Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-500-547/2013 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl kadastrinių duomenų nustatymo ir registravimo be bendraturčio sutikimo, išvadą byloje teikianti institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Teismas priėmė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, tačiau atsisakė jį tenkinti: bylos nagrinėjimo neatnaujino, neleido pagal bylos esmę pakeisti ieškinio dalyko tuomet, kai tai tapo būtina. Tokiu sprendimu teismas paliko apeliantą aklavietėje, neapgynė jo teisių, numatytų CK 1.138 ir 4.75 straipsniuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui (apeliantui) R. L. nuosavybės teise priklauso 152/322 dalys 3,2200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o likusi 170/322 dalis šio sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovui V. L. (t. 1, b. l. 18) (toliau - ginčo sklypas). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Ieškovas nori atlikti šio sklypo padalijimą, tačiau atsakovas į žemės sklypo kadastrinius matavimus neatvyko, kadastro duomenų bylos dokumentuose nepasirašo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo jis prašė leisti atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio V. L. pasirašymo sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose ir be jo sutikimo ir prašymo registruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, priteisti kadastrinių matavimų ir bylinėjimosi išlaidas, nustatęs, jog ieškovo parengtas kadastrinių matavimų planas yra su trūkumais, jis buvo parengtas nesilaikant procedūros, todėl negali būti registruojamas registre.

Byloje kilo ginčas dėl kadastrinių duomenų nustatymo ir registravimo be bendraturčio sutikimo.

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į pranešimo siuntimo bendraturčiui V. L., atliekant kadastrinius matavimus, aplinkybes, į tai, kad R. P. IĮ taip pat buvo siuntusi net du pranešimus atsakovui (2012-12-03 ir 2013-01-25). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neatsižvelgė į tai, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo –parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (patvirtintų 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534, ginčui aktuali nuo 2011-10-19 gal. red., toliau -Nuostatai) 32.1.1.2. punktą, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Pagal tų pačių nuostatų 32.1.1.3. punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui. Šiuos nuostatos taikytinos tiek bendraturčiams, tiek gretimų sklypų savininkams. Nagrinėjamu atveju parengtoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomo gale) nėra Nuostatų 32.1.1.2. ir 32.1.1.1.3. punktuose reikalaujamų duomenų apie kvietimo bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimą atsakovui. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad R. P. įmonė siuntė atsakovui V. L. 2012-11-31 pranešimą dėl planuojamų vykdyti kadastrinių matavimų ir ženklinimo darbų 2012-12-06, tačiau šis pranešimas atsakovui buvo įteiktas tik 2012-12-10 (t. 1, b. l. 25-26, www.post.lt), t.y. vėliau, nei buvo planuota atlikti kadastrinių matavimų ir ženklinimo darbus. Iš paties ieškovo 2013-12-03 išsiusto pranešimo, kuris atsakovui buvo įteiktas 2014-12-05 18.26 val. (t. 1, b. l. 21, 52, 23-24), apie kvietimą atvykti į (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 6 d. 11 val. turinio spręstina, jog sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti, o atsakovas nurodytu laiku buvo kviečiamas dėl geodezinių matavimų ir žemės sklypo padalijimo dokumentų suderinimo. Aplinkybę, kad nors 2012 m. gruodžio 6 d. matavimuose ir nedalyvavo, tačiau jam sakė, kad tą dieną matininkas žemės nematavo, o atvažiavusi mašina tik pastovėjo, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje yra nurodęs ir atsakovas V. L. (t. 1, b. l. 110). R. P. įmonė 2013-01-25 pranešimu informavo atsakovą apie 2012-12-06 atliktus kadastrinius matavimus, o taip pat nurodė, kad siunčiamas žemės sklypo paženklinimo aktas ir žemės sklypo plano fragmentas, tačiau kitų duomenų apie paminėtų dokumentų įteikimą atsakovui byloje nėra, o viešai skelbiamais www.post.lt duomenimis, minėtas pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2013-02-04 (t. 1, b. l. 28, 31). Apklausiamas teismo posėdyje liudytoju R. P. parodė, kad teisės normos nedraudžia atlikti matavimus nesusirinkus bendraturčiaus, tačiau jiems turi būti pranešta apie matavimų laiką prieš 10 dienų registruotu laišku arba pasirašytinai (t. 1, b. l. 14). Faktiniai bylos duomenys bei pateiktas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka bei laiku nebuvo tinkamai informuotas apie numatomus atlikti geodezinius matavimus. Apelianto argumentai, kad pats atsakovas nebendradarbiavo ir nesiekė dalykiškai išspręsti ginčą nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.

