Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, institucija, byloje teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad atsižvelgiant į įstatymo nuostatą, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, atskirai gyvenantis vienas iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų teikti ne mažesnį kaip 215 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Pažymėjo, kad teismas šiuo atveju iš viso trijų vaikų išlaikymui priteisė tik po 200 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą, t. y. mažiau negu kad reikia vieno vaiko minimalių poreikių patenkinimui.

6.2. Mano, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas iš viso neteikia išlaikymo savo vaikams ir kad visa trijų vaikų išlaikymo našta šiuo metu krenta tik ant ieškovės pečių.

6.3. Apeliantės vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat neatsižvelgė ir į vaikų amžių. Vyriausiajai šalių dukrai A. K. šiuo metu yra 15 metų, jaunesniajai A. K. – 11 metų ir sūnui A. K. – 9 metai, todėl vaikų poreikiai yra gana dideli, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (po 66,66 Eur per mėnesį) jokiu būdu nepadės apsaugoti net minimaliausių vaikų turtinių ir neturtinių interesų, o teismo priteistos laikino išlaikymo sumos nepakanka net būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti.

6.4. Nurodė, kad teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaikų poreikių mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, turėjo vadovautis orientaciniu 1 MMA dydžio kriterijumi. Teigia, kad šiuo atveju teismas į pirmą vietą iškėlė ne prioritetinius nepilnamečiu vaikų interesus, o aplinkybę, kad kol kas nėra žinomos realios atsakovo gaunamos pajamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia, ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog atsižvelgiant į įstatymo nuostatą bei formuojamą praktiką, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, atskirai gyvenantis vienas iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų teikti ne mažesnį kaip 215 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kadangi kiekvienu atveju būtina individualiai įvertinti reikšmingus kriterijus ir tik tada galima spręsti dėl išlaikymo dydžio.

13. Taip pat atskiruoju skundu nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat neatsižvelgė ir į vaikų amžių. Teigia, jog vaikų poreikiai yra pakankamai dideli, o teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (po 66,66 Eur per mėnesį) jokiu būdu nepadės apsaugoti net minimaliausių vaikų turtinių ir neturtinių interesų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Sutiktina, kad atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta suma (po 66,66 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) nėra pakankama, kad užtikrintų vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą, todėl ši suma didintina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji šalių turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir kokia reikalinga optimali kiekvienam vaikui išlaikyti suma. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Šios aplinkybės rodo tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas, tik preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis, tik laikinai užtikrina nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, taip pat įvertinęs aplinkybes, kad abu tėvai privalo vienodai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo konstatuoja, jog vaikų išlaikymui atsakovas turėtų skirti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Laikytina, jog tokia suma nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, o vaikų būtinieji poreikiai bus užtikrinti.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri keistina – nustatant, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui iš atsakovo priteistina po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartį pakeisti.

Priteisti iš atsakovo A. K. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams dukrai A. K., dukrai A. K. ir sūnui A. K., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį, laikiną išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos – 2019 m. birželio 17 d. – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovę A. K. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų A. K., A. K. ir A. K. lėšas, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.