Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-12-31 · Civilinė byla Nr. 2-500-547/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-31
Bylos Nr.
2-500-547/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Atsakovas
V. L.
Ieškovas
R. L.
Advokatai
Stasė Jovaišienė
(S)VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 31 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. T., atsakovui V. L., jo atstovei advokatei Stasei Jovaišienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui V. L., išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl kadastrinių duomenų nustatymo ir registravimo be bendraturčio sutikimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė leisti atlikti 3,2200 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Varėnos r., (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus be bendraturčio V. L. pasirašymo sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose ir be jo sutikimo ir prašymo registruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, priteisti iš atsakovo žyminį mokestį, kadastrinių matavimų darbų, advokato ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra 3,2200 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Varėnos r., (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 38/11279) (toliau sprendime vadinamas sklypu arba žemės sklypu) 152/322 dalių savininkas. Atsakovui priklauso 170/322 sklypo dalys. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1999 m.).

Ieškovas nurodo, kad sklypo valdymas, naudojimas ir disponavimas yra apsunkintas, ieškovas nori savo sklypo dalį atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (yra nesutarimas tarp bendraturčių, kuris spręstinas teismo tvarka). Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis 2002-04-15 LRV nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau sprendime vadinami Kadastro nuostatais) 15.1 p. nustatė, kad kadastriniai matavimai atliekami žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją (2005-06-23 LRV nutarimu Nr. 695 buvo patvirtinta nauja Kadastro nuostatų redakcija (iki naujos redakcijos patvirtinimo 2002-04-15 nutarimas dar buvo keičiamas 2003 ir 2004 m.), 2008-11-19 LRV nutarimu Nr. 1256 buvo keičiami Kadastro nuostatų 15.1.; 15.2; 15.3; 15.4; 15.5; 15.6 punktai, 2011-10-12 LRV nutarimu Nr. 1181 buvo keičiami Kadastro nuostatų 15.2; 15.3; 15.4; 15.5; 15.6 punktai).

Ieškovas nurodo, kad jo užsakymu R. P. IĮ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. R. P. IĮ sklypo matavimus atliko pagal esamus riboženklius. Ieškovas nurodo, kad jis atsakovui siuntė pranešimą, informuojantį apie tai, kad 2012-12-06 11 val. bus atliekami sklypo kadastriniai matavimai, dokumentus. Pašto siunta atsakovui buvo įteikta 2012-12-05 vakare. Į 2012-12-06 matavimus žemės sklype, es. Varėnos r., (duomenys neskelbtini) sklypo bendraturtis neatvyko. Po kadastrinių matavimų 2012-12-06 V. L. ir kitiems gretimų sklypų savininkams buvo parengtas 2013-01-25 pranešimas, 2013-02-01 Varėnos rajono laikraštyje „Giružis“ buvo išspausdintas pranešimas apie 2012-12-06 atliktus matavimus sklype. Niekas nepasiteiravo telefonu apie atliktus sklypo kadastrinius matavimus ir neatvyko į R. P. IĮ buveinę. 2012-12-06 atliktų matavimų dokumentuose atsakovas nėra pasirašęs.

Ieškovas nurodo, kad jis be sklypo bendraturčio V. L. parašų negali teikti Nekilnojamojo turto registratoriui registruoti sklypo kadastrinių matavimų duomenų.

