Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. e2A-933-265/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
e2A-933-265/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
T. M. H., N. H.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-933-265/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00521-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6.; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. M. H. (T.M. H.) ir N. H. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė panaikinti 2017-01-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) raštą Nr. 16SD- 88-(14.16.104.) ir 2017-05-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) raštą Nr. 1SS-1164-(8.5.) ir įpareigoti NŽT vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) parduoti N. H. ir T.M. H. žemės sklypą, unik. Nr. Duomenys neskelbtini, esantį Duomenys neskelbtini, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovams priklauso statiniai – vandens bokštas, gręžinys ir tvora, esantys valstybiniame žemės sklype Duomenys neskelbtini, kuriuos įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Palangos vandenys“ 2015-04-30 aukciono metu. Nacionalinės žemės tarnybos skyrius 2015-05-21 raštu davė sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises, kartu patvirtindamas, kad sklypas yra tinkamai suformuotas ir galimas naudoti pagal paskirtį. 2015-05-25 ieškovų ir UAB „Palangos vandenys“ pasirašyta statinių pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2015-05-26 priėmimo–perdavimo aktu pardavėjas perdavė ieškovams visus įsigytus statinius, taip pat nuomos teisę į 0,1318 ha ploto žemės sklypą, esantį Duomenys neskelbtini, sklypo unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Ieškovai perėmė nuomos teises į nurodytą sklypą pagal 2008-07-02 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1-18. Ieškovai naudoja žemės sklypą, eksploatuoja jame esančius statinius pagal paskirtį. Ieškovai atliko elektros instaliacijos vandens gręžinyje darbus, gręžinyje sumontavo siurblį bei reikalingą įrangą, nutiesė vandentiekio vamzdžius iki gyvenamojo namo ir prijungė katilinėje. Žemės sklype esantis gręžinys yra registruotas Žemės gelmių registre.

3. Ieškovai kreipėsi į NŽT skyrių su 2016-10-28 prašymu žemės sklypą parduoti, tačiau NŽT skyrius tai padaryti 2017-01-25 raštu atsisakė, taip pat NŽT 2017-05-02 raštu ieškovų skundą dėl NŽT skyriaus 2017-01-25 rašto panaikinimo atmetė. NŽT ir jos skyriaus sprendimai motyvuojami tuo, kad žemės sklypas yra per didelio ploto statiniams eksploatuoti.

4. Ieškovai su 2016-10-28 prašymu pateikė visus Taisyklėse nurodytus dokumentus, NŽT skyrius pateiktų dokumentų trūkumų nenustatė ir per nustatytą terminą trūkstamų dokumentų nepareikalavo, todėl prašymas pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta ir nustatyta valstybinės žemės sklypo dalis, nėra reikalavimas dėl trūkstamų dokumentų pagal Taisyklių 13 p., kadangi planas buvo pateiktas su 2016-10-28 prašymu. Klaipėdos apskrities viršininko 2008-01-22 įsakymu Klaipėdos apskrities viršininko administracija įregistravo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir sudarė 2008-07-02 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1-18, kuria išnuomojo 0,1318 ha ploto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų paskirties sklypą UAB „Palangos vandenys“ šiame sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti. Taigi, buvo pripažinta, kad sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti reikalingas visas žemės sklypas, o ne jo dalis, todėl atsakovės reikalavimas pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis, yra nepagrįstas. Kadangi atsakovė pagal Taisyklių 16 p. turi visus Taisyklių 12 p. nurodytus dokumentus, turi būti tęsiamos pardavimo procedūros ir parengiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Kliūčių žemės sklypo pardavimui nėra, tai konstatuota ir įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-10 sprendimu, kuriuo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 16VĮ-271-(14.16.2.) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad nėra Taisyklių 28 p. nurodytų sąlygų neišnuomoti sklypo ne aukciono tvarka, o tos pačios sąlygos taikytinos žemės sklypų pardavimui ne aukciono tvarka. Kadangi teismas konstatavo, kad ieškovai turi teisę nuomotis žemės sklypą, vadinasi, pareiškėjai turi teisę ir žemės sklypą išsipirkti.

