Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam J. O. ir jo gyvėjai advokatei D. I. V. (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu ZOOM programa),

nukentėjusiesiems: L. L. ir A. M. (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu ZOOM programa ), D. M., P. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. O., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas (teistumai išnykę)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-ir BK ) 145 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. O. sistemingai baugino savo šeimos narį naudodamas psichinę prievartą, o būtent laikotarpyje nuo 2025 m. kovo 11 d. iki 2025 m. kovo 18 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) įrodymų tyrimo metu konkrečiau nenustatytu laiku, sistemingai baugino motiną O. O., kirviu daužydamas namuose įvairius daiktus, t .y. kambario sienas, spinteles, kambario duris, vonios duris, kriauklę, televizorių, bei spirdamas į virtuvės spintelės stalčių, motinai O. O. išsakė grasinimus „išdaužys namų langus“, „visus užmuš ir sudaužys“, sistemingai baugindamas ant motinos lovos lazda daužė veidrodėlį ir išsakė grasinimus „galės gulėti ant šukių“ bei išsakydamas kitokius grasinimus susidoroti terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją O. O. naudodamas psichinę prievartą.

Be to, kaltinamasis J. O. terorizavo nukentėjusįjį L. L. grasindamas peiliu padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, o būtent: 2025 m. kovo 18 d., apie 15.00 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, priėjęs prie vairuotojo pusės automobilio durelių, sugriebė vairuotojo vietoje sėdinčiam nukentėjusiajam L. L. už striukės, žodžiu išsakė grasinimą „papjausiu“, ir iš viršutinių rūbų išsitraukęs peilį tyčia braižė automobilio „Seat“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių stiklus, po to dūrė su peiliu į vairuotojo sėdynę šalia sėdinčio L. L., tokiu būdu terorizavo nukentėjusįjį L. L. grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai sužalojimą.

Be to, kaltinamasis J. O. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei panaudojęs daiktą, kuriuo galima žmogų sužaloti, tai yra 2025 m. kovo 18 d., apie 15.05 val., tyčia metė akmenį į parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) ir išdaužė durų stiklo paketą, per jį įlipo į parduotuvės vidų, rankoje laikė peilį, jį demonstravo parduotuvės viduje buvusiai pardavėjai A. M., tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis, pagrobė iš šaldytuvo 4 vnt. „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 l talpos) alaus, kurių bendra vertė 6,60 eurų, pardavėjai A. M. stovint prie parduotuvės išėjimo durų ir paklausus ką jis čia daro, jis tyčia ranka sudavė A. M. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir su pagrobtais 4 alaus buteliais išėjo, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas peiliu, įsibrovęs į patalpą pagrobė iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės 6,60 eurų vertės svetimą turtą.

Be to, kaltinamasis J. O. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2025 m. kovo 18 d. apie 15.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,24 % neblaivumas) viešoje vietoje - prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų žmonių akivaizdoje, elgdamasis ypatingai įžūliai, dėl menkavertės bendromis moralės normomis nepateisinamos dingsties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliu ir akivaizdžiai agresyviu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčiniais įžūliais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto sugadinimu, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia spyrė į aikštelėje stovėjusio automobilio „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio L. L., priekinį buferį, po to priėjęs prie vairuotojo pusės automobilio durelių iš viršutinių rūbų išsitraukė peilį ir tyčia braižė automobilio „Seat“ keleivio ir vairuotojo durelių stiklus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2025 m. kovo 18 d. apie 15.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, rankoje laikydamas peilį, aplink automobilius vijosi P. S. ir tyčia apgadino automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. M., t.y. tyčia nulaužė vairuotojo pusės veidrodėlį, įbrėžė vairuotojo pusės dureles, įbrėžė automobilio galinį stiklą, taip pat apgadino automobilį „Nissan X Trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. M., t. y. tyčia nulaužė ir apgadino vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį bei įlenkė statramstį iš lauko pusės, garsiai keikėsi, grasino žmonių akivaizdoje, tokiais veiksmais išgąsdino parduotuvės klientus L. L., L. L., D. M. su mažamete dukra, kurie slėpėsi parduotuvės viduje, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis J. O. kaltu prisipažino iš dalies.

Parodė, kad sugrįžęs 2024 m. gruodžio 24 d. iš Vokietijos gyveno pas motiną Barzdų miestelyje. Iki vasario pradžios buvo idealūs santykiai su mama ir su seserimi. Kai sužinojo, kad sesuo buvo pardavusi mamos butus, susidarė konfliktinė situacija, kurį jį paveikė prasidėjo pykčiai su mama, sesuo mamą nuteikinėdavo prieš jį. Jis garsiai išreikšdavo emocijas ir mama kviesdavo policiją. Jam buvo skirtos baudos. Mama nesuprato dėl ko jis pykdavo. Buvo tik žodiniai konfliktai. Sutinka, kad nuo kovo 11 dienos iki kovo 18 dienos grasino mamai, tegul viskas būna kaip surašiusi mama, gal jis kažko neatsimena. Sakydamas, kad užmuš mamą, turėjo tikslą paaiškinti jai, kur yra teisybė. Neturėjo tikslo sužaloti ar nužudyti mamą, nei karto jai nesudavė. Jeigu mama suprato kitaip, tegul taip bus, jis tik teisybės norėjo.

2025 m. kovo 18 d. buvo išvažiavęs į Šakius, nes norėjo pasidaryti pasą ir vėl išvažiuoti į Vokietiją. Būdamas Šakiuose išgėrė alaus. Sugrįžo apie 12 val., namuose išgėrė dar 4 butelius alaus. Prašė mamos telefono, nes norėjo paskambinti. Mama kategoriškai atsisakė duoti telefoną, tai jis metė kirvį į duris. Mama sakė, kad telefonas pas kaimynę V. P. ir nuėjusi pas ją iškvietė policiją.

Po to jis išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Einant į parduotuvę pro jį pravažiavo automobilis ir vos neužvažiavo ant jo. Automobilyje buvo vyras ir moteris. Jis buvo „nervinėje“ būsenoje, spyrė į priekinį automobilio buferį. Nemano, kad automobiliui nuo spyrio kas nors atsitiko. Po to priėjo prie vairuotojo durelių, jas atsidarė, nes norėjo su vairuotoju išsiaiškinti, kodėl vos neužvažiavo ant jo. Nieko nebūtų įvykę, jeigu vairuotojas būtų pasakęs vieną žodį „nepyk“, tačiau jis buvo agresyviai nusiteikęs, grubiai kažką jam pasakė. Išlipo moteris iš mašinos ir pradėjo šaukti „policija, policija“. Kadangi buvo vartojęs alkoholio, prieš tai įvyko konfliktas su motina, buvo labai supykęs, todėl ir su vairuotoju dėl jo grubumo kilo konfliktas. Su savimi turėjo medžioklinį peilį, nes planavo eiti pasivaikščioti. Peilį buvo nusipirkęs savigynai tą pačią dieną Šakiuose. Norėdamas vairuotojui parodyti, kad „neturėk minčių eiti prie manęs“, iš rūbų išsitraukė peilį ir juo užsimojo. Vairuotojas peršoko į keleivio pusę, mano, kad jo išsigando. Kad vairuotojui nekiltų minčių pulti jį, peilį smeigė į vairuotojo sėdynę. Vairuotojas tuo metu jau buvo persėdęs į keleivio sėdynę. Ar tuo metu sakė, kokius nors žodžius vairuotojui, nepamena, taip pat neatsimena, kad būtų sugriebęs jį už rūbų. Peiliu sužaloti nukentėjusįjį tikslo neturėjo, dūrė į sėdynę, kad atsikabintų nuo jo. Sutinka su nukentėjusiojo parodymais, nori ramybės ir tegul visi rašo „ant jo“ , nori, kad šitas procesas greičiau baigtųsi.

Po to jis nuėjo prie parduotuvės durų, kurios buvo užrakintos, o viduje matėsi pardavėjos. Dar gražiai paklabėjo su atvažiavusia pažįstama moterimi. Jai išvažiavus, prašė pardavėjų įsileisti į parduotuvę, nes norėjo nusipirkti alaus, beldė į durų stiklą. Pardavėjos neįsileido, todėl jis pasiėmė netoliese buvusį akmenį, metė į durų stiklą, jį išdaužė ir per skylę įlipo į parduotuvės vidų. Tuo metu gal ir turėjo rankose peilį. Priėjo prie šaldytuvo, pasiėmė iš jo keturis butelius alaus. Norėjo už alų palikti 10 eurų, tačiau pardavėja pabėgo. Parduotuvėje stovėjo dar viena moteris, kažką jam pasakė. Galvodamas, kad ji norės pulti jį, sudavė jai ranka ir su alumi iš parduotuvės išėjo. Jis norėjo ramiai ateiti, nusipirkti alaus bei cigarečių ir išeiti, tačiau jo neįsileido ir kilo toks konfliktas.

Išėjęs iš parduotuvės norėjo eiti į parkelį išgerti alų, tačiau tik išėjus iš parduotuvės kelią pastojo ir jį užkabino dar kitas vyras. Būdamas tokioje nervinėje situacijoje pradėjo jį vaikytis, apgadino dar du automobilius. Kiti asmenys jo nemušė, jis buvo tokios būsenos, kad nematė jokių žmonių ir nekreipė dėmesio, kas ir ką sakė, tačiau kuris žmogus jo nepuolė ir nieko nesakė, tai praėjo pro šoną. Jis ir taip savyje turėjo problemų, o jie dar stengėsi jį provokuoti. Jeigu pardavėja būtų kasoje buvusi, tai būtų sumokėjęs už alų, anksčiau buvo toje parduotuvėje pasiėmęs prekių į skolą.