2013-08-08 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimą, paaiškino, kad ieškiniu prašo leisti atlikti viso sklypo kadastrinius matavimus, t. y. viso sklypo išorinių ribų planą, šiuo metu vyksta tik pasirengimas atidalijimo procedūrai, ieškovas atsidalinti ketina vėliau. 2013-09-25 teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimą, nurodė, kad pranešimus apie 2012-12-06 matavimus sklype siuntė matininkas (R. P. IĮ), ieškovas sutiko, kad pranešimas bendraturčiui buvo išsiųstas per vėlai. 2300 Lt geodezinių matavimų ir projektų parengimo kainą suderino jis pats. 2013-10-28 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra išorinės ribos.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą (b. l. 43-46), kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad dėl sklypo 170/322 dalių iki atsakovo tėvo mirties 2012-03-06 tarp bendraturčių niekada nekilo jokių nesutarimų, o dabar realaus nesutarimo (teisminio ginčo) nėra. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pasirašyti ant dokumentų 2012 m. kovo ir liepos mėnesiais, tačiau ieškovui buvo paaiškinta, kad dar nebuvo gautas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl atsakovas nepasirašė. 2012-12-05 vakare atsakovas gavo pranešimą apie tai, kad 2012-12-06 11 val. bus atliekami sklypo kadastriniai matavimai, tačiau atsakovas yra dirbantis asmuo ir atvykti tuo laiku kitą dieną negalėjo. Atsakovui nesuprantama kodėl reikalinga atlikti sklypo kadastrinius matavimus, už kuriuos turėtų būti sumokėta jo manymu didelė – 2300 Lt + PVM suma pinigų. Atsakovo manymu ieškovas siekia įteisinti sklype esančio pagalbinio ūkio paskirties pastato statybas. Atsakovo manymu šios ieškovo statybos pažeidžia sklypo faktinio naudojimo ribą ir jo interesus. Atsakovas nurodo, kad jis neužsakė, nedalyvavo renkantis įmonę, nėra pateikta sąskaita apmokėjimui, todėl ieškovo nurodoma kaina bei pats reikalavimas apmokėti už sklypo kadastrinius matavimus yra nepagrįsti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad jis gavo rašytinį atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos, kad joks teisės aktas nenumato, jog kaimo gyvenamojoje vietovėje, norint atlikti sklypų pertvarkymą, prieš tai reikia atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pertvarkymo (padalijimo) projektą finansuoja projekto organizatorius. Atsakovas nurodo, kad jis nei nori padalinti sklypą, nei organizuoja tai, todėl neprivalo prisidėti prie 2300 Lt + PVM mokėjimo R. P. IĮ.

2013-08-08 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas V. L. nepripažino ieškinio reikalavimų. 2013-09-25 teismo posėdžio metu atsakovas, atsakovo atstovė nepripažino ieškinio reikalavimų, nurodė, kad yra nusistovėjęs sklypo faktinis naudojimas, dokumentaliai tai neįforminta, nurodė, kad yra trys abiems bendraturčiams priklausančio žemės sklypo riboženkliai. Atsakovo atstovė nurodė, kad kadastriniai matavimai nebuvo būtini, tai neekonomiškas reikalų tvarkymas.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Varėnos skyrius), kaip išvadą teikianti institucija, išvadoje (b. l. 87-89) nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius nėra gavęs R. L. (ieškovo) ir V. L. (atsakovo) prašymo leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Išvadą teikianti institucija nurodo, kad pagal Kadastro nuostatų 15.1 p. žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami įregistruotus sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją. Kadastro nuostatų 15.6 p. numato, kad kadastriniai matavimai atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant, t. y. neplanuojant atlikti kitų veiksmų. Išvadą teikianti institucija darė išvadą, kad ieškovas turi teisę atlikti sklypo kadastrinius matavimus. 2013-11-21 teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas T. B., atsižvelgdamas į byloje esančią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą V. L., palaikė kitokią išvadą, t. y., kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, nėra nuostatos įpareigojančios žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikti prieš rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. jog nagrinėjamoje byloje nėra būtini kadastriniai matavimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

3,2200 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Varėnos r., (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 38/11279) yra du savininkai V. L., gim. (duomenys neskelbtini) (atsakovas) ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini) (ieškovas). Tai patvirtinama 2013-11-04 Nekilnojamojo turto registro išrašu (b. l. 138-139).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos V. L. (atsakovui) yra parašiusi 2013-06-07 raštą (b. l. 61-62) į jo 2013-05-28 paklausimą. Šiame tarnybos atstovo A. B. pasirašytame rašte Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius atliekami parengus ir patvirtinus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimas yra Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo dalis.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos V. L. (atsakovui) yra parašiusi 2013-10-24 raštą (b. l. 116) į jo 2013-09-23 paklausimą (b. l. 99). Šiame tarnybos atstovo A. B. pasirašytame rašte Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatos, įpareigojančios žemės sklypų kadastrinius matavimus atlikti prieš rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad jis pats apėjo sklypą ir užsikoordinavo kelis taškus. Kiek pamena, tai kitiems bendraturčiams, gretimų sklypų savininkams buvo pranešta apie būsimus matavimus, tačiau matavimo dieną niekas neatvyko. Kai buvo parengtas projektas, jis buvo pateiktas žemėtvarkos skyriui, tačiau skyrius jo nepatvirtino, nes nebuvo bendraturčio parašų.

