrindo iš atsakovės priteisti 360,57 Eur už atliktus remonto darbus parkingo stogo ir terasos;
8.4. Byloje nėra jokio įrodymo patvirtinančio, kad remonto metu buvo atlikti kokie nors terasos pagerinimai, dėl ko atsakovei galėtų atsirasti prievolė mokėti už remonto darbus. Ieškovė nenuginčijo atsakovės teiginių, kad terasoje esančios betoninės plytelės yra numatytos pagal namo projektą, jų papildomai ir/ar savavališkai atsakovė neįrenginėjo, todėl darytina išvada, kad po parkingo stogo remonto darbų atsakovės terasa neabejotinai turėjo būti sutvarkyta iki tokios būklės, kokia buvo iki parkingo stogo remonto darbų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; netenkinus nurodyto reikalavimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-24 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl netinkamai ištirtų įrodymų, iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 93-99).
8. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
10.1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, jog terasa ir ant jos sumontuotos betoninės plytelės yra atsakovės asmeninė nuosavybė, o ne bendroji dalinė visų gyventojų nuosavybė. Terasa, pagal savo paskirtį laikytina atsakovei priklausančio buto priklausiniu ir tik ji viena gali juo naudotis. Ieškovės vertinimu, negali susidaryti situacija, kad atsakovei naudojantis terasa, kuri yra ant namo bendrojo naudojimo objektų, šiuo atveju stogo, ja vaikštant bei kitaip ją veikiant, o kartu ir namo stogo konstrukcijas, už terasos viršutinio sluoksnio, t. y. betoninių plytelių, nuardymą bei atstatymą, atsakovė galimai galėtų tikėtis, jog šias išlaidas padengs viso namo gyventojai;
10.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė nenuginčijo atsakovės teiginio, kad jos terasoje esančios betoninės plytelės yra numatytos pagal namo projektą, jų papildomai ir/ar savavališkai neįrenginėjo. Šiuo atveju faktinę aplinkybę, kad betoninės plytelės terasoje buvo numatytos statytojo ir neva tokiu atveju atsakovei neteko pareiga prisidėti prie išlaidų kilimo, įrodinėjo būtent atsakovė, todėl būtent atsakovė turėjo neabejotiną pareigą patekti tai pagrindžiančius įrodymus;
10.3. Nesutiktina su teismo argumentais, jog atsakovė jokio prašymo remontuoti jos terasą ieškovei nepateikė nei žodžiu, nei raštu pateikusi nebuvo, taip pat, kad byloje nėra jokio trečiojo asmens priimto sprendimo, kad dalį išlaidų, susijusių su remonto darbais privalės sumokėti atsakovė, kadangi buvo remontuojama ne atsakovei priklausanti terasa, o atliekami privalomieji namo stogo konstrukcijos remonto darbai. Kadangi stogo konstrukcija laikytina namo bendrąja daline nuosavybe, o dėl jos remonto buvo priimtas Bendrijos sprendimas, jokio prašymo iš atsakovės ieškovė neturėjo gauti.
Šalies argumentai
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 89-91).
10. Trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas klaidingai įvertino atliktų darbų pobūdį, todėl atitinkamai priėmė nepagrįstą išvadą, kad už tokių darbų atlikimą atsakovė nėra atsakinga. Šiuo atveju rangos darbų tikslas buvo pašalinti vandens patekimą į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra po daugiabučio gyvenamojo namo terasa, priklausančia tik dviem gyvenamojo namo butams. Siekiant pašalinti vandens patekimą į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę reikėjo pašalinti hidroizoliacinio sluoksnio defektus, o tam, kad pasiekti ir suremontuoti hidroizoliacinį sluoksnį, buvo būtina nuimti viršutinę terasos dangą, kuri dengė hidroizoliacinį sluoksnį. Būtent viršutinės terasos dangos nuėmimas ir jos atstatymas sudarė rangos darbų kainą, kuri buvo priskirta terasos savininkei (atsakovei). Šių darbų kaina buvo priskirta terasos savininkei, kadangi šiuo atveju įrengtas terasos hidroizoliacinis sluoksnis atlieka ne tik terasos laikančiųjų konstrukcijų (pastato bendrojo naudojimo objektų) apsaugą, bet ir viršutinės terasos dangos pagrindo funkciją, t. y. atitinkamai viršutinei dangai parenkamas atitinkamas pagrindas (hidroizoliacinis sluoksnis);
12.2. Terasos savininkai patys pasirenka, kokia bus viršutinė terasos danga. Šiuo atveju terasos savininkė (atsakovė) pasirinko turėti esamą dangą nors iki remonto buvo ieškomi įvairūs sprendimo būdai, tarp kurių vienas iš būdų buvo padengti plyteles skaidria poliuretanine danga, kuri atliktų ir terasos viršutinės dangos, ir hidroizoliacijos, apsaugančios terasos laikančiąsias konstrukcijas (pastato bendrojo naudojimo objektus), funkcijas. Šis atsakovės sprendimas reiškia ne tik jos teisės pasirinkti, kokią viršutinę terasos dangą ji turės ir naudos, įgyvendinimą, bet ir jos pareigą atsakyti už šios dangos paklojimui būtino pagrindo (hidroizoliacinio sluoksnio) įrengimą, kuris kartu tarnauja ir kaip terasos laikančiųjų konstrukcijų (pastato bendrojo naudojimo objektų) apsauga;
12.3. Aplinkybė, kad esama viršutinė terasos danga buvo numatyta daugiabučio gyvenamojo namo statybos projekte nekeičia dabartinės situacijos juridinio įvertinimo, kadangi tokios viršutinės terasos dangos įrengimui ir buvo parinktas atitinkamas dvigubą paskirtį atliekantis hidroizoliacinis sluoksnis, kurį ir reikėjo šiuo metu remontuoti, siekiant pašalinti vandens patekimą į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. O ši dviguba hidroizoliacinio sluoksnio paskirtis atitinkamai ir lemia abiejų subjektų, kuriems tarnauja šis hidroizoliacinis sluoksnis, atsakomybę. Tokia dviguba hidroizoliacinio sluoksnio paskirtis atitinkamai lemia ir atsakomybės už hidroizoliacinio sluoksnio remontą dalių paskirstymą, t. y. pusę hidroizoliacinio sluoksnio remonto sumą turi sumokėti daugiabučio gyvenamojo butų savininkai, o kitą pusę terasos savininkai.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad trečiojo asmens apeliacinis skundas yra pagrįstas (2 t., b. l. 116-119). Atsiliepime pažymėjo, kad vienas iš plokščiojo stogo eksploatavimo būdų – terasos įrengimas ant jo. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu spręstina, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti. Taigi yra susidariusi situacija, kad ant stogo konstrukcijos yra sumontuota terasa, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei ir kuri išimtinai tarnauja tik atsakovės interesams.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovė ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, kuriuo prašė skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 122-125).
4. Atsakovės atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Atsiliepimas
15.1. Trečiojo asmens teiginiai apie terasos dangos parinkimą ir išlaidų pasidalinimą, niekuo nepagrįsti, klaidingai pateikiami kaip ne nauji įrodymai ir tai pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, sudarant sąlygas nepagrįstai vilkinti procesą;
15.2. Teismas išsamiai ir tinkamai įvertino bylos esmę, kad remonto objektas buvo stogo hidroliacinis sluoksnis, būtent jis buvo netinkamas ir ne dėl atsakovei priklausančio viršutinio sluoksnio tipo ar defektų ir ne dėl atsakovės netinkamos veiklos ar neveikimo. Atsakovė neginčijo ir sutiko su stogo remonto darbais ir tuo pagrindu pareiškė savo sutikimą šiems darbams atlikti jai nuosavybės teise priklausančioje terasoje;
15.3. Teismas sprendime aiškiai atskyrė atsakovės asmeninės nuosavybės turtą (viršutinis terasos sluoksnis) ir kad remonto objektas buvo parkingo stogo hidroizoliacinis sluoksnis, kurs yra po atsakovės terasa. Tai, kad atsakovės terasa yra virš blogai įrengtos namo bendrosios konstrukcijos, nesukuria jai papildomos pareigos tinkamai rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovei priklausančio viršutinio sluoksnio tipo ar defektų ar dėl atsakovės netinkamos veiklos ar neveikimo buvo pažeistos namo bendrosios konstrukcijos;
15.4. Terasos viršutinio sluoksnio medžiaga nėra svarbi nagrinėjant šią bylą, nes ginčas yra ne dėl jos, o dėl ieškovės išrašytos sąskaitos teisėtumo ir pareigos ją apmokėti. Kad ir kokia būtų viršutinio sluoksnio medžiaga, atliekant namo stogo hidroizoliacinės dalies remontą, būtų tekę ją išardyti ir atstatyti;
15.5. Terasa, kaip nekilnojamasis daiktas, negalėjo būti statytojo įregistruota viešajame registre be teraso faktinio įrengimo ir projektinių dokumentų pateikimo viešajam registrui, todėl teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad ieškovė nenuginčijo teiginių, kad terasos plytelės buvo numatytos pagal namo projektą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ ieškinys atsakovei B. B. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl naujai teikiamų įrodymų
7. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
9. Apeliantė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija pateiktame apeliaciniame skunde nepareiškė prašymo prijungti teikiamus įrodymus, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikė terasos iliustraciją iš internetinio puslapio https://vizginta.lt/straipsniai/balkonu-irterasu-hidroizoliacija/, nurodydama, jog ši iliustracija nėra naujas įrodymas CPK 314 straipsnio prasme, nes ja nėra patvirtinama jokia aplinkybė, tai tik siekis vizualiai parodyti ryšį tarp terasos viršutinės dangos ir jos hidroizoliacinio sluoksnio („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (2 t., b. l. 92, DOK-162352).
10. Viena vertus, apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl su skundu teikiamas įrodymas negalėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), kita vertus, įvertinus pateikto įrodymo turinį bei nurodytas aplinkybes, kurias ketina įrodinėti ieškovė, teismas sprendžia, jog jo pateikimo būtinybė iškilo po sprendimo priėmimo bei priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, kartu su apeliaciniu skundu pateikta terasos iliustracija prijungtina prie bylos ir vertintina kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
11. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog terasa ir ant jos sumontuotos betoninės plytelės yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir tik viena atsakovė gali naudotis terasa. Apeliantės vertinimu, atsakovė privalėjo leisti remontuoti bendrąja daline nuosavybe esančias stogo konstrukcijas ir atitinkamai prisiimti papildomas išlaidas dėl priėjimo prie šių konstrukcijų apsunkinimo, kadangi, jei nebūtų betoninių plytelių, nebūtų ir išlaidų, kurias atsakovė turi atlyginti.
12. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 straipsnio 5 dalis).
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos R-1, ir su dalimi terasos, pažymėtos 2a1g (1 t., b. l. 105-106). Byloje esantis 2007-04-05 Gyvenamojo namo apžiūros aktas ir jame nurodyti duomenys pagrindžia, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) terasos hidroizoliacinis sluoksnis turėjo trūkumų – pro jį pratekėdavo vanduo, kuris gadino pastato cokolinį aukštą (1 t., b. l. 66). Dėl minėtų trūkumų pašalinimo 2016-12-02 tarp ieškovės ir UAB „Balkonų renovacija LT“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. NPCV-SUT-16-0089, kurios pagrindu UAB „Balkonų renovacija LT“ įsipareigojo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini) terasos remonto – hidroizoliacinius darbus (1 t., b. l. 60-61).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti. Nepriklausomai nuo to, jog ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei. Terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama vieno buto savininkų. Tačiau bet kokiu atveju, taip ir tada, kai terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registre apie jam nuosavybės teise priklausantį butą nurodyta, jog tai butas su terasa, stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2015-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).
15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, atsakovė, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso terasa, nėra vienintelė terasinio stogo hidroizoliacinio sluoksnio, kurio trūkumai buvo nustatyti, savininkė, kadangi ši inžinerinė konstrukcija yra bendroji dalinė visų bendraturčių nuosavybė. Pažymėtina, jog atsakovė ir neginčijo savo prievolės prisidėti prie hidroizoliacinio sluoksnio remonto išlaidų padengimo, kadangi tokia pareiga jai priklauso kaip šio turto bendraturtei.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog byloje nebuvo ginčo ir dėl to, kad siekiant pašalinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio terasos hidroizoliacinio sluoksnio trūkumus, buvo būtina išardyti ir vėliau atgal sudėti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiančios terasos viršutinį sluoksnį. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kas turėtų padengti šias išlaidas – atsakovė, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso terasa, ar jos turėtų būti padengtos iš Bendrijos surinktų kaupiamųjų lėšų.
17. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti terasa ar jos viršutinis sluoksnis turėjo trūkumų, kadangi trūkumai buvo nustatyti tik terasos hidroizoliaciniame sluoksnyje. Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog terasos demontavimo ir atstatymo darbai buvo atlikti atsakovės prašymu ar jos interesais, jų atlikimas pagerino ar padidino atsakovės turto vertę. Minėtas aplinkybes patvirtina ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pasirinko turėti esamą dangą, nors iki remonto buvo ieškomi įvairūs sprendimo būdai, tarp kurių vienas iš būdų buvo padengti plyteles skaidria poliuretanine danga, kuri atliktų ir terasos viršutinės dangos, ir hidroizoliacijos, apsaugančios terasos laikančiąsias konstrukcijas (pastato bendrojo naudojimo objektus), funkcijas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinius skundus taip pat patvirtino, kad davė sutikimą atlikti hidroizoliacinio sluoksnio remonto darbus savo terasoje, tik jei terasa bus sutvarkyta iki tokios būklės, kokia ji buvo iki remonto darbų. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog darbai atsakovei priklausančioje terasoje iš esmės buvo atliekami tik su tikslu suremontuoti terasos hidroizoliaciniame sluoksnyje atsiradusius trūkumus, todėl jai nekyla pareiga apmokėti už darbus, kurie buvo atlikti be jos prašymo ir buvo būtini, siekiant atlikti namo bendrosios dalinės nuosavybės remontą.
18. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė yra terasos savininkė ir vienintelė gali į ją patekti, savaime nereiškia, jog išlaidos, susijusios su terasos viršutinio sluoksnio išardymu ir atstatymu, siekiant atlikti namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės remontą, turi būti padengtos tik atsakovės lėšomis. Byloje taip pat nėra duomenų, kas lėmė terasos hidroizoliacinio sluoksnio trūkumus, dėl kurių pro jį pratekėdavo vanduo, kuris gadino pastato cokolinį aukštą, todėl ieškovės teiginiai, kad trūkumai namo konstrukcijose atsirado atsakovei naudojantis terasa, ja vaikštant ir kitai ją veikiant, neturi pagrindo (CPK 178 straipsnis).
19. Nors trečiasis asmuo apeliaciniame skunde akcentavo, kad terasos savininkai patys pasirenka, kokia bus viršutinė terasos danga, tačiau pripažino, kad tam, jog pasiekti ir suremontuoti hidroizoliacinį sluoksnį, buvo būtina nuimti viršutinę terasos dangą, kuri dengė hidroizoliacinį sluoksnį. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad apelianto argumentai dėl dangos pasirinkimo neturi teisinės reikšmės, kadangi siekiant atlikti bendrojo naudojimo hidroizoliacinio sluoksnio remontą, bet kokią dangą būtų tekę nuardyti ir vėliau atstatyti. Trečiasis asmuo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad hidroizoliacinio sluoksnio trūkumus buvo galima pašalinti neardant terasos viršutinės dangos ar kad poreikį išardyti terasos viršutinę dangą lėmė išimtinai atsakovės viršutinės terasos dangos pasirinkimas. Minėtas aplinkybes iš esmės patvirtina ir pačio trečiojo asmens kartu su apeliaciniu skundu pateikta terasos iliustracija. Tais pačiais motyvais atmestinas ir ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė turėjo prisiimti papildomas išlaidas dėl priėjimo prie remontuotinų konstrukcijų apsunkinimo.
20. Apeliantų samprotavimai, jog plyteles galėjo įrengti pati atsakovė bei įrengtas terasos hidroizoliacinis sluoksnis atlieka ne tik terasos laikančiųjų konstrukcijų (pastato bendrojo naudojimo objektų) apsaugą, bet ir viršutinės terasos dangos pagrindo funkciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos, kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog trūkumai atsirado dėl plytelių netinkamo eksploatavimo ar įrengimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog tik atsakovė turi pareigą atlyginti remonto išlaidas, susijusias terasos viršutine danga, kurios iš esmės patirtos šalinant bendro naudojimo objekto trūkumus.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų ir bendraturčių pareigos apmokėti bendrosios nuosavybės objektų remonto išlaidas, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.82–4.85 straipsnius bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės terasos išardymo ir surinkimo darbai buvo atlikti ne siekiant pagerinti atsakovės turtą, o buvo būtini atlikti namo bendrosios dalinės nuosavybės remontą, todėl atsakovei nekilo pareiga asmeniškai sumokėti už atliktus darbus. Vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti, jį pakeisti ar grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir šių savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-24 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.