- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- eI2-3412-816/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
- Advokatai
- Marius Rindinas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186119, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186646, kuriuo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2028 m. spalio 17 d.
Skunde nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. dirbo programinės įrangos inžinieriumi (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), jam buvo suteiktas 3 formos leidimas dirbti su valstybinės paslaptis sudarančia informacija. Nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu priklausė (duomenys neskelbtini) įmonių grupei. Dėl nestabilios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. buvo nutarta perkelti (duomenys neskelbtini) įstaigos veiklą į Vilnių. Pareiškėjas pasinaudojo darbdavio pasiūlymu ir atvyko dirbti bei gyventi į Lietuvą. Jis Lietuvoje nuo 2022 m. liepos 13 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“.
Pažymi, kad pareiškėjas nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir kad (duomenys neskelbtini) legitimiai (teisėtai) priklauso (duomenys neskelbtini). Šią informaciją pareiškėjas atskleidė Migracijos departamento Klausimyne.
Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento išvada, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nemotyvuota, neobjektyvi, neatitinka tikrovės, o skundžiamais sprendimais taikyti apribojimai neatitinka proporcingumo principo. Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi lėmė ne Migracijos departamento atliktas pareiškėjo gyvenimo aplinkybių vertinimas, o būtent Migracijos departamente gautas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) raštas. VSD raštas per se (pats savaime) nėra absoliutus pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimų dėl išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo priėmimas yra priskirtas būtent Migracijos departamento, kaip savarankiško viešojo administravimo subjekto, kompetencijai. Migracijos departamentas, konkrečiu atveju gavęs VSD raštą dėl asmens keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, neturėtų automatiškai panaikinti asmeniui išduoto leidimo laikinai gyventi.
Pažymi, kad pareiškėjo praeityje buvę darbo santykiai, nesant kitų pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui galinčių rodyti aplinkybių, nėra pagrindas automatiškai panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023). Migracijos departamentas rėmėsi vien prielaidomis, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) bendrovėje (duomenys neskelbtini), neva privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD taip pat preziumavo, kad pareiškėjas neva gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Tačiau pažymi, kad šios VSD prielaidos yra klaidingos ir niekuo nepagrįstos. Tiek pareiškėjui dirbant minėtoje įmonėje, tiek po to pareiškėjo lojalumo valdžiai ar režimui niekas netikrino ir niekaip neprašė įrodyti. Pareiškėjas nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje neatliko jokių veiksmų, iš kurių galima būtų spręsti apie tariamą jo lojalumą valdžiai. Tokių duomenų nei VSD, nei Migracijos departamentas nenustatė ir nenustatinėjo. Vien tai, kad pareiškėjas prieš 10 metų dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje programuotoju, kuri šiuo metu turi ginkluotės ir karinės įrangos priežiūros licenciją ir kuriai šiuo metu yra taikomos Europos Sąjungos (toliau – ES), Ukrainos ir Kanados sankcijos, nieko nepasako apie pareiškėjo požiūrį į valdžią.
Pažymi, kad nei Migracijos departamentas, nei VSD neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skleidęs informaciją, skatinančią nesantaiką ar pateisinančią vykdomus karo nusikaltimus. Pareiškėjui visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu sprendime atsidūrė šis teiginys, nes jis visiškai neatitinka tikrovės. Šiame kontekste dar kartą pažymi, kad Klausimyne pareiškėjas aiškiai nurodė, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ir taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) legitimiai (teisėtai) priklauso (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo vertinimu, sprendžiant, ar jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir atitinkamai ar egzistuoja pagrindas panaikinti jo leidimą gyventi bei uždrausti atvykti į Lietuvą, inter alia (be visa kita, be kita ko, be to), turėjo ir turi būti atsižvelgta į pareiškėjo įsidarbinimo ir darbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Pareiškėjas 2011 m. (duomenys neskelbtini) valstybiniame universitete įgijo informacinių sistemų ir technologijų inžinieriaus bakalauro laipsnį. Pareiškėjas norėjo dirbti pagal specialybę, todėl, gavęs pasiūlymą dirbti (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), šį pasiūlymą priėmė. Pažymėtina, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) santykiai su Europos Sąjungos valstybėmis, įskaitant Lietuvą, vis dar buvo normalūs. Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) tik dvejus metus (nuo 2011 iki 2013). Jis minėtoje įmonėje dirbo iki (duomenys neskelbtini) įvykdytos neteisėtos (duomenys neskelbtini) aneksijos. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo programinės įrangos inžinieriumi. Jokių pavaldinių įmonėje neturėjo, nedirbo vadovaujančio darbo. Nors minėtoje įmonėje pareiškėjas turėjo 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties, tokius leidimus, pareiškėjo žiniomis, turėjo pasirašyti visi (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tai buvo tik formalumas. Pareiškėjui dirbant gamykloje niekas nereikalavo jo būti pavaldžiam režimui ir jokio jo tariamo lojalumo netikrino. Pareiškėjas jokiose valdžios palaikymo akcijose nedalyvavo. Tiesiog dirbo įprastą darbą kaip eilinis pilietis. 2013 metais pareiškėjas pats savo noru išėjo iš darbo, nes nematė ten jokių perspektyvų, o išėjęs 2013–2014 m. niekur nedirbo. Taigi, pareiškėjas išėjo iš darbo savo noru dar iki neteisėtos (duomenys neskelbtini) aneksijos.
Pažymi, kad, pagal VSD duomenis, 2022 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) pramonės ir prekybos ministerija išdavė bendrovei (duomenys neskelbtini) ginkluotės ir karinės įrangos priežiūros licenciją. Viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad (duomenys neskelbtini) – pirmaujanti (duomenys neskelbtini) įmonė karinio jūrų laivyno valdymo procesų automatizavimo, teritoriniu principu paskirstytų valdymo sistemų kūrimo ir priežiūros srityje. Taip pat viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad įmonė (duomenys neskelbtini) dalyvaus (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos organizuojamoje karinei pramonei ir technikai skirtoje parodoje „(duomenys neskelbtini)“, vyksiančioje 2023 m. rugpjūčio 14–20 d. (duomenys neskelbtini) karinių oro pajėgų (duomenys neskelbtini) aviacijos bazėje. Svarbu tai, kad visi šie veiksmai vyksta 2022–2023 metais, taigi, praėjus 10 metų po pareiškėjo išėjimo iš įmonės.
Gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas elgėsi pareigingai, nėra niekam skolingas, čia dirbo ir mokėjo mokesčius. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejones dėl jo patikimumo. Pareiškėjo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad prieš 10 metų jis dirbo programinės įrangos inžinieriumi (duomenys neskelbtini) bendrovėje, nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurias taikė Migracijos departamentas savo sprendimais, t. y. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą ir uždraudimą atvykti į Lietuvą 5 metus. Todėl Migracijos departamento sprendimai taip pat neatitinka ir proporcingumo principo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti.
Nurodo, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, UTPĮ 4 straipsniu, VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
Pažymi, kad išvada yra pagrįsta darbu (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbas). Teigia, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamuose sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal jau suformuotą teismų praktiką (pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023, LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023, LVAT 2023 m. spalio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023) grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT savo naujausioje praktikoje taip pat nurodo, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, (duomenys neskelbtini) piliečiams gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitinkinimus dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023). Atsakydamas į pareiškėjo skundą, kad sprendimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais ir jų pobūdžiu, pažymi, kad jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.
