- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 1-198-490/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36271-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Nukentėjusysis
- N. S., V. S.
- Kaltinamasis
- I. D.
- Advokatai
- Mantas Šriupša, Martynas Antanaitis, Gintarė Girdzijauskienė
nukentėjusiesiems N. S. ir V. S., jų atstovams advokatei Gintarei Girdzijauskienei, advokato padėjėjui Martynui Antanaičiui,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista , kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. D. 2017m. liepos 18 d. apie 13.00 val., kelio (duomenys neskelbtini) 25.030 km., važiuodama (duomenys neskelbtini) kryptimi, vairuodama automobilį Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“; 126 punkto reikalavimų nurodymą kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“ ir draudžiamojo kelio ženklo Nr. 329 punktą, nurodantį, ribotą greitį, kad draudžiama važiuoti greičiau, negu nurodyta kelio ženkle -70km/h; 127 punkto reikalavimų nurodymą, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, nevykdydama šių reikalavimų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, dėl ko nesuvaldžiusi vairuojamo automobilio, atsitrenkė į priekyje važiavusio ir užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui sustojusio automobilio Opel Astra Valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. S. galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio Opel Astra Valst Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei nukentėjusiajai mažametei K. R. padaryti daugybiniai įspaustiniai kaukolės kairės pusės kaktikaulio, smilkinkaulio, momenkaulio, pakauškaulio bei kaukolės pamato ir kairės akiduobės sienelių lūžiai, galvos smegenų sumušimas su kraujosruvomis į smegenų audinį kairėje kaktinėje ir momeninėje skiltyse, kraujosruvos virš ir po kietuoju galvos smegenų bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimu į kairį šoninį galvos smegenų skilvelį, ir tuo sunkiai sutrikdyta jos sveikata, o nukentėjusiajam V. S. padaryta muštinė žaizda pakaušio srityje bei dešinių peties ir čiurnos sričių sumušimai, tuo jo sveikata sutrikdyta nežymiai, t.y. I. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.
Apklausta teisiamajame posėdyje, I. D. kalta prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną ji važiavo nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link. Kartu važiavo ir jos brolis. Ji į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę vežė šaldytuvą. Matomumas buvo geras. Važiavo apie 90 km/val greičiu. Priekyje matė šviesoforą. Žiūrėjo į kelią, o paskui ėmėsi perjungti radio stotį. Pakėlusi akis į kelią, priekyje pamatė prie šviesoforo sustojusį automobilį. Stabdyti jau nespėjo ir trenkėsi į to automobilio galą. Smūgis buvo stiprus. Jos vairuojamas automobilis po įvykio pavažiavo į priekį. Išlipusi nubėgo prie to kito automobilio. Matė, kad iš automobilio išėmė du vaikus, moteris rėkė, kad reikia pagalbos, nes mergaitė sužalota. Ji paskambino pagalbos numeriu, pranešė, kurioje vietoje jie yra, kas nutiko ir laukė policijos ir greitosios. Labai gailisi dėl šio įvykio. Po įvykio lankė nukentėjusiuosius ligoninėje, jų atsiprašė, perdavė 500 Eur žalai atlyginti. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nukentėjusysis V. S. parodė, kad įvykio dieną jų šeima, išnuomavusi savo butą (duomenys neskelbtini) ir išsiuntusi daiktus į (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini) atsisveikinti su tėvais, nes ketino persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini). Važiavo automobiliu Opel Astra. Jis vairavo, šalia sėdėjo žmona, už jo - dukra, už žmonos - sūnus kėdutėje. Sūnus prieš įvykį apsikabino didelį žaislą, tai vėliau ir išgelbėjo jį nuo sužalojimų. Kadangi pats yra jonavietis, kelias (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) jam yra labai gerai žinomas. Važiavo 70 km/val. greičiu. Jau ištolo matė priešais mirksintį šviesoforo žalią signalą. Artėjant prie šviesoforo, užsidegė geltona, jam privažiavus ir sustojus, jau degė raudonas šviesoforo signalas. Stovėdamas pajuto smūgį į automobilio galą. Nuo smūgio automobilį nubloškė 200-300 m. į priekį. Jam buvo prakirstas pakaušis. Jo pusės automobilio durelės neatsidarė, tai jis išlipo per keleivio pusės duris ir bėgo atidaryti dukters pusės duris, jos irgi neatsidarė. Per priekines keleivio duris ištraukė iš automobilio sūnų, kuris buvo išsigandęs, ir perdavė jį žmonai. Tada ėjo prie dukters. Ji gargaliavo, buvo be sąmonės, galva nuleista, sukritusi po sėdyne, kraujas bėgo iš nosies, burnos, ausų. Atsegė jos diržą, iškėlė ją iš automobilio ir paguldė ant asfalto. Dukra gulėjo įsitempusi kaip styga, ties smilkiniu buvo duobė. Atvažiavo greitoji pagalba ir žmoną su vaikais išvežė, jį išvežė vėliau. Žmona pasakojo, kad pakeliui greitosios pagalbos automobilis buvo sustojęs ir gydytoja gaivino dukrą, paskui pasakė, kad viskas priklauso nuo to, kaip greit jie nuvažiuos į ligoninę. Klinikose dukrą operavo 8-9 valandas. Dėl patirto sužalojimo, streso, pergyvenimų prašo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos.