5. Pažymėjo, kad žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 ,,Dėl žemės sklypo Duomenys neskelbtini. 3,5,7,9,9a detaliojo plano patvirtinimo“. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi 2008-01-22 įsakymu, įregistravo žemės sklypą tokio dydžio, koks jis yra, ir būtent tokiu tikslu, kokiam jis buvo išnuomotas UAB „Palangos vandenys“, t. y. inžineriniams statiniams eksploatuoti. NŽT 2015-05-21 raštu davė sutikimą perleisti žemės sklypo nuomos teisę su nuoroda, kad žemės sklypas skirtas inžineriniams statiniams eksploatuoti, todėl atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Nesutiko su atsakovės argumentais, jog žemės sklype esantys statiniai priskirtini inžineriniams tinklams, nes pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis vandens bokštas (gręžinio Nr. 10433) yra skirtas iš Duomenys neskelbtini gyvenvietėje esančios vandenvietės (vandens telkinys Nr. 3182) išgauti požeminį vandenį, todėl jis priskirtinas inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei ir turi būti taikomas Vandens įstatymas bei atitinkami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Be to, šiuo atveju taikytino Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnyje konstatuota, kad žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams naudoti, gali būti perkamas ar išsinuomojamas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, ieškovams nuosavybės priklauso kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (vandens bokštas, gręžinys, tvora, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini). Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-118-824/2016 pagal ieškovų ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai dėl neteisėto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo nebuvo sprendžiamas klausimas, ar šiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams – eksploatuoti reikalingas visas 0,1318 ha nuomojamas žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, plotas.

7. Nurodė, kad ieškovams NŽT skyriui 2016-10-28 pateikus prašymą parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, 2017-01-24 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Iš viešai prieinamų Lietuvos Respublikos teritorijos, M 1:10 000, skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio bei žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu atliktos vietovės fotofiksacijos nustatyta, kad didžioji žemės sklypo dalis yra apaugusi medžiais ir nėra naudojama, o esami kiemo statiniai užima mažesnę dalį ploto, todėl darytina išvada, kad visas žemės sklypas nėra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, NŽT skyrius 2017-01-25 raštu Nr. 16 SD-88-( 14.16.104.) „Dėl prašymo“ pasiūlė ieškovams parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga jame esantiems statiniams eksploatuoti, o NŽT, išnagrinėjusi ieškovų 2017-02-27 skundą, padarė išvadą, kad šio rašto naikinti nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatomis, valstybinės žemės sklypai lengvatinėmis sąlygomis, ne aukciono būdu, parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ statiniai – vandens bokštas ir gręžinys – priskirtini Reglamento IV skyriaus 5 skirsnyje nurodytiems inžineriniams tinklams. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 punkto 2 dalį, kaip atskiras žemės sklypas neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-05-02 raštą „Dėl Jūsų skundo“ Nr. 1SS-1164-(8.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017-01-25 raštą „Dėl prašymo“ Nr. 16SD-88-(14.16.104). Įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovams T. M. H. ir N. H. 0,1318 ha dydžio valstybinės žemės sklypą, esantį Duomenys neskelbtini., unik. Nr. . Duomenys neskelbtini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė ieškovams N. H. ir T. M. H. 1 303,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog valstybinės žemės sklype, unik. Nr. Duomenys neskelbtini. esančiame Duomenys neskelbtini, ieškovams priklausantys inžineriniai statiniai – vandens bokštas, gręžinys ir tvora, priskirtini inžineriniams tinklams, kuriems neformuojamas atskiras sklypas, nes jiems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nutartyje, kuria paliktas galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimas, pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis vandens bokštas (gręžinio Nr. 10433) yra skirtas požeminiam vandeniui iš Duomenys neskelbtini gyvenvietėje esančios vandenvietės (vandens telkinys Nr. 3182) išgauti. Atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas, statiniai, skirti vandens išgavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse, priskirtini inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei. Todėl padarė išvadą, kad inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, t. y. vandens bokštas, gręžinys, tvora, esantys Duomenys neskelbtini, negali būti priskiriami prie inžinerinių tinklų pagal Reglamento STR 1.01.09:2003 IV skyriaus 5 skirsnį ir laikomi inžinerinės infrastruktūros objektais, kuriems aptarnauti nereikalingas didesnis nei 0,01 ha žemės plotas.

10. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, jog pagal viešai prieinamus Lietuvos Respublikos teritorijos, M 1:10 000, skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio bei žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu atliktos vietovės fotofiksacijos duomenis nustatyta, jog didžioji ginčo žemės sklypo dalis nėra naudojama žemės sklype esantiems kiemo statiniams eksploatuoti ir naudojama ne pagal paskirtį, todėl 0,1318 ha ploto žemės sklypas yra per didelio ploto esamiems statiniams eksploatuoti, nes, teismo vertinimu, atsakovė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, negalėjo nurodyti, koks būtent plotas naudojamas ir yra reikalingas statiniams eksploatuoti.

11. Kritiškai vertino ir atsakovės argumentus, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-07 nutartimi nenagrinėjo ginčo žemės sklypo dydžio klausimo, o sprendė tik dėl nuomos sutarties. Teismas pažymėjo, kad Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nurodo, kad analogiškai kaip ir valstybinės žemės pardavimo atveju valstybinės žemės nuomos be aukciono būdu žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadinasi pripažinus, jog žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, preziumuota ir tai, kad žemės sklypas, esantis Duomenys neskelbtini, yra būtent tokio dydžio, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti.

12. Nustatė, kad UAB „Palangos vandenys“ viešo aukciono, vykusio 2015-04-30 metu, pardavus nekilnojamąjį turtą: vandens bokštą, gręžinį ir tvorą, esančius Duomenys neskelbtini, ieškovei N. H., jai buvo perleista ir nuomos teisė į žemės sklypą Duomenys neskelbtini. NŽT skyrius 2015-05-21 raštu sutiko perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises, kartu nurodydamas, kad naujas statinių savininkas ir žemės sklypo nuomininkas privalo eksploatuoti žemės sklypą pagal sutartyje nustatytą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – „kita“ bei naudojimo būdą – „susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“.

13. Pažymėjo, kad nors atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad NŽT skyriaus 2015-05-21 sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises buvo klaidingas, tačiau jokių veiksmų šiai menamai klaidai ištaisyti nesiėmė, prieštaravimų dėl žemės sklypų. Duomenys neskelbtini 3, 5, 7, 9, 9A detaliojo plano sprendinių nepareiškė, jo neginčijo, su žemės sklypo Duomenys neskelbtini, planu taip pat sutiko. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį.

14. Nurodė, kad kaip buvo nustatyta Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 sprendime, ieškovai į viešame aukcione įsigytą turtą – vandenvietę – investavo 4 646,16 Eur lėšų (atliko elektros instaliacijos vandens gręžinyje darbus, gręžinyje sumontavo siurblį bei reikalingą įrangą, nutiesė vandentiekio vamzdžius iki gyvenamojo namo ir prijungė katilinėje) tam, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį ir tuo tikslu, kuriuo įsigijo. Todėl, teismo vertinimu, pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti žemės sklypo formavimo tvarką nustatantys norminiai aktai ir žemės sklypas Duomenys neskelbtini, yra suformuotas per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti, nėra.

15. Pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, kad per laikotarpį nuo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimo įsiteisėjimo būtų pasikeitusios kokios nors aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, jog ginčo žemės sklypas nėra naudojimas pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, kad pastatų yra sumažėję ar atsirado kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad esantiems sklype statiniams eksploatuoti reikalingas mažesnis žemės sklypas, nei jis yra suformuotas šiuo metu – 0,1318 ha. Todėl padarė išvadą, jog ieškovams priklausančių inžinerinių statinių – vandens bokšto, gręžinio ir tvoros, eksploatacijai yra būtinas būtent toks žemės plotas, koks ir yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įtvirtintas detaliuoju planu bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

16. Nurodė, kad byloje nesurinkus įrodymų, jog ieškovai nenaudojo žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį, taip pat nepaneigus, jog žemės sklypas, esantis Duomenys neskelbtini, yra visiškai užstatytas ieškovams priklausančiais statiniais ir yra būtent tokio dydžio, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, įvertinus tai, kad nagrinėjant ieškovų prašymą dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pardavimo buvo pareikalauta pateikti duomenis, kurie nėra numatyti teisės aktuose (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12 p.), spręstina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrius priėmė nepagrįstą sprendimą nenagrinėti ieškovų prašymo dėl naudojamo žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, pardavimo, o atsakovė – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nepagrįstai šį sprendimą paliko galioti.

