Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2010 m. vasario 13 d., apie 20 val., Palangos mieste, prie Plytų g. 13 numeriu pažymėto namo tvoros šuo įkando į nosį R. R..

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 19 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą J. V. atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

J. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jo šuo įkando į nosį R. R.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. V. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisyklių 36 ir 46 punkto reikalavimus, numatančius, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų (36 p.). Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti ir laikomi ne arčiau kaip 2 m iki šaligatvių, pėsčiųjų takų, tačiau įėjimas į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti uždarytas, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie įėjimo turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas – baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis – ,,Palaidas šuo“). Šis ženklas turi būti matomas ir nakties metu (46 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl J. V. kaltės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais, tuo tarpu atsakomybėn traukiamo asmens versija apskritai nebuvo tiriama – teismas netyrė, nei kokio dydžio buvo R. R. įkandęs šuo, nei ar jis apskritai galėjo pasiekti per tvorą įkasti praeiviui į nosį. Nepaneigta ir apelianto keliama versija, kad pats nukentėjusysis galėjo būti persisvėręs per tvorą, kas taip pat galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl kaltės J. V. veiksmuose buvimo. Vien aplinkybė, kad tvora nėra nutolusi nuo šaligatvio 2 metrus, pati savaime nėra pakankama konstatuoti, jog šunų savininkas laikytinas kaltu dėl praeivio sužalojimo ir ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, kuriuo kvalifikavo J. V. veiksmus ir skyrė jam nuobaudą, tuo tarpu Institucija nutarime atsisakyti pradėti administracinę teiseną administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jokio kaltinimo nebuvo suformulavusi, jo veikos nebuvo niekaip kvalifikavusi. Todėl pirmosios instancijos teismas, pats kvalifikuodamas veiką, prieš tai neįspėjęs apie tai atsakomybėn traukiamo asmens, ir priimdamas nutarimą skirti jam nuobaudą, nedalyvaujant teismo posėdyje pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, apribojo jo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, pažeidė proceso staigmenų negalimumo principą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas neįgyvendino administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.), todėl nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.