Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-01-21 · Civilinė byla Nr. A2-1061-894/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-06Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-21Kauno apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-04-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-21
Bylos Nr.
A2-1061-894/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03015-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Pareiškėjas
D. B.
Suinteresuotas asmuo
AB „Kauno energija“
Civilinė byla Nr. A2-1061-894/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03015-2012-4
Procesinių sprendimų kategorija: 124.3; 117.2; 129.7;(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m.sausio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, dėl skolos priteisimo, suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012 ir sustabdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, vykdymą.

Šalies argumentai

Nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-6043-151/2012 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui D. B., dėl skolos priteisimo, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė 11422,26 Lt skolos už šilumos energiją, 594,43 Lt palūkanų, 360,00 Lt žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,90 Lt už duomenų gavimą. Teismas atliko formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo nebuvo pateikta įrodymų, jog įsiskolinimas apmokėtas, priėmė ieškovo prašomą sprendimą. Butas, unikalus Nr. 1997-9007-8018, 83,56 kv.m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), formaliai priklauso D. B. privačios nuosavybės teise, tačiau jame gyvena jo motina E. B. su kitu sūnumi, jo broliu. Nuo 2005 m. gyvena ir dirba Vilniuje, 2005 m. sausio 31 d. sudaręs darbo sutartį su UAB „Altechna“, kurioje dirba fiziku - vadybininku. Gyvena nuomojamame bute, pagal 2009 m. lapkričio 17 d. nuomos sutartį pastaruoju metu gyvena (duomenys neskelbtini). Su motina ir broliu nebendrauja, priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nesilanko. Yra sudarę gyvenamųjų patalpų neatlygintino naudojimo sutartį, pagal kurią bute gyvenantys motina ir brolis įsipareigoję mokėti visus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas. Gyvendamas kitame mieste kontroliuoti bute gyvenančiųjų atsiskaitymus su komunalinių paslaugų tiekėjais neturi galimybės. Apie tai, kad bute gyvenantys mano motina ir brolis yra įsiskolinę AB „Kauno energija“ nebuvo žinoma. Motina ir brolis N. B. yra bedarbiai, todėl jie įsiskolino už komunalines paslaugas. Nebuvo žinoma, kad AB „Kauno energija“ pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui, todėl ir atsiliepimas į ieškinį teismui nebuvo pateiktas. Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-16 pažymą, teismo procesinius dokumentus priėmė motina E. B., tačiau apie tai nebuvo informuotas. Tik 2012 m. rugsėjo pradžioje, kai į darbovietę Vilniuje buvo atsiustas antstolio kontoros išduotas 2012 m. rugpjūčio 28 d. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo, sužinojo apie įvykusį teismo procesą ir priimtą sprendimą. 2012 m. rugsėjo 14 d. pasirašęs atstovavimo sutartį su advokato kontora, Kauno miesto apylinkės teisme susipažino su bylos medžiaga, iš kurios paaiškėjo naujos šios bylos aplinkybės. Ieškovo ieškinyje pateikti įsiskolinimo už šilumos energiją ir kitas paslaugas paskaičiavimai grindžiami AB „Kauno energija“ išrašomomis sąskaitomis už teikiamas komunalines paslaugas. Šiose sąskaitose nurodoma, kad bute Naglio g. 12-37, registruotų gyventojų yra šeši, todėl atitinkamai mokesčiai buvo skaičiuojami šešiems gyventojams. Tačiau pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. išduotą Gyventojų registrų tarnybos prie VRM pažymą bute Naglio g. 12-37 šeši gyventojai buvo deklaruoti tik nuo 2010-01-01 iki 2010-10-17, nuo 2010-10-17 iki 2011-02-09 deklaruoti penki, nuo 2011-02-09 iki 2012-01-05 deklaruoti keturi, nuo 2012-01-05 iki šiol deklaruoti ir gyvena trys gyventojai. Tuo tarpu, su ieškiniu pateiktuose žiniaraščiuose per visą laikotarpį skaičiuojami šeši gyventojai ir atitinkamai mokesčiai skaičiuojami šešiems gyventojams. Tokiu būdu, ieškovo ieškinio reikalavimai yra paskaičiuoti neteisingai, neatitinkantys tikrovės ir yra taisytini. Tuo tikslu, yra būtina atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas; šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis, tačiau jei tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas. AB „Kauno energija“ mokesčius skaičiuoja buto savininkui, šiuo atveju atsakovui D. B., kuriam nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad butas buvo išnuomotas ar kitu teisiniu pagrindu perleistas naudotis motinai E. B. ir broliui N. B., todėl atsakovo minima gyvenamųjų patalpų neatlygintino naudojimo sutartis neturi reikšmės šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl savininko pareigos atsiskaityti už šilumą energijos tiekėjui. Darytina išvada, kad atsakovas kaip buto savininkas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai nesirūpindamas apmokėjimu už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamą šilumą, dėl ko ir susidarė prašoma priteisti skola. Atsakovas teigia, jog „apie tai, kad bute gyvenantys mano motina ir brolis yra įsiskolinę AB „Kauno energija“ man nebuvo žinoma“, kai tuo tarpu pats nurodo, jog motina E. B. ir brolis N. B. yra bedarbiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad už patiektą šilumos energiją skola susidaro ne pirmą kartą, t.y. 2010-03-24 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civ. byloje Nr. 2-8186-773/2010 iš atsakovo D. B. AB „Kauno energija“ naudai yra priteista 11512,20 Lt, skola, o atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta naujos skolos susidarymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nebuvo rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai (neveikimas) neatitiko atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio standartų. Atsakovas pareiškimu prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, siekiant nustatyti objektyvius ir teisingus gyventojų įsiskolinimo ieškovui dydžius. Pagal 2012-09-13 išduotą Gyventojų registrų tarnybos prie VRM pažymą Nr. (29)4VA-2437 bute (duomenys neskelbtini) šeši gyventojai buvo deklaruoti tik nuo 2010-01-01 iki 2010-10-17, nuo 2010-10-17 iki 2011-02-09 deklaruoti penki, nuo 2011-02-09 iki 2012-01-05 deklaruoti keturi, nuo 2012-01-05 iki šiol deklaruoti ir gyvena trys gyventojai. Tuo tarpu su ieškiniu pateiktuose žiniaraščiuose per visą laikotarpį skaičiuojami šeši gyventojai ir atitinkamai mokesčiai skaičiuojami šešiems gyventojams. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau Taisyklių) 133 p. 4 d. įtvirtinta vartotojo pareiga pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo-pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Pats atsakovas, kaip karšto vandens vartotojas, turėjo AB „Kauno energija“ pateikti visus turimus duomenis, kuriais remiantis yra apskaičiuojami mokėjimai už karštą vandenį (t.y. šiluma skirtą karštam vandeniui ruošti), taip pat ir bute registruotų gyventojų pasikeitimą ar faktiškai bute gyvenančių asmenų skaičių. A. D. B. šios informacijos niekada nepatikslino ir nenurodė kito bute gyvenančių asmenų skaičiaus, todėl buvo skaičiuoti normatyvai už karštą vandenį 6 asmenims. Negavusi patikslintų duomenų apie bute gyvenančių asmenų skaičių bei nedeklaruojant karšto vandens suvartojimo pagal skaitiklių rodmenis, AB „Kauno energija“ teisėtai, pagal turimus duomenis, karšto vandens suvartojimo normas skaičiavo 6 žmonėms. Taisyklių 135 p. 4 d. įtvirtinta buitinio šilumos vartotojo pareiga pateikti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta forma ir terminais šilumos ir (ar) karšto vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitą, t. y. deklaruoti skaitiklių rodmenis. Atsakovui nevykdant pareigos deklaruoti skaitiklių rodmenų, ieškovas vadovaujantis Taisyklių 135 p. 4 d. punktu skaičiavo pagal karšto vandens suvartojimo normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76. Pagal Taisyklių 171 p. 5 d. nustatyta, kad vartotojui nepranešus karšto vandens tiekėjui butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų iki sutartyje nurodyto termino, suvartoto karšto vandens kiekiai už ataskaitinį laikotarpį nustatomi pagal teisės aktų nuostatas. Vartotojui vėliau, po sutartyje nurodyto termino, pranešus karšto vandens skaitiklių rodmenis, suvartoto karšto vandens kiekis įvertinamas pagal skaitiklio rodmenis, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius iš eilės, atliekant skaičiavimus kitą, po ataskaitinio, mėnesį. Vadovaujantis šia nuostata, AB „Kauno energija“ vartotojo prašymu perskaičiavimus gali daryti tik už tris mėnesius, kadangi visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o perskaičiavus už ilgesnį laikotarpį būtų pažeistos kitų namo gyventojų teisės ir teisėti interesai. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254, 2007-12-11, Nr. 130-5259) 12 str. 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Todėl AB „Kauno energija“ yra įpareigota paskirstyti visą šilumos apskaitos prietaiso išmatuotą šilumą, patiektą į pastatą ir neturi teisinio pagrindo sumažinti apelianto įsiskolinimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ieškovo ieškinio reikalavimai yra teisingi ir negali būti perskaičiuoti, kadangi tai prieštarautų teisės aktams ir tuo pačiu būtų pažeistos kitų namo gyventojų teisės. Pats atsakovas savo netinkamais veiksmais (neveikimu) didino skolos dydį - nedeklaravo vandens skaitiklio parodymų dėl ko, jam mokestis už karštą vandenį buvo skaičiuojamas pagal nustatytas LR Vyriausybės normas, o ne pagal realiai sunaudotą vandens kiekį. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, mano, kad D. B. neįrodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kadangi pareiškėjui (byloje atsakovui D. B.) turėjo būti žinoma ir jis pats turėjo pareigą informuoti šilumos tiekėją AB „Kauno energija“ apie bute, kurį jis nuosavybės teise valdo, gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių. Tai, kad atsakovas D. B. tik 2012-09-13 gavo pažymą, kurioje nurodyta, kokiu laikotarpiu ir kiek asmenų gyveno bute, nereiškia, kad jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kiek jo paties bute gyveno asmenų. D. B. taip pat neįrodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, kadangi, kaip jau buvo išdėstyta aukščiau dėl paties D. B. neapdairaus ir nerūpestingo elgesio, t. y. nedeklaruojant vandens skaitiklių parodymų bei nepranešus AB „Kauno energija“ apie bute gyvenančių asmenų skaičių, priskaičiuoti normatyvai 6 asmenims. Taip pat, kaip nurodyta aukščiau taisyklėse numatyta galimybė perskaičiuoti karšto vandens kiekį, bet ne už ilgesnį, kaip trijų mėnesių laikotarpį, tai reiškia, kad dabar atlikus perskaičiavimą pagal skaitiklio parodymus, priteistai skolai tai neturėtų reikšmės, nes nepakliūtų į ieškinio laikotarpį. Ieškovas AB „Kauno energija“ pagrįstai skaičiavo mokesčius už šilumą, todėl prielaidų ar teisinių pagrindų peržiūrėti teismo sprendimą už akių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovas AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 11422,26 Lt skolos už šilumos energiją, 594,43 Lt palūkanų, 360,00 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,90 Lt už duomenų gavimą.

