Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-625-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5930-454/2016 pagal pareiškėjo (skolininko) D. G. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 1 d. antstolės R. G. kontoroje buvo gautas pareiškėjo D. G. skundas, kuriuo buvo reikalaujama vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1332,25 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomieji veiksmai yra atliekami nepagrįstai, kadangi jau yra suėjęs skolos išieškojimo senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 str. 1 d. 4 p.), o jis buvo ir artimiausiu metu bus nemokus. Išnagrinėjusi šį skundą, antstolė R. G. 2016 m. vasario 2 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino skundo bei jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog baudos išieškojimo senaties terminai yra suėję bei tvirtina, kad, priimant skundžiamą nutartį, įrodymai buvo įvertinti netinkamai, nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės apie jo turtinę padėtį, neleidžiančią sumokėti baudos, nes jis nedirba, nuo 2010 metų yra nemokus, tokia turtinė padėtis greitu laiku nepasikeis, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, o pagal formuojamą teismų praktiką baudos už administracinio teisės pažeidimo padarymą išieškojimo terminas negali būti ilgesnis nei 2 metai.

Apelianto skundžiamu patvarkymu antstolė atsisakė nutraukti vykdomąją bylą dėl administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) dėl išieškojimo senaties pasibaigimo CPK 629 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas antstolės patvarkymą laikė teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką baudos už administracinio teisės pažeidimo padarymą išieškojimo senaties terminas yra 2 metai. Išsamiai šį klausimą reglamentuojančią teismų praktiką išdėstė ne tik pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, bet ir pats apeliantas savo skunde, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma. Nepaisant to, nėra pagrindo daryti išvadą, kad baudos išieškojimo senaties terminas nagrinėjamu atveju yra suėjęs.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str., reglamentuojantis vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones, negali būti taikomas, jeigu asmuo nevengia šios pareigos, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę paprastai pripažįstami atvejai, kai kaltininkas turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis turi galimybę ją atlyginti, tačiau sąmoningai to nedaro, kai be pateisinamų priežasčių nedirba arba dirba nelegaliai, sąmoningai siekdamas nuslėpti pajamas, kai be pateisinamų priežasčių nesiekia įsidarbinti, kad gautų pajamas ir galėtų įvykdyti turtinę prievolę, ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Šia teismų praktika, kaip ir CPK įtvirtintomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, yra vadovaujamasi sprendžiant, ar skolininkas vengė vykdyti nutarimą sumokėti jam paskirtą baudą ir ar išieškojimo senaties terminas yra suėjęs.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarime Nr. A2-.6.-5030-347/2012 skirti apeliantui D. G. 4600 Lt baudą už administracinių teisės pažeidimų padarymą nurodyta, jog jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta pasirašytinai (vykdomosios bylos 2-3 lapai). Administracinį teisės pažeidimą padarė pats apeliantas, jam dėl to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl pažeidimo jis rašė paaiškinimą, nutarimu buvo paskirta ne tik bauda, bet konfiskuota transporto priemonė. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantui buvo (turėjo būti) žinoma apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei skirtą nuobaudą. Minėtame nutarime yra nurodyta, kad baudą apeliantas turėjo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, todėl apeliantui buvo žinoma baudos sumokėjimo geruoju tvarka ir terminai. Antstolės R. G. priimti patvarkymai, kurių pirmas buvo priimtas ir išsiųstas 2012 m. lapkričio 6 – 7 d., buvo siunčiami būtent tuo pačiu adresu, kuriuo pareiškėjui buvo pranešta ir apie bylos nagrinėjimą (5, 6, 8, 24, 25 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Taigi, nors pareiškėjas D. G., kaip kad jis pats tvirtina, nuo 2013 m. sausio 7 d. iki šiol buvo suimtas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau pirmojo antstolės priimto patvarkymo išsiuntimo metu jis nebuvo suimtas ar kalinamas nepertraukiamai, todėl turėjo gauti jam adresuotą korespondenciją ir galėjo kreiptis į antstolę dėl priverstinio baudos vykdymo tvarkos ar kitais klausimais.

CPK 644 str. įtvirtintos pareigos, kurias skolininkas D. G. privalėjo ir privalo vykdyti viso vykdymo proceso metu, t. y. nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą (jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta); kviečiamas atvykti pas antstolį; aktyviai domėtis vykdymo eiga ir kt.

Pagal bylos duomenis, antstolio kontoroje vykdomasis dokumentas gautas 2012-11-06. Tą pačią dieną skolininkui išsiųstas raginimas sprendimą įvykdyti geruoju. Apeliantas, žinodamas, kad jis yra nubaustas bauda administracine tvarka, iki 2013 m. sausio 7 d., kada buvo suimtas, turėjo būti aktyvus ir rūpintis vykdymo procesu, tačiau pagal byloje esančius duomenis pas antstolį kviečiamas neatvyko, geruoju baudos nemokėjo, su antstoliu nebendradarbiavo, išdėstyti ar atidėti vykdymą dėl sunkios turtinės padėties neprašė, duomenų apie savo finansinę būklę ir apie tai, iš kokių pajamų jis pragyveno ir ar iš jų nebuvo galimybės sumokėti ar išieškoti paskirtą baudą, nepateikė, po suėmimo nepranešė antstoliui apie savo buvimo vietą. Tokios aplinkybės duoda pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (apeliantas), būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turėdamas lėšų pragyvenimui, sąmoningai siekė išvengti baudos mokėjimo ir apsunkino vykdymo procesą. Esant nustatytoms aplinkybėms, skolininko neveikimas ieškant darbo, nepranešimas apie savo turtinę padėtį, nebendradarbiavimas su antstoliu prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu buvo laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Apelianto procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai apie tai, kad išieškojimo vykdymas beprasmis, kad jis nedirbo ir nedirbs, o antstolė gali siuntinėti raginimus, kurie jo turtinės padėties nepakeis (vykdomosios bylos lapas 21), kaip tik ir patvirtina, kad apeliantas ne tik sistemingai daro teisės pažeidimus (administracinius, baudžiamuosius bei nusikaltimus), bet neprisiima jokios atsakomybės už savo veiksmus, neatsakingai vertina savo pareigas, tame tarpe - ir pareigą įvykdyti paskirtas nuobaudas ar kitas skirtas sankcijas. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.

Vykdomojoje byloje Nr. 0090/12/01589 antstolė vykdymo veiksmus atliko 2012-11-06, 2012-11-07, 2012-11-19, 2012-12-07, 2012-12-10, 2013-01-07, 2013-04-15, 2013-05-03, 2014-03-27, 2015-10-20 sistemingai ir nepertraukiamai, todėl nebuvo dviejų metų laikotarpio, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą.

Pažymėtina, jog apelianto laikinas suėmimas ar laisvės atėmimo bausmės atlikimas neatleidžia jo nuo skolininko pareigų vykdymo. Nors apeliantas nurodo, kad įkalinimo įstaiga jo darbu ar kitu atlygintiniu užsiėmimu neaprūpina, tačiau, ar taip tikrai yra, neįrodyta, nes šiai aplinkybei įrodyti įrodymų nepateikta (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis ilgą laiką nedirba, yra nemokus, atlieka bausmę, nėra pagrindas nei išieškojimo senaties taikymui, nei vykdomosios bylos nutraukimui, kadangi tokios aplinkybės nepatenka į CPK įtvirtintą vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindų sąrašą (CPK 629 str.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.