Liudytoja E. V. paaiškino, kad bendradarbiavimo atliekant matavimus iš atsakovo pusės nebuvo. Ji matė 2012-08-19 konfliktinę situaciją, kurios metu girdėjosi ir vyriškas balsas ir močiutės riksmas. Matininkas sakė, kad niekada anksčiau nebuvo susidūręs su tokia situacija.

Liudytoja A. V. paaiškino, kad dirba nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriuje vyr. specialiste, prieš tai dirbo UAB ,,Dextrus“. Nurodė, kad buvo parengusi kadastrinių matavimų bylą, planą, paženklinimo aktą, tačiau juos atsisakė pasirašyti atsakovas. Nurodė, kad ieškovas norėjo įteisinti statinį, todėl jam buvo reikalinga atlikti tokius matavimus. Ji patvirtino, kad toje sodyboje matavo du kartus pirmą kartą, kuomet dar buvo gyvas tėvas, o antrą kartą tėvas jau buvo miręs ir po jo mirties 3 mėnesiai dar nebuvo praėję.

Liudytojas K. K. nurodė, kad atsakovo užsakymu atliko žemės sklypo matavimus ir nustatė, kad buvęs matininkas (R. P. IĮ) neteisingai suformavo žemės sklypą, dėl padarytų klaidų pakito žemės sklypo forma, kuri anksčiau buvo nustatyta ir patvirtinta 1999 m. Žemėtvarkos skyriuje. Atliekant matavimus nebuvo vadovautasi teritorijų planavimo dokumentais, tai buvo pagrindinis pažeidimas, nes taip pažeidžiamos kito sklypo savininko teisės. Liudytojas patvirtino, kad per pastatą negalima formuoti žemės sklypo ribos. Namų valda faktiškai eina iki kelio, ji yra aptverta tvora. Liudytojas nurodė, kad jo parengtas sklypo planas atitinka abrisą. Po matavimų pakito žemės ūkio paskirties sklypo plotas: buvo 3,22 ha, liko – 3,1864 ha (-3,5 aro) toks sklypo sumažėjimas yra leistinas pagal galiojančius teisės aktus. Nukrypimas yra galimas ±0,1614. Liudytojas paaiškino, kad atlikti geodezinius matavimus galima ir pagal vieno iš bendraturčių užsakymą.

Byloje yra žemės sklypo planas, parengtas R. P. IĮ matininko Z. Jogio, kurį atsisakė pasirašyti V. L. ir jis nesuderintas su NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus specialistais (b. l. 13). Sklypo ribų nustatymo abrisas (b. l. 20).

Ieškovas ieškiniu prašo leisti jam atlikti 3,2200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kuršių kaime Varėnos rajone kadastrinius matavimus be bendraturčio V. L. pasirašymo sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose ir be jo sutikimo ir prašymo registruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Byloje yra svarbus klausimas, ar buvo būtina atlikti kadastrinius matavimus. Ieškovas nurodė, kad jie buvo būtini, nes to reikėjo rengiantis sklypų atidalijimui.

Bylos nagrinėjimo metu buvo surinkti kitokie rašytiniai įrodymai apie kadastrinių matavimų būtinumą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2013-10-24 rašte Nr.1SS-(8.5)-2267 nurodė, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatos įpareigojančios žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikti prieš rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 116).

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 p numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami (15.1.) įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją; 15.6. žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

Ieškovas nurodė, kad jis savo iniciatyva atliko kadastrinius matavimus, nes ateityje rengėsi atsidalinti sklypus. Ieškiniu ieškovas prašo ,,leisti atlikti sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio V. L. pasirašymo dokumentuose ...“. Tokiems veiksmams atlikti bendratučio sutikimo nereikia ir tie veiksmai jau yra atlikti, tad toks reikalavimas nesukeltų ieškovui teisinių pasekmių ir byla turėtų būti nutraukta, o taip pat tokiu atveju ieškovas neturėtų teisės ir reikalauti, kad atsakovas apmokėtų dalį jo patirtų išlaidų, nes jis nenurodo įststyminio pagrindo, kuris įpareigotų atsakovą, kaip bendraturtį, dalyvauti tokiame matavime ir kad toks matavimas sukels jam teisines pasekmes.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reglamentuoja ir procedūrą, kaip turėtų būti atliekami kadastriniai matavimai. Nuostatų 32 str. numato, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui ar jo įgaliotam atstovui, taip pat suinteresuotaiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims (32.1.1 p.). Atsakovas V. L. yra ginčo žemės sklypo bendraturtis, taip pat jis yra su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas, tad jis yra ir suinteresuotas asmuo Nuostatų 32.1.1. punkto prasme.

