Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1877-585/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-18
Bylos Nr.
2S-1877-585/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19270-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
A. Č.
Ieškovas
E. Č.
Išvadą teikia
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1877-585/2011Proceso Nr. 2-01-3-19270-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 110.1;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui A. Č. (institucija, teikianti išvadą - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendrosios nuosavybės padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Kadangi nepilnamečiai šalių vaikai A. Č. ir D. Č. gyvena su atsakovu, ieškovė pareiškė prašymą nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal ieškovės pateiktą grafiką iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Pirmosios instancijos teismas 2011-06-17 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, sumažindamas jos prašomų bendravimo savaitgaliais skaičių.

Šalies argumentai

Atsakovas A. Č. atskiruoju skundu prašė panaikinti 2011-06-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pakeisti nutartimi nustatytą ieškovės bendravimo su vaikais kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį tvarką, vaikams išreiškus valią susitikti ir vykti kartu su ieškove, leisti ieškovei kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį 16 val. paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti juos 20 val.; kas antrą savaitgalį leisti ieškovei paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val., įpareigojant grąžinti juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Apeliantas nurodė, kad nutartis yra nemotyvuota, todėl nepagrįsta ir naikintina. Apelianto nuomone, skundžiama teismo nutartimi pailginus ieškovės susitikimų laiką su vaikais, būtų suvaržytos vaikų teisės, be to atsakovas būtų įpareigotas grįžti iš darbo dviem valandom anksčiau. Apeliantas taip pat nurodė, kad dukra A. Č. nenori susitikti ir bendrauti su ieškove, todėl priverstinis bendravimas pažeis jos teises ir interesus. Pabrėžė, kad nutartyje nustatyta ieškovės bendravimo tvarka vienam ar abiem vaikam sergant, taip pat pažeidžia atsakovo ir jo tėvų teises bei interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė E. Č. prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovės teigimu, atsakovo darbo laikas yra nepastovus, jis dažnai vyksta į komandiruotes, vaikus prižiūri seneliai ir auklė, todėl atsakovas neturėtų patirti jokių nepatogumų perduodant vaikus ieškovei vieną valandą anksčiau. Tai, kad vaikai būtų grąžinami ieškovui 21 val. niekaip negalėtų pažeisti vaikų interesų ir nustatyto dienos režimo. Atmesdama atsakovo argumentą dėl dukters nenoro bendrauti su mama, ieškovė nurodė, kad dukrai yra daromas psichologinis spaudimas iš atsakovo ir jo tėvų pusės, šie asmenys mergaitę nuteikinėja prieš motiną. Ieškovės teigimu, atsakovas, savaip interpretuodamas nutarties rezoliucinę dalį, nesivadovauja bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo, sąžiningumo – todėl jo išvedžiojimai, neva bus pažeistos jo ar asmenų, gyvenančių kartu su juo, teisės yra nepagrįsti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei mažamečių vaikų teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Ieškovės pareikštas materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymu iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas. CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad baigėsi 2011-02-08 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos siekiant užtikrinti ieškovės teisę bendrauti su vaikais ir nepažeisti vaikų teisių ir interesų bendraujant su jų motina, galiojimas, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu bei siekdamas užtikrinti abiejų tėvų lygias teises bendrauti, matytis ir rūpintis vaikais, padarė išvadą, kad ieškovei ir toliau, kol bus išnagrinėta civilinė byla, turi būti sudarytos sąlygos matytis, bendrauti su vaikais, netrukdomai dalyvauti jų auklėjime. Ieškovės prašymą teismas tenkino iš dalies, atsižvelgdamas ne tik į ieškovės, bet ir į atsakovo interesus, nustatydamas ieškovei teisę paimti vaikus ne kiekvieną savaitgalį, o kas antrą, kadangi vaikų buvimas kiekvieną savaitgalį vien tik su ieškove, teismo nuomone, pažeistų atsakovo teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismo nutartis negali būti laikoma nemotyvuota, joje išdėstyti argumentai, kodėl būtent tokioje apimtyje taikomos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nemotyvavo savo nutarties, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad dėl ankstesnės, 2011-02-08 nutartimi nustatytos laikinos ieškovės bendravimo su vaikais tvarkos, kai ieškovė matydavosi su vaikais atsakovo gyvenamojoje vietoje, kildavo nuolatiniai ginčai su ieškove, todėl 2011-06-07 nutartimi pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai leido ieškovei susitikimų su vaikais metu juos išvežti iš gyvenamosios vietos, taip užkirsdamas kelią ginčams ateityje dėl nutarties vykdymo. Tačiau apeliantas nesutinka su ieškovės susitikimų su vaikais laiko ilginimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nustatytas bendravimo laikas yra netinkamas apeliantui, kad pažeidžiamos vaikų teises bei interesai prailginus vaikų susitikimus su motina, todėl apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą atmeta, tuo labiau byloje esant duomenims, kad apeliantas dažnai vyksta į komandiruotes, todėl vaikus nuolatos prižiūri auklė arba seneliai, vaikai ugdymo įstaigos nelanko.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmos instancijos teismo nutartis pažeidžia šalių dukters A. Č. teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl A. Č. nenoro susitikti su motina jau buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2011-08-29 teismo nutartyje, kurioje konstatuota, kad A. Č. teisės ir teisėti interesai bendraujant su motina nepažeidžiami, mergaitė noriai ir mielai bendrauja su motina, be to byloje yra skirtingos medikų išvados apie šalių vaikų psichologinę būklę, todėl apelianto argumentai neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir teismo atmestini kaip nepagrįsti.

Atskirajame skunde apeliantas taip pat pabrėžia, kad jokiais būdais nekvestionuoja ieškovės ir vaikų teisių bendrauti tarpusavyje ir neketina ieškovei trukdyti tokią jos teisę realizuoti, tačiau tuo pačiu ginčija pirmos instancijos teismo nustatytą ieškovės su vaikais bendravimo tvarką vaikų ligos atveju, kaip varžančią atsakovo ir jo tėvų teises. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija ir sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyta ieškovės bendravimo su vaikais tvarka, tame tarpe atskirai išskiriant tą atvejį, kai vaikas (ar vaikai) serga, nustatyta pagrįstai ir nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis pažeidžia atsakovo ir jo tėvų teises ir teisėtus interesus ir yra keistina. Teismas pažymi, kad vykdydamas pirmos instancijos teismo priimtą nutartį apeliantas turi vadovautis bendraisiais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei nereikalauti iš teismo visų įpareigojimų nustatyti iki mažiausių smulkmenų, nes tai prieštarautų teisės esmei ir pagrindams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. Č. valstybei 20 Lt (dvidešimt litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teisėjas Vytautas Zelianka