Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3775-1080/2021 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės registracijos įrašo panaikinimo, tretieji asmenys – notarė D. S., notarė L. Š. ir notaras M. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2009 m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. išdavė ieškovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į dalį paveldėto turto, t. y. į piniginę kompensaciją už 23,90 ha valstybės išperkamą žemės sklypą. Pažymi, kad Vilniaus rajono notarų biurui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo, esančiame paveldėjimo byloje Nr. 499/98, buvo nurodyta, kad priimamas palikimas, kurį sudaro mirusiai motinai priklausęs turtas, įskaitant butą (turint omenyje likusią ½ dalį buto), tačiau dėl nežinomų priežasčių ieškovei nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į kitą ieškovės mirusiai motinai priklausiusį turtą – ½ dalį buto, esančio adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini).

4. Po ieškovės motinos mirties T. V. buvo prijungta prie Vilniaus miesto, todėl keitėsi notarai, tvarkę paveldėjimo bylą Nr. 499/98. Naujasis notaras, tvarkydamas paveldėjimo bylą Nr. 499/98, neatsižvelgęs į tai, kad palikimą notarų biure jau buvo priėmusi ieškovė ir gavusi į dalį turto pavedėjimo teisės liudijimą, leido valstybei priimti palikimą ir 2018 m. balandžio 23 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. MK-3288 į buto dalį, kurią jau buvo priėmusi ieškovė. Apie tai notaras ieškovės neinformavo, šio turto iki šiol atsakovė faktiškai nėra perėmusi. Ieškovė apie palikimo dalies perėjimą valstybei sužinojo gavusi 2020 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. pareiškimą apie tai, kad VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo ginčo buto dalį ir šis turtas 2020 m. gruodžio 21 d. viešo aukciono būdu bus parduodamas. Ieškovė nurodė, kad butas nuo 1992 m. spalio 13 d. yra šeimos turtas, kuriuo naudojosi ieškovės šeima nuo pat įsigijimo, pagal galimybes turtą prižiūrėjo, mokėjo jo išlaikymo mokesčius. Ieškovės nuomone, tai, kad nuosavybės teisė nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, nepaneigia jos nuosavybės teisės į jos mirusiai motinai priklausiusią ½ buto dalį, nes ieškovė nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgijo priimdama motinos palikimą, ir šis turtas jai priklauso nuo palikimo atsiradimo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintas negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovei 2018 m. balandžio 23 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra negaliojantis ab initio kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. 1964 m. CK 593 straipsnio ir CK 5.62 straipsnio 1 dalies normoms, kuriose nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tada, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė po motinos mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė motinos palikimą, paduodama pareiškimą notarui bei atliko aktyvius veiksmus pradėjusi faktiškai turtą valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad nebuvo pagrindo atsakovei išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji yra vienintelis asmuo, kuris priėmė palikimą.

13. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina. Ieškovė 1998 m. spalio 19 d. padavė Vilniaus rajono notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kuriame nurodyta, kad ji priima visą motinos palikimą, įskaitant ir butą (t. 2, b. l. 3, pajaus dalį į butą). 2006 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras išdavė liudijimą apie tai, kad ieškovė priėmė mirusios motinos palikimą, 2009 m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras išdavė ieškovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į paveldėtą turtą, kurį sudaro 40 900 Lt piniginė kompensacija už 23,90 ha valstybės išperkamą žemės sklypą pagal 1998-08-20 Apskrities viršininko sprendimą Nr. 41-4445, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-03-16 išduotą pažymą Nr. SR-1236-(1.12). 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto X-asis notarų biuras išdavė atsakovei paveldimo turto (Buto) perėjimo valstybei liudijimą. Taigi byloje susiklostė situacija, kai ieškovei priėmus visą mirusios motinos palikimą, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik į dalį palikimo, o konstatavus, kad neatsirado paveldėtojų pagal įstatymą, valstybei – atsakovei Lietuvos Respublikai – išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į Butą, kurį buvo priėmusi ir pradėjusi aktyviais veiksmais valdyti ieškovė.

14. Ieškovės motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK (toliau – CK) 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.

15. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje, taikytinoje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

16. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 599 straipsnis), o pagal 2001 m. CK 5.67 straipsnį – anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).???

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilini bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė po tėvo mirties jai ir jos motinai priklausiusiame bute gyveno visą laiką, t. y. kartu su savo tėvais nuo buto įsigijimo, po tėvo mirties su savo motina bei po motinos mirties liko jame gyventi, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, juo naudojasi iki šiol. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir namo, kuriame yra ginčo Butas, bendrijos 2021 m. sausio 19 d. pažyma apie už butą ieškovei apskaičiuotus mokesčius. Tuo tarpu atsakovės veiksmai po to, kai jai 2018 m. balandžio 23 d. išduotas paveldimo turto perėjimo valstybei liudijimas, apsiribojo formaliu bandymu patekti į butą – tai patvirtina ir 2018 m. birželio 19 d. turto apžiūros aktas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų faktus, jog ieškovė po motinos mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) ėmėsi aktyvių veiksmų valdyti palikimo objektą sudarantį turtą – paveldėtame bute gyveno, išlaikė, mokėjo mokesčius, o 1998 m. spalio 19 d. kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Be to, paminėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2006 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro liudijimas, kad ieškovė po motinos mirties priėmė visą paveldimą turtą. Apeliantei atstovaujantis VĮ Turto bankas nepateikė ieškovės paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, susijusius su ieškovės veiksmais priimant motinos turtą, paneigiančių duomenų (CPK 178, 183, 185 straipsniai), o apsiribojo teiginiu, kad atsakovė yra vienintelis asmuo, priėmęs mirusios ieškovės motinos turtą. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo ieškovės pateiktų įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės teiginys, kad ji yra vienintelis asmuo, priėmęs mirusios ieškovės motinos palikimą, yra nepagrįstas, konstatavus, kad ieškovė perėmė visą mirusios motinos turtą.

19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje buvo pakankamai duomenų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė priėmė visą motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 584 straipsnis), o 1998 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus rajono notarų biurą, kuriame 2009 m. balandžio 9 d. ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tai, kad šiame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, jog paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik į kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, nepaneigia fakto, kad ieškovės pareiškime dėl turto priėmimo buvo nurodyta, kad ji priima visą mirusios motinos turtą, bei aplinkybių, kad ieškovė aktyviais veiksmais pradėjo ginčo Butą valdyti. Juolab, kad palikimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek nuo 2000 m. įsigaliojusio CK 5 knygos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, normose įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies ar su sąlygomis.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo teisėtumo

20. Apeliantė, atstovaujama VĮ Turto banko, teigia, kad ieškovė praleido ir ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovei išduotą paveldimo turto liudijimą, kuris skaičiuojamas nuo ieškovės motinos mirties dienos, bei pažymi, kad ieškinio termino praleidimo faktą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jo nepagrįstai netaikė nurodęs, kad atsakovė tokio reikalavimo nereiškė. Ši skundo nuostata nepagrįsta.

21. CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienus metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Byloje nustatyta, kad ieškovė po motinos mirties priėmė visą palikimą nuo jo atsiradimo dienos, pateikė notarui pareiškimą apie tai, kad priima visą mirusios motinos turtą, turtu naudojosi, jame gyvena iki šiol. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovei tapo žinoma tik gavus 2020 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarės pareiškimą apie tai, kad VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo ginčo buto dalį ir šis turtas 2020 m. gruodžio 21 d. viešo aukciono būdu bus parduodamas. Jokių patikimų duomenų apie tai, jog apie paveldėjimą ieškovei ar jos interesams atstovaujančiam asmeniui būtų žinoma anksčiau, byloje nėra. Šiuo atveju vienų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo dienos, kai ieškovei tapo žinoma apie ginčijamą 2018 m. balandžio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes iki tol jokių kitų asmenų, išskyrus visą palikimą priėmusią ieškovę, kurie būtų priėmę palikimą, nebuvo. Ieškinys teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d. Taigi darytina išvada, jog vienerių metų termino ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė nepraleido.

22. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas praleistas, tačiau jo netaikė, atsakovei nepareiškus reikalavimo. Visų pirma pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tokios išvados nepadarė. Antra, atsakovė atsiliepime į ieškinį tik pateikė argumentus apie tai, kaip turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, tačiau atsiliepime, formuluodama savo reikalavimą, tokio prašymo nereiškė. Galiausiai, kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 21 punkte, konstatuota, kad ieškovė vienų metų ieškinio senaties termino nepraleido, nes jis skaičiuojamas nuo dienos, kai ieškovei tapo žinoma apie ginčijamą paveldimo turto perėjimo valstybei liudijimą.

23. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas nepagrįstai, nes ieškovės motinos turtą po jos mirties paveldėjo įpėdinė pagal įstatymą (ieškovė), t. y. nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu buvo tinkamai apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, bylinėjimosi išlaidų ieškovei nepriteisė, nurodęs, kad Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas, neatliko jokių teisės aktams prieštaraujančių veiksmų. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartus civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad teismui pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba nustatomas valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei. Taigi esant bent vienai aplinkybei – neteisėtiems valstybės institucijos veiksmams arba netinkamam valstybės įgaliotos institucijos procesiniam elgesiui byloje – galimas įpėdinio turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

26. Sprendžiant dėl priežasčių, nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, be kita ko, svarbu nustatyti: 1) ar atsakovė VĮ Turto bankas pagrįstai inicijavo palikimo perėjimo valstybei procedūrą – ar buvo gautas atitinkamas valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo (pareigūno) pranešimas apie tokį turtą; 2) ar atsakovei VĮ Turto bankui buvo (ar galėjo būti) žinoma apie tai, kad palikimą faktiniu valdymu yra priėmusi ieškovė. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad iki kreipimosi į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovei buvo žinoma apie tai, kad ieškovė kreipėsi į notarą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo ar kad jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Priešingai, notarui, kuris ir išdavė atsakovei paveldimo turto perėjimo valstybei liudijimą, nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovė yra priėmusi paveldimą turtą ir Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras buvo išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą į kompensaciją už žemę, t. y. į dalį turto.

27. Vis dėlto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei tapo žinoma apie aplinkybes, susijusias su ieškovės veiksmais priimant palikimą, jai išduotu paveldėjimo teisės liudijimu, taip pat byloje buvo duomenys, kad atsakovei buvo žinoma, jog paveldimame turte visą laiką gyveno ieškovė. Nors atsakovė, padavusi apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, naudojosi įstatyme nustatyta teise į apeliaciją, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su įpėdinės veiksmais priimant palikimą, apsiribota formaliu teiginiu, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino praleidimu. Nors, kaip jau buvo nustatyta šioje nutartyje, ieškinio senaties terminas net nebuvo praleistas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl valstybės institucijų netinkamo procesinio elgesio paduodant formalų apeliacinį skundą, o tai yra pagrindas nuspręsti dėl ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

28. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ir pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas (sąskaitą, teisinių paslaugų ataskaitą ir sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantį mokėjimą nurodymą). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą 363 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.