Nukentėjusioji N. S. parodė analogiškai, kaip ir V. S.. Papildomai ji parodė, kad įvykio metu jai buvo sumušta koja ir patemptas kaklas, tik iš pradžių dėl patirto šoko ji skausmo nejuto, skausmas atsirado po dviejų dienų. Dėl įvykio metu patirto skausmo, streso, pergyvenimų sau ir mažamečiui sūnui prašo priteisti po 1500 Eur neturtinės žalos, dėl dukrai padaryto sunkaus kūno sužalojimo prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos.
Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2017-07-18 apžiūrėta įvykio vieta kelyje (duomenys neskelbtini) 25,030 kilometre (duomenys neskelbtini) Ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) kryptimi yra 3 eismo juostos. Kairioji t. y 3-ioji eismo juosta skirta sankryžoje sukti į kairę. Dešinėje pusėje kelkraščio plotis 3,30 m. Pirma eismo juosta 3,50 metrų, antra 3,50 metrų, trečia eismo juosta 3,50 metrų. Kelią skiria skiriamoji juosta su žalia veja, kurios plotis 2 metrai. Kairė kelio pusė skirta važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, kurios bendras plotis 7,70 m. Sankryža reguliuojama šviesoforu, kuris apžiūros metu neveikia, t. y mirksi geltonos spalvos šviesoforo signalas. Nuo šviesoforo 1,80 m atstumu per visą važiuojamąją kelio dalį įrengta pėsčiųjų perėja, kurios plotis 3,80m. Nuo pėsčiųjų perėjos krašto 9,90 m atstumu, dešinėje ant šaligatvio rastas galinio žibinto korpusas, kuris nuo kelkraščio atitolęs 2,60 m atstumu. Nuo pėsčiųjų perėjos pradžios, nuo kelkraščio atitolęs 5,50 metrų atstumu rasta padangų žymė, kuri yra 108, 80 m ilgio ir pasibaigia ties automobilio Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu kairės pusės ratu. Sankryžos plotis 30 metrų. Ties antros juostos dešiniu kraštu 1,20 m atstumu nuo skiriamosios juostos ir 7,20 m iki skiriamosios juostos pradžios rastas automobilio Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis žibintas. Prie pat skiriamosios juostos pradžios 20,00 metrų atstumu stovi automobilis Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinys galinis ratas nuo dešiniojo kelkraščio atitolęs 1,60 m atstumu, priekinis dešinys ratas 1,20 atstumu. Automobilio priekinė dalis sudaužyta. Nuo automobilio Ford Transit priekinio dešinio rato ašies iki automobilio Opel Astra galinio dešini rato ašies yra 35,80 m atstumas. Nuo priekinio dešinio rato iki dešinio kelkraščio yra 0,80 m nuo galinio 0,60 m atstumas. Automobilio Opel Astra galinė dalis visiškai sugadinta ir nustumta į automobilio saloną. Tiek iš vieno, tiek iš kito automobilio išbėgę skysčiai. Automobilių ir stiklų detalės nuo pėsčiųjų perėjos link automobilio Ford išsibarsčiusios 57,60 metrų atstumu. Apžiūros metu fotografuota, sudarytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l 12-20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2275/2017 nustatoma, kad V. S. konstatuota žaizda, vertinama kaip muštinė pakaušio srityje bei dešinių peties ir čiurnos sričių sumušimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms nėra. V. S. dėl konstatuotų sužalojimų nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l 64-65).