Supranta, kad jo elgesys nepateisinamas. Dabar viską suvokė, kaltina save ir gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-ir BPK) 276 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, perskaityti nukentėjusios O. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 101-104 bylos lapas). O. O. 2025-03-18 parodžiusi, kad sūnus J. O. 2024-12-24 grįžo pas ją į namus iš Vokietijos, kur gyveno apie 8 metus, ir gyveno pas ją. Apie du mėnesius viskas buvo gerai, jai padėdavo, rūpinosi ja. Maždaug prieš keturias savaites pasidarė piktas, labai agresyvus, kiekvieną dieną be perstojo vartoja alkoholį. Ne kartą jis daužė namuose kirviu sienas, spinteles, televizorių. Matė, kaip pats galvą daužo į sieną, sudaužė į grindis savo telefoną ir po to dar jį trypė kojomis. Tikslaus laiko ir dienos neprisimena, bet girtas pasiėmęs kirvį kambaryje šaukė, kad visus užmuš ir sudaužys, o tuo metu namuose buvo tik ji, kitų asmenų nebuvo. Labai išsigando, tylėjo, nieko sūnui nesakė, nes bijojo, kad jis ją sumuš, jis žiūrėjo į ją užsimojęs kirviu. Paėmęs kėdę, metė ir sudaužė jos kambaryje stovėjusį televizorių, paėmęs nuo lango jos telefoną išnešė į lauką ir sudaužė prie namo įėjimo, tada sugrįžęs kirviu keletą kartų trenkė į jos kambario duris ir jas apgadino. Ji nieko nesakydama išėjo iš namų, nes jai buvo baisu be galo dėl tokio sūnaus elgesio. Kaimynė V. P. iškvietė policiją, kuri J. O. išsivežė. Po dienos sūnus parėjo į namus, buvo ramus, tačiau praėjus kelioms dinoms vėl pradėjo gerti alkoholį. Ji buvo tyliai savo kambaryje, nenorėjo rodytis akyse, kad jis neužkabintų, kad ji jo nesunervintų. Sūnus buvo vėl piktas, kad ji su juo nekalbėjo, vėl namuose pradėjo šėlti, trankytis, bet jos nestūmė ir nelietė. Būdamas girtas atsinešė nuo stalo apvalų veidrodėlį, padėjo ant jos antklodės ir jos lazda daužė bei sakė, kad galės gulėt ant tų šukių, ją keikė. Ji šukes nukratė ant žemės, o jis sušlavė. Ji bijojo, kad tik jai nieko nepadarytų, nubėgo pas kaimynus Ž., prašė gelbėti, nes J. namuose viską daužo. Atėję kaimynai jį nuramino ir jis užmigo. Tai galėjo būti kovo 11 d. Nuo tos dienos J. gėrė kiekvieną dieną, kabinėjosi žodžiu prie jos, ji nutylėdavo, kiek galėdavo tiek kentė, kad tik jis nesidaužytų namuose, nes visus kartus jai grasino dar, kad išdaužys namų langus. Šiandien ( 2025-03-18) J. ryte jai pasakė, kad išvažiuoja į Šakius darytis paso. Grįžo per pietus į namus, turėjo keturis butelius alaus, jį gėrė. Prašė duoti jam telefoną, nes, neva, jam reikia paskambinti. Atsakius, kad telefoną pasidėjusi pas kaimynus, J. jai pasakė, kad išdaužys namų langus ir ji galės šalti, nuėjęs į savo kambarį pasiėmė kirvį. Ji buvo savo kambaryje, esančiame už virtuvės. Ten būdama išgirdo, kaip J. ima virtuvėje viską daužyti. Bijojo labai jo, nes jis buvo labai agresyvus, kad jos neužmuštų, dėl to eidama per virtuvę jam pasakė, kad eina į kaimą parnešti telefoną. Eidama matė, kad J. kirviu kerta į vonios duris, tada kerta į kriauklę, spiria į virtuvinės spintelės stalčių, paskui dar buvo užsimojęs ir kirto į kitas virtuvės duris. Išėjusi į koridorių matė ant grindų numestą miltų maišą, kuris ,jai atrodė, taip pat perkirstas kirviu. Ji nuėjo pas kaimynę P. ir jos paprašė, kad iškviestų policiją. V. P. paklausus, kodėl pati nekviečia policijos, jai pasakė, kad jos telefonas paslėptas, nes J. pamatęs jį vėl sudaužys. Tad kaimynė iškvietė policiją, o ji ėjo namo ir matė, kad sūnus išeina iš namų. Eidama tik meldėsi, kad greičiau atvažiuotų policija, nes sūnaus ji labai bijo. Sūnui ne kartą sakė, kad važiuotų atgal į Vokietiją ir paliktų ją čia gyventi, bet jis jai pasakė, kad kiek norės, tiek čia gyvens. Sūnus prieš ją fiziškai nėra smurtavęs, bet jo labai bijo. Prašo, kad jam čia būtų uždrausta artintis, kad jis čia negyventų ir jos nebaugintų. Dėl sugadinto turto pretenzijų ji J. neturi.

Nukentėjusysis L. L. parodė, kad su sutuoktine L. L. automobiliu atvažiavo į Barzdų kaime esančią parduotuvę, sustojo aikštelėje. Tuo metu J. O. nematė ir pro jį nepravažiavo. Šalia stovėjo pardavėjos automobilis, po to atvažiavo dar vienas. Jo automobilis eiti į parduotuvę netrukdė. Pamatė ateinantį iš automobilio galo kaltinamąjį. Praeidamas pro jo automobilio kairę pusę J. O. spyrė į automobilio bamperį. Jis prasidarė langą, klausė, ką daro. Priėjo J. O., atsidarė automobilio dureles, griebė jį sėdinti už rūbų krūtinės srityje už krūtinės, sakė kad jį papjaus. Tuo metu jis rankose peilio dar neturėjo, tračiau kažką „suko“ rūbuose ir išsitraukė peilį, kuris buvo rudoje įmautėje. Išsitraukė peilį, laikydamas kairėje rankoje žemyn ašmenimis, kita ranka sugriebė jį sakydamas, kad papjaus. Išsigandęs sėdo į keleivio pusę ir tuo metu J. O. dūrė peiliu į vairuotojo sėdynę, gal kokiu 10 cm atstumu nuo jo kojos. Tuo metu koja dar buvo likusi vairuotojo sėdynės pusėje. Išlipęs per keleivio pusę nubėgo į parduotuvę. Viduje buvo pardavėja, vyras su maža mergaite, parduotuvės savininkė A. M.. Visi buvo labai išsigandę, net drebėjo. Jį ir vyrą su mergaite pardavėja nuvedė į sandėliuką. Išgirdo stiklo dužimą ir lyg kažkas nusiristų. Kas vyko parduotuvės viduje nematė. Po to išėjęs į lauką matė nueinantį J. O., apgadintą A. M. automobilį. Buvo apgadintas ir jo automobilis- perdurta vairuotojo sėdynė, įbrėžtas du kartus stiklas, nulaužta pavarų perjungimo svirtis. J. O. anksčiau nepažinojo, įvykio metu neprovokavo, jam nieko nedarė, grubiai nesielgė, tik pasakė, ką jis čia daro, kai įspyrė į jo automobilį. J. O. buvo neblaivus. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad yra parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), direktorė. Jai paskambino pardavėjos ir pasakė, kad J. O. laksto su peiliu prašė greičiau atvažiuoti. Prie parduotuvės stovėjo automobiliai, tačiau jie eiti į parduotuvę netrukdė. Atvažiuodama lauke už kažkurio automobilio matė J. O., tačiau ką jis ten veikė, negali paaiškinti. Pardavėjos užsirakino duris, nes jo bijojo. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jas gąsdina, būdavo, kad pasiima alaus ir nesumokėjęs išeina. Parduotuvėje buvo dvi pardavėjos, L. L. ir dar vienas vyras su mergaite. Jie visi buvo išsigandę, L. L. buvo pasislėpęs sandėliuke. J. O. akmeniu išmušė durų stiklo paketą, išspardė stiklo šukes ir įlipo į parduotuvę. Nuėjęs tiesiai prie šaldytuvo pasiėmė keturis butelius alaus ir ėjo iš parduotuvės. Tuo metu pamatė jo rankose medžioklinį peilį. Paklausus, ką jis čia daro, J. O. ranka „tvojo“ jai per veidą ir su alumi išėjo iš parduotuvės. Peiliu jai nieko nedarė, laikė jį nuleistoje rankoje. Ji išsigando, nes jis buvo su peiliu ir nežinia ko iš jo gali tikėtis. Parduotuvėje dar liko nukritęs peilio dėklas. Pagrobto alaus vertė 6,60 eurų. Nuo suduoto smūgio veidas buvo raudonas pusę dienos, skaudėjo. Išėjusi į lauką pamatė, kad nuspirtas jos automobilio veidrodėlis. Civilinio ieškinio nereiškia. Visi buvo išsigandę, buvo tragedija, žmogus buvo neprognozuojamas. J. O. kaime žmonės bijo, jis tiesiog stovi, žiūri ir nežinai ką jis darys.

