Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjo motina L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas: 1/2 dalis 2 kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Jos turto paveldėtojai buvo jos sutuoktinis V. Š. ir pareiškėjas – jos sūnus. L. Š. mirus, po jos mirties niekas nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo, paveldėjimo byla notaro kontoroje nebuvo užvesta, kadangi visas jos palikimas buvo tiktai nekilnojamasis turtas (butas), kuris buvo užregistruotas abiejų sutuoktinių vardu. Dėl tos priežasties V. Š. manė, kad jokio palikimo priimti jam nereikia. Motina buvo surašiusi testamentą, kuriuo jai priklausiusią dalį buto paliko pareiškėjui, tačiau jis, pasitaręs su tėvu, kartu nusprendė, jog priimti palikimą nėra prasmės, nes tai tik sukomplikuotų padalinto turto valdymą, o po tėvo mirties bet kuriuo atveju jis vienintelis paveldės visą jo turtą. Dėl to pareiškėjas irgi į notaro biurą nesikreipė ir motinos palikimo nepriėmė. Iš tiesų mirusiosios sutuoktinis V. Š. priėmė L. Š. palikimą, faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), t. y. jis nuo palikimo atsiradimo dienos valdė, naudojo ir disponavo visu butu, prižiūrėjo jį, mokėjo su butu susijusius mokesčius, t. y. valdė visą butą, kaip savą. Po žmonos mirties V. Š. liko gyventi tame bute ir gyveno jame iki pat savo mirties 2020 m. rugpjūčio 11 d. Po tėvo mirties pareiškėjas nustatytu terminu kreipėsi į notaro biurą dėl tėvo palikimo priėmimo, tačiau notaras jam išaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas man nebus išduotas, kadangi nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad mirusiajam priklauso visas nekilnojamasis turtas (butas). Šiuo konkrečiu atveju nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. Š. priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties, pradėdamas faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Faktiškai susiklosčiusių veiksmų seka akivaizdžiai nurodo palikimo priėmimą – mirusiosios L. Š. sutuoktinis V. Š. perėmė visą mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, o joks kitas paveldėtojas jokių pretenzijų į tą turtą niekada nepareiškė. V. Š. po sutuoktinės mirties ir toliau valdė ir naudojosi visu palikimą sudarančiu turtu – asmeniniais palikėjos daiktais bei nekilnojamuoju turtu, mokėjo visus su turtu susijusius mokesčius. Tai įrodoma UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Jonavos šilumos tinklai“ pažymomis, iš kurių matyti, jog jokių skolų už tą butą iki šiol nėra. Todėl manytina, kad šiame pareiškime išdėstytų aplinkybių pakanka nustatyti prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui. L. Š. ir V. Š. santuokoje turėjo tiktai vieną vaiką – pareiškėją. Pateikiami įrodymai patvirtina, jog į notaro biurą niekas dėl palikėjos L. Š. palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas žinojo ir niekada neprieštaravo dėl to, kad jo tėvas priėmė palikimą ir pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nors turėjo savo naudai surašytą jos testamentą. Pareiškėjas sąmoningai nepriėmiau motinos palikimo, nes žinojo, kad bet kokiu atveju po tėvo mirties visas turtas liks jam. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu – pareiškėjas siekia įteisinti po savo tėvų mirties likusio turtą paveldėjimą. Pareiškėjas neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir kitokia negu teismo tvarka šiuos faktus patvirtinančių dokumentų gauti negali.

Teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi priėmė pareiškimą, suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti ir civilinę bylą skyrė nagrinėti 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro notaro Z. B. liudijimo matyti, kad po L. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė žinoma gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla neužvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta. Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro notaro Z. B. liudijimo matyti, kad po V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), kurio pasukinė žinoma gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), mirties, Jonavos rajono 3-iame notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paveldėti mirusiojo turtą kreipėsi sūnus A. Š..

Iš 2006 m. rugpjūčio 31 d. Jonavos rajono 1-ojo notaro biuro testamento nustatyta, kad L. Š. savo mirties atveju jai priklausančią nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį paliko sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini)) mirė santuokoje su V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini)) ir mirties momentu turėjo sūnų A. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

2020 m. rugpjūčio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso L. Š. ir V. Š. (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2003 m. vasario 6 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. UAB „Jonavos šilumos tinklai“ pažymos nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) už šilumos energijos komunalines paslaugas yra atsiskaitęs, karštas vanduo yra apmokėtas iki 117 kubinių metrų. Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ pažymos nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) Uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, UAB „Jonavos vandenys“ ir UAB „Jonavos šilumos tinklai“ nėra skolingas. Pažymoje taip pat nurodyta, kad UAB „Jonavos vandenys“ skaitiklis yra apmokėtas iki 120 kubinių metrų, o UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skaitiklis yra apmokėtas iki 117 kubinių metrų.

Aptarti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad V. Š. po sutuoktinės L. Š. mirties (duomenys neskelbtini) likdamas toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiais baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdamas mokesčius už visą butą (o ne tik už jam priklausančią dalį), patvirtina, jog V. Š. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios L. Š. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.