Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems A. G., G. I., A. R., jų gynėjams advokatams Vincui Pacevičiui, Vilmai Petrauskienei, Jolantai Vienažindytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2006 m. rugsėjo 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2007 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui 10 dienų, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2009 m. vasario 9 d. teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti bausmę;

3) 2009 m. gruodžio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams; 2011 m. birželio 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikius Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 7 mėnesius 23 dienas;

4) 2012 m. balandžio 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 10 mėnesių, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; 2015 m. vasario 18 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje;

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje;

G. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) automechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. R. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti ir platino šiomis aplinkybėmis: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. maždaug 19.10 val. – 20.35 val. Alytaus mieste ir Alytaus rajone, vežiodamasis su savimi automobilyje „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė, turėdamas tikslą platinti, 203,932 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir platino, t. y. apie 19.10 val. prie degalinės „Saurida“, esančios Pramonės g. 5, Alytuje, 9,432 g kanapių (antžeminių dalių) pardavė G. I., o likusias narkotines medžiagas – 194,5 g kanapių (antžeminių dalių) apie 20.35 val. kratos minėtame automobilyje metu policijos pareigūnai rado ir paėmė.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir suvestinėje užfiksuoti kaltinamųjų A. R. ((duomenys neskelbtini)) ir G. I. ((duomenys neskelbtini)) pokalbiai 2018 m. rugpjūčio 1 d. 10.42 – 18.35 val. laikotarpyje dėl susitikimo vietos ir laiko; pokalbio metu A. R. nurodė, jog jis dirba, tada abu tarėsi susitikti po darbo, A. R. apibūdino vietą, kur palikęs mašiną, t. y. kur elektros tinklai, į aikštelę reikia įvažiuoti pro „Sauridą“, kur Pramonėj, ir pavažiavus sukt į dešinę; A. R. nurodė lauksiantis prie tos degalinės, kur „Snaigės“ šaldytuvai, kitoj kelio pusėj; 18.33–18.35 val. A. R. nurodė, kad jau grįžta, bus už 20 min.; G. I. paprašė palaukti; A. R. atsakė galįs palaukti apie 15 min., tai gautųsi už 40–45 min. (t. 2, b. l. 66-72).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir suvestinėse užfiksuoti A. R. ((duomenys neskelbtini)) pokalbiai, vykę laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. birželio 6 d. su asmenimis, naudojančiais telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (moteris), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat su A. G. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais asmenimis, kurių metu asmenys tariasi dėl susitikimo su A. R. laiko ir vietos bei narkotinių medžiagų įsigijimo iš jo (t. 1, b. l. 186–190, t. 2, b. l. 1–16).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir suvestinėse užfiksuotas G. K. ((duomenys neskelbtini)) bendravimas 2018 m. birželio 22 d. – 2018 m. liepos 18 d. laikotarpiu su A. R. ((duomenys neskelbtini)) ir A. G. ((duomenys neskelbtini)) dėl jo susitikimo su A. R. ir dėl A. G. ir A. R. susitikimų laiko ir vietos dėl narkotinių medžiagų įsigijimo iš A. R. ((duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 88 – 95, 115 – 131).

Darbo biržos sistemos išraše nurodytas A. R. kontaktinis telefono numeris – (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 147)

Informacija apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius rodo, kad A. R. pateiktame telefone „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), naudotos SIM kortelės abonento numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 157); šiame telefone naudotos SIM kortelės abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 43); A. R. pateiktame telefone „Huawei“ naudotos SIM kortelės abonento numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 23, 59, 60); G. I. pateiktame telefone naudotos SIM kortelės abonento numeris yra (duomenys neskelbtini), jis registruotas G. I. vardu (t. 2, b. l. 25); A. G. pateiktame telefone „Samsung“ naudotos SIM kortelės abonento numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 171, t. 2, b. l. 22); tel. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas I. L. vardu (t. 2, b. l. 30); tel. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. B. vardu (t. 2, b. l. 35); tel. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas G. I. vardu (t. 2, b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius A. R. ir A. G., su jais bendrauja, santykiai draugiški. 2018 m. nuo vasaros pradžios iki rugpjūčio 1 d. jis gal tris kartus pirko iš A. R. kanapių po 5 g, mokėdavo po 50 Eur. Jie susitikdavo (duomenys neskelbtini), kai A. R. atvažiuodavo pas šiame kaime gyvenančius savo tėvus. Dėl susitikimų susitardavo telefonu. G. K. pirko kanapes sau rūkyti. Neturėjo tikslo kanapes parduoti ar kitaip perleisti. Dėl susitikimų su A. G. jis irgi tardavosi telefonu. Kartais A. G., paskambinęs ar parašęs žinutę, sakydavo, kad jis nori susitikti su A. R., todėl prašydavo G. K., kad šis susisiektų su A. R. ir sužinotų, kur šis yra, apie tai jam praneštų, bet kokiais klausimais jam buvo reikalingas A. R. liudytojas nežino. G. K. su A. R. ir A. G. bendravo naudodamasis vienu ir tuo pačiu telefono numeriu (1 t., b. l. 44–47).

Liudytoja I. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gerai pažįsta A. R., pas jį anksčiau nusipirkdavo kanapių, kurias pati vartojo. Maždaug nuo 2017 m. vasaros, tiksliau neprisimena, ji pradėjo pirkti iš A. R. kanapes, gali būti, kad iš viso ji pirko iš jo apie 10 kartų. Pirkdavo nuo 1 g iki 5 g, mokėdavo apie 10 Eur už gramą. Ne visada kainos buvo vienodos. Su A. R. susisiekdavo telefonu, susitardavo susitikti, o tada, jei tik A. R. turėdavo kanapių, jų nusipirkdavo. Šiuo metu jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų ji nevartoja. Paskutinį kartą ji pirko iš A. R. kanapių 2018 m. gegužės mėn. (1 t., b. l. 50–52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad A. R. pažįsta, su juo susitikdavo ir bendravo, susiskambindavo telefonu. Maždaug pusę metų iki A. R. sulaikymo jis kartais nusipirkdavo iš jo kanapių parūkyti. Pirkdavo apie 1 gramą, kiek tiksliai būdavo, jis nežino, nesvėrė. A. R. jis mokėdavo apie 8–10 Eur. Pirkti važiuodavo pas A. R. į (duomenys neskelbtini), arba šis atvykdavo pas E. B. į namus. Kiek iš viso jis nupirko iš A. R. kanapių ir už kokią sumą – nežino (1 t., b. l. 55–57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. G., su juo yra tekę bendrauti. M. Š. nėra žinoma apie tai, kad A. G. būtų laikęs ar platinęs kanapes ar kitokias draudžiamas medžiagas. A. R. jis irgi pažįsta, su juo santykiai draugiški. Jis pirkdavo iš A. R. kanapes ir jas rūkydavo. Pirko maždaug nuo 2018 m. gegužės pradžios. Kartais į savaitę 1 gramą, kartais į mėnesį tik 1 gramą. Jis pirko retai, nes neturėjo pinigų. Kiek iš viso nupirko iš jo kanapių, nežino. Už gramą mokėjo po 12 eurų. Dėl susitikimų su A. R. tardavosi telefonu. Kai susitikdavo, tada ir nusipirkdavo kanapių. Nežino, kada ir iš kur A. R. galėjo įgyti kanapių (t. 1, b. l. 60–62).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs BPK nustatyta tvarka gautus bylos duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas A. R., G. I. ir A. G. yra įrodytas.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, svarbią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534-895/2015, Nr. 2K-157/2013, Nr. 2K-159/2011, Nr. 2K-166/2010). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas teismų praktikoje yra aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Kaltinamasis A. R. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad sulaikymo metu jis turėjo savo žinioje 203,932 g kanapių, kurias laikė turėdamas tikslą platinti. A. R. pripažino ir tai, kad pardavė G. I. 9,432 g kanapių. Kanapės, kurias kaltinamasis laikė savo gyvenamojoje vietoje, jo teigimu buvo skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti. A. R. neneigia žinojęs, kad kanapės yra narkotinė medžiaga, kuria disponuoti įstatymai draudžia, tačiau jis sąmoningai laikė kanapes tikslu platinti ir pardavė 9,432 g kanapių, be to, 2,547 g kanapių jis laikė savo gyvenamojoje vietoje asmeniniams poreikiams tenkinti. Kaltinamojo A. R. parodymus patvirtina byloje surinkti duomenys. Kaltinamasis G. I. patvirtino, kad A. R. pardavė jam kanapių už 60 Eur. Kratos protokolai ir specialisto išvada patvirtina, kad A. R. automobilyje rastas paketas su kanapėmis, taip pat salone rasta ant kilimėlių pribyrėjusių kanapių, o jo namuose rastas indas su kanapėmis ir elektroninės svarstyklės, kurias A. R. pripažino naudojęs pasverti kanapes, ant svarstyklių paviršių rasti kanapių pėdsakai. Liudytojai G. K., M. Š., E. B., I. L. parodė, kad kaltinamasis A. R. pardavė jiems kanapių. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos fiksavimo protokolai, telefoninių pokalbių suvestinės, slapto sekimo ir kitų tyrimo veiksmų protokolai patvirtina, kad asmenys telefonu susisiekdavo su kaltinamuoju A. R. ir naudojant tik bendro pobūdžio, lakoniškas frazes, neįvardinant aplinkybių, derindavo susitikimus su juo, norėdami įgyti narkotines medžiagas. Tai, kad A. R. savo gyvenamojoje vietoje augino kanapes, jas džiovino, t. y. ruošė vartojimui, rodo, jog jis ir pats vartojo kanapes, šią aplinkybę patvirtina ir toksikologo specialisto išvada, kad A. R. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Narkotinių medžiagų tyrimų specialisto išvada patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines panapes bei jų sertifikuotas sėklas) yra įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I sąrašą, taigi kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (19 punktas) nurodyta, kad nedidelis kanapių kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, o didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. R. neteisėtai laikė 203,932 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą jas platinti, ir pardavė 9,432 g šios narkotinės medžiagos, tokie jo veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Byloje įrodyta ir tai, kad A. R. savo namuose neteisėtai laikė 2,547 g kanapių, turėdamas tikslą pats jas suvartoti. Kaltinamojo veiksmai, susiję su narkotinių medžiagų kanapių neteisėtu laikymu be tikslo jas platinti, įvertinus nedidelį kanapių kiekį (neviršija 5 g), atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. Kaltinimas A. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį patikslintinas dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, t. y. kaltinamojo A. R. teisme duotais paaiškinimais nustatyta, kad nedidelį kanapių kiekį A. R. savo gyvenamojoje vietoje laikė nuo 2017 m. vasaros, kada jas užsiaugino ir išdžiovino, iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., kada kratos metu jos buvo rastos.

Kaltinamieji G. I. ir A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jie kaltinime nurodytu laiku neteisėtai, be leidimo, įgijo ir laikė kanapes, suvokdami, jog tai narkotinė medžiaga. Abu kaltinamieji teigė, kad kanapes įgijo ir laikė savo poreikiams tenkinti. Tai, kad G. I. ir A. G. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga kanapėmis, patvirtina ir kiti duomenys – kratų protokolai, reikalaujamų daiktų ir jų apžiūros protokolai, specialisto išvados. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, kad neteisėtai, be leidimo, įgyja ir laiko narkotinę medžiagą ir norėjo taip veikti. Įvertinus tai, kad minėtomis medžiagomis G. I. ir A. G. disponavo be tikslo jas platinti, laikytina, kad jų abiejų veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimo, laidavimo instituto taikymo ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis A. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena iš jų, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurią baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). A. R. nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau jis tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus Lietuvos Respublikos teismų, taip pat buvo teistas ir Didžiosios Britanijos teismo, atliko realią laisvės atėmimo bausmę. A. R. teistumas neišnykęs, nes bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. padaryta tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuri prasidėjo nuo 2017 m. vasaros, nutraukė teistumo išnykimo eigą (BK 97 straipsnio 8 dalis), todėl pripažintina, kad A. R. padarė sunkų nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme ir ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, kritiškai vertina savo veiksmus ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina atsakomybę. A. R. turi šeimą, augina mažametį vaiką (4 t., b. l. 147). Jis dirba, charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 168, 5 t., b. l. 3), nors pastebėtina, kad A. R., darbo reikalais vykdamas pro Kauno miestą, tuo pačiu metu rado laiko Kaune iš tyrimo metu nenustatyto asmens įsigyti kanapių, kurias darbdavio patikėta transporto priemone parsigabeno į Alytų. Teismas, įvertinęs A. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, taip pat kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam tik vienintelę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima svarstyti, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kas leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-19/2011, 2K-126-693/2018). Taigi, bausmė gali būti švelninama, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu. Tai, kad kaltinamasis A. R. nuo 2018 m. birželio mėn. dirba, nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, išlaiko šeimą, jo sutuoktinė nedirba, augina mažametį vaiką, šeima gyvena kaimo vietovėje, kur rasti darbą sudėtinga, nėra išskirtinės, ypatingos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, nei sankcijoje numatyta. Pagal formuojamą teismų praktiką gyvenimiškai įprastos kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes būtent straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2012, 2K-608/2014, Nr. 2K-281-942/2018 ir kt.). Kaltinamasis A. R., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą kanapes tikslu platinti ir dalį kanapių pardavė. Būtent dėl tikslo veika pasižymi dideliu pavojingumu. Gynybos argumentai, kad kanapės yra mažiau pavojingos žmogaus organizmui, nei sintetiniai narkotikai, kad kai kuriose valstybėse kanapės yra netgi legalios, yra atmestini. Pagal Lietuvos teisės aktus kanapės priskirtos I-am narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašui, į šį sąrašą įrašytos medžiagos draudžiamos vartoti net ir sveikatos priežiūros tikslais. Vien tai patvirtina jų pavojingumą. Turint omeny kaltinamojo A. R. kriminalinę patirtį ir tai, kad nei darbinė veikla, nei šeimos sukūrimas bei vaiko gimimas nepakeitė jo antivisuomeninių nuostatų, manytina, kad kaltinamasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl tam, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, skirtina reali, su laisvės atėmimu susijusi bausmė. A. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 10 straipsnis), todėl bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų įrodymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. G. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuo 2018 m. lapkričio A. G. dirba, charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 141). Kartu teismas įvertina ir tai, kokiu narkotinės medžiagos kiekiu neteisėtai disponavo A. G., taip pat tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. nebuvo visiškai nuoširdus ir atviras, jis neteikė paaiškinimų, taigi, nepadėjo nustatyti byloje objektyvios tiesos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. G. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, t. y. pagal laidavimą. Už kaltinamąjį A. G. sutiko laiduoti jo motina A. G.. Prašyme perduoti kaltinamąjį laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą nurodyta, kad laiduotoja ir kaltinamasis gyvena kartu, tarp jų glaudūs ryšiai, motina sūnui yra didelis autoritetas, kaltinamasis klauso jos patarimų. Po nusikaltimo A. G. daug kalbėjo su sūnumi apie jo elgesį, kas privertė jį iš naujo permąstyti savo gyvenimiškas pozicijas. Jis suprato padarytas klaidas ir ateityje daugiau jų nekartos, todėl A. G. sutinka už jį laiduoti, ji darys kaltinamajam teigiamą įtaką, kad sūnus pasitaisytų (4 t., b. l. 135).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu yra visos straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir nustačius, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, teismas turi diskrecijos teisę netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų, nes atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-116-1073/2018). Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 305/2011). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad atleisti kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs A. G. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, narkotinės medžiagos, kuria neteisėtai disponavo kaltinamasis, kiekį, kaltinamojo elgesį viso bylos proceso metu, jo asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad sulaikymo metu A. G. su savimi turėjo tris paketėlius su kanapėmis, dar septynis paketėlius jis laikė savo bute. Iš viso kaltinamasis neteisėtai laikė 32,035 g narkotinės medžiagos, toks kiekis gerokai viršija nedidelį kanapių kiekį. Jau minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. atsisakė duoti parodymus, nenurodydamas to priežasčių, kas leidžia manyti, kad A. G. nebuvo visiškai nuoširdus ir atviras, nerodė noro padėti aiškintis ikiteisminiam tyrimui svarbias aplinkybes ir tik tada, kai pabaigus tyrimą jam tapo aiškūs byloje surinkti nenuginčijami jo kaltės įrodymai, A. G. teisme davė parodymus, deklaratyviai pareikšdamas, kad jis apgailestauja dėl savo elgesio. Įvertinus tokį kaltinamojo elgesį, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad A. G. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę, todėl, teismo nuomone, byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta imperatyvi sąlyga, kuri būtina sprendžiant dėl galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-516-697/2015). Be to, teismui kilo abejonės, ar pasirinktas laiduotojas – kaltinamojo motina A. G. turės realią teigiamą įtaką kaltinamajam ir paveiks jį laikytis įstatymų. Iš tyrimo metu gautų medicininių duomenų matyti, kad dar nuo 2004 m. A. G. turėjo sveikatos problemų dėl priklausomybės ligų (4 t., b. l. 26, 31, 36–38), šias problemas jis su artimųjų pagalba sprendė, bet vis tik byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad minėta priklausomybė nedingo, A. G. vartojo kanapes, jas laikė savo kambaryje, taigi, motina, žinodama apie buvusią priklausomybę, turėjo skirti sūnui A. G. padidintą dėmesį ir imtis visų įmanomų priemonių šalinant priežastis priklausomybei atsinaujinti, tačiau taip neįvyko, todėl labai abejotinas motinos kaip laiduotojos vaidmuo ir galimybės A. G. elgesio korekcijoje. Pažymėtina ir tai, kad laiduotoja negalėjo paaiškinti, kaip konkrečiai ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų, juo labiau, kad pastaruoju metu A. G. dėl darbo pobūdžio į namus grįžta tik savaitgaliais. Pagal formuojamą teismų praktiką atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima tik tada, kai nėra jokių neaiškumų ir abejonių dėl laidavimo instituto taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013), tad nustačius, kad A. G. neatitinka visų BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygų ir kilus pagrįstoms abejonėms dėl laiduotojo tinkamumo, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas A. G. atžvilgiu pagrindo nėra, todėl jis baustinas. Įvertinus tai, kad A. G. už tyčinį nusikaltimą teisiamas pirmą kartą, jis dirba, skirtina BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė. Kadangi baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų įrodymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. I. taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už jį sutiko laiduoti jo darbų vadovas V. S.. Prašyme perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą (4 t., b. l. 124) ir teisiamojo posėdžio metu V. S. nurodė, kad kaltinamasis G. I. dirba V. S. individualioje įmonėje nuo 2006 m. gruodžio mėnesio, per tą laiką darbe užsirekomendavo kaip pareigingas, doras, nuoširdus, šeimai atsidavęs žmogus. G. I. nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėto elgesio, jis jau padarė atitinkamas išvadas ir ateityje tokių klaidų nekartos. V. S. su kaltinamuoju bendrauja kiekvieną dieną, kaltinamasis klauso jo patarimų ir pamokymų. V. S. turi pedagoginio darbo įgūdžių, nes anksčiau yra dirbęs dėstytoju, darbuotojai jį gerbia ir juo pasitiki, taigi, jis turi realią galimybę daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. I. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis G. I. nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 188, 191, 192). Nuo pirmos apklausos jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. G. I. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 129). Jis turi šeimą, augina du mažamečius vaikus (4 t., b. l. 132–133). Yra pakankamas pagrindas manyti, kad G. I. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. V. S., pateikęs prašymą atleisti kaltinamąjį G. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dirba toje pačioje įmonėje kaip ir kaltinamasis, yra jo darbų vadovas, taigi, jie kartu praleidžia daug laiko, tarpusavio santykiai paremti pagarba ir pasitikėjimu. V. S. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 125, 126, 5 t., b. l. 6, 7). Teismas, įvertinęs V. S. asmenines savybes, jo veiklos pobūdį ir galimybę daryti kaltinamajam G. I. teigiamą įtaką, daro išvadą, kad V. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir yra tinkamas laiduotojas. Tokiu būdu, yra visos įstatymo nustatytos sąlygos kaltinamąjį G. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojo V. S. atsakomybei vienerių metų terminui. Atsižvelgiant į G. I. padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas, dirba), laiduotojo V. S. gaunamą darbo užmokestį, laidavimas skirtinas be užstato.

Prie bylos pridėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš kaltinamojo A. R. kratos metu paimti pinigai 60 Eur, jie saugomi Alytaus apskrities VPK pagal 2018 m. lapkričio 29 d. kvitą A Nr. 012516 (3 t., b. l. 5), A. R. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia GSM C2-01 Hally“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“, kuris saugomas Alytaus apskrities VPK pagal 2018 m. gruodžio 3 d. kvitą B Nr. 003178 (3 t., b. l. 50), elektroninės svarstyklės, kanapių augalai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakuotės, kurie saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal 2018 m. lapkričio 9 d. kvitą B Nr. 003130 (3 t., b. l. 77–79). Pinigai 60 Eur, gauti kaip nusikaltimo rezultatas, konfiskuotini (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), A. R. mobiliojo ryšio telefonas, kuris buvo kaltinamojo naudojamas darant nusikalstamą veiką, t. y. susisiekiant su asmenimis, kuriems kaltinamasis pardavė narkotines medžiagas, konfiskuotinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); iš A. R. paimtos elektroninės svarstyklės, naudotos darant nusikalstamą veiką, taip pat konfiskuotinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kanapių augalai (jų masė 276,662 g), kurių apyvarta uždrausta, ir narkotinių medžiagų pakuotės, kurios yra menkaverčiai daiktai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Po specialisto tyrimo likusios narkotinės medžiagos – 246,807 g kanapių, kurios saugomos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius) (3 t., b. l. 71, 76) konfiskuotinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai (8 vnt.), kuriuose įrašyti BPK 154 straipsnio nustatyta tvarka gauti duomenys, taip pat duomenys iš tyrimo metu apžiūrėtų mobiliųjų telefonų, paliktini saugoti prie bylos.

Kaltinamasis A. R. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 1 d. 19.30 val., paleistas iš sulaikymo 2018 m. rugpjūčio 2 d. 16 val. (3 t., b. l. 173, 175). Laikino sulaikymo laikas (dvi paros) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamiesiems A. R. ir A. G. paskirtos kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti: pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį skirti laisvės atėmimą 2 metams, pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį skirti areštą 30 parų. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti jas apimant ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Nustatyti atlikti bausmę pataisos namuose.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (dvi paras).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 13965143 ir paso Nr. 23880900) paėmimą.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL dydžio baudą. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti A. G. paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui reikia pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. I., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir perduoti G. I. laiduotojo V. S. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti G. I., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. R. priklausančius pinigus 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų), saugomus Alytaus apskrities VPK pagal 2018 m. lapkričio 29 d. kvitą A Nr. 012516, konfiskuoti; A. R. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia GSM C2-01 Hally“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“, saugomą Alytaus apskrities VPK pagal 2018 m. gruodžio 3 d. kvitą B Nr. 003178, konfiskuoti; A. R. elektronines svarstykles „SENCOR“, saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal 2018 m. lapkričio 9 d. kvitą B Nr. 003130, konfiskuoti; kanapių augalus be šaknų, kurių masė 276,662 g, ir narkotinių medžiagų pakuotes, saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti. Po specialisto tyrimo likusias narkotines medžiagas – 246,807 g kanapių (antžeminės dalys), kurios saugomos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius), konfiskuoti. Aštuonis kompaktinius diskus, kuriuose įrašyti BPK 154 straipsnio nustatyta tvarka gauti duomenys ir duomenys iš tyrimo metu apžiūrėtų mobiliųjų telefonų, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.