- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- eAN2-93-882/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Pažeidėjas
- A. K.
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 20.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2025 m. liepos 8 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 800 Eur bauda jos mokėjimą išdėstant per dvylika mėnesių, specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 18 mėnesių laikotarpiui ir turto konfiskavimu, t. y. konfiskuota automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma 17 560 Eur už tai, kad jis 2025 m. birželio 23 d., 12 val. 00 min. Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė) Raseinių rajono magistraliniame kelyje 179,420 km, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai metų laikotarpyje neturėdamas tam teisės, kai teisė yra atimta. Tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. A. K. atstovė advokatė Gitana Butrimienė nesutiko su Institucijos nutarimu ir pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl nuobaudos – 800 Eur baudos, administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių ir administracinio nusižengimo padarymo įrankio – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 17 560 Eur – konfiskavimo, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas: skirti mažesnę nuobaudą – ne didesnės kaip 500 Eur baudos sumą išdėstant baudos mokėjimą į 12 dalių, apmokant visą baudos sumą iki 2026 m. liepos 11 d.; skirti švelnesnes administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) ne ilgesniam kaip 10 mėn. laikotarpiui; netaikyti transporto priemonės vertės konfiskavimo arba konfiskuoti ir išieškoti ne didesnę kaip 1/2 dalį realios (9 700 Eur) konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą (t. y. ne daugiau 4 850 Eur).
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovės advokatės skundas buvo tenkintas iš dalies ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2025 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio nustatymo pakeista – nutarta konfiskuoti iš A. K. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 737 Eur.
I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovė advokatė Gitana Butrimienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį dalyje dėl nutarimo palikimo nepakeistu ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje: pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl nuobaudos – 800 Eur baudos ir administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėn. ir administracinio nusižengimo padarymo įrankio – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 17560 Eur – konfiskavimo, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas: skirti mažesnę nuobaudą – ne didesnės kaip 500 Eur baudos sumą išdėstant baudos mokėjimą į 12 (dvylika) dalių, apmokant visą baudos sumą iki 2026-07-11; skirti švelnesnes administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) ne ilgesniam kaip 10 (dešimties) mėn. laikotarpiui; netaikyti transporto priemonės vertės konfiskavimo arba konfiskuoti ir išieškoti ne didesnę kaip 1/2 dalį realios (9700 Eur be PVM) konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą, konfiskuotą automobilio vertės sumą sumokėti per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų.
4.1. Teigia, kad pareiškėjas mano, jog buvo neteisingai nustatyta transporto priemonės vertė, taip pat jam buvo paskirta neprotingai didelė, neteisinga ir neproporcinga padarytam nusižengimui administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad reali transporto priemonės vertė nustatyta ne masinio vertinimo būdu pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, o 2025 m. liepos 11 d. Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskyrė mažesnės nuobaudos; neskyrė švelnesnės administracinio poveikio priemonės; nenusprendė netaikyti transporto priemonės vertės konfiskavimo arba konfiskuoti ir išieškoti ne didesnę kaip 1/2 dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą; taip pat nepagrįstai nustatė, kad konfiskuotino ir išieškotino turto vertė skaičiuojama su PVM.
4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, jog apeliantas administracinį nusižengimą padarė ne siekdamas sąmoningai pažeisti įstatymus, visuomenės normas ir taisykles, o siekdamas skubiai vykdyti darbo reikalus, dėl atsitiktinumo ir neapdairumo, - nes tuo metu nebuvo kam vairuoti, o tai buvo būtina darbo reikalams atlikti. Pažymi, kad nusižengimas užfiksuotas darbo dieną (pirmadienį) apie 12 valandą dienos. Apeliantas administracinius nusižengimus, o būtent nusižengimą, dėl kurio nagrinėjama byla, padarė dėl neatsargumo ir neapdairumo, o kompetentingų institucijų paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės neabejotinai pasiekė nuobaudų paskirtį Apelianto asmenyje. Aplinkybė, kad Apeliantas pakartotinai atlieka administracinius nusižengimus, patvirtina ne tariamą jo lengvabūdišką ar nebaudžiamumą, o neatidumą ir neapdairumą, dėl kurio jis gailisi ir apgailestauja.
4.3. Cituoja teismų praktiką dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir nurodo, kad yra apelianto administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nusižengimas padarytas dėl atsitiktinumo ir neapdairumo, be to juo nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai; apeliantas yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai; apeliantas augina ir rūpinasi nepilnamečiais vaikais, dėl to jam yra ypatingai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, o baudos dydis lems šeimos pajamų sumažėjimą.
