Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SB dantų klinika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SB dantų klinika“ ieškinį atsakovui V. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

16. 2019 m. rugsėjo – 2021 m. gruodžio mėn. atsakovui V. B. klinikoje buvo teikiamos (duomenys neskelbtini).

19. 2022 m. liepos 11 d. komisija priėmė sprendimą Nr. 56-109, kuriuo:

19.1. konstatavo, kad atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. B. buvo padaryta;

19.2. įpareigojo apeliantę atlyginti atsakovui 2 200 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą.

Dėl paciento sutikimo operacijai

20. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje.

21. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos PTŽSAĮ apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

22. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (neteikimo ar netinkamo suteikimo), atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta PTŽSAĮ V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir kituose teisės aktuose (PTŽSAĮ 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis).

23. Ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinė atsakomybė dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma nustačius bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (ar neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. atsižvelgiant į prievolės esmę, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023).

24. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad gydytojų civilinė atsakomybė yra profesinės civilinės atsakomybės rūšis, išskirtinė neteisėtų veiksmų pobūdžiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, pastebėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

25. Nagrinėjamu atveju klinikos neteisėti veiksmai (neveikimas) sietini su netinkamu paciento informavimu (sutikimo nebuvimu) prieš atliekant (duomenys neskelbtini) operaciją, dėl to pacientas negalėjo žinoti visos informacijos (duomenys neskelbtini), priimti savarankiško sprendimo, aptarti alternatyvius gydymo metodus, (duomenys neskelbtini).

26. CK 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas privalo informuoti pacientą jam suprantama forma, paaiškindamas specialius terminus, apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, galimus gydymo būdus, gydymo prognozę bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu siūlomo gydymo atsisakytų. PTŽSAĮ 5 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus. Taigi, informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus, komplikacijas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento sveikatai ir jo apsisprendimui sutikti su siūlomu gydymu ar jo atsisakyti, taip pat apie padarinius atsisakant siūlomo gydymo.

27. Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – sveikatos apsaugos ministras) patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 (toliau – ir Aprašas). Reikalavimai sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai nustatyti Aprašo 9 punkte.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Netinkamai įvykdžiusiam informavimo pareigą gydytojui gali atsirasti atsakomybė už dėl tokios pareigos nevykdymo ir paciento nepakankamo supratimo dėl taikomo gydymo poveikio jo sveikatai atsiradusią žalą net ir tais atvejais, jeigu atlikdamas medicinos procedūrą gydytojas veikė rūpestingai. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz.: kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

30. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) yra chirurginė operacija, todėl 2019 m. spalio 1 d. tam turėjo būti gautas Aprašo reikalavimus atitinkantis paciento sutikimas. Ieškovė nepateikė atsakovo pasirašytos sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formos, kuri atitiktų Aprašo reikalavimus, taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovas, kaip pacientas, būtų buvęs tinkamai ir aiškiai informuotas apie jam atliekamos chirurginės operacijos detales ir aplinkybes, svarbias paciento apsisprendimui, kaip tai numatyta Aprašo 9 punkte.

31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir neatsižvelgė į tęstinį paciento gydymą, jog (duomenys neskelbtini) pagal aiškias jų šalinimo indikacijas, pacientas neturėjo klinikai priekaištų dėl suteiktų paslaugų kokybės ir galutinio gydymo rezultato. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas sutikimus, gydymo planus vertino vien formos, o ne turinio prasme, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog klinika prieš atlikdama pacientui chirurginę operaciją negavo jo rašytinio sutikimo. Klinika neatliko jokių neteisėtų veiksmų paciento atžvilgiu, todėl pacientas neįgijo teisės į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir ji negalėjo būti priteista.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju pareiga pateikti atsakovui, kaip pacientui informaciją apie numatomą operaciją buvo atlikta netinkamai. Nagrinėjant ginčą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisijoje, pasitelkta specialistė nurodė, kad pacientui prieš operaciją nebuvo suteikta pagal Aprašo 9 punktą privaloma informacija ir gautas paciento rašytinis sutikimas konkrečiai chirurginei operacijai (PTŽSAĮ 17 straipsnio 2 dalis). Su tokia ekspertės pozicija sutiko komisija, priimdama sprendimą, ir pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime. Šiai pozicijai pritaria ir bylą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

34. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus. Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

35. Ieškovė, įrodinėdama, kad buvo gautas pagrįstas ir tinkamas paciento sutikimas (duomenys neskelbtini), privalėjo įrodyti visas PTŽSAĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad visos įstatyme numatytos sąlygos buvo įgyvendintos tinkamai, todėl jai tenka atsakomybė už netinkamą jų įgyvendinimą, konstatuojant veiksmų neteisėtumą (neveikimą).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Aprašo 9 punkte numatyti reikalavimai sutikimo formai dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Sutikime turi būti nurodoma: 1) asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas, kodas, adresas, telefonas; 2) padalinio (skyriaus, departamento ar pan.), kuriame atliekama chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra, pavadinimas, telefonas; 3) sveikatos priežiūros specialisto, atliksiančio chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, vardo, pavardės, profesinės kvalifikacijos nurodymas; 4) paciento, kuriam bus atliekama chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra, vardas ir pavardė, amžius; 5) chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros pavadinimas, esmė (trumpas ir aiškus aprašymas), pobūdis, tikslai; 6) turi būti aptartos chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros apimties keitimo leistinumas, jei jos metu su pacientu papildomai to aptarti nebus galimybės, o sutikimo metu to nuspėti negalima; 7) aiškia, suprantama forma paaiškinama ketinamos atlikti chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros alternatyvių diagnostikos ir gydymo metodų esmė, tikslai, kiekvieno toje įstaigoje taikomo diagnostikos ir gydymo metodo ypatumai, rizikos ir kitos paciento apsisprendimui svarbios aplinkybės; 8) nurodomos galimos ir svarbios paciento apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai, komplikacijos, kurios yra: žinomos ir dažnai pasitaikančios; retai pasitaikančios; galimos tam konkrečiam pacientui, įvertinus jo sveikatos būklę; 9) kitos aplinkybės, svarbios paciento apsisprendimui;10) anestezijos taikymas / netaikymas. Jei anestezija bus taikoma, nurodoma anestezijos atlikimo būdas, rizika bei galimos komplikacijos; 11) paciento (jo atstovo) vardas, pavardė, atstovavimo pagrindas, sutikimo ar atsisakymo faktą patvirtinantis įrašas, data, laikas, parašas; 12) sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo, užpildžiusio formą, duomenys: vardas, pavardė, pareigos, taip pat formos užpildymo data ir laikas.

37. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad gydymo planas, gydymo eiga, asmens sveikatos kortelėje esantys sutikimai visam gydymui (sutikimai dėl nuskausminimo) negali būti prilyginti sutikimui konkrečiai chirurginei operacijai. Šiuose sutikimuose nėra pateikta visa informacija pacientui, kuri jam privalo būti pateikiama prieš tokią procedūrą pagal PTŽSAĮ 17 straipsnio 3 dalį ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugos teikimo formos reikalavimų Aprašą. Šiuo atveju įstatymo nustatytos formos sutikimo nebuvimas laikytinas PTŽSAĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatytos informavimo (paciento tinkamo supažindinimo su informacija ir sutikimo gavimo) pareigos pažeidimu.

38. Įstatymo leidėjas PTŽSAĮ 17 straipsnio 2 dalyje iš visų sveikatos paslaugų yra išskyręs chirurgines operacijas, invazinę ir (ar) intervencinę procedūras, kurioms atlikti yra būtinas rašytinis paciento sutikimas, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad sveikatos priežiūros įstaigai (klinika), atliekančiai tokias procedūras, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, tarp jų ir paciento informavimo, reikalavimai, nes atliekant jas kyla didesnė rizika paciento sveikatai ir komplikacijoms. Atsižvelgiant į tai, prieš atliekant chirurginę operaciją paciento informavimo pareiga ir reikalavimai šios pareigos įgyvendinimui yra apibrėžiama įstatymu ir poįstatyminiu aktu, tokiu būdu apsaugant silpnesniosios šalies – paciento interesus.

39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog prieš atsakovui atliekant (duomenys neskelbtini) operaciją jam buvo suteikta tinkama informacija apie (duomenys neskelbtini) procedūrą, nebuvo suteikta išsami informacija, kuri atitiktų Apraše sutikimo formai keliamus reikalavimus.

40. Pripažinus informavimo pareigos pažeidimą, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nėra ginčo, taigi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti ieškovei civilinę atsakomybę už atsakovui netinkamai suteiktų paslaugų dalį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos fakto ir teismo priteisto žalos atlyginimo dydžio

41. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

42. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Jeigu neturtinė žala atsirado dėl pacientui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tai yra neturtinės žalos padarymas paciento sveikatai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji yra padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2009).

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti bei įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

44. Taigi, neturtine žala pripažįstamas tiek asmens patirtas fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai ar nepatogumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų tokių išgyvenimų bei nepatogumų buvimo faktui pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovas buvo netinkamai informuotas apie jam atliekamą operaciją, svarbias aplinkybes, nulemiančias jo apsisprendimą, negalėjo pateikti savo sutikimo dėl (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybės aptarti kitus gydymo variantus, dėl to be paciento sutikimo negrįžtamai buvo (duomenys neskelbtini), taigi, patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad klinikai prieš operaciją neinformavus paciento bei negavus jo sutikimo ir operacijos metu (duomenys neskelbtini), kuriuos jis tikėjosi išsaugoti, neabejotinai jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, tai lėmė atsakovo gyvenimo kokybę, o sukelta situacija į pradinę padėtį negali būti atstatyta.

45. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus bei konkrečiu atveju teismo reikšmingais pripažįstamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl paciento patirtos neturtinės žalos dydžio, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad žala buvo padaryta vienai iš labiausiai saugomų teisinių vertybių – žmogaus sveikatai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susidariusią padėtį, į tai, jog (duomenys neskelbtini) turėjo aiškias jų šalinimo indikacijas, kad (duomenys neskelbtini) būtų ženkliai blogesnė, į laikotarpį, kuris praėjo nuo atliktų procedūrų, prieina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino neturtinę žalą 2 000 Eur dydžiu.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos atliktam neturtinės žalos vertinimui. Nurodytas neturtinės žalos dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra proporcingas visiems atsakovo patirtiems nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

49. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021). Kita vertus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023). Kasacinis teismas nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra nukrypęs bylose, susijusiose su ypatingų teisinių gėrių apsauga, pavyzdžiui, asmens garbės ir orumo gynimu, žemės paėmimu visuomenės poreikiams, žalos atlyginimu dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-684/2016; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).

50. Kasacinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 suformulavo taisyklę, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas paciento reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai.

51. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį ir 3 straipsnio 7 dalyje nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar priešinga šalis patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo prielaidos nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nustatyta, kad prieš ieškovei kreipiantis į teismą ginčą sprendė komisija, kurios sprendimas buvo palankus pacientui, bet ieškovės netenkino, todėl ji pasinaudojo teise į teisminę gynybą ir prisėmė riziką patirti bylinėjimosi išlaidas, kurios gali būti neatlyginamos. Pacientas komisijos sprendimo neskundė, byloje buvo konstatuota ieškovės civilinė atsakomybė, priteisiant turtinę ir neturtinę žalą. Priteisus bent dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, kuris procese buvo pasyvioji šalis ir kurį tenkino komisijos sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sumažino komisijos nustatytą neturtinės žalos dydį, iš esmės susidarytų situacija, jog ieškovės išleistų ir jai atlyginamų bylinėjimosi išlaidų dalis iš esmės viršytų atsakovui priteistos neturtinės žalos dydį, taigi, atsakovui nebūtų pakankamai kompensuota jo sveikatai padaryta žala bei tai prieštarautų teisingam žalos atlyginimo principui. Kitaip tariant, pats žalos atlyginimas atsakovui taptų beprasmis, kadangi jam nebūtų kompensuota ieškovės veiksmais sukelta žala, o atsakovui priteistas žalos atlyginimas iš esmės padengtų tik ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

54. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.