Nukentėjusysis P. S. parodė, kad su D. M. jo automobiliu atvažiavo į Barzdų k. esančią parduotuvę. D. M. su dukra nuėjo į parduotuvę, o jis liko automobilyje. Pamatė, kad iš kažkur prie kito automobilio atsirado J. O., ten vyko kažkoks konfliktas, girdėjo riksmus. Po to matė, kaip pardavėjos užsirakino parduotuvės duris, o J. O. akmeniu išmušė parduotuvės durų stiklą ir įlipo į parduotuvę. Jis tuo metu jau buvo išlipęs iš automobilio, todėl matė, kaip parduotuvės viduje J. O. vaikščiojo su dideliu peiliu rankoje, gąsdino pardavėjas. Jis bandė draugiškai su J. O. kalbėtis, kad išeitų iš parduotuvės, nekvailiotų. J. O. iš parduotuvės išsinešė keturis butelius alaus, juos tiesiog pasidėjo ant žemės ir pradėjo peiliu jį gąsdinti, vaikėsi eidamas apie mašinas, būdavo 4-5 metrų atstumu nuo jo. Situacija buvo grėsminga, galvojo, kad peilis prieš jį gali būti panaudotas, tačiau labai didelio pavojaus nejautė, nes galvojo kad būnant tokiu atstumu galėtų J. O. veiksmus sukontroliuoti. Eidamas aplink automobilius J. O. peiliu kirto į D. M. automobilį, nuspyrė jo bei pardavėjos automobilių veidrodėlius. Po to pasiėmė alų ir nuėjo. Duodanmas parodymus policijoje geriau viską atsiminė, negu dabar.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti nukentėjusiojo P. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118-121). 2025-03-20 P. S. liudytojo apklausos metu parodęs, kad 2025 m. kovo 18 d po pietų, su D. M. ir jo 4 metų dukra D. M. automobiliu ,,VW Touran“ atvyko prie parduotuvės ,,Aibė“, esančios B.. D. M. su dukra nuėjo į parduotuvę, o jis liko automobilyje. Pamatė, kad prie atvažiavusio automobilio „Seat“ vairuotojo durelių vyksta konfliktas- buvo praviros vairuotojo pusės durelės, kažkoks vyriškis buvo prie vairuotojo, L. L. ėjo į automobilio priekį. Paskui pamatė, kad iš mašinos į parduotuvę nubėgo Lauros vyras, jam įkandin nuėjo ir J. O., tačiau pro antras parduotuvės duris jam įeiti nepavyko, tai jis peiliu daužė į stiklines parduotuvės duris, po to pasiėmė akmenį, buvusį prie lauko durų, ir metė į duris. Išdužo durų stiklas ir jis per skylę įlindo į parduotuvės vidų. Per išdaužtų durų skylę matė, kad J. O. iš šaldytuvo paėmė keturis butelius alaus. Jis J. O. pasakė, kad jau pasiėmė alų ir tegul eina lauk. Tada J. O. su alumi rankose ir užkištu už kelnių peiliu (peilis buvo be dėklo) ėjo link jo ir likus kokiems 5 metrams pasakė ar nori, kad papjautų. Kažką jam atsakė atgal, J. O. vis grasino papjauti. Jis nebijojo, nes laikėsi atstumo nuo J. O.. Einant aplink automobilį ,,VW Touran“, J. O. peiliu badė tą automobilį ir nulaužė vairuotojo pusės veidrodėlį. Tada jis, laikydamas atstumą, nuėjo link A. M. automobilio, J. O. ėjo iš paskos su tuo atkištu peiliu, nuspyrė to automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį. Po to J. O. pasuko, pakeitė kryptį ir ėjo ne pakui jį , o pradėjo eiti link kultūros namų. Tada jam šūktelėjo, kur jis eina ar kažką panašaus, tai J. O. atsisuko, padėjo alų ant žemės ir su peiliu rankoje vėl artėjo link jo. Priėjęs prie jo gal kokių 5 metrų atstumu sakė, kad papjaus, tačiau jis jo nebijojo, jam nenusileido ir kažką jam atsikirto, dar apsižodžiavo. J. O. apsisuko ir nuėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kur pasišalino J. O.. Pats jokių pretenzijų neturi J. O., tik tiek, kad bijojo dėl dukterėčios Tajos saugumo, nes J. O. elgesys buvo visiškai neprognozuojamas ir neadekvatus.

Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad teisingi. Jis tik prašė, kad J. O. išeitų iš parduotuvės, laikėsi atstumo, jam kelio neužstojo.

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad su P. S. ir savo 4 metų dukra atvažiavo į parduotuvę. Jis su dukra nuėjo į parduotuvės vidų, o P. S. liko automobilyje. Išgirdęs kažkokį riksmą dėl J. O., iš pradžių su dukra nuėjo į parduotuvės kampą, atsitūpė už prekystalio, o po to į sandėliuką. Į parduotuvę atėjo vyras, taip pat pasislėpė sandėliuke, laikė užrėmęs duris. Jis pasakojo , kad J. O. dūrė į jo automobilio sėdynę. Būnant sandėliuke išgirdo dūžtantį stiklą. Dukra labai išsigando. Girdėjo, kaip pardavėja šaukė, kad J. O. išeitų. Kas vyko parduotuvėje nematė. Išėjo tik tada, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Buvo apgadintas jo automobilis- nulaužtas veidrodėlis, nubrauktos durelės, sparnas, perrėžtas galinis stiklas. Tiek jis, tiek pardavėjos buvo labai išsigandusios. Dukra taip pat labai išsigando, dar po to kurį laiką važiuojant pro tą parduotuvę sakydavo, kad į ją nevažiuotų, nes ten yra blogas dėdė.

Prašo 400 eurų civilinį ieškinį dėl automobilio apgadinimo tenkinti. Mano, kad tiek kainuotų automobilio remontas. Veidrodėlį suremontavęs, o kiti apgadinimai dar neremontuoti. Dokumentų, pagrindžiančių ieškinio dydį, neturi.

Liudytoja V. P. parodė, kad gyvena netoli O. O. namo. Pas ją du kartus buvo atėjusi O. O. prašydama iškviesti policiją, nes sūnus J. O. kvailioja, sakė, kad reikia pagalbos, buvo išsigandusi. Pati negalėjo išsikviesti policijos, nes sakė, ar pametė telefoną, ar iš jos paėmė. Ant jos sužalojimų nepastebėjo, taip pat nebuvo nuėjusi pažiūrėti, kas vyksta jos namuose. O. O. nieko nesakė, kad jai yra grėsmė dėl gyvybės. Viską ji geriau atsiminė, kai buvo apklausiama policijoje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalimi, perskaityti liudytojos V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 156-159 bylos lapas). Liudytoja parodžiusi, kad 2025-03-18 apie 14 valandą pas ją į namus atėjo O. O. ir pasakė, kad sūnus sudaužė ar atėmė jos telefoną, kad reikia jai pagalbos ir kad ji iškviestų jai policija, nes jos sūnus agresyvus ir ją puola, atrodė išsigandusi. Daugiau nieko jai ji nesakė. Ji paskambino „112“ numeriu ir pranešė apie įvykį. O. O. pasakė, kad policija iškvies ir ji išėjo. Ankščiau, tikslaus laiko neprisimena, O. O. taip pat buvo kartą atėjusi pas ją į namus paprašyti, kad iškviestų policiją dėl sūnaus bjauraus elgesio su ja. Tą kartą ji minėjo, kad sūnus sudaužė televizorių ir jos telefoną, buvo susijaudinusi. Ji paskambino pagalbos numeriu ir O. O. išėjo namo. J. O. pažįsta, jai jis nieko blogo nėra padaręs, neužkabina, bet su juo nenorėtų turėti reikalų, jai atrodo jis yra neprognozuojamas, girdėjo, kad jis būna agresyvus, nes mama atbėga prašytis pagalbos.

Liudytoja L. L. parodė, kad važiuodama automobiliu su vyru L. L. į Barzdų kaime esančią parduotuvę, pravažiavo pro kelkraščiu ėjusį J. O.. Sustojo aikštelėje, automobilis niekam praeiti netrukdė. Ji nuėjo į parduotuvę. Pardavėja pasakė, kad lauke kažkas vyksta ir ji pamatė J. O. jau prie jų automobilio. Nubėgo prie automobilio. Vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos, prie jų stovėjo J. O. ir buvo sugriebęs L. L., kuris sėdėjo vairuotojo vietoje. Ji bandė J. O. prispausti durelėmis. Atleidus dureles J. O. išsitraukė iš viršutinių rūbų peilį su dėklu. Išsiėmė didelį peilį, kuris ne toks, koks naudojamas kasdienybėje, pradėjo juo mojuoti, dūrė į vairuotojo durelių lango stiklą. Jai peiliu negrasino, tik keikėsi. Grasino kad papjaus tik jos vyrui, nors šis visiškai nieko nedarė. Matė, kaip jos vyras vieną koją perkėlė į keleivio pusę ir tuo metu J. O. peiliu dūrė į vairuotojo sėdynę. Po to jos vyras perkėlė antrą koją, išbėgo iš mašinos ir nubėgo į parduotuvę, o J. O. bėgo paskui L. L.., Tuomet ji sėdo į automobilį ir išvažiavo, o sugrįžo, kai J. O. jau buvo sulaikytas. Buvo apgadintas jų automobilis- įrėžta į stiklus, nulaužta pavarų perjungimo svirtis, vairuotojo sėdynėje liko gili per visą peilį skylė. Civilinio ieškinio nereiškia. L. L. sakė, kad pradžioje J. O. spyrė į automobilio bamperį. J. O. žinojo tik iš matymo, juos užsipuolė visiškai be priežasties. J. O. buvo neblaivus.

