Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-02 · Civilinė byla Nr. A2-880-273/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-02
Bylos Nr.
A2-880-273/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03015-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Pareiškėjas
D. B.
Ieškovas
akcinės bendrovės "Kauno energija"
Atsakovas
D. B.
Civilinė byla Nr. A2-880-273/2013Teisminio proceso Nr.2-05-3-03015-2012-4
Procesinio dokumento kategorijos: 122.3;(S)122.5; 124.1; 124.2.2; 124.6;KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, išnagrinėtoje pagal ieškovo akcinės bendrovės "Kauno energija" ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012 ir sustabdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, vykdymą. Pareiškėjas nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-6043-151/2012 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui D. B., dėl skolos priteisimo, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė 11422,26 Lt skolos už šilumos energiją, 594,43 Lt palūkanų, 360,00 Lt žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,90 Lt už duomenų gavimą. Teismas atliko formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo nebuvo pateikta įrodymų, jog įsiskolinimas apmokėtas, priėmė ieškovo prašomą sprendimą. Butas, (duomenys neskelbtini), formaliai priklauso D. B. privačios nuosavybės teise, tačiau jame gyvena jo motina E. B. su kitu sūnumi, jo broliu. Nuo 2005 m. gyvena ir dirba Vilniuje, 2005 m. sausio 31 d. sudaręs darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba fiziku - vadybininku. Gyvena nuomojamame bute, pagal 2009 m. lapkričio 17 d. nuomos sutartį pastaruoju metu gyvena (duomenys neskelbtini). Su motina ir broliu nebendrauja, priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)nesilanko. Yra sudarę gyvenamųjų patalpų neatlygintino naudojimo sutartį, pagal kurią bute gyvenantys motina ir brolis įsipareigoję mokėti visus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas. Gyvendamas kitame mieste kontroliuoti bute gyvenančiųjų atsiskaitymus su komunalinių paslaugų tiekėjais neturi galimybės. Apie tai, kad bute gyvenantys mano motina ir brolis yra įsiskolinę AB „Kauno energija“ nebuvo žinoma. Motina ir brolis N. B. yra bedarbiai, todėl jie įsiskolino už komunalines paslaugas. Nebuvo žinoma, kad AB „Kauno energija“ pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui, todėl ir atsiliepimas į ieškinį teismui nebuvo pateiktas. Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-16 pažymą, teismo procesinius dokumentus priėmė motina E. B., tačiau apie tai nebuvo informuotas. Tik 2012 m. rugsėjo pradžioje, kai į darbovietę Vilniuje buvo atsiųstas antstolio kontoros išduotas 2012 m. rugpjūčio 28 d. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo, sužinojo apie įvykusį teismo procesą ir priimtą sprendimą. 2012 m. rugsėjo 14 d. pasirašęs atstovavimo sutartį su advokato kontora, Kauno miesto apylinkės teisme susipažino su bylos medžiaga, iš kurios paaiškėjo naujos šios bylos aplinkybės. Ieškovo ieškinyje pateikti įsiskolinimo už šilumos energiją ir kitas paslaugas paskaičiavimai grindžiami AB „Kauno energija“ išrašomomis sąskaitomis už teikiamas komunalines paslaugas. Šiose sąskaitose nurodoma, kad bute (duomenys neskelbtini), registruotų gyventojų yra šeši, todėl atitinkamai mokesčiai buvo skaičiuojami šešiems gyventojams. Tačiau pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. išduotą Gyventojų registrų tarnybos prie VRM pažymą bute Naglio g. 12-37 šeši gyventojai buvo deklaruoti tik nuo 2010-01-01 iki 2010-10-17, nuo 2010-10-17 iki 2011-02-09 deklaruoti penki, nuo 2011-02-09 iki 2012-01-05 deklaruoti keturi, nuo 2012-01-05 iki šiol deklaruoti ir gyvena trys gyventojai. Tuo tarpu, su ieškiniu pateiktuose žiniaraščiuose per visą laikotarpį skaičiuojami šeši gyventojai ir atitinkamai mokesčiai skaičiuojami šešiems gyventojams. Tokiu būdu, ieškovo ieškinio reikalavimai yra paskaičiuoti neteisingai, neatitinkantys tikrovės ir yra taisytini. Tuo tikslu, yra būtina atnaujinti procesą civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012. Pareiškėjo D. B. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo tenkinti. Sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, vykdymą antstolio R. S. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01005, iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1061-894/2013, kuria išspręstas pareiškėjo D. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, dėl skolos priteisimo, suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad ieškovas AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 11422, 26 Lt skolos už šilumos energiją, 594, 43 Lt palūkanų, 360,00 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,90 Lt už duomenų gavimą. Atsakovui 2012-03-20 įteikus procesinius teismo dokumentus, įstatymo nustatyta tvarka ir laiku jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl 2012 m. balandžio 6 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo D. B., ieškovui AB „Kauno energija“, 11422, 26 Lt skolos už šilumos energiją, 594, 43 Lt palūkanų, 360, 00 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 12016,69 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2012-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,90 Lt už duomenų gavimą. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai pareiškėjo motinai buvo įteikti 2012-03-20 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, todėl šis asmuo turėjo pareigą, kaip pareiškėjo šeimos narys, domėtis teismo procesu, tinkamai rūpintis procesinių dokumentų perdavimu pareiškėjui ir visą su tuo susijusią informaciją pateikti pareiškėjui. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad pareiškėjas su savo šeimos nariais, t.y. motina ir broliu nebendrauja, kad jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nesilanko, nebūna apsistojęs. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjas yra sudaręs su motina ir broliu gyvenamųjų patalpų neatlygintino naudojimo sutartį, pagal kurią bute gyvenantys motina ir brolis įsipareigoję mokėti visus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės atmestinos kaip neįrodytos. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens AB „Kauno energija“ argumentais dėl atsakovo teiginių, jog apie tai, kad bute gyvenantys pareiškėjo motina ir brolis yra įsiskolinę AB „Kauno energija“ pareiškėjui turėjo būti žinoma, nes pareiškėjo motina E. B. ir brolis N. B. yra bedarbiai. Be to, už patiektą šilumos energiją skola susidaro nebe pirmą kartą, t.y. 2010-03-24 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civ. byloje Nr. 2-8186-773/2010 iš atsakovo D. B. AB „Kauno energija“ naudai yra priteista 10915,20 Lt, skola, o atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta naujos skolos susidarymo. Teismas sutinka, kad šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nebuvo rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai (neveikimas) neatitiko atidaus šeimininko elgesio standartų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą grindė tuo, jog ieškovas nagrinėjant bylą, reikalavimus grindė netiksliai išrašytomis sąskaitomis už teikiamas komunalines paslaugas. Šiose sąskaitose buvo nurodomas netikslus bute, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičius, todėl, atitinkamai mokesčiai buvo skaičiuojami netiksliai. Pareiškėjas nurodė, jog apie bylą ir priimtą sprendimą jis sužinojo 2012 m. rugsėjo pradžioje, kai į darbovietę Vilniuje buvo atsiustas antstolio kontoros išduotas 2012 m. rugpjūčio 28 d. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo, o aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui sužinojo tik gavęs 2012 m. rugsėjo 13 d. išduotą Gyventojų registrų tarnybos prie VRM pažymą. Teismas padarė išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), skaičiaus neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nes pareiškėjui, kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkui, galėjo būti žinomas asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), skaičius dar iki 2012-09-12 pažymos iš Gyventojų registro tarnybos gavimo. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiam) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Šio įstatymo 9 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę iš deklaravimo įstaigos gauti informaciją apie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Asmuo, deklaravęs savo gyvenamąją vietą, gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę iš deklaravimo įstaigos gauti informaciją apie neteisingų deklaravimo duomenų ištaisymą, pakeitimą ar panaikinimą. Teismo nuomone, net ir nustačius, kad pareiškėjas apie jam nuosavybės teise priklausančiame bute deklaruotų asmenų skaičių sužinojo tik priėmus 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių, ši aplinkybė pati savaime nebūtų laikytina pakankamu pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kadangi ši aplinkybė nėra esminė bylos aplinkybė, be to, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ iki 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių priėmimo buvo informuotas apie bute deklaruotų asmenų skaičiaus pasikeitimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau šiuo metu bute nuomininko teisėmis gyvena E. B. ir N. B.. Šiame bute pareiškėjas negyvena nuo 2001 metų, kai išvyko į Vilnių studijuoti. Susipažinus su bylos Nr. 2-6043-151/2012 turiniu, paaiškėjo naujų faktų ir aplinkybių, kurios tuo metu teismui ir ieškovui negalėjo būti žinomos. Pagal ieškovo pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklausė