Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-526-431/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-07-15Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-20Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Vilniaus apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Vilniaus apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
2S-526-431/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19270-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Suinteresuotas asmuo
E. Č., A. Č.
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-526-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19270-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės P. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – A. Č., E. Č., išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolė P. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkui A. Č..

Nurodė, kad jai vykdyti yra pateikta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-08 nutartis, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, leidžiant ieškovei E. Č. kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį keturioms valandoms nuo 16 vai. iki 20 vai. matytis su nepilnamečiais vaikais - dukterimi A. Č. ir sūnumi D. Č. atsakovo namuose; savaitgaliais ieškovei E. Č., leidžiant kiekvieną savaitės šeštadienį nuo 10 vai. ryto paimti vaikus - dukterį A. Č. ir sūnų D. Č. iš jų gyvenamosios vietos ir gražinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), iki 19 val. Iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje uždrausti atsakovui A. Č. pačiam ar per kitus asmenis išvežti dukterį A. Č. ir sūnų D. Č., gim. iš Lietuvos Respublikos teritorijos. E. Č. A. Č., o jam nesant jo tėvai, sudaro sąlygas matytis su sūnumi D. Č., tuo tarpu su dukterimi A. Č., mama per laikotarpį nuo 2011-02-14 bendravo tik kelis kartus. Antstolė pažymėjo, kad E. Č., Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-02-08 nutartimi, turinti teisę ne tik bendrauti su vaikais, bet ir dalyvauti juos auklėjant, šia teise teismo nutarties pagrindu gali naudotis vaikų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 vai. iki 20 val., tuo tarpu leidžiami mamos kontaktai su vienu iš vaikų - sūnumi D. Č. vyksta ne jų gyvenamosiose patalpose, bet šalia gyvenamojo namo esančiame svečių namelyje. Paaiškino, kad antstolei P. K. pateikta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje konstatuotas A. Č. priešingas Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-02-08 nutartimi aptartas elgesys, pasireiškiantis: E. Č. nėra leidžiama bendrauti ir dalyvauti vaikų auklėjime jų gyvenamojoje vietoje, t.y. jų namuose; E. Č. nėra sudaromos sąlygos betarpiškai ir be pašalinių asmenų bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje; A. Č., o jam nesant jo tėvai - vaikų seneliai -, galimai nuteikia dukrą A. Č., kad ji nebendrautų su mama E. Č..

Paaiškino, kad A. Č. nepateikė nė vieno atsakymo į antstolės P. K. 2011-02-17 patvarkymą, o t.y. neįvykdė šių antstolės teisėtų reikalavimų: nurodyti tikslią vaikų buvimo vietą nuo 2011-02-08, t.y. adresą, šalį ir kitus kontaktinius duomenis, jeigu vaikai yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, nurodyti tikslią datą kada vaikai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir su kuo (nurodyti lydintį asmenį); pateikti dukters A. Č. ir sūnaus D. Č. mamos E. Č. sutikimo dėl vaikų išvykimo į Kroatijos Respubliką kopiją, pateikti gydytojo siuntimo dėl vaikų gydymo kopiją. Be to, antstolei P. K. 2011-05-10 patvarkymu įpareigojus skolininką leisti E. Č. jo namuose (ne svečių namelyje) ir betarpiškai (nedalyvaujant pašaliniams asmenims, t.y. jam ar jo šeimos nariams) bendrauti su dukterimi A. Č. ir sūnumi D. Č., bei dalyvauti jų auklėjime E. Č. ir toliau nebuvo sudarytos sąlygos betarpiškai pabendrauti su vaikais. Dar daugiau, po šio patvarkymo, E. Č. 2011-05-12, 2011-05-14, 2011-05-17 apskritai nebuvo leista susitikti su nė vienu iš vaikų, motyvuojant vaikų liga. Antstolės padėjėjui pateikus skolininko atstovui klausimus, dėl kokių priežasčių skolininkas mano, jog aptariama teismo nutartis nesuteikia teisės mamai E. Č. teismo nutartyje nustatytu laiku būti su vaikais, kuomet jie serga, bei pateikti kitus duomenis, antstolės padėjėjas 2011-05-19 telefonu buvo informuotas, kad tokia informacija nebus teikiama, nes susitikimas šią dieną gali vykti, tuo tarpu su vaikų medicininės apžiūros dokumentais išieškotoja gali pati asmeniškai susipažinti pas jai žinomą vaikų daktarą. Susitikimo metu, N. Č. nurodė, kad E. Č. niekada negalės užeiti į jų gyvenamąjį namą ir čia bendrauti su vaikais, t.y. susitikimai su vaikais galimi tik svečių namelyje. Be to, 2011-05-24 E. Č. atvykus pas skolininką, namuose nieko nerado. Pareiškėja daro išvadą, kad vaikai buvo išvežti iš Lietuvos Respublikos pažeidžiant tiek Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-05-05 nutartį, kuria buvo leista 2 savaitėm išvykti iš Lietuvos Respublikos 2011-05-25, tiek ir vykdymui pateiktą Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-02-08 nutartį, taip atimant galimybę mamai bendrauti su vaikais 2011-05-24 nuo 16 iki 20 vai. bei su jais atsisveikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-07-15 nutartimi antstolės P. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė.

Teismas konstatavo, kad 2011-02-08 nutartyje nenurodyta prievolė suteikti matytis ieškovei su vaikais jų gyvenamuose kambariuose, nebent būtų atskiras teismo nutarties išaiškinimas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nenustatė tokio skolininko elgesio, kuris pasireikštų kaip akivaizdus Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-02-08 nutarties nevykdymas. A. Č. atstovo paaiškinimai bei pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo atstovas pateikė atsakymą į antstolės 2011 m. vasario mėn. 17 d. patvarkymą.

Teismo teigimu, neleidimas vaikams matytis ligos metu yra suprantamas iš A. Č. pusės, kaip ir suprantamas E. Č. noras pamatyti vaikus ligos metu. Tačiau teismas neįžvelgė akivaizdžios tyčios A. Č. veiksmuose, kurie vėl gi sudaro pagrindą teigti, kad jis nevykdo antstoliui pavesto sprendimo. Teismas konstatavo, kad buvusi teismo nutartis buvo neformaliai neįvykdyta dėl priežasčių, kurias teismas laiko pateisinančiomis A. Č. elgesį ir buvusią situaciją.

Teismas pastebėjo, kad tarp ginčo šalių yra dideli nesutarimai dėl bendravimo su vaikais ir tik teismo sprendimu įmanoma pašalinti formalius ir neformalius trukdymus E. Č. protingai ir teisingai, atsižvelgiant į visų šeimos narių interesus, matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. 2011-01-26 teismo nutartis yra tik laikinoji priemonė, bet ne išsamus šalių įsipareigojimų ir apribojimų nurodymas, kuris esamoje situacijoje turėtų būti išplėstas ir sukonkretintas. Nors iš bylos duomenų ir matyti, kad A. Č. ne visada tinkamai vykdė teismo 2011-01-26 nutartį, tačiau ieškovo atstovo pateikti argumentai ir duomenys apie objektyvų skolininko A. Č. negalėjimą visais atvejais tinkamai vykdyti nutarties, neleidžia konstatuoti, jog toks skolininko elgesys sukelia jam už jo elgesį CPK 585 str. nustatytas pasekmes. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ir pateiktame antstolės akte taip pat konstatuotas tik netinkamas nutarties vykdymas, o ne visiškas jo nevykdymas, ne visos antstolės akte nurodytos aplinkybės tinkamai pagrįstos, t.y. nepateikta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad išieškotojai E. Č. buvo piktybiškai, tyčia trukdoma bendrauti su vaikais, taip pat nėra galimą dukters nuteikinėjimą prieš motiną patvirtinančių duomenų.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, nepripažino A. Č. veiksmų kaip teismo nutarties nevykdymo, todėl antstolio pareiškimą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. Č. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti A. Č. baudą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

dėl nutarties vykdymo pažeidimo, A. Č. neteikiant informacijos apie vaikus nurodo, jog A. Č. nuolatos pažeidžia apeliantės teisės, neteidamas informacijos apie vaikus. A. Č. nepateikė informacijos apie vaikus ir antstolės padėjėjui. Tai įrodo 2011-02-17 antstolės patvarkymas. Taigi toks A. Č. elgesys apeliantės nuomone turi būti vertinamas kaip nenoras bendradarbiauti su vaikų motina, netinkamas 2011-02-08 teismo nutarties vykdymas ir antstolio reikalavimų nevykdymas;dėl nutarties pažeidimo A. Č. neleidžiant E. Č. bendrauti su vaikais jų kambariuose pažymi, kad E. Č. yra svarbu bendrauti vaikams įprastoje aplinkoje, kur yra jų daiktai ir žaislai. Tai yra konstatuota ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS 2011-05-02 išvadoje. Antstolės 2011-05-10 patvarkymu įpareigojo A. Č. leisti apeliantei jo namuose ir betarpiškai bendrauti su vaikais. Tačiau po šio patvarkymo suinteresuotas asmuo apskritai neleido susitikti su vaikais, motyvuojant jų liga, todėl toks A. Č. elgesys turi būti vertinamas kaip tyčinis 2011-02-08 nutarties pažeidimas;dėl nutarties vykdymo pažeidimo, A. Č. neleidžiant E. Č. pasimatyti su sergančiais vaikais nurodo, teismas, darydamas išvadą, kad A. Č. elgesys pateisinamas, nenurodė jokių priežasčių, kurios teismo nuomone pateisintų tokį A. Č. elgesį, bei nutarties nevykdymą. Apeliantės nuomone, A. Č. atsisakymas leisti motinai pasimatyti su savo sergančiais vaikais privalo būti vertinamas būtent kaip tyčinis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. Č. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad 2011-02-08 nutartimi A. Č. nebuvo įpareigotas teikti ieškovei informacijos apie vaikus. Be to, 2011-02-08 nutartimi expressis verbis atsakovas nėra įpareigotas leisti ieškovei patekti į vaikų kambarius, bei leisti bendrauti su vaikais nedalyvaujant pašaliniams asmenims. Teigia, kad 2011-02-08 nutartyje sąvoką „namai“ teismas susiejo su konkrečiu adresu, o ne pastatu ar patalpa. Suinteresuotas asmuo gera valia norėdamas, kad apeliantė ir jos tėvai bendrautų su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, organizuodavo tokius susitikimus svečių namelyje, kuriame susitikimų metu būdavo tik apeliantė, jos tėvai ir vaikai. Dviejų aukštų svečių namelis yra pritaikytas atvykusiems svečiams nakvoti, todėl laikytinas tinkamu gyvenimui ir apeliantės suktikiams su vaikais patalpa.

Pažymi, kad susitikimas su sergančiais vaikais nevyko dėl pateisinamų priežasčių ir apie tai E. Č. buvo informuota. Suinteresuotas asmuo A. Č., laikydamasis gydytojų rekomendacijų paprašė apeliantės pakeisti susitikimo su vaikais laiką, kompensuojant apeliantei prarastą bendravimo su vaikais laiką kitomis dienomis, bei pagrįstai tikėjosi, kad E. Č. neatvyks į sustikimą su vaikais 2011-05-17 d. Taigi A. Č. atsakomybei dėl nutarties nevykdymo kilti nėra vienos iš būtinų sąlygų, t.y. kaltės.

Šalies argumentai

Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovas 2011-05-24 išgabeno vaikus į Kroatiją, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių vaikų išvežimo į Kroatiją laiką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė P. K. prašo patenkinti E. Č. atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 nutartį, bei skirti A. Č. baudą už teismo nutarties ir antstolės reikalavimų nevykdymą.