Nesutinka su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko / atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie jo keliamą pavojų valstybės saugumui. Teigia, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taip pat nesutinka su skundo argumentais, jog ginčijamas sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino jo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
Aplinkybės, kad nuo darbo pabaigos praėjęs 10 metų laikotarpis, pareiškėjo darbas po to, išsakytas požiūris į (duomenys neskelbtini) vykdomus karinius veiksmus bei (duomenys neskelbtini) priklausymą (Departamento klausimyno 10 ir 11 klausimai), kad jis dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pareiškėjas netarnavo, darbdavio charakteristika nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybei ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) programinės įrangos inžinieriumi, turėjo 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties. (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) karinės pramonės sektoriuje ir glaudžiai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ginkluotosiomis pajėgomis, taip prisidėdama prie (duomenys neskelbtini) karinės agresijos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priklauso koncernui (duomenys neskelbtini). Koncernas (duomenys neskelbtini) laivų statyboje yra pirmaujanti organizacija informacinių sistemų ir technologijų, laivų informacinės ir skaičiavimo įrangos, radioelektroninės įrangos elektromagnetinio suderinamumo ir išmagnetinimo, sparnuotųjų ir balistinių raketų šaudymo valdymo sistemų, skirtų jūrinėms raketoms, kovinės informacijos ir valdymo bei integruotų antvandeninių bei povandeninių laivų valdymo sistemų srityse. Įmonei (duomenys neskelbtini) ir koncernui (duomenys neskelbtini) sankcijas taiko ES, Ukraina ir Kanada. 2022 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) pramonės ir prekybos ministerija išdavė įmonei ginkluotės ir karinės įrangos priežiūros licenciją. Viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad (duomenys neskelbtini) – pirmaujanti (duomenys neskelbtini) įmonė karinio jūrų laivyno valdymo procesų automatizavimo, teritoriniu principu paskirstytų valdymo sistemų kūrimo ir priežiūros srityje. Taip pat viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad įmonė (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos organizuojamoje karinei pramonei ir technikai skirtoje parodoje „(duomenys neskelbtini)“, vykusioje 2023 m. rugpjūčio 14–20 d. (duomenys neskelbtini) karinių oro pajėgų (duomenys neskelbtini) aviacijos bazėje.
VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
Pažymi, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. ES, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl (duomenys neskelbtini) karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini), sustabdė Europos Bendrijos ir (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl vizų ES ir (duomenys neskelbtini) piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo taikymą.
VSD vertinimu, priimant ginčijamus sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovas skundą palaikė, prašė jį patenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2018 metų gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini), todėl ryšiai su kilmės valstybe prarasti. Pareiškėjas papildomai paaiškino apie jo darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje, funkcijų pobūdį. Pareiškėjas pažymėjo, jog po to dirbo tik privačiame sektoriuje, nežino apie buvusio darbdavio ekonominę veiklą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimo, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (penkerius metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis) laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. spalio 11 d. turėjo nacionalinę vizą. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 13 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 1–4 punkto pagrindu. Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 13 d. iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie A. K. šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
VSD 2023 m. liepos 3 d. išvadoje Nr. 18-7246 nustatė, kad pareiškėjas A. K. kelia grėsmę valstybės saugumui. A. K., pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2011–2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) programinės įrangos inžinieriumi, turėjo 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties. (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) karinės pramonės sektoriuje ir glaudžiai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ginkluotosiomis pajėgomis, taip prisidėdama prie (duomenys neskelbtini) karinės agresijos Ukrainoje. (duomenys neskelbtini) priklauso koncernui (duomenys neskelbtini). Koncernas (duomenys neskelbtini) laivų statyboje yra pirmaujanti organizacija informacinių sistemų ir technologijų, laivų informacinės ir skaičiavimo įrangos, radioelektroninės įrangos elektromagnetinio suderinamumo ir išmagnetinimo, sparnuotųjų ir balistinių raketų šaudymo valdymo sistemų, skirtų jūrinėms raketoms, kovinės informacijos ir valdymo bei integruotų antvandeninių bei povandeninių laivų valdymo sistemų srityse. Įmonei (duomenys neskelbtini) ir koncernui (duomenys neskelbtini) sankcijas taiko ES, Ukraina ir Kanada. 2022 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) pramonės ir prekybos ministerija išdavė įmonei (duomenys neskelbtini) ginkluotės ir karinės įrangos priežiūros licenciją. Viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad (duomenys neskelbtini) – pirmaujanti (duomenys neskelbtini) įmonė karinio jūrų laivyno valdymo procesų automatizavimo, teritoriniu principu paskirstytų valdymo sistemų kūrimo ir priežiūros srityje. Taip pat viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad įmonė (duomenys neskelbtini) dalyvaus (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos organizuojamoje karinei pramonei ir technikai skirtoje parodoje „(duomenys neskelbtini)“, vyksiančioje 2023 m. rugpjūčio 14–20 d. (duomenys neskelbtini) karinių oro pajėgų (duomenys neskelbtini) aviacijos bazėje. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti.
Migracijos departamentas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu, atsižvelgęs į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas 2023 m. spalio 18 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 23S186646, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (penkerius metus) vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas atskiru lydraščiu informavo pareiškėją apie priimtą Migracijos departamento sprendimą, taip pat jam išaiškino priimto sprendimo apskundimo tvarką.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, kreipėsi į teismą. Iš esmės jis ginčija sprendimus tuo pagrindu, jog nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, išvados nepakankamai pagrįstos, nes remtasi vien aplinkybe, kad 2011–2013 m. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) programinės įrangos inžinieriumi, turėjo 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).
UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Remiantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. UTPĮ 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktyje nurodyta, kad užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuris neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas nustato, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei šioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į šioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2221-556/2023).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendimą panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje lėmė ne Migracijos departamento atliktas pareiškėjo gyvenimo aplinkybių vertinimas, o VSD išvada, kurioje jis pripažintas keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau VSD išvada neturėtų būti pagrindu automatiškai panaikinti pareiškėjui išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).
Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijose (2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“), 2022 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr. XIV-16576 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“.
VSD 2022 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad labiau nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad Rusija ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/LT-el-_.pdf).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais Migracijos departamento sprendimus, prieina prie išvados, kad VSD, teikdamas išvadą, ir (arba) Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste tinkamai įvertino reikšmingus įrodymus, taip pat šių institucijų pastaruoju aspektu nurodyti motyvai yra pakankami.
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VSD išvada. Joje, įvertinus pačio pareiškėjo nurodytą ir neginčijamą aplinkybę, jog jis 2011–2013 metais dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) programinės įrangos inžinieriumi, turėjo 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) karinės pramonės sektoriuje ir glaudžiai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ginkluotosiomis pajėgomis. Įmonei (duomenys neskelbtini) ir koncernui (duomenys neskelbtini) sankcijas taiko ES, Ukraina ir Kanada. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, neturi pagrindo nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių kompetentingos institucijos VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo praeityje atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) programinės įrangos inžinieriumi turint 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teismui nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jis bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo 2 metus ir esant kitokiai geopolitiniai situacijai šalyje, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis yra taikus, nepalaiko karo, Migracijos departamentui neslėpė apie darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini), dėl valstybės saugumui kylančių grėsmių šios aplinkybės negali panaikinti pagrįstai identifikuotos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui.
Ginčijamas Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimas daugiausia grindžiamas VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini) įmonėje 2011–2013 metais vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šio sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Migracijos departamentas nustatė, kad nėra duomenų, jog Lietuvoje gyvena kiti pareiškėjo šeimos nariai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvoje nėra ilgalaikiai. Dėl to skundo argumentas, kad Migracijos departamento sprendimas yra nemotyvuotas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog formuojama lojalumo valdžiai prezumpcija nepagrįsta, praeityje eitos pareigos (duomenys neskelbtini) įmonėje savaime negali būti laikomos absoliučiu pagrindu konstatuoti asmens lojalumą šiandieninei valdžiai bei jos vykdomai užsienio ir vidaus politikai, kaip išaiškinta LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023. Pažymėtina, kad remiamasi sprendimu administracinėje byloje, kurioje yra skirtingos faktinės aplinkybės – nurodomu atveju vertinta tarnyba (duomenys neskelbtini) karinėse institucijose prieš 20 metų, nesant kitų individualių aplinkybių (šeimos narių dabartinis darbas valstybinėse struktūrose).
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad, priimdamas 2023 m. spalio 18 d. sprendimą, atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti vadovaujantis skundo argumentais.
Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertinimo pareiškėjo individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Pažymėtina, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo sprendime, kuriuo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, padarytas išvadas, teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jam pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas.
Iš Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus laikotarpius, konkrečiai į 38.3 papunktyje nustatytą 10 metų draudimo atvykti laikotarpį užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat į Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktą, kurio pagrindu draudimo atvykti laikotarpis iš esmės sumažintas nuo 10 m. iki 5 m. Svarbių ryšių su Lietuva (išskyrus ekonominių) ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti trumpesnį uždraudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį, pareiškėjas nenurodė ir nenustatyta.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad sprendimuose atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies motyvuotumo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti vadovaujantis skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.