E. B. nuo 1992-07-17 iki 2003-11-24, kuri 1994-12-28 buvo sudariusi sutartį Nr. 466237-8 su AB „Kauno energija" dėl atsiskaitymo už šildymą ir karštą vandenį. E. B. iki dabar gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) ir naudojasi AB „Kauno energija" paslaugomis. Ieškovo ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-01-01 adresu (duomenys neskelbtini) ir toliau gyveno šeimos nariai E. B. (mama) ir N. B. (brolis), kurie naudojosi UAB „ Kauno energija" šildymo energija ir tiekiamu karštu vandeniu. Tai įrodo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir buto priėmimo-perdavimo aktas, sudarytas tarp D. B., E. B. ir N. Š.. Todėl remiantis LR CK 6.351 straipsniu laikytina, kad E. B. ir N. Š. išsirinko perkamą paslaugą bei pareiškė savo valią, taip sudarydami vartojimo-pirkimo sutartį su AB „ Kauno energija". Teismas nesiekė surinkti kiek galima daugiau įrodymų bei informacijos turinčios įtakos teisingam teismo sprendimui. AB „Kauno energija" yra karšto vandens tiekėjas butui (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad sumažinti ar užkirsti kelią susidaryti didesniam įsiskolinimui už karštą vandenį. Todėl laikytina, kad AB „Kauno energija" yra socialiai neatsakinga ir siekia pasipelnyti. Teismas 2013-01-21 nutartyje vienašališkai apkaltina atsakovą D. B., kad jis, esą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta naujos skolos susidarymo. Pažymėtina, kad būtent ieškovas AB „ Kauno energija pirmiausia turėjo imtis priemonių užkirsti kelią galimam skolos susidarymui . AB „Kauno energija" prie bylos Nr. 2-1486-773/2012 yra pridėjusi sutartį su Gyventoju registro tarnyba dėl asmens duomenų teikimo. Todėl laikytina, kad ieškovas galėjo pasitikslinti asmenų deklaruotų adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažeidė karšto vandens tiekimo tvarką ir sudarė sudėtingą materialinę padėtį atsakovui. AB Kauno energija dėl savo neveikimo ir kaltės nepagrįsto paskaičiavo sumas adresu (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojama pagal normatyvus už suvartotą karštą vandenį šešiems asmenims, kai realiai minėtame bute pagal Gyventojų registrą deklaruoti gyventojai nuo 2010-10-17 iki 2011-02-09 penki(realiai gyveno keturi), nuo 2011-02-09 iki 2012-01-05 deklaruoti keturi(realiai gyvena trys), nuo 2012-01-05 iki šiol deklaruoti trys, o realiai gyvena du asmenys. Todėl galima teigti, kad realiai karšto vandens nebuvo suvartota tiek kiek priskaičiavo ieškovas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą AB „Kauno energija“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo, tiek dabar atskirajame skunde, tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nebuvo rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai (neveikimas) neatitiko atidaus šeimininko elgesio standartų. Žinodamas, jog mama E. B. ir brolis N. B., kaip teigia pats atsakovas, yra bedarbiai nesirūpino jam priklausančiu turtu, nesidomėjo ar mokami mokesčiai. Nei įgijęs butą, nei vėliau, kai pasirašė nuomos sutartį su E. B. ir N. B., į šilumos tiekėją AB „Kauno energija" nesikreipė, nei dėl šilumos tiekimo-vartojimo sutarties pasirašymo, nei dėl duomenų apie butą pateikimo. D. B. teiginiai, jog AB „Kauno energija" nuslėpė 1994-12-28 tarp E. B. ir AB „Kauno energija" sudarytą Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį (toliau - Sutartį) nuo teismo yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą, kadangi ši sutartis neturi jokios juridinės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6043-151/2012. Ieškovas AB „Kauno energija" butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam atsakovui D. B. tiekia tik šilumos energiją, t. y. tiekia šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Atsižvelgiant į tai pabrėžiame, kad šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės". Pagal gyventojų registro sutartį AB „Kauno energija" gali gauti informaciją apie konkretaus asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, o ne apie tai kiek ir kokie asmenys bute deklaravo gyvenamąją vietą. Kita vertus pats atsakovas kaip šilumos vartotojas teisės aktais yra įpareigotas pateikti buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikia 2012-12-06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civ. byloje Nr. A2-19634-429/2012 pagal ieškovo UAB „Kauno vandenys" ieškinį D. B. dėl mokesčio už vandenį ir nukanalizavimą priteisimo. Minėta teismo nutartimi buvo atnaujintas procesas, tačiau pabrėžtina, kad ši nutartis neturi prejudicinės galios, kadangi bylos šalys yra skirtingos, jų veiklą reglamentuoja visiškai skirtingi teisės aktai, todėl negalima traktuoti, kad šilumos tiekėjas turi tokias pačias pareigas kaip ir vandens tiekėjas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pareiškėjo nurodytu pagrindu.

Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo D. B., ieškovui AB „Kauno energija“, 11422,26 Lt skolos už šilumos energiją, 594,43 Lt palūkanų, 360,00 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 12016,69 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2012-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,90 Lt už duomenų gavimą (b.l.29-30).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir pareiškėjai negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2005 m. gyvena ir dirba Vilniuje, pareiškėjui nebuvo žinoma, kad AB „Kauno energija“ pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui, todėl ir atsiliepimas į ieškinį teismui nebuvo pateiktas. Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-16 pažymą, teismo procesinius dokumentus priėmė motina E. B., tačiau apie tai pareiškėjas nebuvo informuotas. Tik 2012 m. rugsėjo pradžioje, kai į darbovietę Vilniuje buvo atsiųstas antstolio kontoros išduotas 2012 m. rugpjūčio 28 d. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo, sužinojo apie įvykusį teismo procesą ir priimtą sprendimą. 2012 m. rugsėjo 14 d. pasirašęs atstovavimo sutartį su advokato kontora, Kauno miesto apylinkės teisme susipažino su bylos medžiaga, iš kurios paaiškėjo naujos šios bylos aplinkybės.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Pagal CPK366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla jau išnagrinėta. Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010).

CPK 366 str. 1 d. 2 p., numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, jog ieškovas nagrinėjant bylą, reikalavimus grindė netiksliai išrašytomis sąskaitomis už teikiamas komunalines paslaugas. Šiose sąskaitose buvo nurodomas netikslus bute, adresu (duomenys neskelbtini) deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičius, todėl, atitinkamai mokesčiai buvo skaičiuojami netiksliai. Pareiškėjas nurodė, jog apie bylą ir priimtą sprendimą jis sužinojo 2012 m. rugsėjo pradžioje, kai į darbovietę Vilniuje buvo atsiųstas antstolio kontoros išduotas 2012 m. rugpjūčio 28 d. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo, o aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui sužinojo tik gavęs 2012 m. rugsėjo 13 d. išduotą Gyventojų registrų tarnybos prie VRM pažymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai dėl atsiliepimo pateikimo į pareikštą ieškinį buvo įteikti pareiškėjo motinai 2012-03-20 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. (b.l.28). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šis asmuo turėjo pareigą, kaip pareiškėjo šeimos narys, domėtis teismo procesu, tinkamai rūpintis procesinių dokumentų perdavimu pareiškėjui ir visą su tuo susijusią informaciją pateikti pareiškėjui. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad pareiškėjas su savo šeimos nariais, t.y. motina ir broliu nebendrauja, kad jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), nebūna apsistojęs. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) skaičiaus, neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nes pareiškėjui, kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkui, galėjo būti žinomas asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą minėtu adresu skaičius dar iki 2012-09-12 pažymos iš Gyventojų registro tarnybos gavimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos tinkamu pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo. Sutiktina su AB „Kauno energija“ atsiliepime nurodytu argumentu, jog atsakovas būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nebuvo rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai (neveikimas) neatitiko atidaus šeimininko elgesio standartų. Žinodamas, jog mama E. B. ir brolis N. B., kaip teigia pats atsakovas, yra bedarbiai nesirūpino jam priklausančiu turtu, nesidomėjo ar mokami mokesčiai.

Kadangi apelianto nurodyta aplinkybė neatitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p., ji negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir nustačius, kad pareiškėjas apie jam nuosavybės teise priklausančiame bute deklaruotų asmenų skaičių sužinojo tik priėmus 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių, kad ši aplinkybė pati savaime nebūtų laikytina pakankamu pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kadangi ši aplinkybė nėra esminė bylos aplinkybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais, todėl atnaujinti byloje procesą nėra teisinio pagrindo.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai nustatė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes nėra nustatyta proceso atnaujinimo pagrindų. Naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Izolda Nėnienė