Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.9.9; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.4.1.3.

2024 m. sausio 31 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilkaviškio r. apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, galutine subendrinta 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; Vilkaviškio r. apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, 2016 m. rugsėjo 30 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2017 m. sausio 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį sūnų L. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir nepilnametį sūnų D. V., gimusį (duomenys neskelbtini), mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams, o būtent: pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2-1116-305/2015) privalėdamas teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. V. ir D. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos (2015 m. gegužės 21 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nevykdė pareigos išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams ir nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. spalio 20 d. nesumokėjo (įsiskolino) 238,00 Eur, nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 14 d. nesumokėjo (įsiskolino) 114,00 Eur, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 19 d. nesumokėjo (įsiskolino) 224,00 Eur, nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2023 m. liepos 24 d. nesumokėjo (įsiskolino) 11 324,42 Eur, tai yra, viso nurodytais laikotarpiais privalėjo sumokėti ir nesumokėjo (įsiskolino) nepilnamečių sūnų L. V. ir D. V. išlaikymui iš viso 11 900,42 Eur.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. V. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jo ir R. V. santuoka buvo nutraukta 2015 metų rugsėjo mėnesį. Jo vaikams D, gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2015 metais Vilkaviškio raj. apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas po 110 eurų kas mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kaltinamasis sutiko su kaltinime nurodytais laikotarpiais, kuriais jis vaikams išlaikymo nemokėjo, ir nurodytomis įsiskolinimo sumomis. Paaiškino, kad iš Anglijos kaltinamasis grįžo tuo metu, kai sūnui L. buvo 13 metų, grįžęs pusę metų gulėjo ligoninėje. 2015 metais jis 6 mėn. buvo kalėjime, Lietuvoje bandė dirbti, tačiau jam nieko nesigavo. Kaltinamojo teigimu, jis nepraeina medicininės komisijos ir negauna pažymos, todėl negali įsidarbinti. Jis turi plaučių ir nugaros problemų, tačiau dėl neįgalumo nustatymo niekur nesikreipė. Nedarbingumo grupės jam neduoda. Jis turi problemų dėl plaučių, nuo fizinio krūvio dūsta. Šiuo metu prižiūri neįgalią motiną D. V., gimusią (duomenys neskelbtini), todėl dirbti negali. Jai nustatyta pirma neįgalumo grupė. Dėl jos rūpybos nesikreipė, nes turi daug skolų, jas išieško antstoliai. Jis turi nesumokėtų baudų, kurios skirtos už kontrabandos gabenimą. Kiek įmanoma, jis dirba, tačiau vos išsilaiko save. Oficialiai nedirba daugiau nei 10 metų. Dirba nelegaliai. Vaikai gaudavo pinigus iš valstybės. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, yra kaltas, bet nieko pakeisti negali. Toks jo gyvenimas. Turėjo problemų su alkoholiu, dabar alkoholio nevartoja apie metus laiko, psichikos sutrikimų neturi. Planuoja įsidarbinti, padės vaikams, kiek galės.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1116-305/2015 nutraukė jos ir R. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Teismas minėtu sprendimu nusprendė: nustatyti nepilnamečių vaikų L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama R. V. ir priteisti iš R. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 110 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015 m. gegužės 21 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant lėšas tvarkyti R. V.. R. V. nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki šiol išlaikymo vaikams nemoka, iki 2022 metų niekada su vaikais nebendravo, jų nepasiimdavo, nesirūpino ir neišlaikė. R. V. 2022 metais pradėjo rodyti norą bendrauti su vaikais, ji tai žino, nes jai taip sakė vaikai. Nuo 2015 metų iki šiol yra susikaupusi 14 721,76 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams skola (t. 1, b. l. 22-25, 26-29).

Iš 2023 m. birželio 8 d. R. V. pareiškimo ir jo priedų matyti, kad R. V. vengė pareigos pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2-1116-305/2015) išlaikyti savo nepilnametį sūnų L. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir nepilnametį sūnų D. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir įsiskolino 14 721,76 Eur sumą (t. 1, b. l. 6-13, 16-19).

Iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo (civilinė byla Nr. e2-1116-305/2015) ir iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. vykdomojo rašto Nr. e2-1116-305/2015 matyti, kad šiuo sprendimu iš R. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. V. ir D. V. periodinėmis išmokomis po 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015 m. gegužės 21 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 9-13, 87).

Iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento informacinės pažymos matyti, kad R. V. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo registruotas laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 20 d. iki gruodžio 29 d., nuo 2016 m. sausio 14 d. iki balandžio 25 d. nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. liepos 7 d., nuo 2023 m. liepos 24 d. iki spalio 30 d. (t. 1, b. l. 172-173, t. 2, b. l. 12-13).

Iš 2023 m. lapkričio 17 d. antstolio L. L. pažymos matyti, kad R. V.jo vaikų L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimas 2023 m. rugpjūčio 23 d. buvo 15 109,16 eurų. R. V. nurodytais periodais turėjo mokėti sekančiai: nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki spalio 20 d. - 238,00 eurų; nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 14 d. -114,00 eurų; nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki spalio 19 d. - 224,00 eurų ir nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2023 liepos 24 d. – 11 324,42 eurų. Viso nurodytais laikotarpiais turėjo sumokėti 11 900,42 eurų (t. 2, b. l. 5-8).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vengimas išlaikyti vaiką – yra trunkamasis, t. y. kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Tai, kad asmeniui inkriminuojamas ne ištisas, bet atskiri vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiai, nereiškia, kad vengimas išlaikyti vaikus kaskart nutrūksta ir kiekvienas laikotarpis turi būti kvalifikuojamas kaip atskira trunkamoji nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Trunkamojo nusikaltimo senaties eiga prasideda, kai pasibaigia nusikalstama veika.

Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-134-511/2021).

Nagrinėjamu atveju, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis, t. y. kaltė.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020).

Kaltinamasis R. V. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymo pripažino, paaiškindamas, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams L. V. ir D. V. jis neteikė. Jis taip pat neginčija aplinkybių dėl kaltinime nurodytos nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo sumos. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimo aplinkybes patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiąja pripažintos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat rašytiniai byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Kaltinamasis nurodė, kad Lietuvoje jam dirbti nesisekė, teigė, jog jis turi sveikatos problemų, negali dirbti fizinio darbo, visgi, neįgalumas ir nedarbingumas jam nėra nustatyti. R. V. teigimu, jis prižiūri senyvo amžiaus neįgalią mamą, tačiau rūpyba jai nenustatyta, rūpintoju jis nepaskirtas, nes neapsimoka – kaltinamasis turi nesumokėtų baudų, antstolis jas nuskaitytų. Kaltinamasis nurodė dirbęs ir neoficialiai, taigi nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pablogėjusią kaltinamojo finansinę būklę, dėl ko jis nebūtų turėjęs galimybės mokėti išlaikymą. Taigi, kaltinamasis, žinodamas apie teismo sprendimą, kuriuo jis įpareigotas mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, šią pareigą kaltinime nurodytais laikotarpiais vengė vykdyti sąmoningai, taigi suprato savo elgesio pavojingumą ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. V. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 140-151, 154-156, 152-153, t. 2, b. l. 19-23), nedirba, nusikalstamą veiką padarė būdamas pakaltinamas (t. 1, b. l. 127, 137).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus R. V. laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę, įvertinus veikos pobūdį, aplinkybes, nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės ribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamajam R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. V., jog, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.