Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. e2-340-970/2017 pagal ieškovų A. S. B. ir V. K. B. ieškinį atsakovams M. Š., T. Š., G. Š., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kolumbana“, antstolės J. J. kontora, Druskininkų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė J. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui G. Š., ieškovų A. S. B. ir V. K. B. reikalavimų įvykdymui užtikrinti, areštuojant UAB „Kolumbana“ 341 543 vienetus paprastųjų nematerialiųjų akcijų, apskaitytų atsakovo G. Š. vardu, uždraudžiant šias akcijas parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti, jas įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip jas apsunkinti. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:Ginčijamo sandorio objektas yra dalis UAB „Kolumbana“ akcijų, o ieškinys reiškiamas actio Pauliana pagrindu, t. y. pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, būtų taikoma restitucija, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimus. Ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, todėl įvertinus ginčo objektą – akcijų perleidimo sandorį – darytina išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – akcijų arešto – teismo sprendimo, ieškinio patenkinimo atveju, vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Ieškovų prašymas uždrausti akcininkui naudotis neturtinėmis teisėmis yra nepagrįstas, neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės, nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugojimu ir pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos bendrovės paprastos vardinės akcijos, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ieškovai A. S. B. ir V. K. B. vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „Kolumbana“ 341 543 vienetų paprastųjų nematerialiųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė vienas euras, perleidimo sandorį, sudarytą tarp atsakovų M. Š., T. Š. ir G. Š.. Ieškinį grindžia actio Pauliana pagrindu. Šiam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo akcijas, uždraudžiant šias akcijas parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti, jas įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip jas apsunkinti. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nesutinka su teismo nutartimi ją skųsdamas atskiruoju skundu, kurį grindžia procesinės teisės normų pažeidimu – netinkamu pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vertinimu (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Prieš pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovų apeliacinės instancijos teismui iki teismo posėdžio pateiktų papildomų paaiškinimų priėmimo klausimą. Ieškovai pateikia papildomus paaiškinimus, susijusius su atsikirtimais į atsakovės M. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą.Pažymėtina, kad ieškovų paaiškinimai yra pateikti jau po to, kai apeliacinis skundas ir atsiliepimai į jį buvo priimti ir su bylos medžiaga perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Iš šių paaiškinimų turinio spręstina, kad ieškovai siekia atsikirsti į atsakovės atsiliepimą, tačiau įstatymas tokios teisės nesuteikia (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktais paaiškinimais priimdama procesinį sprendimą nesiremia.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, kai prašoma areštuoti įmonės akcijas

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius klausimus, atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, taip pat pareikštų reikalavimų pobūdį. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Be to, ieškinyje (priešieškinyje) išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys (priešieškinis), remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų priešingos šalies interesus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio pagrindo – jame išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių ir reiškiamo ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovai prašydami panaikinti akcijų perleidimo sandorį actio Pauliana pagrindu, siekia sugrąžinti perleistas akcijas skolininkui, kad iš šio turto būtų galima patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas neproporcingai suvaržė atsakovo teises, nes ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, be to, ieškovai neįrodė grėsmės būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje konstatuotas pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas atitinka aptartą vertinimą, todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad šioje procesinėje bylos stadijoje teismas turėtų vertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą iš esmės (t. y. atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus), laikytini nepagrįstais, nes tokiu būdu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prilygtų bylos išnagrinėjimui iš esmės. Kaip jau nurodyta, ieškovai kreipėsi į teismą vienu iš reikalavimų prašydami panaikinti akcijų perleidimo sandorį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus prima facie vertinimo išaiškinimus, padarė pakankamai pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju toks materialusis reikalavimas (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) teisme gali būti reiškiamas, šio reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo, nevertinant iš esmės įrodymų, šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės identifikuoti. Pasisakant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nurodytina, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra konkretus turtas (šiuo atveju – akcijos), galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turto atžvilgiu gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (pavyzdžiui, nesąžiningumo ir pan.) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-682-178/2015). Tokiu būdu yra užtikrinamas reiškiamo reikalavimo dalies dėl restitucijos natūra taikymo ieškinio tenkinimo atveju įvykdymas. Tuo atveju, kai ginčo objektas, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus, yra konkretus ginčijamu sandoriu perleistas turtas (nagrinėjamu atveju - akcijos), kurio grąžinimo skolininko nuosavybėn actio Pauliana ieškiniu siekia kreditorius, teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonės visų pirma turi būti siekiama užtikrinti tokią būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugą, kad ieškinio tenkinimo atveju, t. y. pripažinus negaliojančiais skolininko sudarytus sandorius, restituciją būtų galima atlikti natūra. Tai atitinka pagrindinį kreditoriaus reiškiamo actio Pauliana ieškinio tikslą – sudaryti sąlygas kreditoriaus reikalavimų patenkinimui iš skolininkui priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama apsaugoti ginčijamais sandoriais perleistą turtą nuo jo savininko veiksmų, kurie patenka į disponavimo šiuo turtu teisių turinį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas, turėdamas galimybę nevaržomai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis, gali atlikti realius tokio pobūdžio veiksmus, taip apsunkindamas teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju arba padarydamas jo įvykdymą neįmanomu, pagrįstai sprendė, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas nurodo, kad tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neproporcingai suvaržomos jo teisės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai, ieškovų prašomi nustatyti laikini apelianto nuosavybės teisių į areštuojamas UAB „Kolumbana“ akcijas apribojimai, susiję su turtinėmis teisėmis į akcijas, užtikrina ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir ginčo šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą. Tai papildomai pagrindžiama tuo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsisakė suvaržyti neturtines akcijomis suteikiamas teises.Taigi, atsižvelgus į ieškovų reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikymas procesinių priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą neabejotinai yra būtinas. Pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtintas šalies reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų asmens pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo teismo tvarka, jeigu toks sprendimas realiai būtų neįvykdomas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų prašymą ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, tinkamai taikė proceso teisės normas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.