Liudytoja D. J. parodė, kad dirba parduotuvėje, esančioje Barzdų k. Būnant sandėliuke kita pardavėja pasakė, kad J. O. lauke kažką negero daro. Atėjusi į prekybos salę pamatė, kad L. L. šoko iš prie parduotuvės stovėjusio automobilio ir bėgo į parduotuvę. Jam įbėgus, užsirakino duris, paskambino direktorei ir pagalbos numeriu „112“. L. L. sakė, kad J. O. turi peilį. Direktorė greitai atvažiavo ir ją įsileido. J. O. priėjo prie parduotuvės durų, lankstė rankos pirštus tarsi skaičiuodamas, reikalaudamas duris atidaryti. Ji suprato, kad gerai nebus. J. O. pasiėmė prie durų buvusį akmenį, metė į duris ir išmušė stiklą. Akmuo įkrito į parduotuvę. Parduotuvės viduje dar buvo vienas vyras su mergaite, tai juos nuvedė į sandėliuką. J. O. išlaužė stiklus, įlipo į parduotuvę. Ji tuo metu stovėjo prie prekystalio. J. O. ramiai nuėjo prie šaldytuvo, pasiėmė keturis butelius alaus ir ruošėsi išeiti. Jo sulaikyti nebadė, tik direktorė A. M. paklausė, ką jis čia daro. Po šio klausimo J. O. trenkė jai ranka į veidą ir su alumi išėjo. Po smūgio direktorei labai paraudo veidas ir ilgai raudonas buvo. Žmonės, buvę parduotuvėje, jautėsi išsigandę. Parduotuvėje liko nukritęs peilio dėklas. Matė, kad lauke J. O. su peiliu pradėjo vaikytis aplink automobilį kitą vyrą, peiliu dūrė į automobilio galinį langą, spardė direktorės automobilį. J. O. anksčiau irgi buvo pasiėmęs prekių ir išėjęs, bet kitą dieną atėjęs susimokėjo, tačiau nebuvo taip, kad pardavėjos leistų prekių pasiimti į skolą.

Liudytoja L. V. parodė, kad dirba pardavėja Barzdų kaime esančioje parduotuvėje. Per parduotuvės langą matė, kaip į aikštelę įvažiavo automobilis, iš jo išlipusi moteris atėjo į parduotuvę, o vyras liko vairuotojo vietoje. Prie automobilio priėjo J. O. ir spyrė į tą automobilį. Atsidarė vairuotojo durelės, prie jų buvo J. |O., buvo išsitraukęs peilį. Vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs, tačiau greitai persėdo į keleivio vietą, iššoko iš mašinos ir atbėgo į parduotuvę. Viduje parduotuvės buvo dar vienas vyras su mergaite, visi buvo išsigandę. Jos užsirakino duris, skambino direktorei ir „112“. J. O. būdamas lauke pradėjo lankstyti rankos pirštus, pasiėmė akmenį ir metė į duris. Ji pasiėmė mergaitę ir nubėgo į sandėlį. Kas toliau vyko parduotuvės viduje nematė. Po to, kai išėjo iš sandėlio, matė, kad direktorės A. M. veidas raudonas, sakė, kad jai trenkė į veidą. Lauke P. S. išlipo iš kito automobilio, J. O. su peiliu jį vaikėsi, nuspyrė direktorės automobilio veidrodėlį ir nubėgo. Ji pati į lauką nebuvo išėjusi. J. O. vieną kartą nesusimokėjęs išsinešė prekes, kitą kartą jo mama sumokėjo. Jis būdavo neadekvatus- pasiimdavo prekes, ateidavo prie prekystalio, jos nuskenuodavo , o jis išeidavo nesumokėjęs, nebuvo pokalbio, kad gali pasiimti prekių į skolą.

Policijos registruojamų įvykių duomenyse užfiksuota, kad 2025-02-26 13.59 val. gautas anoniminis pranešimas, kad pranešėjai paskambinusi O. O. pasakė, jog sūnus užlaužė ranką, paėmė pinigus ir nuėjo link parduotuvės. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą J. O. išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ( toliau-ir Orderis). 2025-03-11 18.43 val. gautas pranešimas, kad J. O. neblaivus mušasi, sudaužė televizorių, telefoną. Tikrinant informaciją O. O. nurodė, kad fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Nustatyta, kad J. O. pažeidė išduoto Orderio reikalavimus, pradėta administracinio nusižengimo teisena. 2025-03-12 20.35 val. gautas pranešimas, kad garbaus amžiaus pranešėja šaukiasi pagalbos, nes sūnus ją muša. Nuvykus į vietą O. O. nurodė, kad fizinio smurto prieš ją nenaudojo, nustatyta, kad J. O. pažeidė išduoto Orderio reikalavimus, pradėta administracinio nusižengimo teisena ( 2 t., b. l. 64-69).

2025-03-19 protokole – pareiškime nukentėjusysis L. L. nurodo, kad 2025-03-18, apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini)iš matymo pažįstamas J. O. rankoje laikymas peilį grasino jį nužudyti, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir asmenį nubausti nustatyta tvarka. ( 1 t.b.l. 13-16)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas , esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad koridoriuje yra baltos spalvos medinė spintelė, prie kurios ant grindų guli suplyšusi kvietinių miltų pakuotė, miltai išbirę, spintelės dešinėje pusėje matoma įkirtimo žymė, kuri užfiksuojama. Virtuvės durų varčioje matoma įkirtimo žymė, kuri užfiksuojama su masteline liniuote, durų dešiniojoje staktoje, viršuje, matosi kelios įkirtimo žymės, kurios užfiksuojamos su masteline liniuote. Virtuvėje yra baldai- spintelės. Vienos iš spintelių stalčius apgadintas, stalčius užfiksuojamas su masteline liniuote. Virtuvės dešinėje, arčiausiai įėjimo durų iš koridoriaus, matomos baltos spalvos medinės durys, kurių varčioje netoli durų rankenos išmušta iškirsta skylė, kuri užfiksuojama su masteline liniuote. Plautuvės metalinė dalis yra sulankstyta, sulankstymas užfiksuojamas masteline liniuote. Šalia krosnies sudėtos malkos, prie kurių matomas į jas atremtas kirvis su mediniu kotu, kirvis užfiksuojamas su masteline liniuote, kirvio bendras ilgis yra 55 cm, kirvis supakuotas ir paimamas prie bylos. Kambaryje ant spintelės stovinčio televizoriaus ekrane matoma įdauža, kuri užfiksuojama masteline liniuote. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. ( 1t. b.l. 36-62)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelė ir parduotuvės pastatas. Tiek automobilių aikštelė, tiek pastato vidus yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Automobilio aikštelėje matomi stovintys penki lengvieji automobiliai. Ant pastato, į kurį patenkama pro baltos spalvos plastikines duris, matomas užrašas „Aibė“. Apžiūrint sidabrinės spalvos „Volkswagen“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai: ant galinio tamsinto lango matoma apie 9,0 cm įstrižai per stiklą padarytas įbrėžimas; ant automobilio vairuotojo pusės galinių durelių matomas apie 3 cm ryškus netolygus įbrėžimas; ant vairuotojo pusės šoninio veidrodžio matomas apgadinimas-pažeistas veidrodžio tvirtinimo pagrindas, t. y. juodos spalvos plastikinė dalis yra įskilusi ir atplyšusi, matomas vidinis konstrukcijos sluoksnis, plastikas yra pažeistas, deformuotas, dalis jo nulūžusi. Apžiūrint aikštelėje stovintį juodos spalvos „SEAT Altea“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai: ant šoninio automobilio lango matomas apie 9,0 cm ilgio įbrėžimas; vairuotojo sėdynės centrinėje dalyje yra 2–3 cm audinio įplėšimas; automobilio viduje esančios pavarų svirties viršutinė rankenos dalis yra išlūžusi. Apžiūrint rudos spalvos „Nissan X-Trail“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai: matomas nulaužtas kairės pusės šoninis galinio vaizdo veidrodėlis- korpusas atsilaisvinęs, veidrodžio stiklo nėra vietoje, matosi vidinė konstrukcija su laidais ir tvirtinimo elementais; šalia šoninio veidrodėlio tvirtinimo vietos matomas nedidelis įlenkimas ant priekinio statramsčio. Daugiau apgadintų automobilių aikštelėje nenustatyta. Apžiūrint parduotuvės baltas plastikines duris su stiklo paketu, matyti, kad stiklo pakeltas yra sudaužytas – stiklas suskilęs per visą plotą, dalis jo iškritusi, ant grindų matomos išsibarsčiusios stiklo šukės. Likusi stiklo dalis laikosi rėme, tačiau turi daugybę smulkių ir stambių įtrūkimų. Ant viršutinės stiklo paketo dalies matomas informacinis lipdukas su užrašu „IŠĖJIMAS“. Pro šias duris patenkama arba išeinama iš parduotuvės. Parduotuvės viduje ant grindų matomos plačiai išsibarsčiusios stiklo šukės, kurios tęsiasi nuo durų link parduotuvės vidurio. Fone matomos dalinai atidarytos durys su išdaužtu stiklu. Ant grindų, netoli kasos zonos, pastebimas rausvos spalvos akmens objektas, galimai susijęs su stiklo dūžiu. Akmuo yra apie 28 cm ilgio ir apie 20 cm aukščio. Nuo durų iki šio objekto atstumas yra apytiksliai 3–4 metrai. Tarp išsibarsčiusių šukių matomas juodos spalvos objektas, kuris atrodo kaip tekstilinis dėklas su užsegimu. Jis turi raudoną siūlę, einančią per kraštus, ir metalinį kniedės tipo užsegimą prie dirželio. Dėklas yra apie 28 cm ilgio, pailgos formos, siaurėjantis link vieno galo, kas gali rodyti, kad jis skirtas laikyti peiliui ar kitam aštriam įrankiui. Parduotuvėje ant palangės prie lango matomi keturi rudos spalvos stikliniai 0.5 litro talpos „Kalnapilis Grand Select“ alaus buteliai. Pirmas butelis iš kairės pastatytas atidarytu kamščiu, butelyje pastebimas akivaizdus skysčio trūkumas, maždaug trečdalio turinio. Įvykio vietoje paimamas juodos spalvos tekstilinis dėklas su užsegimu, galimai skirtas peiliui laikyti, ir supakuojamas į plastikinį paketą Nr. 202989. Taip pat paimamas parduotuvėje rastas akmuo, kuris įpakuojamas į popierinę dėžę ir užplombuojamas plomba Nr. 31165. Objektai pridedami prie ikiteisminio tyrimo bylos. ( 1 t.b.l. 63-79)

2025-04-04 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos :

-vaizdo įrašas (Parduotuve_ch1_main_20250318171347_20250318180000), trukmė 46 min. 26 s. Vaizdo įraše matyti parduotuvės vidus, joje esančios pardavėjos ir pirkėjai. Vaizdo įraše ekrano dešiniajame viršutiniame kampe matyti data 2025-03-18 ir laikas 17:13. Vaizdo įraše 1 min. 53 s. užfiksuota, kaip į parduotuvę užeina moteris ir labai greitai apsisukusi išeina. Paskui ją išeina ir viena iš pardavėjų. Parbėga į parduotuvę išsigandusi. 3 min. 30s. abi pardavėjos pasiima telefonus į rankas ir skambina. 04 min. 29 s. į parduotuvę užeina aukštas vyras. Pardavėjos parodo ranka į pagalbines patalpas ir jis užeina į jas. 05 min. 53 s. į pagalbines patalpas pardavėjos nuveda ir parduotuvėje buvusi vyrą su mergaite. 07 min. 35 s. į parduotuvę užeina moteris, bendrauja su pardavėjomis, visos trys moterys žiūri pro langą. 09 min. 04 s. įraše užfiksuota, kaip į parduotuvės vidų įskrieja didelis akmuo, nusirita prie prekystalio ir tuo pat metu pažyra stiklų šukės. 09 min. 30s. į parduotuvę užeina vyras. 09 min. 46 s. vyras nueina prie šaldytuvo, jį atsidaro. 09 min. 55 s. pasiėmęs 4 butelius alaus vyras agresyviai prieina prie moters parduotuvėje. Kažką pasako, tada sparčiu žingsniu eina link pardavėjų. Šios atsitraukia į pagalbines patalpas. 10 min. 12 s. moteris išeidinėja iš parduotuvės, vyras agresyviai nusiteikęs eina šalia jos. 10 min. 25 s. išsigandusi moteris grįžta į parduotuvę, paskui ją eina vyras, kažką sako. 10 min. 30 s. vyras įpykęs išeina iš parduotuvės;

-vaizdo failas pavadinimu (Parduotuve_ch2_main_20250318172023_20250318173105) kurio trukmė 10 min. 42 s. 2 min. 27 s. vaizdo įraše matyti, kaip pro parduotuvės stiklines duris į parduotuvės vidų į skrieja didelis akmuo. 2 min. 42 s. vaizdo įraše matyti, kaip pro išdaužta langą lipa vyras. 2 min. 55 s. vyras įlipa į vidų. 3 min. 09 s. prieina prie šaldytuvo. 3 min. 13 s. paima iš šaldytuvo alų. 3 min. 22 s. prieina prie moters ir ja pastumia. 3 min. 42 s. prie parduotuvės išėjimo durų vyras dešine ranka suduoda moteriai per veidą. 3 min. 56 s. vyras su 4 alaus buteliais išeina iš parduotuvės;

-vaizdo failas pavadinimu (Parduotuve_ch3_main_20250318171503_20250318171744), trukmė 2 min. 40 s. yra užfiksuota parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė. 00 min. 07 s. prie parduotuvės privažiuoja automobilis „Seat“ tamsios spalvos. Vaizdo įraše matyti link parduotuvės einantis vyras. 00 min. 16 s. iš automobilio išlipa moteris ir eina į parduotuvę, vyras juda link automobilio. 00 min. 20 s. moteris įeina į parduotuvę, vyras praeina pro aikštelėje stovintį automobilį, sustoja ir atsisuka į automobilio vairuotoją. 00 min. 23 s. automobilio vairuotojas atsidaro dureles, vyras pajuda link jo. 00 min. 25 s. vairuotojas užsidaro automobilio dureles, vyras prieina arti durelių. 00 min. 27 s. vyras greitai atidaro automobilio dureles. 00 min. 38 s. vyras su vairuotoju pradeda grumtis, vyras kažką bando išimti iš striukės kišenės. 01 min. 01 s. prie automobilio moteris bando padėti vairuotojui, išsitraukia telefoną ar pan. 01 min. 06 s. moteris bando uždaryti automobilio dureles, vyras neleidžia, kažką ištraukęs iš kišenės smūgiuoja į vairuotojo durelių stiklą. 01 min. 15 s. moteris nubėga prie automobilio keleivio durelių. Vyras mėgina įsibrauti į vairuotojo vietą, bando atlikti smūgį. 01 min. 21 s. vairuotojas išlipa per keleivio pusės dureles ir bėga į parduotuvę. Vyras vairuotoją nuseka link parduotuvės, o moteris įsėda į automobilį, užsidaro dureles, persėda į vairuotojo vietą ir išvažiuoja;

-vaizdo failas pavadinimu (Parduotuve_ch3_main_20250318172001_20250318172131). 1 min. 29 s. 01 min. 00s. į parduotuvės aikštelę atvažiuoja automobilis „Nissan Qashqai“, iš jo išlipa moteris ir nueina į parduotuvę;

-vaizdo failas pavadinimu (Parduotuve_ch3_main_20250318172429_20250318172607), trukmė 1 min. 37 s. 00 min. 03 s. Vyras išėjęs iš parduotuvės užsipuola vyrą su baltu džemperiu buvusį prie „VW“ automobilio. Jį vaikosi aplink automobilį. 00 min. 49 s. vyras pasideda alaus butelius ir smūgiuoja į „VW“ automobilio galinį stiklą. 00. min. 54 s. persekiodamas vyrą baltu džemperiu, prieina prie „Nissan“ automobilio, bėgioja aplink jį gaudydamas vyrą baltu džemperiu. 00 min. 59 s. vyras nuspiria „Nissan“ automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį ir toliau persekioja vyrą baltu džemperiu. Nepagavęs, nueina link vietos, kur paliko alaus butelius, juos pasiima ir nueina. Neilgai trukus atvažiuoja policijos automobilis. Informacija kuri gali būti reikšminga tolimesniam tyrimui, gauta peržiūrėjus vaizdo įrašus, padarytos ekrano nuotraukos, ir pateiktos foto lentelėje. ( 2 t.b.l.13-31)

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos ir perklausytos Bendrojo pagalbos centro skaitmeninės garso įrašo kopijos apie iškvietimus:

-2025-03-18 15:09:34 garso įraše girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (1) ir moters, kuris paskambino bendrajam pagalbos centrui (2). Pokalbis trunka viso 01 minutę 09 sekundžių. Moteris nurodo, kad (duomenys neskelbtini) , pažįstamas asmuo į parduotuvę laužiasi, spiria dūžta stiklai, įlipo per išdaužtą langą, turi didelį peilį, nurodo, kad skambučio metu ją puola:

-2025-03-18 14:38:36 garso įraše girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (1) ir moters, kuri paskambino bendrajam pagalbos centrui (2). Pokalbis trunka viso 02 minutę 12 sekundžių. Skambinusi moteris nurodo, kad (duomenys neskelbtini)name gyvena mama O. O. su sūnum, atėjusi pas ją prašo pagalbos, tas sūnus geria, „chuliganavoja“, daužo su kirviu, mamą skriaudžia, telefoną atėmė, pinigų reikalauja, ją stumdo, mama negali pati pasikviesti ( 2 t. b. l. 33-37)

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūrų metu paimti daiktai ir apžiūros metu nustatyta:

-kirvis pagamintas iš tamsios spalvos metalo ir turi medinį kirvakotį. Kirvio pentis yra 1,2 cm, penties šonas – 2,5 cm, pleišto šonas – 7 cm, pleišto įkarpos gylis – 2 cm, o pleišto įkarpos plotis – 1 cm, galva – 11 cm, ašmenys – 13 cm, pleištas – 2,5 cm, kirvakočio priekis – 3,5 cm, kirvakotis per visą ilgį – 46 cm;

-juodos spalvos su užsegimu tekstilinis dėklas, jo kraštai apsiūti raudonos spalvos siūlu, matosi užsegimas.;

-akmuo yra rausvos spalvos, jo kraštai nelygūs. Akmens plotis apie 27 cm, aukštis centrinėje dalyje apie 16,5 cm. ( 3 t. b.l. 38-43)

Marijampolės apskr. VPK Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-03-18 15:05 val. dirbant kartu su vyriaus. patruliu D. K. ir vykstant į įvykį ROIK 0125000149998 (Smurtas artimoje aplinkoje, pagal pranešimą dėl O. O.) (duomenys neskelbtini) iš Marijampolės AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės J. O. konfliktuoja, turi peilį. Nuvykus (duomenys neskelbtini)namuose buvo rasta O. O. gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad sūnus J. O. namuose kirviu apgadino daiktus, moteris jo labai bijo. Skubiai reaguojant į įvykį (duomenys neskelbtini)ir nuvykus prie parduotuvės, ten buvę asmenys paaiškino, kad J. O. apgadino keletą automobilių, grasino peiliu, akmeniu išdaužė parduotuvės durų stiklą, paėmė keletą butelių alaus ir nurodė jo pasišalinimo kryptį. Kelyje Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas, Barzdų mst. ribose, pastebėtas laukais bėgantis asmuo, matėsi, kad jis rankose laiko galimai butelius, prie jo priartėjus apie 30 metrų atstumu, asmuo buvo sustojęs ir rankoje laikė galimai peilį. Pareikalavus gultis ant žemės ir mesti peilį, vyriškis atsiklaupė ant kelių nugara į pareigūnus ir peilį numetė. Priėjus asmuo buvo sulaikytas ir uždėta spec. priemonė antrankiai. Prie asmens buvo 4 buteliai alaus, vienas iš jų buvo atidarytas, kelių metrų atstumu buvo rastas peilis. Vėliau nustatyta, kad šis asmuo yra J. O. gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini) nuvestas į tarnybinį automobilį. Rastas peilis paimtas ir supakuotas "Paketas Nr. 579413", rasti alaus buteliai grąžinti į parduotuvę. ( 2 t.b.l. 51-53)

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, kuris supakuotas į paketą Nr. 579413, paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Peilio rankena yra rudos spalvos, medinė, ant jos matosi 0,5 cm apvali skylė, rankenos ilgis 11,5 cm, o plotis ties viduriu 2,7 cm. Peilio geležtė yra pilko metalo, ant kurio matosi paveikslėlis. Peilio geležtės ašmenys lygūs, baigiasi smailiai, geležtės plotis ties viduriu 3 cm., ilgis 14 cm.(3 t. b.l. 44-48)

Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2025-03-18 20.05 val. paimtame J. O. šlapimo mėginyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,24 promilės alkoholio . ( 2 t., b. l. 63).

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši veika gali būti padaroma dviem skirtingomis veikų rūšimis 1) asmens terorizavimu grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingu žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartą, Šioje byloje dėl nusikalstamos veikos prieš O. O. aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimu pripažįstama ne tik grasinimai nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą, tačiau ir kitokie įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai, gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, turto gadinimas siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. – bent trys bauginamojo pobūdžio veiksmai padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodantys kaltininko elgesio kryptingumą, nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant bauginimo (grasinimo) realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-278-489/2022), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis bauginimo (grasinimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, , tačiau įvertinęs įrodymų visumą teismas sprendžia, kad jo kaltė įrodyta visiškai. Nėra pagrindo kaltinamojo parodymus vertinti kaip visisšką prisipažinimą. Duodamas parodymus dėl šios nusikalstamos veikos jis savo veiksmų apimtį mažino, paaiškindamas, kad jis jokių grasinimų motinai neišsakė, buvo tik žodiniai konfliktai, taip pat nurodė, jog jos įbauginti neturėjo tikslo, o taip elgėsi ir kirvį metė į duris tik iš pykčio dėl konflikto su sese ir dėl alkoholio vartojimo. Ir tik po klausimų dėl nukentėjusios parodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, kaip nenorą ginti nuo pareikštų kaltinimų nurodė, kad tegul būna taip, kaip nurodo motina.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. O. gyvendamas kartu su garbaus amžiaus, turinčia judėjimo problemų -judančia lazdos pagalba, motina, kuri dėl to turi ribotas galimybes priešintis, pradėjęs vartoti alkoholį, dėl, jo manymu, netinkamo sesers elgesio su motinos turtu ir jo priešinimo su motina, panaudodamas įrankius -kirvį, lazdą- tyčia gadino nukentėjusios turtą bauginančiais veiksmais -t .y. jai matant kirviu daužė kambario sienas, spinteles, kambario (netgi ir motinos kambario, kuriame ji tuo metu buvo ) duris, vonios duris, baldus , sudaužė televizorių, matant motinai sudaužė veidrodėlį ant motinos lovos grasindamas kad ji galės gulėti ant šukių, rankoje laikydamas kirvį grasino užmušti, grasinimus išsakydavo ir motinai atsisakius duoti telefona paskambinimui. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jos parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojos V. P. parodymai. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad nukentėjusios nurodyti daiktai jos namuose iš tikrųjų sugadinti, apgadinimų pobūdis patvirtina, kad buvo gadinti panaudojant aštrų įrankį, t. y. kirvį, kuris ir buvo rastas įvykio vietoje. Nukentėjusioji nurodo, kad be galo bijojo sūnaus, kad jos nesumuštų, nepadarytų netgi pavojingų gyvybei veiksmų, ji iš karto kviesdavosi pagalbą- kreipėsi į kaimynus, prašė kviesti policiją Liudytoja V. P. patvirtino, kad O. O. atėjusi prašyti pagalbos- iškviesti policiją, nukentėjusioji O. O. būdavo labai išsigandusi. Iš policijos pateiktų duomenų apie gautus iškvietimus matyti, kad dėl galimo pavojaus nukentėjusiajai, kaltinamajam J. O. dar 2025m. vasario 26 d. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, J. O. buvo įpareigotas išsikelti iš nukentėjusios namų, su ja nebendrauti ir neiškoti ryšių, nesiartinti arčiau nei 100 metrų atstumu, tačiau nurodytas sąlygas jis pažeidinėjo, vis sugrįždavo pas nukentėjusiąją į namus, dėl ko jam buvo taikoma administracinė atsakomybė. Jis ne tik kad sugrįždavo, bet jo veiksmai motinos atžvilgiu pasidarė dar pavojingesni- kirviu gadino nukentėjusios turtą, išsakė grasinimus dėl gyvybės atėmimo, nukentėjusioji, jo grasinimų realiai bijojo ir tai nėra tik jos įsitikinimas ar neteisingas kaltinamojo veiksmų vertinumas, nes kaltinamojo faktiniai atlikti nevienkartiniai veiksmai- turto gadinimas be priežasties panaudojant įrankį - kirvį, jo būsena (neblaivus, atrodė kaip agresyvus, nevaldantis savo veiksmų) sudarė pagrindą grasinimo realumui. Kaltinamasis tokius savo veiksmus vertina ne kaip sistemingą motinos bauginimą, o kaip norą įrodyti motinai savo teisybę dėl sesers elgesio. Tačiau, teismo vertinimu, tokia pastovi, sisteminga, besitęsusi ne mažiau kaip savaitę kaltinamojo veiksmų ir išsakytų grasinimų visuma yra pavojingas, realus bauginimas (grasinimas) nukentėjusiajai ir patvirtina kaltinamojo J. O. veiksmuose buvus tiesioginę tyčią sistemingai bauginti motiną naudojant psichinę prievartą. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip ideali BK 145 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusiojo L. L. atžvilgiu J. O. kaltinamas antrų BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymu- asmens terorizavimu grasinant padaryti jam pavojingą gyvybei, sveikatai veiką. Kaip ir sistemingo bauginimo atveju, būtina nustatyti, kad grasinimai turi būti realūs, tačiau ši veika gali būti padaryta ir vienkartinio pobūdžio, tačiau didelį pavojų keliančiais veiksmais. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017).

Kaltinamasis pripažino, kad grasino nukentėjusiajam peiliu, apgadino jo automobilį, tačiau savo veiksmus vertino ne kaip tyčinę nusikalstamą veiką siekiant įbauginti nukentėjusįjį, o kaip provokaciją ar netgi būtinąją gintį, todėl jo parodymus vertinti kaip visišką kaltės pripažinimą nėra pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai ir vaizdo įrašo duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. O. priėjo prie aikštelėje stovėjusio nukentėjusiojo automobilio ir spyrė į automobilio buferį. Nors kaltinamasis parodė, kad taip elgėsi dėl to, kad šis automobilis pravažiavo pro jį per arti, tačiau nukentėjusysis ir liudytoja L. L. to nepatvirtino. Vertindamas kaltinamojo parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis tuo metu jau buvo neblaivus, įsiaudrinęs po motinos namuose vykusio konflikto, neadekvačiai vertino savo elgesio priežastis (visi nusistatę prieš jį) ir tai turėjo įtakos įvykio aplinkybių ir kitų asmenų veiksmų suvokimui, todėl jo parodymai, kad eidamas šalikele buvo vos ne kliudytas nukentėjusiojo vairuojamo automobilio neatitinka tikrovės. Iš vaizdo įrašo duomenų, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad ne nukentėjusysis pirmasis pradėjo konfliktą ir kaltinamojo savo jokiais veiksmais neprovokavo, tuo labiau, nesikėsino prieš jį naudoti fizinį smurtą, t. y. pulti. Jo reagavimas į kaltinamo neteisėtus veiksmus- spyrį į jam priklausantį automobilį- paklausiant ką jis čia daro, yra visiškai pagrįsta ir teisėta reakcija. Nukentėjusysis šiuos žodžius pasakė sėdėdamas automobilyje, neketindamas netgi iš jo išlipti. Priešingai, iš vaizdo įrašo duomenų, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamasis J. O. prieina prie vairuotojo pusės durelių, jas atidaro, lenda link vairuotojo, sėdinčio automobilyje. Nukentėjusysis L. L. parodė, kad tuo metu J. O. sugriebė jį už rūbų krūtinės srityje žodžiu grasindamas papjauti. Iš nukentėjusiojo bei liudytojos L. L. parodymų matyti, kad kaltinamasis J. O. savo veiksmų nenutraukė ir liudytojai bandant jį sustabdyti prispaudus durelėmis, o, priešingai, jis savo veiksmus suintensyvino ir atliko dar pavojingesnius- išsitraukė iš rūbų ir išsiėmė iš dėklo peilį, jau turėdamas jį rankoje vėl grasino papjauti nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam siekiant išvengti galimo sužalojimo ir persėdant į keleivio vietą, J. O. dūrė peiliu į vairuotojo automobilio sėdynės sėdimąją dalį prie nukentėjusiojo kojos. J. O. veiksmai nutrūko tik nukentėjusiajam pabėgus iš automobilio. Kaltinamasis J. O. savo veiksmus motyvuoja noru parodyti nukentėjusiajam, kad jis nebandytų jo pulti, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų ir visos įvykio eigos matyti, kad nukentėjusysis net neketino to daryti. Netikėti nukentėjusiojo, liudytojos L. L. parodymais nėra jokio pagrindo, juos patvirtina vaizdo įrašo duomenys, apkalbėti kaltinamąjį priežasties jie neturi, su juo nebuvo pažįstami.

Tai, kad kaltinamasis savo grasinimų nerealizavo, fizinio poveikio nukentėjusiojo sveikatai nepadarė, jo veiką kvalifikuojant pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, neturi teisinės reikšmės. Kad kaltinamasis neturėjo tikslo realizuoti savo veiksmus- padaryti kūno sužalojimą ar netgi kėsintis į gyvybės atėmimą, patvirtina byloje ištirti įrodymai, iš kurių matyti, kad, jeigu jis tokį tikslą turėjo, jis galėjo nekliudomai realizuoti, tai patvirtina ir aplinkybė, kad jis peiliu dūrė ne į nukentėjusiojo kūną, o į automobilio sėdynę. Teismo vertinimu, pirminiai kaltinamojo viešoje vietoje atlikti veiksmai - įspyrimas į automobilį be pateisinamos priežasties, įžūlus kibimas prie vairuotojo atidarius automobilio dureles, atitinka viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) sudėtį, tačiau toliau peraugo į žymiai pavojingesnę nusikalstamą veiką -nukentėjusiojo sugriebimą už rūbų, iš pradžių tik žodžiu išreiškiamą garsinimą papjauti, po to grasinimo pakartojimą jau rankoje laikant peilį link nukentėjusiojo ir galų gale fizinį veiksmą- dūrį į automobilio sėdynę. Įvertinus tokią veiksmų apimtį, jų pavojingumą, veikos motyvą (norą įbauginti nukentėjusįjį, kad jis kaltinamojo bijotųsi), jo veiksmai iš mažiau pavojingų veiksmų - viešosios tvarkos pažeidimo toliau peraugo į sunkesnę nusikalstamą veiką -asmens terorizavimą, grasinant padaryti jam pavojingą gyvybei, sveikatai veiką. Kaltinamojo veika, įvertinus bendrosios ir specialiosios teisės normų konkurencijos taisykles, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje , sudėtį o viešosios tvarkos pažeidimas kaltinamojo buvo tęsiamas toliau ir šių veikų teisinė kvalifikacija bus įvertinta nuosprendyje sprendžiant dėl kaltinamojo atsakomybės pagal jam inkriminuotą BK 284 straipsnį.

Iš kaltinamojo, nukentėjusios A. M., liudytojų parodymų, vaizdo įrašo duomenų matyti, kad kaltinamasis J. O., po nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį L. L., norėdamas įsigyti alaus, neįleistas į parduotuvę pardavėjoms iš išgąsčio užsirakinus parduotuvės duris, reikalaudamas jas atidaryti, o durų neatidarius, į parduotuvės patalpas pateko išdaužęs akmeniu durų stiklą ir, net neprašęs alaus parduoti, neketindamas sumokėti už prekes, tiesiai nuėjo prie parduotuvėje buvusio šaldytuvo ir matant nukentėjusiajai A. M. bei liudytojai pasiėmė 4 butelius alaus, rankose laikydamas peilį su alumi ėjo iš parduotuvės, nukentėjusiajai A. M. bandant žodžiais jį sustabdyti, sudavė ranka jai į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, ir iš parduotuvės su alumi pasišalino. Nors kaltinamasis, duodamas parodymus, švelnina savo teisinę padėtį, paaiškindamas, kad jis tokiu plėšimo būdu neketino neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, o tik iš pykčio, kad jo neįsileido į parduotuvę, išdaužė stiklą ir norėjo už paimtą alų užmokėti, tačiau kasoje nebuvo pardavėjų, A. M. sudavė, nes galvojo, kad jį užpuls, tačiau minėti įrodymai tokį jo paaiškinimą paneigia. Kaip minėta, visa šio įvykio eiga yra užfiksuota objektyviuose duomenyse- byloje esančiame vaizdo įraše- ir jam visiškai atitinka nukentėjusios A. M. bei liudytojos D. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros duomenys ir kt. įrodymai. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia plėšimo būdu užvaldė svetimą turtą esant jo veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms. Neabejotinai nustatyta, kas jis į parduotuvę įsibrovė turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą (alų)- į parduotuvę pateko išdauždamas durų stiklą, turėdamas galimybę užmokėti už alų parduotuvės viduje buvusiai pardavėjai iš karto po įlipimo per išmuštą duryse skyle nuėjo prie šaldytuvo, kuriame buvo alus, pasiėmė 4 butelius alaus ir rankoje demonstruodamas peilį, t. y. daiktą, kuriuo galima žmogų sužaloti, nesumokėjęs už prekes, su alumi ėjo link išėjimo ir, norėdamas šį užvaldytą svetimą turtą išsaugoti, dar panaudojo fizinį smurtą, sudavė smūgį ranka nukentėjusiajai A. M. į veidą sukeldamas jai fizinį skausmą ir su pagrobtu alumi pasišalino. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, esant kvalifikuojančioms aplinkybėms – įsibrovimas į patalpą, grasinimas panaudoti daiktą, kuriuo galima žmogų sužaloti. Spręsdamas dėl kaltinamojo veiksmų pavojingumo panaudojant peilį, teismas įvertino paties kaltinamojo panaudoto peilio, kuris buvo surastas ir paimtas jo sulaikymo metu, išvaizdą bei fizinius parametrus (daiktų apžiūros protokolas), t. y. kad tai buvo taip vadinamas „medžioklis“ peilis, kurio vien pati išvaizda yra daug grėsmingesnė. Šiuo atveju plėšimo būdu užvaldyto turto vertė nesiekia 3 minimalių gyvenimo lygių ribos, tačiau teisinės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui kaip plėšimui, neturi.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Iš nukentėjusiojo L. L., liudytojos L. L., vaizdo įrašo duomenų nustatyta, kad jis be jokios pateisinamos priežasties įspyrė į aikštelėje stovėjusio nukentėjusiajai L. L. priklausančio automobilio „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinį buferį, iš rūbų išsitraukęs su savimi turėtą peilį tyčia subraižė automobilio „Seat“ keleivio ir vairuotojo durelių stiklus, juos apgadindamas. Iš liudytojų parodymų matyti, kad jie būdami parduotuvėje matė šiuos kaltinamojo veiksmus ir jau tuo momentu kaltinamojo veiksmai sukėlė išgąstį. Taip pat nustatyta, kad kaltinamojo veiksmai, tuo nesibaigė, o po L. L. terorizavimo ir įvykdyto plėšimo, nukentėjusiajam P. S. bandant kaltinamąjį sudrausminti, jis vėl tęsė savo neteisėtus chuliganiškus veiksmus, kuriuos patvirtina vaizdo įrašo duomenys, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, automobilių apžiūros duomenys ir kt. veiksmus. Šiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. O. rankoje laikydamas peilį bei žodžiu grasindamas papjauti aikštelėje persekiojo nukentėjusįjį P. S. ir peiliu įbrėžė D. M. priklausančio automobilio vairuotojo pusės dureles, galinį stiklą, nuspyrė vairuotojo pusės veidrodėlį, padarydamas jam turtinę žalą, taip pat apgadino nukentėjusiajai A. M. priklausantį automobilį „Nissan X Trail“, nuspirdamas veidrodėlį bei įlenkė statramstį. P. S. patvirtino, kad situacija buvo grėsminga, nes matėsi, kad kaltinamasis neblaivus, įtūžęs, tačiau didelio pavojaus ar kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas nejautė, nes kaltinamasis prie jo nepriartėdavo, jis pats visada stengėsi išlaikyti apie 5 metrų atstumą nuo kaltinamojo. Kaltinamasis J. O. tokį savo elgesį iš esmės teisina tuo, kad nukentėjusysis P. S. jį išprovokavo neleisdamas praeiti ir pasišalinti, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad jis jokių kliūčių J. O. nesudarė, o, matydamas, kad jis su peiliu rankose vaikšto parduotuvėje, nešasi paimtą iš šaldytuvo alų, žodžiais jį drausmino. Kaltinamasis visus šiuos veiksmus padarė viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės. Iš vaizdo įrašo duomenų matyti, kad tuo metu aikštelėje buvo ir daugiau automobilių, kiekvienu momentu galėjo atsirasti ir daugiau žmonių, tačiau kaltinamasis visiškai į tai nekreipė dėmesio. Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai patvirtina, kad dėl tokio kaltinamojo elgesio tiek nukentėjusieji, tiek parduotuvėje buvę asmenys, ypatingai mažametė mergaitė, labai išsigando, jautė pavojų, iš karto kvietė pagalbą, buvo nutraukta įprastinė parduotuvės veikla.

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.). BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. O. veiksmai visiškai atitinka šiuos išdėstytus BK 284 straipsnyje numatyto nusikalstamos veikos požymius. Nustatyta, kad kaltinamasis J. O. tyčia viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto sugadinimu, kibimu prie žmonių, atlikdamas aplinkinius šokiruojančius veiksmus- dienos metu grasindamas rankoje laikomu peiliu bei taip persekiodamas nukentėjusįjį, taip elgėsi be jokios pateisinamos priežasties, rodydamas savo agresyvumą, viršenybę prieš kitus asmenis, aiškų visuomenėje priimtinų bei teisės normų ignoravimą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusysis D. M. pareiškęs 400 eurų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog kaltinamasis apgadino jo automobilį „VW touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apgadinimų padaryta žala- apgadintas veidrodėlis -150 eurų, galinių durelių stiklas-50 eurų, galinis stiklas-200 eurų (1 t., b. l. 134). Nors nukentėjusysis rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokį padarytos turtinės žalos dydį, nepateikė, tačiau esant akivaizdžiam automobilio apgadinimui, ką patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir automobilio apžiūros protokolo duomenys, akivaizdu, kad turtinė žala padaryta, nukentėjusiojo prašomos priteisti automobilio būsimo remonto išlaidos atitinka protingumo kriterijų ir nėra aiškiai per didelės, todėl jo ieškinys tenkintinas. Kaltinamasis turi pareigą nusikalstama veika padarytą žalą atlyginti (BPK 109 str., CK 6.263 str.), todėl iš jo priteistina nukentėjusio D. M. naudai 400 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas Nr.(duomenys neskelbtini)2025 patvirtina, kad kaltinamasis tiek nusikalstamų veikų padarymo, tiek šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taigi, yra pakaltinamas. Taigi, jam turi būti skiriama bausmė.

Kaltinamojo J. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio dalį faktinių aplinkybių pripažino, nurodė kad gailisi, tačiau tokio jo elgesio nėra pagrindo vertinti kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakęs duoti parodymus, teisme parodymus davė vangiai, dėl savo veiksmų kaltino nukentėjusiuosius, sutiko su nukentėjusiųjų parodymais tik kaip rodydamas savo bejėgiškumą jiems prieštarauti ar abejingumą teisinėms pasekmėms, nors jam gynyba buvo užtikrinta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis padarė tyčinius nesunkų, du apysunkius ir sunkų nusikaltimus. Teistumai išnykę, tačiau į ankstesnį nusikalstamų veikų darymą teismas atsižvelgia kaip į kaltinamojo asmenybę apibūdinančią aplinkybę. Kaip matyti iš duomenų apie teistumus, jis anksčiau teistas 12 kartų, nusikalstamas veikas, tarp jų ir sunkius nusikaltimus (plėšimas), jis sistemingai darė gana ilgą laiką, taip pat teistas užsienyje. Teistumas už visas nusikalstamas veikas išnyko tik 2024-08-19 ir nepraėjus nei vieneriems metams jis vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus. Šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, gana nedidelis laikas nuo teistumo išnykimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis jau pakeitęs savo nusikalstamo elgesio modelį, mąstymą, padaręs išvadas ir gyvenimo tikslų siekia tik teisėtomis priemonėmis, todėl pats teistumo išnykimo faktas nėra reikšmingesnis nei kaltinamojo J. O. neigiama asmenybė, ir nesudaro pagrindo spręsti, kad į ankstesnius teistumus, kaip kaltinamąjį charakterizuojančią aplinkybę, šioje byloje skiriant bausmes neturėtų būti atsižvelgiama. Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, yra teistas užsienio valstybėse . Nei sugrįžęs į Lietuvą, nei gyvendamas užsienyje pastovaus darbo neturėjo, piktnaudžiavo alkoholiu. Įvertinęs kaltinamojo J. O. asmenybę, teismas sprendžia, kad nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o dėsningas jo pasirinkto gyvenimo būdo, nesuderinamo su teisės normų laikymusi, rezultatas. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad tik griežčiausių sankcijose numatytų bausmių- laisvės atėmimo – paskyrimas atitiks BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės paskirties reikalavimus. BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų imperatyviai skirti ne didesnę kaip minimali sankcijoje numatytą laisvės atėmimo ar nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę nenustatyta- nustatyta J. O. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis buvo sulaikytas tuoj pat po nusikaltimų padarymo, tačiau ne iš karto prisipažino, o ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakęs duoti parodymus, nusikalstamos veikos buvo išaiškintos tyrimo metu. Šio straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį. Taigi, pagal šį reglamentavimą, nustatant skirtinos bausmės dydį, turi būti įvertinta ne tik atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės buvimo faktas, tačiau ir tokių aplinkybių reikšmingumas kartu su kitais BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, tarp jų ir veikos pavojingumu, kaltės forma ir rūšimi, kaltininko asmenybe, padarytos nusikalstamos veikos motyvais ir tikslais. Teismas sprendžia, kad nustatant bausmės rūšį kaltinamajam J. O. reikšmingiausios jo asmenybę neigiamai apibūdinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl, nors teistumai išnykę, skirtinos didesnės nei minimalios, bet mažesnės už vidurkį, laisvės atėmimo bausmės ir nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl BK 75 straipsnis netaikytinas..

Kaltinamasis J. O., darydamas viešosios tvarkos pažeidimą, padarė nusikalstamą veiką asmeniui (L. L. terorizavimas) bei nuosavybei (plėšimas), taip pat padarytos nusikalstamos veikos plėšimas (BK 180 straipsnio 2 dalis) ir viešosios tvarkos sutrikdymas (BK 284 straipsnis) labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms rūšims bei kategorijoms, todėl už šias tris nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1, 2 punktai) bei ši subendrinta bausmė bendrintina su bausme, paskirta už realią nusikalstamų veikų sutaptį sudarančia nusikalstama veika dėl nukentėjusios O,O. sistemingo bauginimo ( BK 145 straipsnio 2 dalis ) iš dalies bausmes sudedant ( BK 63 straipsnio 1, 4 dalys ), pridfedant pusę skirtinos bausmės.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnis netaikytinas.

2025 m. rugpjūčio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjos nutartimi kaltinamajam J. O. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu paskirtas gynėjas. Kaltinamasis gynėjos neatsisakė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-10-27 pažymoje Nr. APD-2025-11950 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 615, 98 eur ( 3 t., b. l. 180). Kadangi kaltinamajam skirtina realia laisvės atėmimo bausmė, taip pat įvertinus gynėjo skyrimo pagrindą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos ( BPK 106 straipsnio 2 dalis ).

Kaltinamajam J. O. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jis tvirtais socialiniais ryšiais nesaistomas, todėl, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kardomoji priemonė suėmimas pratęstinas iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. O. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (sistemingas O. O. bauginimas naudojant psichinę prievartą) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo L. L. terorizavimas) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas iš UAB (duomenys neskelbtini)parduotuvės ) ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas ) ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1,2 punktais bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo L. L. terorizavimas), 180 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi prie šios subendrintos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį (sistemingas O. O. bauginimas naudojant psichinę prievartą) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 (trejus ) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2025 m. lapkričio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. lapkričio 3 d.

Kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

Civilinio ieškovo D. M. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. O. civiliniam ieškovui D. M. 400 ( keturis šimtus ) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

-kirvį su mediniu kotu, saugomą Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo sandėlių skyriaus Marijampolės saugykloje, grąžinti nukentėjusiajai O. O.;

-peilį su juodos spalvos tekstiliniu dėklu, saugomą Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo sandėlių skyriaus Marijampolės saugykloje, konfiskuoti ir sunaikinti;

-akmenį, saugomą Policijos departamento Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo sandėlių skyriaus Marijampolės saugykloje, sunaikinti;

-CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.