4.4. Pažymi, kad Institucija administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo akivaizdžiai paviršutiniškai ir neišsamiai, nes nutarime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad apeliantas „ne pirmą kartą vairavo būdamas neblaivus“, nors tai visiškai nepagrįsta, nes apeliantas nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį pakartotinai metų laikotarpyje neturėdamas tam teisės, kai teisė yra atimta. apelianto neblaivumas nebuvo nustatytas, jis buvo blaivus. Pirmosios instancijos teismas dėl šio reikšmingo institucijos neatitikimo nutartyje nepasisakė, todėl prašo apygardos teismo tinkamai ir teisingai išnagrinėti bylą.
4.5. Teigia, kad teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, jog automobilio konfiskavimas pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį nėra būtinas (nėra imperatyvus). Be to, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas nutarė iš apelianto išieškoti neprotingai didelę automobilio vertę, visiškai nepagrįstai ir neproporcingai nusprendė išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
4.6. Cituoja teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose buvo konfiskuota dalis vertės atitinkančios sumos ir pažymi, kad tokie teismo išaiškinimai priimti ne administracinio nusižengimo, o baudžiamosiose bylose, todėl šiuo atveju, esant švelnesnei teisinės atsakomybės rūšiai, yra tvirtas pagrindas vadovautis teismų išaiškinimais ir, pagrįstai nusprendus, jog egzistuoja tvirtas teisinis ir faktinis pagrindas taikyti turto konfiskaciją, iš apelianto konfiskuoti ne didesnę kaip 1/2 dalies automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą.
4.7. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė konfiskuotino ir išieškoti turto vertę skaičiuoti pridedant PVM, nors apeliantas yra fizinis asmuo ir nėra PVM mokėtojas. Teismas tokią išvadą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais nutartyse Nr. 2K-7-12-495/2020, 2AT-43-648/2024. Apelianto įsitikinimu, tokiais išaiškinimais vadovautasi neteisingai. Pažymi, kad nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, byloje nagrinėtos iš esmės kitokios aplinkybės ir taikyta kita teisė (baudžiamojo proceso teisė). Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje aiškiai pasisakoma, jog: „<…> Šios teisės normos taikytinos skirtingu (specifiniu) ir tik baudžiamajai teisei svarbiu aspektu, tai yra apskaičiuojant, kokia yra reali transporto priemonės (t. y. konfiskuotino automobilio) rinkos kaina (vertė).
Šalies argumentai
4.8. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, jog turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (10 dalis); turto arba verslo vertė – turto arba verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (11 dalis); turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą (20 dalis). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ nustatyti turto vertinimo tikslai, tvarka, metodai bei jų taikymas. Iš šios Metodikos nuostatų matyti, kad, atsižvelgiant į turto vertinimo tikslus ir metodus, yra nustatomos vertinamo turto tikroji bei rinkos vertės (ar kitos vertės), taikant individualų vertinimą, ir, taikant masinį vertinimą, mokestinė (vidutinė rinkos) vertė (metodikos 12, 14, 16, 21, 26 punktai). O Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V2-18 patvirtinto 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ metodinių rekomendacijų 4 punktas nustato, kad tikroji vertė – tai suma, už kurią vertės nustatymo dieną įprastomis rinkos sąlygomis sandorio šalys galėtų parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog turi būti konfiskuojama turto vertė su PVM.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. K. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad A. K. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinis skundas nepagrįstas, teismas, nagrinėdamas A. K. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas A. K. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinis skundas netenkinamas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto, nėra. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl Institucijos 2025 m. liepos 8 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – 800 Eur baudos ir administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėn. paskyrimo. Taip pat iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad keliamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria pakeista Institucijos nutarimo dalis dėl konfiskuotino daikto vertės atitinkančios pinigų sumos dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinių skundų apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).
Dėl A. K. paskirtos nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės termino
7. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį transporto pakartotinis priemonių vairavimas, neturint teisės jas vairuoti, kai teisė yra atimta, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
8. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).
10. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
11. Institucijos nutarimu A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 Eur bauda, kurios mokėjimas išdėstytas per 12 mėnesių. Apeliaciniu skundu prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti mažesnę nuobaudą – ne didesnės kaip 500 Eur baudos sumą išdėstant baudos mokėjimą į 12 (dvylika) dalių.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).
13. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucija, skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę dėl padarytų administracinių nusižengimų, tinkamai įvertino nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatydama jų dydžius, bei A. K. nustatė minimalų baudos dydį bei minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.