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2269/2017 nustatoma, kad N. S. 2017-07-18 LSMUL Kauno klinikos skubios pagalbos skyriuje su eismo įvykiu susijusių sužalojimų nenustatyta. Eismo įvykyje sveikatos sutrikdymo nepatyrė. Kairės čiurnos raiščių patempimas padarytas buityje prieš 5 dienas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l 78).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2825/2017 nustatoma, kad K. R. konstatuoti daugybiniai įspaustiniai kaukolės kairės pusės kaktikaulio, smlkinkaulio, momenkaulio, pakauškaulio bei kaukolės pamato ir kairės akiduobės sienelių lūžiai, galvos smegenų sumušimas su kraujosruvomis į smegenų audinį kairėje kaktinėje ir momeninėje srityse, kraujosruvos virš ir po kietuoju galvos smegenų bei po voratinklinių galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimas į kairį šoninį galvos smegenų skilvelį. Sužalojimai išsivystė veikiant kairę galvos pusę kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, lengvajam automobiliui staiga greitėjant po smūgio į automobilio galinę dalį. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l 88-90).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2276/2017 nustatoma, kad D. S. 2017-07-18 LSMUL Kauno klinikos vaikų skubios pagalbos skyriuje aiškių ir kategoriškai su eismo įvykiu susijusių sužalojimų nenustatyta. Sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 tomas, b. l 93).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadomis Nr. T-A 7402/2017 ir T-A 7496/2017 nustatoma, kad 2017-07-18 V. S. ir I. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l 61, 2 t., b.l. 120).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad I. D., pažeisdama kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 punkto reikalavimus, vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta mažametės K. R. sveikata, o V. S. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Šie jos veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymius.
Byloje įrodyta, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą ir yra baustina.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę. I. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą ( BK 11 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji yra praeityje neteista, administracine tvarka bausta už KET pažeidimus (2 t., b.l. 111-114). Ji dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (3 t., bl. 96). Kaltinamoji pripažino, padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji ir po nusikaltimo, kuris sukėlė sunkias pasekmes, padarymo nepadarė tinkamų išvadų ir toliau pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, už ką buvo nubausta administracinėmis nuobaudomis (3 t., b.l. 92-93). Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes (kaltinamoji įvykio metu viršijo greitį, nesilaikė saugaus atstumo, buvo neatidi kelyje, kas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą) bei į ankščiau paminėtas aplinkybes, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į jauną kaltinamosios amžių, į jos asmenybę (dirba, gerai charakterizuojama), teismas prieina išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo , t.y. kaltinamajai bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis).
Kaltinamoji I. D. nusikaltimą padarė vairuodama transporto priemonę, todėl jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis).
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai kardomoji priemonė paliktina nepakeista – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po to – ji baigtina taikyti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai K. R., N. S., V. S. ir D. S. pateikė ieškinį civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame iš atsakovo prašo priteisti K. R. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, N. S., V. S. ir D. S. po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; o iš kaltinamosios I. D. prašo priteisti nukentėjusiųjų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Civiliniai ieškovai nurodė, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nukentėjusiesiems draudimo kompanija ADB „Gjensidige“ (draudimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) išmokėjo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat minėtam draudikui nukentėjusieji pateikė prašymą dėl 20 238,18 Eur turtinės žalos (medicininių ir kt. išlaidų) atlyginimo. Bylos duomenys patvirtina, kad draudikas ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą, todėl nukentėjusieji nereikalauja priteisti turtinę žalą iš civilinių atsakovų. Civiliniai ieškovai nurodė, kad kaltinamoji I. D. yra perdavusi jiems 500 Eur kaip dalį žalos atlyginimo. Taip pat 2 000 Eur nukentėjusiajai sumokėjo civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“
Reikalavimas dėl neturtinės žalos K. R. grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos mažametei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad mažametė patyrė daugybinius sumušimus galvoje, t. y. mažametė patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus. Šiuo atveju pažeista vertybė yra sveikata, kuri savo esme yra viena iš svarbiausių, o ją pažeidus, ne visada atkuriama. Nukentėjusiajai K. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad iš autoįvykio K. R. greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežta į LSMU Kauno klinikas. Ji buvo nesąmoninga, kvėpavimas palaikytas per laringinę kaukę, galva kruvina, pro nosies šnerves, ryklėje stebimas tenkantis kraujas. Jai atliktos operacijos, konsultuota neurochirurgo, neurologo, reabilitologo. Buvo maitinama per zondą. Paskirta tolimesnė reabilitacija. K. R. diagnozuota sunki galvos smegenų trauma. Galvos smegenų sumušimas. Kraujo išsiliejimas virš ir po kietuoju galvos smegenų bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalais. Įspaustinis kairės pusės kaktikaulio, smilkinkaulio, momenkaulio, pakauškaulio bei kaukolės pamato kaulų lūžiai. Byloje pateikti medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad po eismo įvykio ir patirtos sunkios galvos smegenų traumos, K. R. sveikatos būklė itin pablogėjo. Medicinos specialistai įvertinto K. R. funkcinę būklę ir sudarė individualų reabilitacijos planą. Jai taikyta kineziterapija (dėl sutrikusios motorikos), logoterapija (dėl sutrikusios oralinės motorikos), ergoterapija (nustatytas beveik visiškas priklausomumas nuo kito asmens, sutrikę judesiai), dailės ir muzikos terapija, konsultuota psichologo (nustatyta sutrikusi trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis, fizinės ir intelektinės galimybės itin ribotos), šeimai suteikta socialinio darbuotojo konsultacija. K. R. gydymui ir reabilitacijai pateiktos rekomendacijos (užduotys, šalmas galvos apsaugai, tęsti neurochirurgo rekomendacijas ir atlikti planines rekomendacijas). Nukentėjusiajai K. R. 2018 m. sausio 8 d. nustatytas sunkus neįgalumas, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Mažametė nukentėjusioji iš esmės nevaikšto, nekalba, sunkiai orientuojasi aplinkoje, ji priklausoma nuo šeimos narių pagalbos, visiško pasveikimo galimybės neaiškios (šias aplinkybes patvirtina prie baudžiamosios bylos pridėta vaizdo medžiaga – CD laikmena). Pažymėtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes patyrė jaunas, dar besiformuojantis asmuo, kuris tiek įvykio metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, yra mažametis. Patirtos traumos padariniai įtakoja jauno asmens tolimesnį vystymąsi – tiek psichologinį, tiek fizinį. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra žymiai svarbesnė aplinkinių nuomonė, juolab, jei po patirtos traumos yra pastebimi liekamieji požymiai. Neatmestina, kad patirtas sunkus galvos smegenų traumos pobūdis gali turėti sveikatai negrįžtamas neigiamas pasekmes – atminties sutrikimą, apsunkintą koncentraciją, greitesnį nuovargį ir kt. Tokiu būdu nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kuria civiliniai ieškovai vertina 50 000 Eur dydžio suma.
Reikalavimas dėl neturinės žalos nukentėjusiesiems N. S., V. S. ir D. S. grindžiami tuo, kad minėti nukentėjusieji eismo įvykio metu patyrė ne tik fizinius sužalojimus, tačiau tiek eismo įvykio metu, tiek po jo, patyrė pakenkimą psichinei sveikatai (didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir emocinę depresiją). V. S. dėl eismo įvykio patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. N. S. patyrė fizinį skausmą. Byloje pateiktoje GMP kvietimo kortelėje fiksuota, kad N. S. buvo uždėtas tvarstis, atlikta galūnių imobilizacija, uždėtas kaklo įtvaras. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad N. S. buvo diagnozuotas kairės čiurnos raiščių patempimas, ji taip pat patyrė kaklo skausmus, jai buvo nustatytas galvos sumušimas. Visi šeimos nariai dėl eismo įvykio patyrė skausmą ir pakenkimą sveikatai. Be to, nukentėjusiąją K. R. ir jos tėvus (biologinę mamą N. S. ir įtėvį V. S.) sieja ypatingai artimas ryšys. Dėl dukros sužalojimo tėvų patiriami išgyvenimai yra itin dideli. Tokie išgyvenimai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę tėvų sveikatą, ateityje toks emocinis krūvis gali sukelti rimtą depresiją. Tėvai kartu su mažamete dukra buvo eismo įvykio metu, jie matė jos patirtus sužalojimus (įvykio metu buvo itin sunkiai sužalota vaiko galva, matėsi įdubimai galvoje, kraujas). Eismo įvykio vietoje N. S. šaukė ir patyrė didelį išgąstį, šoką, dėl to ji taip pat sunkiai išgyveno tokį įvykį, patyrė didelį išgąstį, abu tėvai aiškiai patyrė didelį emocinį ir psichinį sukrėtimą. Po eismo įvykio tėvai nuolat buvo su K. R., kuri buvo komos būsenoje, negalėjo dirbti, turėjo nuolat būti kartu ir gyveno viltimi bei tikėjimu, kad dukra išgyvens bei atsigaus. Kadangi mažametė dukra gydyta nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d., todėl per šį laikotarpį tėvams teko patirti itin didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Nukentėjusiosios K. R. tėvų įprastas gyvenimas iki eismo įvykio gali neatsistatyti, jiems gali tekti pakeisti savo gyvenimo pobūdį, patirti nepatogumų, suvaržymų, finansinių nuostolių, išgyvenimų dėl dukros reabilitacijos, gyvenimo kokybės, sveikatos ir pasekmių ateityje. Pažymėtina, kad N. S. ir V. S. su vaikais ketino 2017 m. liepos 21 d. išvykti nuolatinai gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ten dirbti, todėl būtent eismo įvykio dieną, 2017 m. liepos 18 d., jie su šeima vyko pas V. S. tėvus atsisveikinti. Tačiau būtent nurodytą dieną įvyko eismo įvykis, kuris visam laikui pakeitė šios šeimos gyvenimą – žlugo šeimos planas pradėti naują gyvenimą (duomenys neskelbtini) kur jau buvo sutarta dėl darbo teisinių santykių pradžios nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Šiuo metu šeima visą dėmesį skiria savo mažametei dukrai K. R., kurios gyvenimas ateityje, kaip ir jos šeimos, aiškiai nebebus toks pat, kaip iki eismo įvykio. Dėl eismo įvykio D. S. bijo būti vienas tamsoje, nuolat tretiesiems asmenims pasakoja apie eismo įvykį ir išgyvenimus ligoninėje. Tėvų teigimu, vaikas dažnai suirzęs, jam dažnai būna isterijos. Dėl eismo įvykio D. S. turėjo penkis mėnesius gyventi su seneliais, be tėvų, todėl jam buvo sumažėjęs tėvų dėmesys, jis dėl to priekaištauja tėvams ir reiškia pasipiktinimą. Tokiu būdu nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, kuria civiliniai ieškovai vertina kiekvienam nukentėjusiajam po 1 500 Eur dydžio suma.
Reikalavimas dėl proceso išlaidų atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusiems šioje byloje yra reikalinga teisinė pagalba, kurią jiems teikia advokatas.
Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, prašo civiliniu ieškovu nepripažinti D. S., o nukentėjusiesiems K. R., N. S. ir V. S. sumažinti prašomą priteisti neturtinės žalos dydį.
Kadangi dėl I. D. padaryto nusikaltimo nukentėjusieji patyrė sužalojimus ir fizinį skausmą, pagrindas priteisti neturtinę žalą yra ( LR CK 6.245 str. 4d., 6.250 str. 2d.).
