- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1266-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- A. U., M. U.
- Pareiškėjas
- R. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. U., M. U. ir antstolės A. R Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys A. U., M.U., antstolė A. R.Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės A. R. Ž. 2019 m. birželio 27 d. patvarkymą „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“ Nr. S-1740 ir 2019 m. liepos 5 d. nurodymą „Priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ Nr. S-19-75-5715.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės A. R. Ž.veiksmų tenkino – panaikino antstolės A. R.Ž. 2019 m. birželio 27 d. patvarkymą „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“ Nr. S-1740 ir 2019 m. liepos 5 d. nurodymą „Priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ Nr. S-19-75-5715, įpareigojo antstolę perskaičiuoti skolininkės R. V. patirtas vykdymo išlaidas.
3. 2020 m. vasario 11 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo prašoma priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisti iš antstolės A. R. Ž. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja nurodė, jog, išnagrinėjęs bylą iš naujo teismas turėjo pasisakyti dėl pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi skundas buvo patenkintas, pareiškėjos manymu, teismas turėjo priteisti ir pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. 2020 m. kovo 10 d. suinteresuoti asmenys A. U. ir M. U. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu prašymu nesutinka, kadangi jis pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, o termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis. Taip pat atkreipė dėmesį, jog su prašymu pateiktas 2019 m. lapkričio 28 d. pinigų priėmimo kvitas, pasirašytas advokato A. S.ir pareiškėjos, tačiau jame nėra nurodyta, už kokias paslaugas buvo sumokėta 500 Eur suma, taip pat pastebėjo, jog pareiškėjai teisme atstovavo advokatas D. K., jis surašė ir pasirašė atskirąjį skundą, už kurį prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, o bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti už advokato A. S. suteiktas paslaugas.
5. 2020 m. kovo 10 d. pateiktu atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolė prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo. Nurodė, kad pareiškėja praleido terminą minėtam prašymui pateikti, o atstovų nurodytos termino praleidimo priežastys vertintinos kaip nesvarbios, todėl terminas papildomam procesniam sprendimui priimti negali būti atnaujintas. Antstolė taip akcentavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo šalių interesus vertinti kaip priešingus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi advokato išlaidos negali būti priteistos iš antstolės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjos R. V. prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo – priteisė iš antstolės A. R.Ž. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suinteresuotam asmeniui R. V..
7. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų antstolės A. R.Ž. bei A. U. ir M. U. atskiruosius skundus, 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. 2020 m. liepos 13 d. teisme gautas suinteresuoto asmens M.U. prašymas iš pareiškėjos priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų, nagrinėjant pareiškėjos prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą, teikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjos R. V. prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo – priteisė iš antstolės A. R.Ž. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui R. V.. Suinteresuotų asmenų A. U. ir M. U. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
10. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjos atstovų advokatų prašymas teisme gautas 2020 m. vasario 11 d., t. y. praleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyta terminą, tačiau pareiškėjų atstovai prašymą pateikė tik 2020 m. vasario 11 d., kadangi buvo išvykę iš Lietuvos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. sausio 20 d. ir teismas tai pripažino pateisinančia priežastimi. Taip pat pažymėjo, kad prašymas priteisti išlaidas, kuriame nurodyta, už ką jos yra patirtos, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas dar 2019 m. lapkričio 28 d., todėl teismas turėjo teisinį pagrindą nors ir suinteresuotiems asmenims manant, jog prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo padavimo terminas praleistas be svarbių priežasčių, priimti papildomą procesinį sprendimą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi jis buvo neišspręstas priimant 2020 m. sausio 9 d. nutartį.
11. Nurodė, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00056 pateiktos atstovavimo sutarties matyti, jog pareiškėja atstovavimo sutartį sudarė su advokatais D. K. ir A.S.. Teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai atstovauja abu advokatai, todėl prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi teisę pateikti bet kuris iš atstovavimo sutartyje nurodytų advokatų.
12. Nesutiko su antstolės teiginiu, kad antstolė minėtoje civilinėje byloje neturėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, ir teiginiu, kad ginčas ir priešingi interesai susiklostė tik tarp išieškotojo ir skolininko. Teismo vertinimu, šiuo atveju skolininkė ginčijo ne išieškotojo pateiktas sąskaitas ar klausimus, susijusius su jomis, o būtent antstolės priimtą 2019 m. birželio 27 d. patvarkymą „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“ Nr. S-1740 ir 2019 m. liepos 5 d. nurodymą „Priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ Nr. S-19-75-5715, t. y. ginčas kilo dėl antstolės nepagrįstai apskaičiuotų vykdymo išlaidų.
13. Nurodęs, jog pareiškėjos skundas buvo pripažintas pagrįstu ir tenkintas, taip pat įvertinęs, jog pareiškėja R.V. dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija 2004 m balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (galiojanti redakcija 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, pareiškėjos prašymą tenkino visiškai.
14. Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys A.U. ir M. U. bei jų atstovė turėjo įvertinti, kad yra skundžiami antstolio veiksmai, o ne kreditorių veiksmai, todėl konstatavęs, jog šiuo atveju tarp R. V. ir A. U.bei M. U. nėra priešingų interesų, prašymo jiems iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
III. Atskirųjų skundų argumentai
15. Suinteresuotas asmuo antstolė A. R. Ž.atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas – teisėja Lina Giedrė, pažeisdama CPK 71 straipsnio l dalies reikalavimus, antrą kartą nagrinėjo to paties advokato pareiškimą ir vėl 2020 m. rugsėjo 10 d. priėmė analogišką nutartį, kaip ir 2020 m. kovo 10 d.