Teigia, kad antstolei vykdymo procese surinkus VŠĮ „Šeimos namai“ gydytojos išvadą ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai susiaurino A. Č. pareigas, numatytas 2011-02-28 nutartyje, todėl neskirdamas baudos netinkamai aiškino teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės prašymą dėl baudos A. Č. skyrimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis suinteresuoto asmens atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis) (LAT 2009-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-454/2009). Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę teismui, nustačius, kad asmuo nevykdo antstolio reikalavimo, skirti tokiam asmeniui įstatyme nustatyto dydžio baudą. Antstolis vykdymo procese privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (LR CPK634 str. 2 d.), nes antstolis privalo būti aktyvus vykdymo procese.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė P. K. vykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-08 nutartį, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, leidžiant ieškovei E. Č. kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį keturioms valandoms nuo 16 vai. iki 20 vai. matytis su nepilnamečiais vaikais - dukterimi A. Č. ir sūnumi D. Č. atsakovo namuose; savaitgaliais ieškovei E. Č., leidžiant kiekvieną savaitės šeštadienį nuo 10 vai. ryto paimti vaikus - dukterį A. Č. ir sūnų D. Č. iš jų gyvenamosios vietos ir gražinant vaikus į jų gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), iki 19 val. Iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje uždrausti atsakovui A. Č. pačiam ar per kitus asmenis išvežti dukterį A. Č. ir sūnų D. Č., gim. iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Apeliantė teigia, kad A. Č. nuolatos pažeidžia jos teisės, neteikdamas informacijos apie vaikus, todėl toks A. Č. elgesys apeliantės nuomone turi būti vertinamas kaip nenoras bendradarbiauti su vaikų motina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atskirojo skundo argumentu. 2011-02-08 nutartimi A. Č. nebuvo įpareigotas teikti ieškovei informacijos apie vaikus, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog suinteresuotas asmuo A. Č. vykdė 2011-02-17 antstolės P. K. patvarkymą, t.y. nurodė tikslią vaikų buvimo vietą, pateikė dukters A. Č. ir sūnaus D. Č. mamos E. Č. sutikimo dėl vaikų išvykimo į Kroatijos Respubliką kopiją, pateikė gydytojo siuntimo dėl vaikų gydymo kopiją (b.l. 15-19). Taigi apeliantės teiginys, kad antstolei nebuvo pateiktas atsakymas į jos 2011-02-17 patvarkymą prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pagrįstai nenustatė tokio skolininko elgesio, kuris pasireikštų kaip akivaizdus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-08 nutarties nevykdymas.

Dėl nutarties pažeidimo A. Č. neleidžiant E. Č. bendrauti su vaikais jų kambariuose apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nutartyje nenurodyta prievolė suteikti matytis ieškovei su vaikais jų gyvenamuose kambariuose, nebent būtų atskiras teismo nutarties išaiškinimas. Nagrinėjamu atveju tokio išaiškinimo nėra. Taigi pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl 2011-02-08 teismo nutarties rezoliucinės dalies interpretavimo yra pagrįstos ir teisėtos.

Atmestinas taip pat ir atskirojo skundo argumentas, jog A. Č. atsisakymas leisti motinai pasimatyti su savo sergančiais vaikais privalo būti vertinamas būtent kaip tyčinis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susitikimas su sergančiais vaikais nevyko dėl pateisinamų priežasčių ir apie tai E. Č. buvo informuota. Suinteresuotas asmuo A. Č., laikydamasis gydytojų rekomendacijų parašė apeliantės pakeisti susitikimo su vaikais laiką, kompensuojant apeliantei prarastą bendravimo su vaikais laiką kitomis dienomis, bei pagrįstai tikėjosi, kad E. Č. neatvyks į susitikimą su vaikais 2011-05-17 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė akivaizdžios tyčios A. Č. veiksmuose, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad jis nevykdo antstoliui pavesto sprendimo. Teismo nutartis buvo neįvykdyta dėl priežasčių, kurias apeliacinės instancijos teismas laiko pateisinančiomis A. Č. elgesį ir buvusią situaciją. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. Č. negalėjimas visais atvejais tinkamai vykdyti nutarties, neleidžia konstatuoti, jog toks skolininko elgesys sukelia jam CPK 585 str. nustatytas pasekmes.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas antstolės P. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo, teisingai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė