Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2023-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-138-890/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-25
Bylos Nr.
II-138-890/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00115-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-138-890/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00115-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.7.1.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-1719-2023 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. U. 2023 m. vasario 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad V. U. 2023 m. vasario 5 d., 15.30 val., Kūlių Vartų g. – Bangų g., sankryžoje, vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,94 promilių neblaivumo laipsnis, staigiai automobilį stabdė, kai priekyje nebuvo važiuojančios transporto priemonės, ko pasėkoje ta pačia kryptimi iš galo važiuojantis automobilis „Volkswagen Phaeton“ dėl šio stabdymo atsitrenkė į galinę automobilio dalį. Eismo įvykio metu abi transporto priemonės buvo apgadintos. Tokiu būdu V. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 135.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidas Kurmis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. U., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2023 m. vasario 17 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-1719-2023, kuriuo bylos pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį teiseną, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė, tačiau V. U. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams bei draudimą 18 (aštuoniolika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 6-7).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. kovo 10 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens V. U. skundas dėl Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimo pakeitimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2023 m. vasario 5 d. pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui 15.30 val. vairavo automobilį. Vairuojant tikslingai sustabdė automobilį ir ta pačia kryptimi važiavęs „Volkswagen Phaeton“ automobilis atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiame eismo įvykyje jokia žala asmenų sveikatai nebuvo padaryta. Žala patirta tik materialinė ir perduota draudimo įmonių atstovams. Jis kitų KET reikalavimų nepažeidė. Jis administracinį nusižengimą padarė mieste, automobilį vairavo nedideliu ir leistinu greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Jis automobilį vairavo šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo vienas. Jam buvo nustatytas lengvas 0,94 promilių neblaivumas. Jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį jis nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Jis policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didžiulę finansinę naštą, jam teko atsisakyti kasdienių poreikių. Jis išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Jis iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 13 metų vairavimo stažą. Alkoholio vartojimas nėra jo kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Jis dirba statybininku – dailide pagal individualią veiklą. Darbo funkcijų atlikimui būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant funkcijas pagal individualią veiklą, vykdydamas šią individualią veiklą jis privalo vykti į skirtingus darbo objektus esančius vakarų Lietuvoje. Jis charakterizuojamas kaip kruopštus ir pareigingas asmuo. Netekęs teisės vairuoti negalės vykdyti individualios veiklos, praras vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Jis gyvena Klaipėdoje, viešuoju transportu vežtis visus reikalingus darbo įrankius nėra galimybės. Kiekvieną dieną iš gyvenamosios vietos, su visais darbo įrankiais, į darbo vietą važiuoju automobiliu apie 70 kilometrų. Jis taip pat augina vaiką. Vaikas lanko mokymo įstaigą ir neformaliojo švietimo užsiėmimus – būrelius, teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti vaiko saugų patekimą į mokymo įstaigą ir būrelius. Jis negalėtų vykdyti individualios veiklos neturėdamas teisės vairuoti. Jis neturi kaip užtikrinti vaiko gerovės ir išlaikyti šeimos. Paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas ir būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės (b.l. 3-5).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54- 489/2018, 2AT-36-387/2021). V. U. prašo išskirtinai vertinti jo asmenybę, pažymėtina, kad skunde prašoma vadovautis ir iki 2020 m. sausio 1 d. buvusia teismų praktika, kai asmenims padariusiems administracinius nusižengimus numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje taikytos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies (tuo metu 34 str. 5 d.) nuostatos, tačiau teisės taikymas yra dinamiškas procesas ir svarbi aplinkybė yra tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas numatė alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Pažymėtina, kad už daug mažiau šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Institucijos nuomone, V. U. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, staigiai jį stabdė, kai priekyje nebuvo jokios transporto priemonės ar kitos kliūties, tai yra, kai nebuvo jokios priežasties staigiai stabdant kliudyti kitų transporto priemonių eismui ir sukelti eismo įvykį, be jokios abejonės savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, bei dėl jo veiksmų kilo reali žala, apgadintos transporto priemonės. Įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios sukelia žalą jos nariams. Akivaizdu, kad vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir sprendžiant dėl ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo V. U. padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą teorinių ir praktinių žinių preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus, bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Akivaizdu, kad vartojęs alkoholinius gėrimus ir po to nusprendęs vairuoti transporto priemonę, jis turėjo imtis prevencinių veiksmų įsitikinti, kad gali vairuoti transporto priemonę, pasitikrinti savo blaivumą, prekyboje esančiais, laisvai įsigyjamais alkoholio kiekio matuokliais, tačiau nesiėmė reikiamų prevencinių priemonių ir to nepadarė, jis sąmoningai ignoravo kitų eismo dalyvių teisę į saugų eismą, ir vairavo būdamas neblaivus, taip sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. V. U. padarytas nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip padarytas tiesiogine tyčia. Policijos turimi duomenys patvirtina, kad V. U. kelių eismo taisykles pažeidinėja sistemingai. Nuo 2021 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas net 6 kartus. Akivaizdu, kad anksčiau skirtos nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti apribojimu, jam kaip vairuojančiam eismo dalyviui, teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje neturėjo ir jis 2023 m. vasario 5 d. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu spręsdamas asmeninius klausimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, V. U. gali pasitelkti sutuoktinės, kitų asmenų (turinčių teisę vairuoti) pagalbą. Pareiškėjo minimi įsipareigojimai buvo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo esant neblaiviam. Institucijos duomenimis, V. U. žmonai yra išduotas iki 2032 m. galiojantis vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti AM, B1, B kategorijų transporto priemones. Neišvengiamos būtinybės vartojus alkoholinius gėrimus vairuoti transporto priemonę V. U. nebuvo, tokių aplinkybių jis nenurodė ir teikiamame skunde. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Institucija prašo pareiškėjo skundo netenkinti (b.l. 40-43).

Institucija bei pareiškėjas apie posėdį informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Telefonu pareiškėjas informavo, jog į posėdį neatvyks ir prašė išnagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka minėtiems proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Skundžiamu Institucijos 2023 m. vasario 17 d. nutarimu V. U. pripažintas kaltu padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 200 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams bei draudimas 18 (aštuoniolika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nutarime nurodyta, kad V. U. 2023 m. vasario 5 d., 15.30 val., Kūlių Vartų g. – Bangų g. sankryžoje, vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,94 promilių neblaivumo laipsnis, staigiai jį stabdė, kai priekyje nebuvo važiuojančios transporto priemonės ko pasėkoje ta pačia kryptimi iš galo važiuojantis automobilis „Volkswagen Phaeton“ dėl šio stabdymo atsitrenkė į galinę automobilio dalį. Eismo įvykio metu abi transporto priemonės buvo apgadintos. Tokiu būdu V. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 135.4 p. reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Byloje nėra ginčo, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavęs V. U. padarė įstatyme uždraustą pavojingą veiką – administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Pateiktu skundu keliamas klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, t.y. sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Šį prašymą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad eismo įvykio metu jokia žala asmenų sveikatai nebuvo padaryta. Žala patirta tik materialinė ir perduota draudimo įmonių atstovams. Kiti KET reikalavimai pažeisti nebuvo. Jis administracinį nusižengimą padarė mieste, automobilį vairavo nedideliu ir leistinu greičiu. Jam buvo nustatytas lengvas 0,94 promilių neblaivumas. Jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį jis nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Jis dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didžiulę finansinę naštą, jam teko atsisakyti kasdienių poreikių. Jis išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Jis iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 13 metų vairavimo stažą.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Teismas pažymi, jog visuma aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje administracinio nusižengimo byloje nėra.

V. U. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, taip pat minimaliam laikotarpiui pritaikytos ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytos privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, jog ANK 423 straipsnio 4 dalies redakcijoje, galiojusioje administracinio nusižengimo padarymo metu, numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, dėl išskirtinio šio administracinio nusižengimo pavojingumo specialiosios teisės atėmimas yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

V. U. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai, įvertinus alkotesterio paklaidą, jam nustatytas 0,94 promilės neblaivumas bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Byloje nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skunde V. U. nurodo, kad darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant funkcijas pagal individualią veiklą, nes jis privalo vykti į skirtingus darbo objektus, esančius vakarų Lietuvoje. Netekęs teisės vairuoti, jis negalės vykdyti individualios veiklos, praras vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo artimiesiems. Tai, jog asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo buvo pakankamai atsižvelgta administracinio poveikio priemonių skyrimo procese, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta minimali bauda ir nustatyti minimalūs administracinio poveikio priemonių terminai. Gyvenimiški poreikiai, susiję su šeiminėmis, darbo aplinkybėmis, finansiniais įsipareigojimais, V. U. buvo žinomi ir iki nusižengimo padarymo, tačiau nuo neatsakingo elgesio tai jo nesulaikė. Natūralu, jog dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių kurį laiką bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti turimus šeiminius, darbinius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju, pažymėtina ir tai, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. U., būdamas brandi asmenybė, turėdamas išlaikomų ir prižiūrimų asmenų ir būdamas už juos atsakingas, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje vien tik jo šeimos ir (ar) finansiniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtų administracinio poveikio priemonių termino sutrumpinimui. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones iš esmės yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos ir finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti V. U. naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką.

Teismui pateiktame skunde V. U. nurodo, jog jis iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 13 metų vairavimo stažą, o įvykio dieną prieš vairuodamas automobilį, jis nesijautė neblaivus. Teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjo nurodomus argumentus. Pažymėtina, kad V. U. buvo nustatytas net 0,94 promilių neblaivumo laipsnis, kuris žymiai viršija leistiną normą. Visuomenės informavimo priemonėse nuolat skleidžiama informacija apie vairavimo neblaiviam pavojus ir tokių vairuotojų sukeltas sunkias pasekmes. Tačiau nežiūrint į tai, pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus, todėl sėsdamas už automobilio vairo, prisiėmė ir su tuo susijusias pasekmes. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-63-468/2020).

Bylos duomenys patvirtina, jog V. U. negali būti apibūdinamas kaip nuosekliai įstatymų besilaikantis asmuo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog jis daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 30-36). Visa tai rodo, jog šioje byloje padarytas administracinis nusižengimas yra ne atsitiktinis reiškinys V. U. gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro ir toliau elgiasi rizikingai ir nesilaiko įstatymuose nustatytos tvarkos.

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Taigi, pažeidėjo patiriami nepatogumai yra jo paties neatsakingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, V. U. paskirtos administracinio poveikio priemonės yra adekvačios padarytam nusižengimui, paskirtos tinkamai įvertinus tiek nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, tiek pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1719-2023 pareiškėjo V. U. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. U. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1719-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė