Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1113-392/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-07-15Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-20Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Vilniaus apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Vilniaus apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-20
Bylos Nr.
2S-1113-392/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19270-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
A. Č.
Ieškovas
E. Č.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.2S-1113-392/2011(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19270-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.2; 122.4(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Be to prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-26 nutartimi ieškovės prašymas atmestas.

Dėl šios nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą.

2011-02-02 ieškovė pateikė prašymą dėl bendravimo su mažamečiais vaikais ir dalyvavimo juo auklėjant tvarkos nustatymo, kuriuo prašė iki kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtas jos atskirasis skundas dėl teismo 2011-01-26 nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad: 1) iki kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, leidžiant ieškovei kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį keturioms valandoms nuo 16 val. iki 20 val. matytis su nepilnamečiais vaikais – dukterimi A. Č. ir sūnumi D. Č., atsakovo namuose; savaitgaliais ieškovei leidžiant kiekvieną savaitės šeštadienį nuo 10 val. ryto paimti nepilnamečius vaikus - dukterį A. Č. ir sūnų D. Č., iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), sekmadienį iki 19 val; 2) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovui A. Č., pačiam ar per kitus asmenis išvežti dukterį A. Č. ir sūnų D. Č. iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Be to nurodė, jog ši nutartis yra vykdoma skubiai.

Atsakovas A. Č. atskiruoju skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį taip: 1) pakeisti nutarties vykdymo tvarką, nustatant, kad nutartis vykdytina nuo 2011-03-07; 2) pakeisti nutartimi nustatytą ieškovės bendravimo su vaikais kiekvieną savaitę savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) tvarką, suteikiant ieškovei teisę kiekvieną šeštadienį 10 val. paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti sekmadienį iki 10 val.; 3) pakeisti nutartį, nustatant ieškovei draudimą asmeniškai ar per kitus asmenis išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nurodė, kad teismo nutarties skubiai įvykdyti nėra galimybės, kadangi vaikai kaip ir kasmet su atsakovu ir jo tėvais atostogauja Kroatijoje, kur jie valdo viešbučių tinklą, be to ten jiems atliekamos gydymo procedūros. Tokia teismo nutartimi nustatyta tvarka pažeidžiama šalių pusiausvyra, t. y. šalims sudaromos nelygiavertės sąlygos bendrauti su savo vaikais. Be to, ieškovė yra Rusijos Federacijos pilietė ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą šioje valstybėje, todėl pasinaudodama tokia nutartimi gali bandyti išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Rusijos Federaciją ir juos paslėpti.

Ieškovė E. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas neįrodė to fakto, jog vaikų buvimas Kroatijoje yra būtinas. Be to, atsakovas savavališkai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su juo ir jo tėvais, neleidžia ieškovei bendrauti su vaikais, tokiais savo veiksmais pažeidžia motinos ir jos vaikų teises. Atsakovas, siekdamas sumažinti vaikų su motina bendravimo laiką, neatsižvelgia į tą aplinkybę, jog šiuo metu jis turi galimybę nevaržomas bendrauti su vaikais. Be to, atsakovas nepagrindžia savo prašymo dėl draudimo išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė yra Rusijos Federacijos pilietė, nesudaro pagrindo teigti, jog ji bandys vaikus išvežti ar paslėpti.

2011-09-14 teisme gautas atsakovo A. Č. atstovo pareiškimas dėl dalies atskirojo skundo reikalavimų atsisakymo, kuriame jis nurodo, kad atsisako nuo atskirojo skundo ta dalimi, kuri apima bendravimo su vaikais tvarką bei draudimą išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir prašo šioje dalyje skundo nenagrinėti. Atsisakymą motyvuoja tuo, kad Vilniaus apygardos teismas yra išnagrinėjęs ieškovės skundą dėl 2011-01-26 nutarties ir ją palikęs galioti, todėl ginčijamos nutarties ir ja nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas yra pasibaigęs. Tuo tarpu skundo dalį dėl nutarties skubaus vykdymo nepagrįstumo palaiko ir prašo skunde nurodytais motyvais pakeisti nutartį, nustatant, kad ji vykdytina nuo 2011 m. kovo 7 d. Tokią poziciją argumentuoja tuo, kad iki nurodytos datos negalėjo vaikų parvežti iš Kroatijos į Lietuvą, nes jie ten buvo gydomi. To tarpu antstolė 2011-02-15 surašė aktą dėl nutarties nevykdymo.

Apeliacinis procesas dalyje nutrauktinas, kitoje dalyje atskirasis skundas atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas A. Č. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėta nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas iš dalies. Nutarta kad: 1) iki kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-26 nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, leidžiant ieškovei kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį keturioms valandoms nuo 16 val. iki 20 val. matytis su nepilnamečiais vaikais – dukterimi A. Č. ir sūnumi D. Č., atsakovo namuose; savaitgaliais ieškovei leidžiant kiekvieną savaitės šeštadienį nuo 10 val. ryto paimti nepilnamečius vaikus - dukterį A. Č. ir sūnų D. Č., iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), sekmadienį iki 19 val; 2) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovui A. Č., pačiam ar per kitus asmenis išvežti dukterį A. Č. ir sūnų D. Č. iš Lietuvos Respublikos teritorijos; 3) nutartis vykdytina skubiai.

2011-09-14 teisme gautas atsakovo A. Č. atstovo pareiškimas dėl dalies atskirojo skundo reikalavimų atsisakymo. Atsakovas pareiškimu atsisako nuo dalies savo atskirojo skundo reikalavimų, o būtent nuo reikalavimų: 1) pakeisti nutartimi nustatytą ieškovės bendravimo su vaikais kiekvieną savaitę savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) tvarką, suteikiant ieškovei teisę kiekvieną šeštadienį 10 val. paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti sekmadienį iki 10 val.; ir 2) pakeisti nutartį, nustatant ieškovei draudimą asmeniškai ar per kitus asmenis iš vežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 308 str. nuostatomis, apeliacinį (atskirąjį) skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti apeliacinio (atskirojo) skundo iki baigiamųjų kalbų, o jei skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki šio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, jeigu nėra CPK 42 str. 2 d. numatytų sąlygų. Apeliantas pareiškimą atsisakyti nuo dalies atskirojo skundo pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios, atsisakymas nuo dalies atskirojo skundo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str. 2 d.), apeliantui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo procesinės pasekmės, numatytos CPK 308 str. 3 d. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys dėl šios teismo nutarties dalies atskirųjų skundų nėra padavę, todėl, priėmus pareiškėjo atsisakymą nuo dalies atskirojo skundo, apeliacinis procesas dalyje dėl aukščiau nurodytų reikalavimų nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d., 338 str.).

Apeliantas savo atskirajame skunde taip pat prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties vykdymo tvarką, nustatant, kad nutartis yra vykdytina ne skubiai, o nuo 2011 m. kovo 7 d.

LR CPK 152 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Iš šios teisės normos seka, kad nutartis, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra vykdoma nuo jos priėmimo momento, nepaisant to, ar ji yra apskųsta apeliacine tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis imperatyvių įstatymo reikalavimų, 2011 m. vasario 8 d. nutartyje ir nurodė, jog ji yra vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.).

Apeliantas, ginčydamas tokią nutarties nuostatą ir siekdamas ją pakeisti, nurodant jog minėta nutartis yra vykdytina nuo 2011 m. kovo 7 d., teigia, kad jis negalėjo grąžinti vaikų į Lietuvą ankščiau nei 2011-03-07, nes šalių bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad jie šaltuoju metu laiku gyvens Kroatijos Respublikoje, kur jiems yra atliekamas gydymas. Tačiau tokie atsakovo teiginiai, nors jie ir yra paremti pakankamais įrodymais, negali būti pagrindu ginčijamos nutarties pakeitimui. Atsakovo minimos priežastys (vaikų gydymas ir ieškovei sutikus buvimas užsienio šalyje) gali būti tik svariais argumentais eliminuojančiais jo atsakomybę dėl nutarties savalaikio neįvykdymo.

Atsižvelgiant į išdėstytą atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 308, 326 str. 1 d. 1 p., 338 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Priimti apelianto A. Č. atsisakymą nuo dalies apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir draudimo išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nutraukti.

Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėAndrutė Kalinauskienė