Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-263-425/2020.

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05554-2019-4.

2020 m. sausio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės ir Laimutės Sankauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dovarui Nevardauskui,

suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-11476-400/2019 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. gruodžio 2 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dėl kreipimosi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą ir išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš jų tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Papildomai pažymima ir tai, kad Skyriaus specialistė bandė susisiekti su suinteresuotu asmeniu (duomenys neskelbtini), tačiau to padaryti nepavyko, o susisiekus su (duomenys neskelbtini) mama, ši nurodė, kad sūnus yra užsienyje ir su vaikais bendrauti nenori. Tai leidžia vertinti, kad (duomenys neskelbtini) žinojo apie susiklosčiusi situaciją, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas atnaujinti terminą ir išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą dėl kreipimosi į teismą bei išduoti leidimą paimti vaikus iš jų tėvų, kadangi terminas kreiptis į teismą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog yra kilęs pavojus vaikų saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, išklausęs Skyriaus atstovo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų, taip pat išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei atskirąjį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atnaujintas terminas kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties dalį, kuria tenkintas Skyriaus prašymas dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo, yra pagrindas naikinti ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, kadangi priimdamas procesinį sprendimą šioje dalyje teismas iš esmės apsiribojo formaliu byloje esančių duomenų patikrinimu.

15. CK 3.254 straipsnis nustato atvejus, kada vaikui nustatoma laikinoji globa (rūpyba), t. y. kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnis numato, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (1 dalis). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

16. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje nekyla, kad prašymas teismui buvo pateiktas vėliau, nei per CK 3.254¹ straipsnio 2 dalyje numatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad prašyme išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti terminą buvus praleistą dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Nors atskiruoju skundu apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

18. Nagrinėjamu atveju praleisto termino atnaujinimo klausimas yra susijęs su nepilnamečių asmenų, kurie pagal prašyme išdėstytus duomenis buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos, interesų užtikrinimu. Negana to, terminas buvo praleistas tik keletą dienų, o tokio praleidimo priežastys yra tai, jog Skyrius nebuvo gavęs visos reikiamos informacijos – išvada iš globos namų, informacija apie tai, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors atskirajame skunde visiškai pagrįstai nurodoma, kad aplinkybė, ar ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, automatiškai nei patvirtina, nei paneigia tėvų kaltę, tačiau tokia informacija sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaikus yra reikšminga ir gali daryti įtaką priimant procesinį sprendimą dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo.

19. Papildomai pažymėtina tai, kad dar 2019-11-26 Skyriaus vyriausioji specialistė parengė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog paskutinę įstatymo nustatyto termino dieną nėra gauta informacija iš pagalbos centro, kuriame tiriami nepilnamečiai vaikai, o taip pat nėra gauta duomenų iš ikiteisminio tyrimo institucijų, kas leistų papildomai patvirtinti faktinių aplinkybių buvimą, t.y. kad mažamečiai nebuvo apsaugoti nuo jų amžiaus neatitinkančios seksualinio turinio informacijos, kuri turi įtakos neigiamai jų raidai, o nustatytas II grėsmės lygis negali būti pervertintas į I grėsmės lygį.

20. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į galėjusias kilti neigiamas ar net žalingas pasekmes nepilnamečių vaikų interesams tuo atveju jei klausimas dėl jų paėmimo iš nesaugios aplinkos išvis nebūtų spręstas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju terminas prašymui pateikti buvo atnaujintas visiškai pagrįstai.

21. Vertindamas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą leisti paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo vertinti tik į bylą pateikti duomenys, o pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik pateiktų duomenų turinio vertinimu.

22. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys – 2019 m. lapkričio 19 d. Panevėžio lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, 2019 m. lapkričio 19 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 27 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos raštas – leidžia vertinti, kad nepilnamečiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasakoja apie tam tikrus seksualinio pobūdžio veiksmus, (duomenys neskelbtini) yra nurodęs, kad tėvas jį mušė diržu, įskaitant ir per lytinius organus, jam skaudėjo; tėvas taip pat yra lietęs lytinius organus, o mama tai matė ir Skyriaus darbuotojoms pati tą patvirtino. Taigi pirmosios instancijos teismui pateiktoje informacijoje išties buvo užfiksuoti duomenys, leidžiantys vertinti, jog nepilnamečių vaikų aplinka nėra saugi. Tačiau, įvertinus pirmosios instancijos teismo atliktus procesinius veiksmus, yra pagrindas vertinti, kad į bylą pateikti duomenys buvo išnagrinėti formaliai.

23. CPK 582 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato kitaip. Šio kodekso nustatytais atvejais galimas rašytinis procesas – tuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, tačiau apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (2 dalis). Procesinius klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas gali išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinęs, kad tai būtina (3 dalis).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu formuojamoje praktikoje yra pabrėžęs, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79). EŽTT praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikimo Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Pol?šek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04). Be to, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama: 1) tai, ar pačiam vaikui buvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Havelka ir kiti prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 23499/06, par. 62; 2004 m. liepos 8 d. sprendimo byloje Haase prieš Vokietiją, peticijos Nr. 11057/02, par. 97); 2) tai, ar buvo užtikrintas tinkamas suinteresuotų asmenų teisinis atstovavimas bylą nagrinėjant teisme (žr. 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje A. K. ir L. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 37956/11; 2013 m. gegužės 19 d. sprendimą byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 1285/03).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas. Todėl šios kategorijos bylos neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t.y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo. Kitais atvejais, esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būti išklausytiems. Jeigu byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas visais atvejais bylą turi nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrindamas visas procesines garantijas, kurių reikalauja tokios kategorijos bylų pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-308-969/2019, Nr. 3K-3-280-969/2017, Nr. 3K-3-548-915/2015).

26. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys, t. y. vaikų tėvai, apie pirmosios instancijos teisme vyksiantį teismo posėdį informuoti išvis nebuvo ir jiems buvo išsiųsta tik 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties kopija. Tokia situacija užkirto kelią jiems ne tik pateikti turimus duomenis ar teikti paaiškinimus, tačiau ir išreikšti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokia susiklosčiusi situacija negali būti vertinama, kaip išsamus bei neformalus į bylą pateiktų duomenų išnagrinėjimas.

27. Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės nesiėmė jokių veiksmų dėl nepilnamečių asmenų, kuriems yra daugiau, nei 5 metai, nuomonės išklausymo, juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaikai

negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės, o pagal byloje esančius Skyriaus darbuotojų pranešimus darytina išvada, kad vaikai nėra uždari ar išvis nelinkę bendrauti su kitais suaugusiais asmenimis. Teismas taip pat nenurodė jokių vaikų nuomonės neišklausymo priežasčių.

28. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju nepilnamečiai vaikai iš tėvų buvo paimti ir nusiųsti į specializuotus globos namus „(duomenys neskelbtini)“ dėl jų psichologinio įvertinimo, tačiau pagal byloje esančius duomenis nežinoma, kad tokią informaciją ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) psichologinis įvertinimas) pirmosios instancijos teismas buvo gavęs ar pats jos pareikalavęs, nors būtent tokio pobūdžio informacija padėtų geriau atskleisti nepilnamečių vaikų paėmimo aplinkybes bei susidariusią situaciją šeimoje.

29. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai yra perduoti (duomenys neskelbtini) motinai, o (duomenys neskelbtini) turinti teisę vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lankyti. Nagrinėjamos bylos atveju tikslinga pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo apklausti (duomenys neskelbtini) motiną, kuri paskutiniu laikotarpiu bendrauja su nepilnamečiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kitus šeimos narius, kurie gali turėti reikalingos informacijos, nustatant ir vertinant nepilnamečių vaikų paėmimą iš jų tėvų aplinkybes.

30. Taigi, nesant duomenų, kad nagrinėjamoje byloje vaikai bei jų tėvai (šios kategorijos bylose nepilnamečių vaikų tėvai kaip suinteresuoti asmenys turėtų būti atstovaujami teisme advokatų) buvo įtraukti į su jais susijusių sprendimų priėmimą, atsižvelgiant į pirmiau minėtoje Lietuvos aukščiausiojo Teismo bei EŽTT praktikoje nurodytus standartus, yra pagrindas konstatuoti pirmosios instancijos teismo nepakankamą aktyvumą bei formalų į bylą pateiktų duomenų išnagrinėjimą, dėl ko skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus išdavimo, yra naikinama ir šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria leista paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jų tėvų (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti iš klausimą dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.