Vien asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Nagrinėjamu atveju tokį aktą atsakovas atsisako pasirašyti ne tik dėl nedalyvavimo jį surašant, bet ir todėl, kad, jo nuomone, R. P. IĮ matininko J. J. parengtas kadastrinių matavimų planas neatitinka nei esamų dokumentų, nei faktinės situacijos. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta reikalavimų nei dėl šio akto teisėtumo, nei dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas iš esmės dėl jo nepasisako, o šis planas vertintinas kaip įrodymas, sprendžiant atsakovo atsikirtimų pagrįstumą bei ieškovo teisę keisti ieškinio dalyką. Chronologinis bylos planinės medžiagos vertinimas rodo, kad buvo parengtas sklypo ribų nustatymo abrisas, kurį pasirašė tuometiniai žemės sklypo savininkai (t. 1, b. l. 20), 1999 m. buvo parengtas ir su kompetentingomis institucijomis suderintas grąžinamos natūra žemės valdos sklypų Nr. 29, 30, 31,32, tarp jų – ginčo žemės sklypo Nr. 32, planas (t. 1, b. l. 19). Ginčo planą 2013-02-05 parengė R. P. IĮ (t. 1, b. l. 13). Vykstant teisminiam ginčui atsakovo užsakymu UAB „ADR projektai“ (matininkas K. K.) parengė dar vieną ginčo žemės sklypo planą. Vizualiai vertinant visus šiuo planus pagal jų gretimybes (taškus), akivaizdu, kad abrise, grąžinamos natūra žemės valdos sklypų Nr. 29, 30, 31,32 plane (taškai 9-10-2), UAB „ADR projektai“ parengtame plane ginčo žemės sklypo plano (taškai 11-12-1) konfigūracija iš esmės sutampa ir skiriasi ji tik R. P. IĮ parengtame plane (taškai 1-18-17). Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kada ir kokiu pagrindu ginčo sklypo ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 117). Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad jo užsakymu R. P. IĮ parengtas planas yra tinkamas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai per daug dėmesio skyrė atsakovo užsakymu matininko K. K. parengtam planui.

Taip pat atmestini ir kiti apelianto argumentai, kad teismas neapginė jo teisių, nepagrįstai neleisdamas pakeisti ieškinio dalyko tuomet, kai tapo būtina. CPK 5 straipsnis nustato, kad teismas imasi nagrinėti bylą tik pagal suinteresuoto asmens pareiškimą. Suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 111 str., 135 str.), o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kada galimas ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas; kai byla jau nagrinėjama teismo posėdyje, vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. 2013 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės ir atidėjus baigiamąsias kalbas, 2013 m. gruodžio 12 d. prieš baigiamąsias kalbas ieškovui pateikus naujus reikalavimus, priešinga šalis nedavė sutikimo su ieškinio dalyko pakeitimu byloje; byloje buvo tenkinami šalių prašymai, tiriami visi įrodymai, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęsė, o iškėlus naujus reikalavimus tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes bylą reikėtų iš esmės nagrinėti iš naujo; byla buvo užvesta dėl kadastrinių matavimų, kurie jau faktiškai buvo atlikti, ir jų įregistravimo be atsakovo sutikimo ir būtinumas keisti ieškinio dalyką arba pagrindą vėliau neiškilo, tokio būtino ieškovo nurodomos aplinkybės jau galėjo būti žinomos kreipimosi į teismą metu: kartu su ieškiniu, kurį rengiant ieškovas naudojosi advokato paslaugomis (t. 1, b. l. 7), buvo pateiktas ne tik R. P. IĮ parengtas ginčo žemės sklypo planas, bet ir abrisas, grąžinamos natūra žemės valdos sklypų Nr. 29, 30,31,32 planas, iš kurių akivaizdžiai matyti šioje nutartyje jau paminėti ginčo žemės sklypo konfigūracijos neatitikimai, todėl esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl ieškinio reikalavimo - nustatyti ginčo sklypo ribas - pakeitimo. Pažymėtina, jog tai neužkerta ieškovui teisės įstatymo nustatyta tvarka pareikšti naują savarankišką reikalavimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, ir turėjo pagrindą ieškovo ieškinį atmesti (CPK 178, 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 59-61; CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų 8.11p.), kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.