Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) S. S. 2025 m. sausio 14 d. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2025 m. sausio 9 d. nutarimo nubausti ją pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 2 dalį panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

nukentėjusioji I. P. 2024 m. lapkričio 8 d. pranešime apie įvykį nurodė, kad prie jos įėjimo į kiemą kaimynė S. S. 2024 m. kovo 7 d. sumetė plastiko apsaugines juostas. Prieš tai jas gadino ir plėšė, kai kasė duobes savo kiemo pusėje prie tvoros. Turtinė žala nepadaryta.

Apklausta 2024 m. lapkričio 28 d. nukentėjusioji I. P. parodė, kaip kaimynė S. S. kenkia jai (jos šeimai), paskutinis toks atvejis buvo 2024 m. kovo 7 d., kai kaimynė S. S. nuplėšė plastikines juostas nuo bendros tvoros ir prie nukentėjusiosios tvoros paliko šiukšles.

Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja E. R. 2025 m. sausio 9 d. nutarimu skyrė pareiškėjai (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) S. S. 200 € baudą už tai, kad ji 2024 m. kovo 7 d. 9¹⁷ val. prie kaimynės namo, esančio (duomenys neskelbtini), paliko šiukšles ir teršė aplinką, pažeisdama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių) 32.4 ir 34.5 punktus, t. y. padarė administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 2 dalį. Nutarimą grindė tuo, kad, pasak pareiškėjos, konfliktas su kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), vyksta 7 metus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja nuėmė nuo tvoros plastmasines juostas, nunešė prie tvoros ir vartelių, esančių (duomenys neskelbtini), jas padeda ir nueina.

Pareiškėja (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) S. S. 2025 m. sausio 14 d. skundu ginčija Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2025 m. sausio 9 d. nutarimą nubausti ją pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį. Skundą grindė tuo, kad kaimynas K. P. 2024 m. vasarį tvoros apačioje prikalė lentų ir jos sklype paliko plastikines juostas. Pareiškėja svetimų plastikinių juostų (kurį laiką) nelietė, nes anksčiau buvo apkaltinta vagyste. (2024 m. kovo) 8 d. plastikines juostas ji nunešė ir tvarkingai sudėjo prie konteinerių šalia kaimyno K. P. tvoros. Kaimynų I. ir K. P. (tvoros) juostų nedraskė, nemėtė ir nepasiėmė.

Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2025 m. sausio 16 d. atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Teismo posėdyje pareiškėja (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) S. S. nurodė, kad palaiko skundą, ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad (jos namų valdą) su kaimynais I. ir K. P. jungia bendra tvora. K. P. nuardė nuo tvoros plastikines juostas ir paliko pareiškėjos (namų valdos) pusėje, o tvoros apačioje prikalė lentas. Jei pareiškėja būtų susukusi plastikines juostas ir išmetusi, K. P. būtų parašęs pareiškimą dėl vagystės. Jeigu pareiškėja būtų permetusi plastikines juostas per tvorą ir taip jas grąžinusi – būtų traktuojama kaip I. ir K. P. kiemo šiukšlinimas. Todėl geriausias variantas, pareiškėjos nuomone, plastikines juostas surinkti ir gražiai padėti ant šaligatvio prie konteinerių, neuždengiant pravažiavimo. Pareiškėja pripažino, kad kasė žemes po tvora, nes I. ir K. P. (savo pusėje) susodinti medeliai sugadino jos (pareiškėjos) gėlyną (jos pusėje).

Teismo posėdyje nukentėjusioji I. P. parodė, kad pareiškėją pažįsta nuo 2018 m., kai jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pareiškėjai dalį dvibučio namo ir bendro kiemo, paskui per teismą prašė priteisti iš pareiškėjos skolą (šiuo metu skola sumokėta). Iš pradžių pareiškėja rausdavo žemes (prie tvoros) savo pusėje, o nukentėjusiosios pusėje krisdavo žemės, įskaitant iš alpinariumo. Ten apželdavo piktžolėmis, būdavo sugadintas vaizdas. Už tai pareiškėją nubaudė. Tada pareiškėja sugalvojo kasti žemes (gruntą) po tvora, kad tai, kas yra I. ir K. P. pusėje, įkristų (įdubtų). K. P. įrengė pamatą po tvora, kad žemės ir akmenukai iš jų pusės nebyrėtų į pareiškėjos pusę. Pareiškėja 2023 m. rugsėjį pradėjo po truputį kasinėti. Po truputį (I. ir K. P. kieme) žemės slinko (grimzdo). K. P. nupirko plastikinę juostą, skirtą vejai, ir užkalė tarpą (ertmę) tarp grunto ir tvoros. Pareiškėjai toliau kasinėjant, plastikinė juosta nebeturėjo už ko laikytis ir ėmė smukti. 2024 m. vasario 27 d. pareiškėja su kauptuku nuplėšė (plastikines) juostas, o (2024 m.) kovo 7 d. jas sudėjo prie įvažiavimo į I. ir K. P. kiemą.

Teismo posėdyje liudytojas K. P. parodė, kad tarp jų ir pareiškėjos sklypų stovi skardinė tvora su vertikaliomis metalinėmis kolonomis. Priekyje po tvora nebuvo pamato. Pareiškėja 2023 m. rugsėjį savo pusėje iškasė griovį po tvora. Vidurinis tvoros „štakietas“ (dalis) ėmė griūti. Iš I. ir K. P. pusės žemės pradėjo byrėti, nukentėjo jų augalai. I. ir K. P. iš savo pusės papildydavo trūkstamomis žemėmis. Liudytojas K. P. 2024 m. vasario 28 d. iš lentų surentė (po tvora) pamatą. Pareiškėja dar kabino žemes (pagilino duobę) po lentomis. Kabindama žemes, pareiškėja užkabino už plastikinių juostų, jas išrovė, išlupo ir išmetė ant gatvės.

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pareiškėja ginčijamą situaciją traktuoja taip, kad kaimynas K. P. jos sklype paliko savo plastikines juostas, o ji jas grąžino, padėdama šalia kaimyno K. P. tvoros.

Kameros, esančios (duomenys neskelbtini), kur gyvena I. ir K. P., darytas vaizdo įrašas įrodo, kad pareiškėja 2024 m. kovo 7 d. 9¹⁶ val. savo kieme priėjo prie tvoros, kuri atskiria jos ir kaimynų I. ir K. P. sklypus, nuplėšė tris plastikinės juostas ir jas išnešė iš savo kiemo. Toliau vaizdo įraše fiksuojama, kad pareiškėja eina šaligatviu palei kaimynų I. ir K. P. tvorą. Iš jos šešėlio (vaizdą užstoja tvora) galima suprasti, kad pareiškėja prie kaimynų I. ir K. P. kiemo vartelių palieka plastikines juostas, grįžta atgal į savo kiemą ir surenka plastikinės juostos likučius.

Taigi vaizdo įrašas įrodo, kad pareiškėja pirmiausia nuplėšė tris plastikinės juostas ir po to jas nunešė bei padėjo prie kaimynų I. ir K. P. kiemo vartelių, o ne kad kaimynas K. P. anksčiau jos sklype paliko savo plastikines juostas, todėl pareiškėja norėjo jas grąžinti.

ANK 115 straipsnis numato administracinę atsakomybę tam, kas tyčia sunaikino/sugadino svetimą turtą, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nukentėjusioji I. P. teigė, kad turtinė žala nebuvo padaryta. Vadinasi, ji neturi pareiškėjai jokių pretenzijų dėl tvoros sunaikinimo ar sugadinimo ir pareiškėjos administracinės atsakomybės pagal ANK 115 straipsnį klausimas nebuvo svarstomas.

Dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį objektyviosios pusės

ANK 366 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (blanketinė norma).

Skundžiamame nutarime rašoma, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 32.4 ir 34.5 punktus.

Taisyklių 32.4 punktas įpareigoja komunalinių atliekų turėtojus, prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti.

Taisyklių 7.3 punktas apibrėžia, kad komunalinės atliekos – mišriosios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat didelių gabaritų atliekas, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

Taisyklių 7.7. punktas nustato, kad statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas: konstrukciniai ir apdailos gaminiai, mediena, grindų danga, mineralinės atliekos (betonas, plytos, keramika ir kt.), metalas, stiklas, plastikas, gipsas ir kt.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nurodo, kad statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Taigi pagal Taisyklių 7.3 ir 7.7. punktus nuo tvoros nuplėštos plastikinės juostos yra ne komunalinės atliekos, o statybos ir griovimo atliekos.

Taisyklių 34.5 punktas draudžia išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur, palikti atliekas šalia konteinerių. Tačiau Taisyklių 34.7. punktas draudžia mesti statybos ir griovimo atliekas į konteinerius. Taisyklių 105. punktas irgi draudžia mesti statybos ir griovimo atliekas į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

Taisyklių 32.1. ir 32.2. punktai įpareigoja komunalinių atliekų turėtojus naudotis savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema ir rūšiuoti statybos ir griovimo atliekas.

Taisyklių 102. punktas nustato, kad atliekų turėtojai statybos ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, pvz., asbesto turinčias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, pagal galimybes išrūšiuoti (metalas, mediena, gruntas, šiferis, putų polistirolas ir kt.), sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (DGASA).

Iš to, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja neprivalėjo laikytis Taisyklių 32.4 punkto ir mesti statybos ir griovimo atliekas (nuo tvoros nuplėštas plastikines juostas) į mišrių komunalinių atliekų į konteinerį. Taisyklių 34.5 punkto ji taip pat nepažeidė, nes šis punktas yra susijęs su komunalinių atliekų tvarkymu, o minėtu atveju kalbama apie statybos ir griovimo atliekų (nuo tvoros nuplėštų plastikinių juostų), kurios nepatenka į komunalinių atliekų sąvoką, tvarkymą.

Dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį subjektyviosios pusės

Padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti ANK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Vis dėlto tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumo, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.) ir subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-22-750/2022 ir su šia nutartimi susijusi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-795/2022).

Pareiškėja ir nukentėjusioji pripažįsta, kad jų tarpusavio santykiai priešiški, konfliktiški ir nesutarimai tęsiasi kelerius metus. Tai atsispindi ir Administracinių nusižengimų registro išraše. Iš jo matyti, jog pareiškėja nubausta už tai, kad 2020 m. birželio 30 d. subraižė kaimynų tvorą, nuskėlė medinės terasos dalį ir padarė pareiškėjai I. P. turtinę žalą; 2020 m. liepos 2 d. pavogė plastikinės vejos juostas ir I. P. padarė turtinę žalą; 2020 m. rugpjūčio 15 d. nukapojo kaimynės žemuoges ir I. P. padarė turtinę žalą; pavogė daržovių ir padarė I. P. turtinę žalą; 2020 m. rugsėjo 21 d. numetė plastiko atliekas prie nukentėjusiosios I. P. kiemo; 2020 m. spalio 12 d. apgadino tvorą ir vartelius ir padarė I. P. turtinę žalą; 2021 m. balandžio 16 d. surausė žemes ant dekoratyvinių akmenų, esančių kaimynės žemės sklype, ir juos sugadino; 2023 m. gruodžio 20 d. kastuvu kasė žemes po tvora ir sugadino kaimynės I. P. alpinariumą; 2023 m. gruodžio 1 d. sumetė petardų likučius į pareiškėjos gyvenamojo namo kiemą; 2024 m. vasario 11 d. sumetė maisto atliekas į pareiškėjo gyvenamojo namo kiemą; 2024 m. vasario 20 d. sumetė mėsos atliekas į pareiškėjos gyvenamojo namo kiemą; 2024 m. kovo 14 d. į pareiškėjo gyvenamojo namo kiemą per tvorą pylė neaiškios kilmės baltą aitraus kvapo skystį ir sugadino tvorą.

Informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenimis, pareiškėja nuteista Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (už kaimynų I. ir K. P. terorizavimą ir sistemingą bauginimą) bei 187 straipsnio 1 dalyje (tvoros skardinių horizontalių sudėtinių dalių – 14 vienetų – sulaužymą, tyčia sugadinant svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, baudžiamoji byla Nr. 1A-71-951/2024).

Daroma išvada, kad, paliekant nuplėštas plastikines juostas prie kaimynės I. P. gyvenamojo namo, pareiškėjos subjektyvioji pusė nebuvo nukreipta į tokius teisinius gėrius – švarią, tvarkingą aplinką, kuriuos saugo, gina ANK 366 straipsnis. Labiau panašu, kad gadindama tvorą ir šiukšlindama ji išreiškė neapykantą ar kerštą. Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir, nesant jos, negalima ir administracinė atsakomybė (ANK 565¹ str. 1 p.).

Remdamasis išvardintais argumentais, teismas konstatuoja, kad institucija, kurios nutarimas skundžiamas, parinko ydingą pažeistą teisės normą, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas: skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį nutraukiama, nesant visų nurodyto administracinio nusižengimo požymių.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4-5 dalimis, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškėjos (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) S. S. 2025 m. sausio 14 d. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2025 m. sausio 9 d. nutarimą nubausti S. S. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nesant visų administracinio nusižengimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 2 dalį požymių.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti institucijai, kurios nutarimas skundžiamas, Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, pareiškėjai (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) S. S. ir nukentėjusiajai I. P..

Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo arba įteikimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.