17. Pripažinęs, jog atsakovės priimtas 2017-05-02 sprendimas yra nepagrįstas, jį panaikino, taip pat panaikino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyriaus 2017-01-25 raštą „Dėl prašymo“. Įvertinęs tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrius, priėmęs ieškovų prašymą dėl žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, pardavimo, nenustatė jokių prašymo trūkumų, numatytų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12 p., ir netaikė šių Taisyklių 13 p. numatyto termino trūkumams šalinti, teismas pripažino, kad ieškovai turi teisę įsigyti žemės sklypą, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomi statiniai, lengvatinėmis sąlygomis (ne viešo aukciono būdu), todėl ieškinį tenkino – atsakovę įpareigojo parduoti ieškovams ginčo žemės sklypą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis taisyklėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kadangi išvadas padarė nevertindamas visų nurodytų argumentų, padarydamas išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių.

18.2. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-118-824/2016 nebuvo sprendžiamas klausimas, ar inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (vandens bokštui, gręžiniui, tvorai) (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini) eksploatuoti reikalingas visas 0,1318 ha nuomojamos žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, plotas.

18.3. Nacionalinės Žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai, 2017-01-24 atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad žemės sklypas aptvertas metaline (aukštis apie 1,9 m.) tvora. Žemės sklype yra vandens bokštas (apie 5 m. aukščio), betoninis dangtis (apie 1 m. skersmens), šalia jo įrengta apie 1 m. aukščio elektros spinta. Varteliai užrakinti spyna. Į žemės sklypus patekti nėra galimybės, šio patikrinimo metu taip pat nustatė, kad žemės sklypas, kuris suformuotas kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini) eksploatuoti, yra per didelio ploto.

18.4. Iš viešai prieinamų Lietuvos Respublikos teritorijos, M 1:10 000, skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio bei žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimų vietoje metu atliktos vietovės fotofiksacijos nustatyta, kad didžioji žemės sklypo dalis yra apaugusi medžiais ir nėra naudojama, o esami kiemo statiniai užima mažesnę dalį ploto. Todėl darytina išvada, kad visas žemės sklypas nėra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį.

18.5. Pabrėžtina, kad statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d įsakymu Nr. 289, IV skyriuje nurodytos dvi pagrindinis statinių rūšys: pastatai ir inžineriniai statiniai. Statiniai – vandens bokštas ir gręžinys – priskirti Reglamento IV skyriaus 5 skirsnyje nurodytiems inžineriniams tinklams.

18.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 punkto 2 dalyje įtvirtinta, jog atskiru žemės sklypu reformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

Atsiliepimas

19. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

19.1. Apeliacinis skundas nemotyvuotas, skundo dalis nuo 3 iki 5 puslapio pažodžiui perkelta iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį. Todėl darytina išvada, kad atsakovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą.

19.2. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl patikrinimo metu neva nustatytų aplinkybių, kad žemės sklypas yra per didelio ploto statiniams eksploatuoti, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendime šios aplinkybės pagrįstai paneigtos.

19.3. Apeliacinio skundo argumentai, jog neva žemės sklype esantys statiniai priskirtini inžineriniams tinklams, taip pat jiems pagal Žemės įstatymo 40 str. 6 d. 2 p. žemės sklypai apskritai neformuojami, nepagrįsti. Šie argumentai išsamiai paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime, ir šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčijamos apeliaciniame skunde.

19.4. Apeliaciniame skunde kartojamas nepagrįstas atsiliepimo argumentas, jog civilinėje byloje Nr. 2-118-824/2016 priimti įsiteisėję teismo sprendimai nereiškia, kad statiniams eksploatuoti reikalingas visas žemės sklypas. Teismui sprendžiant, kad žemės sklypas gali būti išnuomotas pareiškėjams, tai neabejotinai reiškia, jog visas žemės sklypas gali būti nuomojamas, taigi – parduodamas.