Atsakovui 2012-03-20 įteikus procesinius teismo dokumentus, įstatymo nustatyta tvarka ir laiku jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl 2012 m. balandžio 6 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo D. B., ieškovui AB „Kauno energija“, 11422,26 Lt skolos už šilumos energiją, 594,43 Lt palūkanų, 360,00 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 12016,69 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2012-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,90 Lt už duomenų gavimą.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).

Pareiškėjas prašyme nurodo, jog procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, nes teismo procesinius dokumentus priėmė motina E. B., tačiau apie tai pareiškėjas nebuvo informuotas. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad procesiniai dokumentai pareiškėjo motinai buvo įteikti 2012-03-20 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, todėl šis asmuo turėjo pareigą, kaip pareiškėjo šeimos narys, domėtis teismo procesu, tinkamai rūpintis procesinių dokumentų perdavimu pareiškėjui ir visą su tuo susijusią informaciją pateikti pareiškėjui. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad pareiškėjas su savo šeimos nariais, t.y. motina ir broliu nebendrauja, kad jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nesilanko, nebūna apsistojęs. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjas yra sudaręs su motina ir broliu gyvenamųjų patalpų neatlygintino naudojimo sutartį, pagal kurią bute gyvenantys motina ir brolis įsipareigoję mokėti visus mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės atmestinos kaip neįrodytos. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens AB „Kauno energija“ argumentais dėl atsakovo teiginių, jog apie tai, kad bute gyvenantys pareiškėjo motina ir brolis yra įsiskolinę AB „Kauno energija“ pareiškėjui turėjo būti žinoma, nes pareiškėjo motina E. B. ir brolis N. B. yra bedarbiai. Be to, už patiektą šilumos energiją skola susidaro nebe pirmą kartą, t.y. 2010-03-24 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civ. byloje Nr. 2-8186-773/2010 iš atsakovo D. B. AB „Kauno energija“ naudai yra priteista 10915,20 Lt, skola, o atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta naujos skolos susidarymo. Teismas sutinka, kad šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas, nebuvo rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai (neveikimas) neatitiko atidaus šeimininko elgesio standartų.

Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, jog ieškovas nagrinėjant bylą, reikalavimus grindė netiksliai išrašytomis sąskaitomis už teikiamas komunalines paslaugas. Šiose sąskaitose buvo nurodomas netikslus bute, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičius, todėl, atitinkamai mokesčiai buvo skaičiuojami netiksliai. Asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį teikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Pareiškėjas nurodė, jog apie bylą ir priimtą sprendimą jis sužinojo 2012 m. rugsėjo pradžioje, kai į darbovietę Vilniuje buvo atsiustas antstolio kontoros išduotas 2012 m. rugpjūčio 28 d. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo, o aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui sužinojo tik gavęs 2012 m. rugsėjo 13 d. išduotą Gyventojų registrų tarnybos prie VRM pažymą. CPK 366 str. 1 d. 2 p. numato, jog procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą. Vadovaujantis šiuo įstatyminiu reguliavimu darytina išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), skaičiaus neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nes pareiškėjui, kaip buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkui, galėjo būti žinomas asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), skaičius dar iki 2012-09-12 pažymos iš Gyventojų registro tarnybos gavimo. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiam) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Šio įstatymo 9 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę iš deklaravimo įstaigos gauti informaciją apie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Asmuo, deklaravęs savo gyvenamąją vietą, gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę iš deklaravimo įstaigos gauti informaciją apie neteisingų deklaravimo duomenų ištaisymą, pakeitimą ar panaikinimą.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 133 p. 2 ir 4 d. nustatyta, kad vartotojai privalo laiku atsiskaityti už šilumą bei jam tenkančia dalimi už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, bei pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo-pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Todėl, net ir nustačius, kad pareiškėjas apie jam nuosavybės teise priklausančiame bute deklaruotų asmenų skaičių sužinojo tik priėmus 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių, ši aplinkybė pati savaime nebūtų laikytina pakankamu pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kadangi ši aplinkybė nėra esminė bylos aplinkybė, be to, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ iki 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių priėmimo buvo informuotas apie bute deklaruotų asmenų skaičiaus pasikeitimą. Kadangi prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais, teismas konstatuoja, kad atnaujinti byloje procesą nėra teisinio pagrindo (CPK 370 str. 3 d.).

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo ir 2013-01-21 pateiktame prašyme prašo sustabdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, vykdymą antstolio R. S. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01005. Teismas, pripažinęs esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 3 d.). Vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio priemonę. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama apsaugoti byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes dėl galimai neteisingai išrašytų sąskaitų, iš kurių kildintinas ieškovo reikalavimas, manytina esant tikslinga stabdyti vykdymo veiksmus iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria išspręstas pareiškėjo D. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, dėl skolos priteisimo, suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“. Konstatuotina, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, gali būti pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, vykdymas antstolio R. S. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01005 stabdytinas iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1061-894/2013, kuria išspręstas pareiškėjo D. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, dėl skolos priteisimo, suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ (CPK 510 str. 3 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 370 str. 3 d., 510 str. 3 d., teismas

nutaria:

Pareiškėjo D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, dėl skolos priteisimo, suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“, atmesti.

Pareiškėjo D. B. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo tenkinti. Sustabdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, vykdymą antstolio R. S. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01005, iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1061-894/2013, kuria išspręstas pareiškėjo D. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6043-151/2012, dėl skolos priteisimo, suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“.

Nutartį dalyje dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 d. atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRasa Urbanavičiūtė