Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, M. K., A. K. (A. K.), G. M., M. K., B. Z., R. M., J. K. (J. K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini). E. K. yra šios turto savininkas: Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. K. faktiškai pradėjo valdyti visą savo tėvo E. K. turtą po jo mirties. Pareiškėjas prižiūri tėvo sklypą, naudojasi žemės sklype esančiais daiktais. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. K., po tėvo mirties, priėmė visą tėvo palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teikiama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, kuri patvirtina, kad E. K. priklausančiame žemės sklype vykdoma žemės ūkio veikla, žemės sklypas yra prižiūrimas, tvarkomas (fotofiksacija pridedama). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas priėmė po tėvo mirties, jam priklausantį turtą, jį tvarko ir naudojasi turtu kaip savu.

5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Iš byloje esančio Mirties liudijimo nustatyta, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2025 birželio 4 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad E. K., mirė santuokoje, jo sutuoktinė - M. K., gimė (duomenys neskelbtini). Vaikai: A. K., gimė (duomenys neskelbtini); G. M., gimė (duomenys neskelbtini); M. K., gimė (duomenys neskelbtini); B. Z., gimė (duomenys neskelbtini); V. K., gimė (duomenys neskelbtini); R. M., gimė (duomenys neskelbtini); J. K., gimė (duomenys neskelbtini).

8. 2025 m. birželio 5 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad E. K. nėra sudaręs testamento, testamentų registre nėra žinių dėl kitų juridinių faktų.

9. 2025 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenims E. K. vardu (daiktinės teisės neįregistruotos) registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2013 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 2013 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K.

10. Pareiškėjas pažymėjo, kad faktiškai pradėjo valdyti žemės sklypą po tėvo mirties, prižiūri šį sklypą, tačiau jokių mokesčių susijusių su aktualaus žemės sklypo valdymu, niekada nereikėjo mokėti, todėl jokių kvitų, čekių, pateikti negali. Aplinkybę, kad žemės sklypas yra prižiūrimas, patvirtino seniūnija.

11. Byloje pateikta 2025 m. birželio 13 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos Pažyma apie prižiūrimą žemės sklypą, kuri patvirtina, kad E. K. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui E. K. (E. K.)“ skirtame žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame (duomenys neskelbtini) yra vykdoma žemės ūkio veikla. Žemės sklypas yra prižiūrimas, tvarkomas (pridėtos fotofiksacijos).

12. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad V. K. po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pareiškėjo pateikti minėti dokumentai, suinteresuotų asmenų atsiliepimai, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po E. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Darytina išvada, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu yra atlikęs aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į po tėvo mirties likusį paveldimą turtą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad V. K. palikimą, atsiradusį po palikėjo E. K. mirties, priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. K. priėmė palikimą po tėvo E. K. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

15. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė E. K. (E. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.