Pažymėtina, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, nustatyta CK 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintina specialioji blanketinė norma, numatanti galimybę konkrečiuose įstatymuose nustatyti abiejų asmenų, t. y. ir darbdavio, ir darbuotojo, civilinę atsakomybę. Pagal kasacinio teismo praktiką ši norma savaime nesudaro pagrindo solidariai ar subsidiariai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui teisę tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441/2014). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką samdančio darbuotojus samdančio asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, yra netiesioginė, t. y. samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotoju kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tik tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų, t. y. nėra darbo santykių arba žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Šiuo atveju, kaip minėta, nukentėjusiajam žala buvo padaryta kaltinamajai vykdant darbines funkcijas, todėl yra pagrindas darbdavio civilinei atsakomybei. Tai reiškia, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai nukreiptas į kaltinamosios darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienas iš darbdavio netiesioginės civilinės atsakomybės ypatumų ir yra tas, kad jo turtinė padėtis paprastai yra geresnė nei darbuotojo, t. y. jis turi didesnes galimybes atlyginti tretiesiems asmens darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą.
Dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad šios žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pati neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Pagal aktualią teismų praktiką įprastiniu atveju už sunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 10 000 Eur iki 23 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017).
Iš nukentėjusiosios K. R. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. – jai diagnozuota sunki galvos smegenų trauma, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas virš ir po kietuoju galvos smegenų bei po voratinkliniu galvos smegenų dangalais, įspaustinis kairės pusės kaktikaulio, smilkinkaulio, momenkaulio, pakauškaulio bei kaukolės pamato kaulų lūžiai. Iš 2017 m. vasario 15 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad K. R. prieš eismo įvykį buvo visiškai sveikas vaikas. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog po eismo įvykio ir patirtos sunkios galvos smegenų traumos, jos sveikatos būklė itin pabloginta. Medicinos specialistai įvertinto K. R. funkcinę būklę ir sudarė individualų reabilitacijos planą. Jai taikyta kineziterapija (dėl sutrikusios motorikos), logoterapija (dėl sutrikusios oralinės motorikos), ergoterapija (nustatytas beveik visiškas priklausomumas nuo kito asmens, sutrikę judesiai), dailės ir muzikos terapija, konsultuota psichologo (nustatyta sutrikusi trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis, fizinės ir intelektinės galimybės itin ribotos), šeimai suteikta socialinio darbuotojo konsultacija. K. R. gydymui ir reabilitacijai pateiktos rekomendacijos (užduotys, šalmas galvos apsaugai, tęsti neurochirurgo rekomendacijas ir atlikti planines rekomendacijas). Nukentėjusiajai K. R. 2018 m. sausio 8 d. nustatytas sunkus neįgalumas, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Nukentėjusioji iš esmės nevaikšto, nekalba, sunkiai orientuojasi aplinkoje, ji priklausoma nuo šeimos narių pagalbos, visiško pasveikimo galimybės neaiškios. Akivaizdu, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji mažametė patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, stiprų šoką, skaudžius išgyvenimus.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji buvo blaivi, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Kaltinamoji savo elgesiu bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad išgyvena dėl savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai sukeltų neigiamų padarinių, atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, kas įrodo, jog kaltinamoji supranta moralinę pareigą pašalinti jos pačios nukentėjusiajai padarytą skriaudą, ir tas turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo atsižvelgti į civilinio atsakovo – darbdavio turtinę padėtį, nes teismui nepateikti atitinkami duomenys. Teismas neturi duomenų apie darbdavio turimą turtą ir debitorinius įsipareigojimus, todėl negali daryti išvados apie sunkią darbdavio turtinę padėtį. Be to, atsakingo už žalo asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai K. R. mažintinas, jį įvertinant 25 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad draudikas atlygino 5 000 Eur neturtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat kaltinamoji I. D. sumokėjo nukentėjusiesiems 500 Eur, iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina nukentėjusiajai K. R., atstovaujamai įstatyminės atstovės N. S., 17 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis reiškia, jog ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Asmeninis neturtinės žalos pobūdis lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju N. S. eismo įvyko metu buvo pati sužalota, ji patyrė fizinį skausmą. Byloje pateiktoje GMP kvietimo kortelėje fiksuota, kad N. S. buvo uždėtas tvarstis, atlikta galūnių imobilizacija, uždėtas kaklo įtvaras. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad N. S. buvo diagnozuotas kairės čiurnos raiščių patempimas, ji taip pat patyrė kaklo skausmus. V. S. dėl eismo įvykio patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiųjų paaiškinimu, K. R. ir jos tėvus (biologinę mamą N. S. ir įtėvį V. S.) sieja ypatingai artimas ryšys. Dėl dukros sužalojimo tėvų patiriami išgyvenimai yra itin dideli. Tokie išgyvenimai, neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę tėvų sveikatą, ateityje toks emocinis krūvis gali sukelti rimtą depresiją. Tėvų patirtą neturtinę žalą nepaneigiamai rodo tai, kad jie su mažamete dukra buvo eismo įvykio metu, jie matė jos patirtus sužalojimus (įvykio metu buvo itin sunkiai sužalota vaiko galva, matysi įdubimai galvoje, kraujas). Įvykio vietoje N. S. ir V. S. patyrė didelį išgąstį, šoką, dėl to sunkiai išgyveno tokį įvykį, patyrė didelį išgąstį, abu tėvai aiškiai patyrė didelį emocinį ir psichinį sukrėtimą. Po eismo įvykio tėvai nuolat buvo su K. R., kuri buvo komos būsenoje, negalėjo dirbti, turėjo nuolat būti kartu ir gyveno viltimi bei tikėjimu, kad dukra išgyvens bei atsigaus. Dukra buvo gydyta nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d., todėl sutiktina, kad per šį ilgą laikotarpį tėvams teko patirti itin didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Po eismo įvykio K. R. tėvų įprastas gyvenimas gali neatsistatyti, jiems gali tekti pakeisti savo gyvenimo pobūdį, patirti nepatogumų, suvaržymų, finansinių nuostolių, išgyvenimų dėl dukros reabilitacijos, gyvenimo kokybės, sveikatos ir pasekmių ateityje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, civilinių ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir civiliniams ieškovams N. ir V. S. priteistina po 1 000 Eur neturtinė žala, V. S. priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos (CK 6.283 straipsnis).
Civilinio atsakovo atstovas prašė nelaikyti D. S. nukentėjusiuoju, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu nukentėjo ir kartu automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs D. S.. Byloje pateikta 2017 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada Nr. G2276.2017(02) patvirtina, kad D. S. nustatytas galvos sumušimas. Remiantis bylos medžiaga D. S. pavyko išvengti didesnių sužalojimų dėl to, kad vaikas laikė rankose žaislą. Tėvų teigimu, po eismo įvykio D. S. bijo būti vienas tamsoje, nuolat pasakoja apie eismo įvykį ir išgyvenimus ligoninėje. Tėvų teigimu, vaikas dažnai suirzęs, jam dažnai būna isterijos. Dėl eismo įvykio D. S. turėjo penkis mėnesius gyventi su seneliais, be tėvų, todėl jam buvo sumažėjęs tėvų dėmesys, jis dėl to priekaištauja tėvams ir reiškia pasipiktinimą. Dėl to jis taip pat laikytinas šioje byloje nukentėjusiuoju asmeniu, kurio įstatyminiais atstovais yra tėvai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, teismas mano, kad civilinių ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo D. S. tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 300 Eur (CK 6.283 straipsnis).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamosios, o ne iš civilinio atsakovo. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiųjų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jų pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato nukentėjusiesiems teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 2 026 Eur pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos nukentėjusiesiems iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
I. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir nubausti ją laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams. Įpareigoti I. D. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, I. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini), civiliniams ieškovams :
K. R., (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės N. S., 17 500 (septyniolika tūkstančių penkis šimtus ) eurų neturtinei žalai atlyginti;
N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. ten pat, po 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti;
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. ten pat, atstovaujamam įstatyminės atstovės N. S., 300 (tris šimtus) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamosios I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiesiems N. S. ir V. S. 2 026 (du tūkstančius dvidešimt šešis) eurus advokato paslaugoms apmokėti.
Iki bausmės vykdymo pradžios I. D. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, po to – ją baigti taikyti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.