32.1.1.2 punkte nurodoma, jog kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.

Matavimai buvo atlikti 2012-12-06, tuo tarpu atsakovas pranešimą apie būsimus darbus gavo tik 2012-12-05 apie 19 val. Tą pačią dieną jo giminaitė informavo ieškovą, kad atsakovas matavimuose dalyvauti negalės, tačiau neatsižvelgiant į šiuos pranešimus, matavimai vis tiek buvo atlikti.

Šios aplinkybės rodo, kad atliekant matavimus vietoje nebuvo laikytasi Nuostatų reikalavimų, ir jie sąmoningai buvo pažeidinėjami. Kadangi atliekant matavimus vietoje nebuvo laikomasi nustatytų reikalavimų, tad atsakovas turi teisėtą pagrindą atsisakyti pasirašyti tokį parengtą planą ir tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi kaip tyčinis atsisakymas ar trukdymas ieškovui atlikti būtinus darbus.

Liudytojas K. K. nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypas visų pirma turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus. Byloje yra 1999 metų planas (b. l. 10), kuriame matyti, jog V. L. namų valda eina iki pat kelio ir tarp namų valdos ir kelio nėra jokio įsiterpusio žemės plotelio, vadinamo ,,liežuvis“. Todėl kadastrinis planas, parengtas Z. Jogio, neatitinka teritorijų planavimo dokumento, pažeidžia sklypo Nr. 30 ribas. Kadastriniai matavimai turėjo būti ruošiami ir vadovaujantis abrisu, kur sklypas Nr.30 taip pat eina iki pat kelio. Liudytoju apklaustas R. P. nurodė, kad sklypas buvo suformuotas su ,,liežuviu“, nes namų valdos žemės sklypas (priklausantis atsakovui) turi būti didesnis, nes pastatas patenka ant bendros žemės. Tokiu būdu ,,liežuviu“ yra kompensuojama už žemės ūkio paskirties žemės dalį. Kadastro žemėlapio ištraukoje sklypas yra tik preliminariai pamatuotas, tad jo ribos gali būti keičiamos, atlikus kadastrinius matavimus. Kaip posėdžio metu nurodė ir liudytojas K. K. ir NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus atstovas nurodytos sklypo paklaidos dydis yra galimas, jis neviršija Kadastro nuostatuose numatyto dydžio. Dėl nurodytų pažeidimų, kadastro matavimai negali būti įregisruoti registre be bendraturčio sutikimo, todėl ieškinys atmestinas.

Kadangi ieškovo parengtas planas yra su trūkumais, rengiant šį planą nebuvo laikytąsi procedūro, tad tad jis negali būti registruojamas registre, todėl ieškinys atmestinas.

Byloje yra pateiktas rašytinis mokėjimo dokumentas (b. l. 73), patvirtinantis, kad ieškovas yra sumokėjęs R. P. IĮ 2300 Lt už kadastrinius žemės sklypo matavimus ir atidalijimo projektą. Taip pat ieškovas pateikė dokumentus, jog jis sumokėjo advokatui 2500 Lt (b. l. 71).

Atsakovas byloje yra pateikęs prašymą priteisti 2821,48 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo (b. l. 134), o taip pat degalų (321,48 Lt) įsigijimo čekius bei pinigų (2500 Lt) advokatei sumokėjimo kvitus (b. l. 131-133).

Tiek ieškovo, tiek atsakovo sumokėta suma adokatams už suteiktas paslaugas yra vienoda, tad ji nelaikytina per didele, nes vyko keli posėdžiai, advokatų nurodytos sumos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra realios, todėl priteistina iš ieškovo atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

Vadovaujantis CPK 96 str. iš atsakovo priteistina pašto išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259-260 str., 263-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2500 Lt advokatui turėtų išlaidų ir kelionės išlaidas – 321,48 Lt, iš viso 2821,48 Lt.

Priteisti iš R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 40,04 Lt (keturiasdešimt litų keturis centus) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė