Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. O. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. O. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 180 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (sistemingas O. O. bauginimas naudojant psichinę prievartą) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo L. L. terorizavimas) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo L. L. terorizavimas), 180 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį subendrintos apėmimo būdu ir J. O. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (sistemingas O. O. bauginimas naudojant psichinę prievartą), ir J. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 3 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. O. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. lapkričio 3 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinio ieškovo D. M. ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai iš nuteistojo J. O. priteista 400 (keturi šimtai) Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

1.1. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad sistemingai baugino savo šeimos narį naudodamas psichinę prievartą, o būtent: laikotarpyje nuo 2025 m. kovo 11 d. iki 2025 m. kovo 18 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įrodymų tyrimo metu konkrečiau nenustatytu laiku, sistemingai baugino motiną O. O. kirviu daužydamas namuose įvairius daiktus, t .y. kambario sienas, spinteles, kambario duris, vonios duris, kriauklę, televizorių, bei spirdamas į virtuvės spintelės stalčių, motinai O. O. išsakė grasinimus „išdaužys namų langus“, „visus užmuš ir sudaužys“, sistemingai baugindamas ant motinos lovos lazda daužė veidrodėlį ir išsakė grasinimus „galės gulėti ant šukių“ bei išsakydamas kitokius grasinimus susidoroti terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją O. O. naudodamas psichinę prievartą.

1.2. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad terorizavo nukentėjusįjį L. L. grasindamas peiliu padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, o būtent: 2025 m. kovo 18 d. apie 15.00 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, priėjęs prie vairuotojo pusės automobilio durelių, sugriebė vairuotojo vietoje sėdinčiam nukentėjusiajam L. L. už striukės, žodžiu išsakė grasinimą „papjausiu“, ir iš viršutinių rūbų išsitraukęs peilį tyčia braižė automobilio „Seat“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių stiklus, po to dūrė su peiliu į vairuotojo sėdynę šalia sėdinčio L. L., tokiu būdu terorizavo nukentėjusįjį L. L. grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai sužalojimą.

1.3. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei panaudojęs daiktą, kuriuo galima žmogų sužaloti, tai yra 2025 m. kovo 18 d. apie 15.05 val. tyčia metė akmenį į parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir išdaužė durų stiklo paketą, per jį įlipo į parduotuvės vidų, rankoje laikė peilį, jį demonstravo parduotuvės viduje buvusiai pardavėjai A. M., tokiu būdu atimdamas jai galimybę priešintis, pagrobė iš šaldytuvo 4 vnt. „Kalnapilio Grand Select“ (0,5 l talpos) alaus, kurių bendra vertė 6,60 eurų, pardavėjai A. M. stovint prie parduotuvės išėjimo durų ir paklausus ką jis čia daro, jis tyčia ranka sudavė A. M. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir su pagrobtais 4 alaus buteliais išėjo, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas peiliu, įsibrovęs į patalpą pagrobė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės 6,60 eurų vertės svetimą turtą.

1.4. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2025 m. kovo 18 d. apie 15.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,24 % neblaivumas), viešoje vietoje – prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kitų žmonių akivaizdoje, elgdamasis ypatingai įžūliai, dėl menkavertės bendromis moralės normomis nepateisinamos dingsties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliu ir akivaizdžiai agresyviu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčiniais įžūliais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto sugadinimu, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia spyrė į aikštelėje stovėjusio automobilio „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio L. L., priekinį buferį, po to priėjęs prie vairuotojo pusės automobilio durelių iš viršutinių rūbų išsitraukė peilį ir tyčia braižė automobilio „Seat“ keleivio ir vairuotojo durelių stiklus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2025 m. kovo 18 d. apie 15.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, rankoje laikydamas peilį, aplink automobilius vijosi P. S. ir tyčia apgadino automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį D. M., t. y. tyčia nulaužė vairuotojo pusės veidrodėlį, įbrėžė vairuotojo pusės dureles, įbrėžė automobilio galinį stiklą, taip pat apgadino automobilį „Nissan X Trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. M., t. y. tyčia nulaužė ir apgadino vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį bei įlenkė statramstį iš lauko pusės, garsiai keikėsi, grasino žmonių akivaizdoje, tokiais veiksmais išgąsdino parduotuvės klientus L. L., L. L., D. M. su mažamete dukra, kurie slėpėsi parduotuvės viduje, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai.

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. O. gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės, sumažinant ją vienu trečdaliu. Skunde nurodoma, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. O. nekeitė savo parodymų, kaltę prisipažino pilnai, duodamas nuoseklius parodymus apie savo veiksmų pobūdį ir eigą. Kaltinamajame akte taip pat pažymėta, kad kaltinamasis kaltę pripažįsta visiškai. J. O. nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nurodė tuos savo veiksmų motyvus, kurie jam būnant apsvaigus nuo alkoholio ir buvo jo galvoje, ir kurie gali būti žinomi tik jam vienam – „man atrodė, kad visi čia prieš mane nusistatę“. Anot advokatės, teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti J. O. parodymus kaip dalinį jo kaltės pripažinimą ir visiškai be pagrindo nenagrinėjo šios bylos supaprastinto (pagreitinto) proceso tvarka. Tokiu būdu, teismas be pagrindo netaikė nuteistajam BK 64¹ straipsnio ir nesumažino paskirtosios bausmės vienu trečdaliu. Kadangi J. O. kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai, nuoširdžiai galėjosi, pasižadėjo atlyginti civiliniam ieškovui žalą, yra visos sąlygos mažinti jam paskirtąją laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu.

3. Atsiliepime į nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Audrius Ažukas prašo jį atmesti. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir individualizavo bausmę J. O.. Bausmės mažinimas vienu trečdaliu negalėjo būti taikomas, nes nuteistasis savo kaltę pripažino formaliai, dėl savo veiksmų kaltindamas nukentėjusiuosius (teigė buvęs jų išprovokuotas), dėl ko teisminio proceso metu įrodymai nebuvo tiriami sutrumpintai.

4. Atsiliepime į nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą nukentėjusioji O. O. prašo jį tenkinti. Nurodo, kad dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teisme ir patikslinti savo duotų parodymų, kad pavojingos jos gyvybei ar sveikatai veikos nuteistasis nevykdė, tik sugadino ir sulaužė turtą, dėl ko žala menkavertė ir pretenzijų ji neturi.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai.

Nuteistojo J. O. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistojo gynėja, kuri nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių J. O. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo. Apeliantė taip pat neprašo keisti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį bei 284 straipsnį nuteistajam paskirtų bausmių, neginčija nuosprendžio dalies, kuria už šias nusikalstamas veikas J. O. paskirtos bausmės buvo subendrintos, ar nuosprendžio dalies, kuria buvo išspręstas D. M. pareikštas civilinis ieškinys. Skunde tik prašoma nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo ir, atitinkamai, be pagrindo netaikė J. O. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Taigi BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui nepakanka to, kad asmuo prisipažintu kaltu. Šių nuostatų taikymui būtina nustatyti ir tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba ji buvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, sutrumpintas įrodymų tyrimas įmanomas nustačius šių sąlygų visumą: 1) kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltu ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 3) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių; 4) su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

9. Šiuo atveju J. O. buvo kaltinamas ir nuteistas už vieno nesunkaus, dviejų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip matyti iš 2025 m. rugsėjo 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo (3 t., b. l. 167-171), perskaičius kaltinamąjį aktą, nuteistasis nurodė kaltu prisipažįstantis pilnai bei sutiko iš karto duoti ir davė parodymus. Vis tik, apklausus J. O., su sutrumpintu įrodymų tyrimu nesutiko valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras. Atsižvelgęs į tokią prokuroro poziciją, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagrindo atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą nėra, ir procesas toliau vyko bendra tvarka, apklausiant nukentėjusiuosius bei liudytojus. Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad, esant prokuroro prieštaravimui dėl tokios įrodymų tyrimo tvarkos, sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje nėra galimas. Todėl sutikti su apeliante, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenagrinėjo šios baudžiamosios bylos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tokiu būdu be pagrindo užkirsdamas kelią BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, nėra pagrindo.

10. Įvertinusi J. O. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinį, teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliante, jog nuteistojo parodymai turėtų būti traktuojami kaip visiškas kaltės prisipažinimas. Kaip matyti iš jau minėto posėdžio protokolo, J. O. teigė nepamenantis, ar jis peiliu braižė automobilio „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), durelių stiklus, ar buvo sugriebęs nukentėjusiajam L. L. už rūbų, ar išsakė pastarojo atžvilgiu kokius nors grasinančius žodžius. Jis taip pat nurodė neatsimenantis ir to, ar vykdydamas plėšimą turėjo su savimi rankoje peilį. Be to, nuteistasis, duodamas parodymus dėl jam suformuoto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (veika nukentėjusiojo L. L. atžvilgiu) ir 284 straipsnį, tikino, kad tai nukentėjusieji išprovokavo jį neteisėtiems veiksmams. Nurodė, kad L. L. ant jo vos neužvažiavo automobiliu, buvo agresyviai nusiteikęs, dėl ko, siekdamas išvengti jo galimo puolimo (atgrasyti nukentėjusįjį), jis dūrė peiliu į vairuotojo sėdynę šalia sėdinčio L. L.. Dar J. O. nurodė, kad jis neketino apiplėšti parduotuvės, tvirtino, kad būtų atsiskaitęs už pagrobtus alaus butelius, tačiau to negalėjo padaryti, nes kasoje nebuvo kasininkės. Taigi, nors J. O. po kaltinamojo akto pagarsinimo ir pareiškė prisipažįstantis kaltu pilnai, tačiau, duodamas parodymus, dalies kaltinime nurodytų aplinkybių, turinčių reikšmę ir teisiniam jo veikų kvalifikavimui, jis taip ir nepripažino, nurodydamas, jog jų nepamena. Taipogi nuteistasis neigė subjektyviąją nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, pusę, bei pateikė versiją, jog dalis jo veiksmų buvo tik reakcija į jam gresiantį pavojingą kėsinimą. Akivaizdu, jog esant tokiems nuteistojo parodymams konstatuoti, jog visos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės abejonių nekelia, J. O. kaltu prisipažįsta visiškai, nebuvo galima.

11. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažymima, jog, ar egzistuoja visos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos sąlygos atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, sprendžiama tik teisme. Taigi kaltinamajame akte nurodyti duomenys apie įtariamojo poziciją dėl įtarimo bei prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą jokios reikšmės tam, ar byloje bus taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ar ne, neturi. Be to, pastebėtina, kad šiuo atveju jau ir kaltinamajame akte prokuroras nurodė nematantis galimybės teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinęs J. O. paskirtos subendrintos bausmės vienu trečdaliu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ji taip pat buvo užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, o apkaltinamuoju nuosprendžiu. Todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos J. O. netaikytos pagrįstai.

13. Esant tokioms išvadoms, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

14. Kauno apygardos teisme 2026 m. sausio 28 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-01073. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį J. O., sudaro 175 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

16. Spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš J. O. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis niekur nedirbo. Kad būtų įsidarbinęs šiuo metu, duomenų negauta. Be to, neaišku, ar galimybė dirbti jam bus užtikrinta laisvės atėmimo vietų įstaigoje, atliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui nuteistasis taip pat turės atlyginti juo priteistą turtinę žalą nukentėjusiajam D. M.. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo – BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už J. O. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. O. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš J. O. valstybės naudai 175 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 28 d. pažymą Nr. APD-2026-01073.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.