- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-535-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02852-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai Marijampolės vaiko
- Kategorijos
- 77.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3380-896/2013 pagal ieškovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui G. J., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Marijampolės vaiko tėviškės namai dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, pirmosios instancijos teismo prašė atskirti nepilnametį G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo G. J., priteisti iš atsakovo G. J. materialinį išlaikymą sūnui G. J., mokamą periodinėmis išmokomis po 135 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad atsakovas yra G. J. tėvas, vaiko motina O. J. mirė (duomenys neskelbtini). 2011-02-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui nustatyta nuolatinė globa institucijose, VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų administracijai pavesta vykdyti globėjo pareigas. 2011-04-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovas pripažintas G. J. tėvu. Nors atsakovas palaikė ir palaiko ryšius su vaiku, juo domisi, lanko jį globos namuose, bendrauja telefonu, atostogų metu pasiima sūnų į namus, tačiau dėl savo socialinių įgūdžių stokos ir sveikatos būklės (jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ir lengvas kognityvinis sutrikimas) negali vykdyti savo pareigų sūnui, jį tinkamai auklėti ir prižiūrėti bei atstovauti vaiko interesus, todėl dėl šių objektyvių priežasčių turi būti atskirtas nuo sūnaus. Kadangi atsakovas niekur nedirba, yra neįgalus, gauna tik šalpos pensiją neįgaliajam ir transporto išlaidų kompensaciją, ieškovė, atsižvelgdama į tai, prašė iš jo priteisti išlaikymą sūnui po 135 Lt kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: atskyrė nepilnametį G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo G. J., gim(duomenys neskelbtini) , priteisė iš atsakovo G. J. materialinį išlaikymą sūnui G. J., gim. 1998-05-07, mokamą periodinėmis išmokomis po 135 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas G. J. ir O. J.. O. J. mirė (duomenys neskelbtini). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-12 įsakymu G. J. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės globos namai. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimu G. J. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirta VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės globos namai. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimu patvirtintas G. J. tėvystės pripažinimas sūnui G. J.. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nedirba, jam nustatytas 60 proc. darbingumas, nuo 2013 m. sausio mėn. jis gauna 320,50 Lt šalpos pensiją, gyvena nuomojamame būste. Atsakovas buvo konsultuotas psichiatro, atliktas psichologinis ištyrimas, psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašytas nuo 2012-09-06, diagnozė F10.20 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas). Nepilnamečiui G. J. nustatytas sutrikimų ir sunkumų derinys: kompleksinis sutrikimas: elgesio (asocialus elgesys) ir specifiniai (skaitymo, rašymo, matematikos), mokymosi sunkumai dėl emocinių krizių bei dideli specialieji ugdymosi poreikiai.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad atsakovas G. J. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena kartu su sūnumi G. J.. Objektyviomis aplinkybėmis teismas laikė atsakovo sveikatos būklę, jam nustatytą 40 proc. darbingumą, taip pat įvertino tai, kad atsakovas serga psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu, veda netinkamą gyvenimo būdą. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas atskirti G. J. nuo tėvo G. J.. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas norėtų gyventi su tėvu, nors jis teismo posėdyje nebuvo išklausytas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus, t. y. tėvo sveikatos būklę ir gyvenimo būdą, vaiko specialiuosius poreikius, padarė išvadą, kad toks vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškinio dalimi, kuria prašoma iš jo priteisti 135 Lt išlaikymą. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsižvelgė į CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, tačiau, laikydamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, nurodė, kad netinkamas tėvų pareigos vykdymas arba visiškas nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Teismas, remdamasis susiformavusia teismų praktika, pagal kurią orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2013-01-01 yra 1 000 Lt, sprendė, kad ši suma būtų pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kadangi tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi, todėl jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kokių priemonių buvo imtasi siekiant gauti didesnes pajamas. Todėl nors atsakovas yra tik iš dalies darbingas, o jo pajamas sudaro tik 320,50 Lt šalpos pensija ir transporto išlaidų kompensacija, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog jis negali dirbti jokio darbo bei įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė tokia situacija, taip pat į vaiko amžių, jo poreikius, sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti 135 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 135 Lt kas mėnesį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliantas nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas sūnui, kadangi yra silpnos sveikatos, gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 350,50 Lt, kurių nepakanka būtiniausiems poreikiams – sumokėti už komunalinius patarnavimus, vaistus ir maistą. Apeliantas teigia suprantantis, kad sūnus auga, keičiasi jo poreikiai, tačiau jis dabartiniu metu neturi galimybės sūnaus išlaikymui skirti 135 Lt kas mėnesį, nes iš liekamų 185,50 Lt jis nepragyventų. Atsakovas nurodo, jog nors teismui nepateikė duomenų, kad negali rasti jokio darbo, tačiau pažymi, kad teismas posėdžio metu akivaizdžiai galėjo įsitikinti, jog apeliantas pagal sveikatos būklę ne tik negali fiziškai ieškotis darbo, bet ir joks darbdavys, atsižvelgiant į dabartinę šalies ekonominę situaciją ir aukštą nedarbingumo lygį ir žinant, kad šiuo metu susirasti darbą sunku net aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, negalės apeliantui pasiūlyti jokio darbo. Apeliantas sutinka su CK 3.155 straipsnio nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir sudaryti palankias sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į vaiko interesus. Kiekvienas vaikas privalo gauti tokį išlaikymą, kuris leistų patenkinti bent minimalius poreikius. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, buvo atsižvelgta į atsakovo materialinę padėtį, į objektyvias priežastis, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvo – atsakovo sveikatos būklę, jo negalią. Sunki apelianto turtinė padėtis nėra pagrindas visiškai jį atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi išlaikymas priteisiamas ir iš minimalių pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl vaiko, atskirto nuo tėvo, išlaikymo pareigos, kai vaiko tėvas yra neįgalus ir gauna tik minimalias pajamas.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tėvą atskyrus nuo vaiko, pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis), t. y. nepasibaigia.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atskirtam nuo tėvo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tinkamai taikė šiuos santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, taip pat atsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotas tam tikras šių normų taikymo taisykles. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, be abejo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl nustatant išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas vaiko poreikiams, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuriuo teismas privalo remtis visais atvejais, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, nors ir yra neįgalus bei gauna nedideles pajamas, tačiau tuo remdamasis negali nevykdyti įstatymais nustatytos imperatyvios pareigos bent minimaliai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsakovo sunki turtinė padėtis yra atsiradusi dėl jo netinkamo gyvenimo būdo (alkoholio vartojimo) ir būtent dėl to jis negali užsitikrinti papildomų pajamų, kurias jis galėtų gauti realizuodamas savo išlikusį 40 procentų darbingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 135 Lt kas mėnesį, faktiškai įvertino atsakovo sunkią turtinę padėtį, kadangi priteisė itin nedidelės apimties išlaikymą, o atsakovas, pakeitęs savo gyvenimo būdą, kas priklauso nuo jo valios, galėtų užsitikrinti papildomas pajamas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovą atleidus nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, būtų pažeistas imperatyvus įstatymo reikalavimas išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat būtų nepagrįstai pažeisti vaiko interesai.
Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas ir pagrįstai priteisė nustatyto dydžio išlaikymą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.