15.2. Prašymas priimti papildomą procesinį sprendimą pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, o nurodytos termino praleidimo priežastys, priešingai, nei nusprendė teismas, nėra svarbios.
15.3. Teismas padarė visiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad tarp skolininkės ir antstolės susiklostė priešingi interesai. Teismas neįvertino, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-985-838/2020 vyko ginčas ne dėl antstolės priskaičiuotų vykdymo išlaidų, o dėl būtent išieškotojo naudai išieškomų saugojimo išlaidų.
16. Suinteresuoti asmenys A. U. ir M.U. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti ir priteisti suinteresuotam asmeniui M. U. 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Nagrinėjamu atveju bylą dėl papildomo sprendimo priėmimo tiek pirmą kartą (2020 m. kovo 10 d. nutartis), tiek antrą kartą (2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis) išnagrinėjo ta pati teisėja Lina Giedrė. Tokiu būdu buvo nesilaikyta CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo teisėjui dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kai panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
16.2. Pareiškėjos prašyme priimti papildomą procesinį sprendimą nebuvo nurodyta jokių ypatingų aplinkybių, kurios būtų leidusios teismui padaryti išvadą, kad CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo priimtas sprendimas atnaujinti praleistą terminą nėra motyvuotas.
16.3. Priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjai priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad pareiškėjai atstovavo advokatas D. K., o prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurias suteikė advokatas A. S.. Taip pat iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, jog šias bylinėjimosi išlaidas pareiškėja patyrė būtent šioje byloje. Neįvertinta tai, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis šiuo atveju nėra pagrįstas, ir aplinkybė, jog pareiškėjos skundas nebuvo tenkintas visiškai.
16.5. Teismas nepagrįstai nepriteisė suinteresuotam asmeniui M.U.bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Suinteresuoti asmenys A. U.ir M. U. išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė būtent dėl pareiškėjos nelaiku pateikto prašymo priimti papildomą sprendimą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju ir antstolė, ir suinteresuoti asmenys A. U. ir M. U. atskiruosiuose skunduose akcentuoja, jog teisėja Lina Giedrė pažeidė CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi panaikinta nutartis buvo priimta jai dalyvaujant.
21. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, kuri taikytina ir nagrinėjamu atveju (CPK 338 straipsnis), išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
22. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų kvalifikuojamas pakartotiniu: 1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka; 2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas nustatytas dėl to, jog pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, kai bylą nagrinėjęs pirmą kartą teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimą. Neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymas sieja su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016). Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu). Kartu proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Šis įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo tiek pirmą kartą (2020 m. kovo 10 d. nutartis), tiek antrą kartą (2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis) išnagrinėjo ta pati teisėja Lina Giedrė. Įvertinus papildomo procesinio sprendimo priėmimo sąlygas (CPK 277 straipsnis), spręstina, jog papildoma nutartis, kuria išnagrinėtas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nelaikytina procesiniu sprendimu, kuriam CPK 71 straipsnio nuostatatos nebūtų taikomos. Pastebėtina, jog priimdamas 2020 m. kovo 10 d. nutartį teismas, spręsdamas dėl pateikto pareiškėjos prašymo pagrįstumo, klausimą išnagrinėjo iš esmės – prašymą tenkino ir priteisė iš antstolės A. R.Ži. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui R.V.. Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas minėtą nutartį ir perduodamas klausimą nagrinėti iš naujo, nurodė, jog šioje byloje būtina įvertinti prašymo priimti papildomą procesinį sprendimą termino praleidimo priežastis ir įvertinti suinetersuotų asmenų atsiliepimo argumentus. Kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, teismas atliko apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius veiksmus, t. y. pasisakė dėl termino pateikti prašymą praleidimo priežasčių, įvertino suinteresuotų asmenų atsiliepimo argumentus ir priėmė analogišką sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkino ir priteisė iš antstolės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui R.V..
25. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisėjas, procesiniame sprendime pateikęs byloje teisinį vertinimą dėl ginčo situacijos, negali nagrinėti bylos iš naujo. Šis draudimas apima ir atvejus, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip yra nagrinėjamoje situacijoje. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus, taigi, nebūtų užtikrinta šalių teisė į tinkamą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).
26. Atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Šiuo atveju laikytina, kad teisėja Lina Giedrė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą, jau yra pateikusi teisinį vertinimą dėl šalių ginčo, t. y. 2020 m. kovo 10 d. nutartyje vertino, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė analogišką procesinį sprendimą, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad tos pačios teisėjos vėlesnis to paties klausimo nagrinėjimas galėjo sukelti abejonių dėl teismo nešališkumo.
27. Taigi šioje byloje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareikšėjos prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo buvo išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo ir tai sudaro pagrindą panaikinti nutartį konstatuojant absoliutaus jos negaliojimo pagrindo egzistavimą, nes buvo iš esmės pažeistos proceso teisės normos, įpareigojančios užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
28. Nustatęs pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Atsižvelgdamas į nurdodytą teisinį reguliavimą bei aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo egzistavimo. Klausimas buvo išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, todėl jis perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 71 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.