- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- e2A-28-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02552-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Apeliacinis procesas nutrauktas.
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė (pirm.), Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas"
- Ieškovas
- A. Č.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-123-721/2020 pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Č. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo, kuris perėjo atstovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko, 4 344 Eur skolą, taikyti restituciją, jeigu teismas pripažins 2015 m. sausio 7 d. sandorį dėl 4 344 Eur kreditorinio reikalavimo negaliojančiu kaip neatitinkantį įstatymo reikalaujamos notarinės formos. Ieškovė nurodė, kad iki G. V. palikimo priėmimo veiksmų atlikimo tinkamai įgyvendino teisę informuoti įpėdinius apie palikėjos skolinę prievolę, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino prašydama teismo patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo faktą, pranešdama notarui, ir todėl turi teisę reikalauti, kad palikimą priėmęs įpėdinis patenkintų jos turtines pretenzijas.
2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovė teismui pateikė prašymą nustatyti atsiliepimo pateikimo terminą nagrinėjamoje byloje iki 2020 m. rugsėjo 23 d. ir atidėti paskirtą teismo posėdį. Nurodė, kad sprendimas dėl bylos atnaujinimo priimtas atstovę atstovaujančio teisininko kasmetinių atostogų metu, todėl atsakovei nebuvo galimybės operatyviai pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovas prašė priimti sprendimą už akių atsakovei be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškovei A. Č. 4 344 Eur skolą ir 598 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį vekselį, sprendė, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 77 straipsnis). Teismas vertino, kad byloje esantis paprastasis vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog skolininkė G. V. įsipareigojo sumokėti ieškovei 4 344 Eur sumą iki 2016 m. vasario 1 d. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Aplinkybė, kad vekselio gavėjas (ieškovė) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo reikalavimo teisės vekselio davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018).
7. Teismas nurodė, jog juridinių asmenų atstovais teisme taip pat gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 2 dalis). Kartu su CPK 55 straipsnyje, 56 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kai atstovaujama juridiniam asmeniui, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys (CPK 56 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, jog atsakovė galėjo parinkti kitą asmenį, galintį atstovauti įmonę, todėl darė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovė, turėdama pareigą, nepasirūpino tinkamu atstovavimu.
8. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 98 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios priteisė iš atsakovės ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriame nurodyti, kad valstybės atsakomybė pagal pareikštą ieškinį ribojama paveldėto turto verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis); panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų priteisimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog ši skola yra palikėjos G. V. skola ir už šią skolą valstybė atsakys neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Teisės teorijoje ir praktikoje yra žinomos dvi pagrindinės įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemos (vertinant kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus aspektu): cum viribus hereditatis, kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldėto turto; pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Nustatant įpėdinio atsakomybės apribojimą cum viribus hereditatis, įpėdinio interesai užtikrinami suteikiant palikėjo kreditoriams teisę patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldimo turto, o įpėdinio turtą, turėtą iki palikimo priėmimo, paliekant atskirtą ir nepasiekiamą palikėjo kreditoriams. Apribojus įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas pro viribus hereditatis, įpėdinio atsakomybė taip pat yra ribota, tačiau jos ribos yra ne paveldimas turtas, o paveldimo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014). Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį, valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pirmiau aptarto pro viribus hereditatis principo, todėl palikėjo skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties, gali būti dengiamos neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju prievolė atsirado iki palikėjos mirties, todėl ir skola gali būti dengiama tik iš lėšų, gautų realizavus valstybės pavedėtą turtą.
9.2. VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį ir CK 4.193 straipsnio 4 punkto nuostatas, valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (tikroji turto vertė - tai realizavus turtą gauta pinigų suma, iš kurios atskaitomos su turto paveldėjimu ir realizavimu susijusios išlaidos). Atsakovė negali tiesiogiai atsiskaityti su ieškove dėl atsakovės veiklos teisinio reglamentavimo, t. y. teisės aktai imperatyviai nustato, kad tik iš valstybės paveldėto ir parduoto turto gautų lėšų atlyginami palikėjo kreditorių reikalavimai. Byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t.y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovės teises), todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjamoje byloje turėtų būtų atmestas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Č. prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
10.2. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės elgesys buvo netinkamas, neapdairus, nerūpestingas ir nesąžiningas. Teismas 2019 m. gruodžio 6 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame nustatė 20 dienų terminą, per kurį atsakovė turi pateikti atsiliepimą. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Atsakovė 2020-12-27 pateikė nepagrįstą prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Dėl šio nepagrįsto atsakovės prašymo ieškovė buvo priversta rašyti atskirąjį skundą, kurį Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-123-721/2020 visiškai patenkino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
11. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
12. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
13. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad vertinant CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, apskųsti šį sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka šiai šaliai suteiktų procesinių garantijų kontekste, pasyvioji šalis tokiu atveju turi teisę pasinaudoti specialia teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra, t. y. ji gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Toks pasyviosios šalies procesinių teisių ribojimas yra pateisinamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priima atlikdamas formalų atvykusios (procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, visapusiškai netiria bylos aplinkybių ir neatlieka išsamaus surinktų įrodymų vertinimo. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
14. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atžvilgiu esant priimtam sprendimui už akių, apeliantė neturėjo teisės skųsti priimto sprendimo už akių apeliaciniu skundu, bet turėjo įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Aiškinant priešingai civilinio proceso normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą, apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti tuos argumentus ir įrodymus, kurių nevertino (ir dėl apeliantės pasyvumo negalėjo vertinti) pirmosios instancijos teismas, o tai neatitinka apeliacinio proceso tikslų ir paskirties.
15. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti apeliantės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių, nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.