19.5. Ieškovai eksploatuoja žemės sklype esančius statinius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Ieškovai investavo pinigines lėšas į aukcione įsigytą turtą, kad galėtų jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

22. Sutiktina su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais pastebėjimais, jog atsakovės apeliacinio skundo motyvai nėra tinkamai suformuluoti.

23. Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus, tačiau iš esmės apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog apeliantė įžvelgia pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimus. Tai yra, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kadangi išvadas padarė nevertindamas visų nurodytų argumentų. Su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

24. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais.

25. Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, ieškinio bei atsiliepimo į ieškinį motyvus ir vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų ir teisės aktų vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeistos įrodinėjimo procesą nustatančios teisės normos.

26. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog inžinineriniams tinklams – kiemo statiniams (vandens bokštui, gręžiniui, tvorai) reikalingas visas 0,1318 ha nuomojamo žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, plotas. Apeliantės teigimu, žemės sklype esantys statiniai priskirtini inžineriniams tinklams, taip pat jiems pagal Žemės įstatymo 40 str. 6 d. 2 p. žemės sklypai apskritai neformuojami.

27. Skundžiamame sprendime pagrįstai atkreiptas dėmesys į šioje byloje taikytinus prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kaip teisingai nurodė teismas, Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nutartyje, kuria paliktas galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimas, pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis, vandens bokštas (gręžinio Nr. 10433) yra skirtas požeminiam vandeniui iš Nemirsetos gyvenvietėje esančios vandenvietės (vandens telkinys Nr. 3182) išgauti. Atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas, statiniai, skirti vandens išgavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse, priskirtini inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei (STR 1.10.09:2003 6.2.3 p. ir 11.5.1 p.). Hidrotechnikos statinių statybą bei rūšis reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymas bei atitinkami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, tokie kaip STR 2.02.06:2004 „Hidrotechniniai statiniai. Pagrindinės nuostatos“ ir STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“. Šiame akte apibrėžta vandenvietės sąvoka – tai žemės paviršiaus teritorija, užimanti požeminio vandens telkinio dalį, kurioje sutelkti požeminio vandens kaptažo ir kiti inžineriniai statiniai, pakėlimo ir perdavimo vartotojui statiniai ir įrenginiai, kuriais išgaunamas vanduo tiekiamas į vandentiekio sistemą (10.15 p.), o vandens ėmykla – tai statinys vandeniui paimti iš paviršinių ir požeminių vandens šaltinių (10.17 p.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, t. y. vandens bokštas, gręžinys, tvora, esantys Duomenys neskelbtini, negali būti priskiriami prie inžinerinių tinklų pagal Reglamento STR L 01.09:2003 IV skyriaus 5 skirsnį ir laikomi inžinerinės infrastruktūros objektais, kuriems aptarnauti nereikalingas didesnis nei 0,01 ha žemės plotas.

28. Apeliantės teigimu, teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-118-824/2016 nebuvo sprendžiamas klausimas, ar inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (vandens bokštui, gręžiniui, tvorai) eksploatuoti reikalingas visas 0,1318 ha nuomojamo žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, plotas.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad analogiškai kaip ir valstybinės žemės pardavimo atveju (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas), valstybinės žemės nuomos be aukciono būdu žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-118-824/2016 ir pripažinus, jog žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, preziumuota ir tai, kad žemės sklypas, esantis Duomenys neskelbtini, yra būtent tokio dydžio, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti.

30. Apeliantės nurodytas aplinkybes, jog Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai, atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad žemės sklypas, kuris suformuotas kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams eksploatuoti, yra per didelio ploto, teismas vertina kritiškai. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, negalėjo nurodyti, koks būtent plotas naudojamas ir yra reikalingas statiniams eksploatuoti (CPK 178 straipsnis).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovai nenaudojo žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog žemės sklypas, esantis Duomenys neskelbtini, yra nevisiškai užstatytas ieškovams priklausančiais statiniais ir nėra būtent tokio dydžio, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrius priėmė nepagrįstą sprendimą nenagrinėti ieškovų prašymo dėl naudojamo žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, pardavimo, o atsakovė – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM - nepagrįstai šį sprendimą paliko galioti.

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, įvertinus, jog skunde nėra ginčijamos konkrečios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, teisiškai nėra reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

34. Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Irma ČuhrajAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas