Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės registracijos įrašo panaikinimo, tretieji asmenys - notarė Dalija Svirbutienė, notarė Lilija Šilerienė ir notaras Mindaugas Kačergis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

13. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės tėvas V. D. ir jo sutuoktinė M. D. 1992-10-13 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Mirus tėvui V. D. Vilniaus rajono notarų biuro notarė L. Šilerienė išdavė 1994-01-04 paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu po V. D. mirties paveldimo turto įpėdiniai - mirusiojo žmona M. D. ir mirusiojo dukra I. D. (ieškovė), lygiomis dalimis po ½, paveldėjo Butą. Po ieškovės motinos M. D. mirties 1996-07-21, ieškovės pareiškimą dėl palikimo priėmimo priėmė notarė - notarė Lilija Šilerienė. Vėliau 2009-04-09 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. Svirbutienė išdavė ieškovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į dalį paveldėto turto, t.y. į piniginę kompensaciją už 23,90 ha valstybės išperkamą žemės sklypą, 40900 Lt, pagal 1998-08-20 Apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-4445, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-03-16 išduotą pažymą Nr. SR-1236-(1.12). Į kitą ieškovės mirusiajai motinai priklausantį turtą - ½ dalį Buto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nebuvo išduotas. Tačiau Vilniaus rajono notarų biurui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo, esančiame paveldėjimo byloje Nr. 499/98, nurodyta, jog priimamas palikimas, kurį sudaro mirusiai ieškovės motinai priklausęs turtas, įskaitant Butas.

14. Taip pat nustatyta, kad 1996-04-24 Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. I-304, įsigaliojusio 1996-05-10, Trakų Vokė buvo prijungta prie Vilniaus. Pasikeitus administracinėms riboms, pasikeitė paveldėjimo bylą Nr. 499/98 tvarkę notarai. 2007-08-31 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-321 Dėl Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro įsteigimo ir Vilniaus m. 26-ojo ir 19-ojo notarų biuro veiklos teritorijos nustatymo, (duomenys neskelbtini) gatvė buvo priskirta Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro veiklos teritorijai turto paveldėjimo atvejams. Vilniaus m. 19-asis notaro biuras, patikrinęs Testamentų registro duomenis ir gavęs informaciją iš Vilniaus m. 26-ojo notaro biuro, 2018-04-23 išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. MK-3288.

15. Atsakovė nesutikdama su ieškinio reikalavimais laikosi pozicijos, kad byloje aktualus teisės normų, reglamentuojančių juridinio fakto nustatymą, aiškinimas ir taikymas ir, mano, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji Butu, t.y. palikimu, atsiradusiu po motinos mirties, rūpinosi, jį prižiūrėjo.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, t. y., rūpinosi juo kaip savo turtu (valdė, naudojo ir juo disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

18. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ginčo Bute gyvena visą gyvenimą, daugiau nei 25 metus, mirus motinai, jį prižiūri, visas siunčiamas sąskaitas ieškovė apmokėjo pati ir toliau moka ir nežinojo, kad atsakovas apmoka kažkokias sąskaitas. Paaiškino, kad Buto adresą nurodo kaip savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Teigė, kad pareiškime nurodė, kad paveldimą turtą sudaro ir Butas bei pasitikėjo notaru. Iš 2021-07-15 Pažymos apie vykdomą renovaciją Nr. 21/7/15 matyti, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojai pateikė paraišką daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui). Ieškovė pateikė į bylą 2021-01-19 pažymą Nr. 21/1, iš kurios matyti, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos duomenimis, apie tai, kad Buto dalis būtų įregistruota valstybės vardu, VĮ Turto bankas nėra pateikusi; visi namo bendrijos mokesčiai priskiriami ieškovei, kuri savo ruožtu sumoka; visais klausimais, susijusiais su pastato, kuriame yra butas, bendraujama su ieškove. Taip pat iš 2018-06-19 Turto apžiūros akto matyti, kad VĮ Turto banko atstovas į Butą jo apžiūrėti nepateko bei atlikta atskira žyma akte, jog kaimynai teigė, kad bute gyvena I. K.. Įvertintina ir tai, kad ieškovės aktyvius veiksmus po motinos mirties priimti atsiradusį palikimą tvirtina ir tai, kad pateikdama pareiškimą Vilniaus rajono notarų biurui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškime nurodė paveldimą turtą sudaro, be kita ta ko, ir Butas, atitinkamai 2006-03-23 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutienės išduotas liudijimas dėl palikimo priėmimo bei 2009-04-09 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo ieškovė po motinos mirties paveldėjo piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemės sklypą. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po ieškovės motinos mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

19. Atsakovė pateikė į bylą 2019-01-28 Susitarimą Nr. 12-24-21/91-60 Dėl įsiskolinimų, susidariusių iki valstybės paveldėto turto perdavimo VĮ Turto bankui valdyti patikėjimo teise dienos padengimo ir iš jo Priedo 1 matyti, jog turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktos paslaugos ir susidaręs 635,15 Eur dydžio įsiskolinimas, kurį paslaugos teikėjui įsipareigoja sumokėti VĮ Turto bankas per 30 dienų nuo pažymos, išrašytos po šio susitarimo pasirašymo. Taip pat į bylą pateikta UAB „Vilniaus energija“ pateikta skolos paskaičiavimo pažyma, iš kurios matyti, kad vartotojui (duomenys neskelbtini), paskaičiuota 635,15 Eur skola. Tačiau pastarieji atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia aplinkybės, jog ieškovė po motinos mirties Buto dalį priėmė ir jį faktiškai valdė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad gavusi UAB „Naujininkų ūkis“ 2018-03-01 pranešimą Dėl bešeimininkio turto, kuriuo prašoma patikrinti manomai bešeimininkį turtą, ėmėsi realių veiksmų nustatyti, ar Buto dalimi nesinaudoja turto paveldėtojai. Nors, minėta, atsakovė pateikė 2018-06-19 Turto apžiūros aktą, tačiau iš pastarojo turinio matyti, kad atsakovės atstovai faktiškai į ½ dalį Buto nepateko, kaimynai informavo, jog Buto bendraturtė, kuri yra mirusios dura, gyvena Bute, t.y. atsakovė apsiribojo tik formaliu Buto patikrinimu, tačiau ne faktiniu jo patikrinimu, patekimo į jį ir būklės įvertinimu. Atsakovė taip pat nepaaiškina ir nepateikia įrodymų, kurie leido jai spręsti apie bešeimininkį turtą, t.y. ½ dalį Buto. Minėta, kad ieškovė pateikė į bylą 2021-01-19 pažymą Nr. 21/1, iš kurios matyti, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos duomenimis, apie tai, kad Buto dalis būtų įregistruota valstybės vardu, VĮ Turto bankas nėra pateikusi; visus namo bendrijos mokesčius apmoka ieškovė.

20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei nesant trečiųjų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė po savo motinos M. D. mirties ne tik padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo ir prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama be kita ko ir paveldimą Butą, bet ir priėmė palikimą, t.y. ½ dalį Buto pradėjusi faktiškai valdyti palikėjos turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, aiškiai išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas.

21. Pažymėtina, kad CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti keturi alternatyvūs atvejai, kuomet paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras Mindaugas Kačergis 2018-04-23 išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, patvirtinęs, kad valstybei pereina 1/ dalis buto, kurio savininkas yra palikėja M. D..

23. Pažymėtina, kad vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retrospektyviai - palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pas notarą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, bet taip pat ir priėmė palikimą kitu įstatymo nustatytu būdu – pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Minėta, kad ieškovei pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

24. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnis numatė, kad neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, kas atitinka ir galiojančio CK nuostatas. Todėl, kaip teisingai nurodo ieškovė, ji, 1998 m. spalio 19 d. pateikdama rašytinį pareiškimą dėl 1996 m. liepos 21 d. mirusiosios motinos M. D. palikimo priėmimo, be išlygų priėmė visą motinos palikimą, t. y. įskaitant ir motinai priklausiusią ½ dalį Buto.

25. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas šiame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

26. Nors ieškovės nuosavybės teisės nebuvo išviešintos nekilnojamo turto registre, dėl ko Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, kreipusis į notarą, buvo išduotas paveldėjimo liudijimas ir nuosavybė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, tačiau palikimo priėmimas sukelia teisines pasekmes nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu, kaip jau minėta, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadinasi, šioje byloje nustačius, kad ieškovė priėmė palikimą po motinos mirties yra pagrindas naikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą kaip prieštaraujantį CK 1.80 straipsnio 1 daliai, t.y. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas valstybei yra negaliojantis ab initio kaip prieštaraujantis imperatyviai 1964 m. CK 593 straipsnio nuostatai ir CK 6.52 straipsnio 1 dalies normai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

27. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ½ dalies Buto perėjimas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai notaro 2018-04-23 išduoto Lietuvos Respublikai palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. MK-3288 pagrindu yra niekinis ir negaliojantis ir taikytina restitucija - ieškovei grąžintina po motinos M. D. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėta ½ dalis nekilnojamo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)., o atsakovės vardu atlikta teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre naikintina.

28. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškinio pateikimui, tačiau ieškinio senaties atsakovė taikyti neprašo, todėl nesant prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas dėl jos plačiau nepasisako.

29. Atsakovė taip pat teigia, kad tuo atveju jeigu ieškinys bus tenkinamas ieškovės naudai, tai valstybės, atstovaujamos Turto banko, naudai atlygintinos patirtos ir apmokėtos išlaidos, susijusios su ginčo turtu. Atkreipia dėmesį, kad kol palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra nuginčytas, turto teisėtas savininkas yra Lietuvos Respublika, kuriai kyla pareiga išlaikyti turtą ir visą bylinėjimosi laikotarpį. Tačiau nors atsakovė tokį reikalavimą pareiškė, tačiau įrodymų apie faktiškai patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su Buto dalimi, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors iš į bylą atsakovės pateiktų ir aptartų dokumentų matyti, jog už turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas yra susidariusi 635,15 Eur skola, kurią atsakovė įsipareigojo per nustatytą terminą apmokėti, tačiau duomenų apie tai, kad nurodytą skolą faktiškai paslaugų teikėjui apmokėjo, atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į nurodyta, teismas atsakovės prašymą atlyginti patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su ginčo turtu, atmeta kaip nepagrįstą.

30. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau sutiktina su atsakove, kad Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas, neatliko jokių teisės aktams prieštaraujančių veiksmų. VĮ Turto bankas gavęs UAB “Naujamiesčio ūkis” pranešimą apie galimai bešeimininkį turtą, formaliai atliko jam įstatyme nustatytas funkcijas. Civilinėje byloje nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų ir tokie veiksmai nenustatyti, todėl laikytina, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl jų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovės Lietuvos Respublikos, kodas 111105555, naudai išduotą 2018-04-23 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. MK-3288 negaliojančiu ab initio ir panaikinti šio liudijimo pagrindu atliktą atsakovės Lietuvos Respublikos, kodas 111105555, nuosavybės teisės registracijos įrašą Nekilnojamojo turto registre, įrašo data: 2018-05-08, į ½ dalį nekilnojamo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.