14. Apygardos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. pirmosios instancijos teismo taip pat prašė sumažinti jam paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, sprendė nesant pagrindo A. K. nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis ir dėl to sumažinti jam paskirtą nuobaudą. Apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodomos analogiškos aplinkybės, kurias, kaip minėta, jau įvertino pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė pagrindo sumažinti A. K. paskirtą minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
15. Kaip minėta, Institucijos nutarimu A. K. viena iš paskirtų administracinio poveikio priemonių yra specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių laikotarpiui. Sprendžiant A. K. skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad tiek Institucija, paskyrusi administracinę poveikio priemonę, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės skundą, įvertino visas administracinės poveikio priemonės skyrimui svarbias aplinkybes: kad yra nustatyta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad A. K. turi galiojančias nuobaudas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir pakartotinai vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kad A. K. turi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tai rodo, jog iš anksčiau paskirtų administracinių nuobaudų A. K. išvadų nedaro bei lengvabūdiškai tikisi išvengti atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, juo labiau, kad jis yra pakartotinis, apygardos teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir A. K. charakterizuoja neigiamai. Nors A. K. atstovės advokatės skunde nurodoma, jog konkrečiu atveju administracinį nusižengimą A. K. padarė dėl atsitiktinumo ir neapdairumo, apygardos teismas su tokiu skundo argumentu sutikti neturi pagrindo, kadangi, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, A. K. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad važiavo skubiai darbo reikalais, nes nerado, kas pavairuotų mašiną. Be to, apygardos teismo vertinimu, sėsti už vairo žinant, kad asmeniui atimta teisė vairuoti, neįmanoma nei atsitiktinai, nei neapdairiai, tai yra sąmoningas asmens sprendimas suvokiant, kad yra daromas administracinis nusižengimas.
16. Taigi daroma pagrįsta išvada, jog A. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai ir šios priemonės terminas nustatytas nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, todėl švelninti A. K. paskirtą administracinio poveikio priemonę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Taigi, įvertinus išdėstytą, konstatuojama, kad keisti Institucijos nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės skundo argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo.
17. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Institucija A. K. minėto dydžio nuobaudą už jo padarytą administracinį nusižengimą skyrė nustačiusi apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau Institucijos nutarime nurodyta, kad A. K. ne pirmą kartą vairavo neblaivus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ši aplinkybė nurodyta nepagrįstai, todėl šalintina iš nutarimo.
Dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo
18. Iš Institucijos priimto nutarimo matyti, kad, nustatant konfiskuotino turto vertę, buvo remiamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog 2018 m. pagaminto lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. liepos mėn. buvo 17 560 Eur su PVM ir visą šią sumą buvo nutarta iš A. K. konfiskuoti. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra atliktas konkretaus automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimas atsižvelgiant į jo būklę, komplektaciją ir kitus reikšmingus požymiu ir nustatyta jo rinkos vertė – 9700 Eur, todėl būtent tokia automobilio vertė ir turėtų būti konfiskuojama iš A. K., įvertinus tą aplinkybę, jog automobilis, kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, priklauso ne A. K., o jo tėvui V. K., kuriam apie tai, jog sūnui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, nebuvo žinoma. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tokia išvada nesutikti taip pat neturi pagrindo.
19. Vis tik šiuo konkrečiu atveju ginčas kyla dėl to, kad A. K. atstovė advokatė teigia, jog iš A. K. konfiskuotina ne didesnė kaip 1/2 dalis realios (9700 Eur be PVM) konfiskuotino turto vertės atitinkanti pinigų suma, tačiau Institucija nurodo, kad turi būti konfiskuota visa realią turto vertę, t. y. 9700 Eur, atitinkanti pinigų suma plius PVM. pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismas pritaria tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo pozicijai, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė (kaina) rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-7-12-495/2020; 2AT-43-648/2024). Taigi, šis apeliacinio skundo reikalavimas yra netenkinamas.
20. Kaip minėta anksčiau, A. K. atstovė advokatė apeliaciniame skunde prašo netaikyti transporto priemonės vertės konfiskavimo arba konfiskuoti ir išieškoti ne didesnę kaip 1/2 dalį realios (9700 Eur be PVM) konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pasakyta, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – proporcingumo principas – reiškia, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. vasario 14 d. nutarimai); konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia (be kita ko), suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai).
21. Šiuo konkrečiu atveju skundo argumentas dėl dalies konfiskuotinos sumos išieškojimo grindžiama kasacinio teismo praktika, o konkrečiai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023. Tačiau atkreiptinas atstovės advokatės dėmesys, kad būtent šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija. Skundą nagrinėjančio apygardos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K. turėtų būti taikomas ne didesnės kaip 1/2 dalies realios (9700 Eur be PVM) konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, todėl ir šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai įvertino visas bylos aplinkybes. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį A. K. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį nepakeistą ir A. K. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinio skundo netenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 8 d. nutarimo aprašomojoje dalyje nustatytą aplinkybę, kad A. K. ne pirmą kartą vairavo būdamas neblaivus.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.