Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseja Irma Cuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei – Bedalienei, dalyvaujant nukentejusiajam R. R. , jo atstovei advokatei Audrai Bertai Rekštienei, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal nukentejusiojo R. R. skunda institucijai, priemusiai nutarima byloje – Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, asmeniui, trauktinam administracinen atsakomyben – J. V. del 2010-02-19 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

2010-03-08 paštu gautas nukentejusiojo R. R. skundas, kuriuo prašo: panaikinti 2010-02-19 Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrejo R. A. (toliau – ir Institucija) nutarima, kuriuo atsisakyta pradeti administracine teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalimi; gražinti byla Institucijai, ipareigojant tinkamai kvalifikuoti J. V. padaryta teises pažeidima (b.l. 5-8). Nutarimo apskundimo terminas atnaujintas 2010-03-17 nutartimi (b.l. 3-4).

Skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas priimtas objektyviai neivertinus ir neištyrus visu su ivykiu susijusiu aplinkybiu. Nurodo, kad šuo jam ikando tuo metu, kai jis kele prie Plytu g. 13 namo tvoros pargriuvusi vaika. Šuo ikando i nosi, pasišokes per tvoros viršu. Del šuns ikandimo padaryto kuno sužalojimo nedelsiant kreipesi i VšI Klaipedos jurininku ligonines Palangos skyriaus priemimo skyriu, kur jam buvo suteikta pirmoji medicinine pagalba ir jis išleistas gydytis ambulatoriškai. Paaiškina, kad J. V. tvora aptverta namo valda, esanti Plytu g. 13, Palangos m., ribojasi su šaligatviu bei neatitinka nustatyto aukšcio reikalavimo. Jo sužalojimo vietoje, t.y. ties Plytu ir Ronžes g. kampu, kur jis buvo sužalotas, tvoros aukštis yra 1.28 m. Mano, kad yra teisiniai pagrindai J. V. pripažinti kaltu padarius administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnyje, t.y. už gyvunu laikymo taisykliu pažeidima. Teigia, kad J. V. pažeide 2005-03-31 Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu patvirtintu Gyvunu auginimo ir laikymo Palangos mieste taisykliu (toliau – ir Taisykles) 46 punkto reikalavimus – uždaroje savininko valdoje šunys gali buti nepririšti ir laikomi ne arciau kaip 2 metrai iki šaligatviu, pesciuju taku, taciau iejimas i valdos teritorija bet kuriuo paros metu turi buti uždarytas, kad šuo negaletu išbegti iš teritorijos. Paaiškina, kad ivykio metu J. V. priklausantis agresyvus šuo buvo palaidas uždaroje savininko valdoje. Pagal Taisykliu 4 punkta, savininko valda tverianti tvora turi buti ne žemesne kaip 1.80 m aukšcio, kad gyvunas negaletu prasiskverbti iš uždaros valdos. Teigia, kad J. V. šuo priklauso agresyviu šunu kategorijai – yra agresyviu šunu veisliu saraše nurodytu veisliu mišrunas (amerikieciu pitbulterjero mišrunas). Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybines maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 isakymu Nr. 242 patvirtintu Agresyviu šunu ivežimo, isigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykliu (toliau – ir Agresyviu šunu ivežimo, isigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles) 22 punkta, uždaroje savininko valdoje šunys gali buti nepririšti, jeigu valda aptverta ne žemesne kaip 2 m tvora, pagal 18 punkta – atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyviu šunu auginimas ir laikymas nekels gresmes žmoniu ir kitu gyvunu gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitu asmenu teisiu ir interesu, pagal 19 punkta – agresyvus šunys turi nekelti gresmes praeiviams ir kitiems gyvunams.

Institucija ir trauktinas administracinen atsakomyben J. V. apie teismo posedžio laika ir vieta informuoti tinkamai, i bylos nagrinejima pamineti subjektai neatvyko, byla nagrinejama jiems nedalyvaujant (b.l. 18, Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, nagrinedamas skunda del nutarimo administracinio teises pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisetuma ir pagristuma (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagristu, kai išaiškintos faktines aplinkybes, kuriu buvimas istatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisetu, kai administracinio teises pažeidimo byla išnagrineta ir nuobauda paskirta pagal istatymus ir (ar) ja paskyre organas (pareigunas), turintis teise spresti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinejimo ir administracines nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš skundžiamo 2010-02-19 nutarimo turinio matyti, kad Institucija, ištyrusi R. R. pareiškima, nustate, jog 2010-02-13 apie 20.00 val. buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad prie Palangos m., Plytu g. 13 namo tvoros šuo ikando R. R. i nosi. Nustate, kad R. R. , budamas neblaivus, su šeima ejo Palangos m., Plytu g. Jo mažametis sunus, begdamas per gatve, užkliuvo už šaligatvio krašto ir pagriuvo šalia Plytu g. 13 namo tvoros. Pribeges R. R. nuo žemes kele sunu, kai atsistojo šalia tvoros viršaus, namo aptvertame kieme buves šuo ikando jam i nosi (taip nurodyta nutarimo tekste). Del sužalojimo R. R. kreipesi i ligonine, ligonineje jam buvo nustatytas ir 1.78 promiles girtumas. R. R. paaiškino, kad girdejo, kaip už tvoros begioja lodamas šuo, taciau nepaise saugaus atstumo ir prisiartino virš tvoros. Šuns savininkas J. V. paaiškino, kad prie išleidžiant šunis i aptverta kiemo teritorija, pastebejo neblaivu vyriški ir mate, kaip jis, budamas šalia tvoros žiurejo i kiemo puse, kaip šuo ikando - nepastebejo, pakvietes šunis nuejo i namus. Atsižvelgdama i minetas aplinkybes, Institucija padare išvada, kad šioje situacijoje administracinio teises pažeidimo sudeties nenustatyta, todel vadovavosi ATPK 250 straipsnio 1 punktu ir nutare administracines teisenos nepradeti, medžiagos tyrima užbaigti, nukentejusiajam R. R. del patirtu kuno sužalojimu pasiule kreiptis i teisma civiline tvarka (b.l. 10).

Skundžiamas nutarimas formaliai atitinka ATPK 286 straipsnio, ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 2 dalies reikalavimus, ji suraše tam igaliotas policijos pareigunas (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, ABTI 4 straipsnio 6 dalis ir ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taciau, vertinant faktines ir teisines ginco situacijos aplinkybes, turejo buti padaryta išvada, kad J. V. veikoje administracinio teises pažeidimo sudetis, numatyta ATPK 110 straipsnio 5 dalyje.

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracine atsakomybe už gyvunu isigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisykliu bei atskiru rušiu gyvunu registravimo gyvenamosiose vietovese taisykliu pažeidima. ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyta administracine atsakomybe už šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui pažeidima ir sankcija – bauda nuo penkiu šimtu iki vieno tukstancio litu su gyvunu konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Byloje nustatyta ir irodyta, kad R. R. 2010-02-13, apie 20.00 val. sustojus prie Palangos m., Plytu g. 13 namo tvoros, i nosi ikando J. V. šuo – mišrunas, patinas vardu „Džeris“, taip buvo sužalota R. R. sveikata (b.l. 10, 14, 22-23, 25, 27, 33-36, 43, 44-46). 2010-02-17 R. R. del supuliavusios nosies kastines žaizdos nustatytas nesunkus sveikatos sutrukdymas, konstatuojant, kad kastine žaizda galimai padaryta šuns dantimis (b.l. 43). Iš J. V. paaiškinimo ir atsiliepimo matyti, kad pažeidimo metu jis buvo išejes i namo kiema ir buvo išleides (vedžiojo), i uždara valda, du palaidus šunis (b.l. 23, 39-40). Iš teismui pateiktu fotonuotrauku matyti, kad ginco tvoros aukštis ties šaligatviu yra 1.28 m, kieme matyti sniego, auga tuju gyvatvore pagal tvora iš kiemo puses, ant lentu tvoros yra lentele „Palaidas šuo“ (b.l. 44-46).

Pažymetina, kad 2005-03-31 Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu patvirtintu Gyvunu auginimo ir laikymo Palangos mieste taisykliu 4 punkte nustatyta, jog „uždara savininko valda – jo gyvenamosios ar ukines paskirties patalpos bei aptvertas žemes plotas, taip pat ne mažiau kaip 1,8 m aukšcio vieliniu tinklu, muro, lentu tvora ir kt. aptvertas žemes plotas, iš kurio valdos negali prasiskverbti gyvunas.“ Taisykliu 36 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas gyvuno savininkui – „Savininkai privalo garantuoti, kad gyvunu auginimas ir laikymas nekels gresmes žmoniu ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitu asmenu teisiu ir interesu, laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimu.“; 46 punkte nustatyta, kad „Uždaroje savininko valdoje šunys gali buti nepririšti ir laikomi ne arciau kaip 2 m iki šaligatviu, pesciuju taku, taciau iejimas i valdos teritorija bet kuriuo paros metu turi buti uždarytas, kad šuo negaletu išbegti iš teritorijos. Prie iejimo turi buti pakabintas perspejamasis ženklas ir užrašas (ženklas – baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm plocio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis – ,,Palaidas šuo“). Šis ženklas turi buti matomas ir nakties metu.“

Atmesti kaip nepagristi J. V. argumentai, kad atstumas tarp jo valda juosiancios tvoros ir šaligatvio yra apie 3 metrus, kadangi iš byloje pateiktu Plytu g. 13, Palangos m. namo lauko panoramos fotonuotrauku, akivaizdžiai matyti, kad jokio atstumo tarp tvoros ir šaligatvio nera, todel irodyta, jog nepaisoma Taisykliu 46 punkto reikalavimu. Be to, kritiškai vertinamas Institucijos atsiliepime nurodytas argumentas, kad del žemes reljefo J. V. neimanoma padaryti visur vienodo aukšcio tvoros ir todel tvoros aukštis svyruoja nuo 1.20 m iki 2.20 m. Taip pat atmestinas R. R. skundo argumentas, kad J. V. šuo yra agresyviu šunu veisliu saraše nurodytu veisliu mišrunas, kadangi iš naminio gyvuno paso duomenu matyti, kad tai J. V. priklausantis šuo mišrunas, vardu „Džeris“, skiepytas 2010-01-30, taciau šuo nera atitinkamai identifikuotas, kaip agresyvios veisles šuo ar šios veisles mišrunas (b.l. 33-36).

Analizuojant ir vertinant faktines bylos aplinkybes, teisinius ginco situacijos aspektus, teismui nekyla abejoniu, jog J. V. kaltas del pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, padarymo, todel konstatuotina, kad J. V. pažeide Taisykliu 36 ir 46 punktu reikalavimus – nepasirupino, kad šuns laikymas nekeltu gresmes žmoniu sveikatai ir (ar) nepažeistu kitu asmenu teisiu ir interesu: laike nepririšta šuni uždaroje valdoje, aptvertoje žemesne nei 1.8 m lentu tvora, ši šuni vedžiojo ir leido jam priarteti arciau kaip 2 m iki šaligatvio, ko pasekoje šuo ikando prie tvoros ant šaligatvio buvusiam R. R. i nosi, ir taip sužalojo jo sveikata. Tai, kad R. R. ivykio metu buvo neblaivus, juridines veikos kvalifikavimui itakos neturi.

Atsižvelgiant i tai, kas aukšciau išdestyta, konstatuotina, kad Institucija nepagristai ir neteisetai ginco atveju taike ATPK 250 straipsnio 1 dalies nuostatas ir byla nutrauke, todel skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas. Atsižvelgiant i tai, kad J. V. pažeidimas irodytas, papildomu irodymu byloje nustatinejimas ir (ar) rinkimas nebutinas, ir (ar) nereikalingas, todel byla tirti iš naujo negražintina (ABTI 4 straipsnio 6 dalis ir 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas). J. V. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 110 straipsnio 5 dali, nes jis pažeide Taisykliu 36 ir 46 punktu reikalavimus, todel jam skirtina sankcijoje už padaryta pažeidima numatyta administracine nuobauda (ABTI 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Administracine nuobauda už administracini teises pažeidima skiriama norminio akto, numatancio atsakomybe už padaryta teises pažeidima, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitu aktu del administraciniu teises pažeidimu. Skiriant administracine nuobauda, atsižvelgiama i padaryto teises pažeidimo pobudi, pažeidejo asmenybe bei atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Pažymetina, kad administracines nuobaudos tikslas yra tam tikru neigiamu pasekmiu atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teises pažeidimo ivykdyma - tuo siekiama prevencijos tikslu. Kartu istatymas aukšciau iškelia visuomenes interesa, siekdamas prevencinemis priemonemis užtikrinti visuomenes sauguma, o ne asmens, ivykdžiusio teises pažeidima, asmenini interesa išvengti neigiamu pasekmiu, nepatogumu, susijusiu su asmeniniu komfortu ir (ar) pan.

Skiriant nuobauda atsižvelgtina i tai, kad byloje nenustatyta, jog J. V. buvo baustas administracine tvarka už tokios rušies pažeidima ir (ar) kitus teises pažeidimus, jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu byloje nera, todel J. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, padaryma skirtina administracine nuobauda – 750 Lt bauda be gyvuno konfiskavimo (ATPK 30, 30² straipsniai). Teismas netaiko gyvuno konfiskavimo, nes J. V. šuo skiepytas, šeimininko prižiurimas, tai nera agresyviu šunu veisles šuo ar ju mišrunas, pažeidimas padarytas ne del šuns agresyvumo ar pavojingumo (b.l. 36).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Skunda patenkinti iš dalies, panaikinti 2010-02-19 Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrejo R. A. nutarima, kuriuo atsisakyta pradeti administracine teisena, konstatuoti, kad J. V. pažeide 2005-03-31 Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu patvirtintu Gyvunu auginimo ir laikymo Palangos mieste taisykliu 36 ir 46 punkto reikalavimus, jo veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 5 dali, ir už ši pažeidima paskirti J. V. 750 Lt bauda be gyvuno konfiskavimo.

Kita skundo dali atmesti.

Nutarima per 10 dienu nuo paskelbimo dienos galima apskusti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda per Klaipedos apygardos administracini teisma arba tiesiogiai apeliacines instancijos teismui.