- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 2-3380-896/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02852-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
- Atsakovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namams
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei Ramunei Vaiginienei, atsakovui G. J., jo atstovui adv. R.Lilui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. ieškinį atsakovui G. J. ir trečiajam asmeniui VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namams dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo atskirti nepilnametį G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo G. J., gim. 1963-09-18, gyv. (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje; priteisti iš G. J., gim. 1963-09-18, materialinį išlaikymą G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 135 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovė Ramunė Vaiginienė ieškinį palaiko. Ji paaiškino, kad atsakovas G. J. yra G. J. tėvas. G. J. dėl savo socialinių įgūdžių stokos ir sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl turi būti atskirtas nuo sūnaus. Kadangi tėvas turi išlaikyti vaiką, atsižvelgdami į G. J. turtinę padėtį ir sveikatos būklę prašo priteisti 135 Lt išlaikymą. (b.l. 48-49).
Atsiliepimas
Atsakovas G. J. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad sūnumi negali tinkamai pasirūpinti, nes jo sveikatos būklė bloga. Juo pačiu rūpinasi sesuo, kuri kasdien atveža pavalgyti. Jis gyvena socialiniame būste, moka mokesčius už šildymą (30-40 Lt), už vandenį, kurio sunaudoja po 1-2 kubus per mėnesį ir už elektrą, kurios sunaudoja apie 100 kilovatų. Jam po mokesčių beveik nieko nelieka maistui, todėl skirti išlaikymo jis negali. Jo sveikatos būklė prasta, jis vos vaikšto, negali net sau maisto pasigaminti.
Trečiojo asmens VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad G. J., gim. 1998-05-07, tėvai yra G. J. ir O. J. (b.l. 4, 6). O. J. mirė 2010-12-28 (b.l. 7). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-12 įsakymu G. J. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės globos namai (b.l. 8, 9). 2011-02-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu G. J. nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės globos namai (b.l. 10-11). 2011-04-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintas G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystės pripažinimas sūnui G. J. (b.l. 12). G. J. nedirba (b.l. 14). G. J. nustatytas 60 proc. darbingumas (b.l. 15, 16). Iš UAB „Medgintras“ pažymos matyti, kad G. J. buvo konsultuotas psichiatro, atliktas psichologinis ištyrimas, įskaitoje įrašytas nuo 2012-09-06, diagnozė F10.20 (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas) (b.l. 17). G. J. nustatyti elgesio sutrikimai (b.l. 18). G. J. gyvena nuomojamame būste (b.l. 19). G. J. svečiuotis tėvo namuose galėtų, bet pastoviai gyventi vaikui čia nėra tinkamų sąlygų, tėvas būtų nepajėgus užtikrinti sūnaus priežiūros tiek dėl sveikatos, tiek dėl netinkamo gyvenimo būdo (b.l. 20). G. J. nuo 2013 m. sausio mėn. gauna 320,50 Lt šalpos pensiją (b.l. 21). G. J. nuo 2011 m. nėra baustas administracine tvarka (b.l. 22, 68). VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai raštu nurodė, kad G. J. nustatytas sutrikimų ir sunkumų derinys: kompleksinis sutrikimas: elgesio (asocialus elgesys) ir specifiniai (skaitymo, rašymo, matematikos), mokymosi sunkumai dėl emocinių krizių bei dideli specialieji ugdymosi poreikiai (b.l. 23). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. Raštu nurodė, kad institucija neprieštarauja, kad G. J. laikinai svečiuotųsi pas tėvą G. J. (b.l. 24). G. J. 2013-08-19 nustatytas 1,35 promilės girtumas. 2013-08-19 pas G. J. svečiavosi jo sūnus G. J. (b.l. 69-71).
Teismas, įvertinęs ieškovo atstovės, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas G. J. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena kartu su sūnumi G. J.. Objektyviomis aplinkybėmis laikytina G. J. sveikatos būklė, jam nustatytas 40 proc. darbingumas. Be to G. J. serga psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu, veda netinkamą gyvenimo būdą. Todėl vaikas G. J. atskirtinas nuo tėvo G. J. (CK 3.179 str. 1 d.). Atskirtam nuo tėvo vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, grindžiamos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvo, tėvas netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvas gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2, 3 d.). Vaiko atskyrimas nuo tėvo panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo atribotas (CK 3.181 str.).
Teismo posėdyje neišklausytas nepilnametis vaikas G. J.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis norėtų gyventi su tėvu G. J.. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus, t.y. tėvo sveikatos būklę ir gyvenimo būdą, vaiko specialiuosius poreikius, daro išvadą, kad toks vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Atsakovas G. J. nesutinka su ieškiniu dalyje dėl prašomo priteisti 135 Lt išlaikymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas, jo pajamas sudaro 320,50 Lt šalpos pensija ir transporto išlaidų kompensacija. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis negali dirbti jokio darbo. Be to, teismas atsižvelgia į priežastis, dėl kurių susidarė tokia situacija, jog atsakovas tapo nedarbingas, tai, kad atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą, girtauja, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taip pat atsižvelgtina į vaiko poreikius, jo amžių, specialiuosius poreikius.
Teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, vaiko amžių, jo poreikius, sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti 135 Lt išlaikymas yra pagrįstas. Todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui G. J. po 135 Lt kas mėnesį (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas atsižvelgia į tai, kad 2011-02-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu išspręsta klausimas dėl G. J. turto administravimo, todėl šioje byloje šitas klausimas nespręstinas.
Ieškovas ir atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti, todėl išlaidos dengiamos iš valstybės lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Atskirti nepilnametį G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo G. J., gim. 1963-09-18, gyv. M.Valančiaus g. 15-15, Kazlų Rūdoje.
Priteisti iš G. J., a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 135 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.