- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- N-261-798-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00107-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. vasario 13 d. pareiškimu R. R. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą (toliau – ir Institucija), kuriame nurodė, kad 2010 m. vasario 13 d., apie 20 val., Palangos mieste, prie (duomenys neskelbtini) g. 13 numeriu pažymėto namo tvoros J. V. priklausantis šuo įkando jam į nosį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2010 m. vasario 19 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą J. V. atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
R. R. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną, grąžinti bylą Institucijai, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti J. V. padarytą teisės pažeidimą. Nurodė, kad J. V. namo valda, esanti (duomenys neskelbtini) g. 13, Palangoje, ribojasi su šaligatviu, aptverta tvora neatitinka nustatyto aukščio reikalavimo, pareiškėjo sužalojimo vietoje tvoros aukštis yra 1,28 m. Pažymėjo, kad dėl įvykio yra teisiniai pagrindai J. V. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą. Pabrėžė, jog J. V. pažeidė 2005 m. kovo 31 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-50 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 46 punkto reikalavimus – uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti ir laikomi ne arčiau kaip 2 metrai iki šaligatvių, pėsčiųjų takų, tačiau įėjimas į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti uždarytas, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Pagal Taisyklių 4 punktą savininko valdą tverianti tvora turi būti ne žemesnė kaip 1,80 m aukščio, kad gyvūnas negalėtų prasiskverbti iš uždaros valdos. Teigė, kad šis šuo priklauso agresyvių šunų kategorijai – yra agresyvių šunų veislių sąraše nurodytų veislių mišrūnas (amerikiečių pitbulterjero mišrūnas). Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių (toliau – ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklės) 22 punktą uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, jeigu valda aptverta ne žemesne kaip 2 m tvora, pagal 18 punktą – atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, pagal 19 punktą – agresyvūs šunys turi nekelti grėsmės praeiviams ir kitiems gyvūnams.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi R. R. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. vasario 19 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną pagal nukentėjusiojo R. R. pareiškimą, paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas formaliai atitinka ATPK 286 straipsnio, ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 2 dalies reikalavimus, jį surašė tam įgaliotas policijos pareigūnas (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis ir ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodė, kad iš R. R. pareiškimo policijai ir jo paaiškinimo gydymo įstaigoje matyti, kad jis nurodė skirtingas įvykio aplinkybes. Teismas nustatė, kad J. V. laikomi šunys nėra dideli, nukentėjusysis nepagrįstai teigia, kad jam įkandęs šuo priklauso agresyvių šunų kategorijai – yra agresyvių šunų veislių sąraše nurodytų veislių mišrūnas (amerikiečių pitbulterjero mišrūnas), nes šuns registracijos pase to nėra įrašyta. Atsižvelgiant į tai, sprendė, jog skundas nepagrįstai motyvuojamas Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių nuostatomis. Teismas konstatavo, kad šuo nukentėjusiajam įkando būdamas savininko valdos teritorijoje, yra atstumas nuo šaligatvio iki tvoros, iš pateiktos nuotraukos kopijos matyti, jog tvoros aukštis toje vietoje yra 1,39 m, kieme prie tvoros yra tujų gyvatvorė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas įvertino, jog šuo R. R. įkando dėl jo paties neatsargumo – girtas nukentėjusysis (1,78 promilės) nuo šaligatvio (žmonėms vaikščioti yra skirtas šaligatvis) per arti priėjo prie namų valdos, žvalgėsi už tvoros, o šunys nemėgsta neblaivių asmenų. Pažymėjo, kad vien tai, jog J. V. tvoros aukštis toje vietoje yra žemesnis nei numatyta Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisyklių 4 punkte, nėra pagrindas pripažinti, kad J. V. neužtikrino tinkamo šunų laikymo ir dėl jo kaltės šuo įkando nukentėjusiajam.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai nustatė, jog iš paaiškinimo gydymo įstaigoje bei pareiškimo policijai matyti, kad apeliantas nurodė skirtingas aplinkybes. Paaiškina, kad dėl patirto skausmo kai kurie žodžiai galėjo ir nesutapti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė ir įvertino šuns dydį, kadangi J. V. teismui galėjo pateikti dar nesuaugusių šunų nuotraukas. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad yra atstumas tarp šaligatvio ir tvoros. Apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai nustatė bylos objektyviąsias aplinkybes ir priėmė nemotyvuotą nutartį, neatsižvelgė, kad tvora pastatyta šalia pėstiesiems skirto šaligatvio, tvoros aukštis ženkliai neatitinka reikalaujamo mieste aukščio, neįvertino ties tvora lakstančių šunų suplukto sniego storio, kuris galėjo sumažinti tvoros aukštį dar 20-30 cm. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog byloje nustatyti padariniai atsirado dėl jo paties neatsargumo.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
J. V. atsiliepimu taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nukentėjo dėl savo girtumo, lengvabūdiškumo ir didelio neatsargumo, todėl J. V. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnyje, sudėties. Pažymi, kad šias aplinkybes tinkamai įvertino ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai bei Klaipėdos apygardos administracinis teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas R. R. siekia, kad J. V. būtų patrauktos atsakomybėn už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jo šuo įkando į nosį R. R..
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. R. formuluojamą kaltinimą J. V., tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą ir teisingai pritaikė teisės normas. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šuns savininkas J. V. yra kaltas dėl praeivio sužalojimo ir ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Byloje neabejotinai nustatyta, kad J. V. priklausantis šuo, būdamas kieme, už tvoros, įkando R. R.. Tačiau pažymėtina, kad aplinkybė, jog J. V. kiemo tvora nėra 1,80 metro aukščio, kaip numatyta Taisyklių 4 punkte, ar kad tvora nėra nutolusi nuo šaligatvio per 2 metrus, kaip numatyta Taisyklių 46 punkte, pati savaime nėra pakankama konstatuoti, jog J. V. yra atsakingas dėl to, kad jo šuo įkando R. R.. Akcentuotina, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad apeliantas pats galėjo būti persisvėręs per tvorą, kas ir sąlygojo jo sužalojimą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad J. V. būtų padaręs kokį nors administracinį teisės pažeidimą. Institucija šiuo atveju atliko objektyvų tyrimą ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, įtvirtinančiu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, pagrįstai nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Toks Institucijos sprendimas yra visiškai pagrįstas ir neprieštarauja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniams.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.