Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, rašytinio proceso tvarka, informuojant šalis apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Rima Gražienė 2016-02-02 priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino skundo bei skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0090/12/01589 persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje buvo atliekami priverstinio vykdymo veiksmai – daromos užklausos apie skolininko turtą ir lėšas, nustatyta, kad skolininkas jokio nekilnojamojo turto nei lėšų neturi, o nustačius, kad skolininkas šiuo metu atlieka bausmę buvo areštuotos skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika senaties eiga sustoja, jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekia išvengti baudos mokėjimo. Taip pat, būtina išsiaiškinti kokių vykdymo veiksmų buvo imtasi siekiant išieškoti baudą. Skolininkui apie baudą buvo žinoma, jis su antstole nebendradarbiavo, nesudomėjo vykdymo eiga.

Pareiškėjas bei antstolė apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais bei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016-02-08 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus (LR Antstolių įstatymo 21 str.). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 str. 2 d. tvarką. T. y. jis privalo užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pažymėtina, kad vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolės Rimos Gražienės kontorai 2012-11-16 pateiktas Kauno m. apylinkės teismo 2012-08-29 išduotas nutarimas Nr. A2.6.-5030-347/2012 dėl 1332,25 Eur (4600,00 Lt) baudos išieškojimo iš D. G. valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0090/12/01589, 50-51 b.l.). Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 (trijų mėnesių) nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. LR BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. LR BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-29 nutarimas antstolės kontoroje buvo gautas 2012-11-06 todėl ATPK 308 str. 1 d. nustatytas nutarimo pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo. Minėtas nutarimas patvarkymu buvo priimtas vykdyti, pareiškėjui išsiųstas siūlymas sumokėti skolą. Gavus minėtą vykdomąją bylą buvo pateiktos užklausos VSDFV ir bankams. Iš bylos spręstina, kad skolininkui turėjo būti žinoma apie vykdomą baudos išieškojimą, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo nutarime nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam D. G. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta ir žinoma, todėl darytina išvada, jog jis žinojo apie galimą baudos priteisimą bei pareigą ją sumokėti. Byloje nenustatyta, jog skolininkas nuo nutarimo pateikimo vykdyti dienos iki dabar turi ar turėjo finansinių sunkumų, dėl kurių negalėjo sumokėti paskirtos baudos. Skolininkas su antstole nebendravo, prašymų antstolei nereiškė, informacijos apie savo finansinę būklę neteikė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, o vykdomasis dokumentas buvo nepertraukiamai vykdomas antstolės kontoroje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, todėl yra nemokus. Nurodyti pareiškėjo argumentai nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundo ir vykdomąją bylą nutraukti. Vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindai yra nurodyti Civilinio kodekso proceso 629 str., sąrašas yra baigtinis, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, konstatuotina, kad įstatymas nenumato teisinės galimybės nutraukti vykdomąją bylą pareiškėjo nurodytais pagrindais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į aukščiau nurodytą susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad antstolė Rima Gražienė, vadovaudamasi LR CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis vykdymo proceso eigą, ėmėsi visų leistinų bei privalomų priemonių, numatytų LR CPK nuostatose bei tinkamai vadovavosi ir taikė LR Teisingumo ministro 2014-07-29 Įsakymo Nr. 1R-231 (aktuali redakcija nuo 2014-08-01) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 8-1 priedų nuostatas bei jokių LR CPK nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 664 str., 624 str. 2 d., 688 str. 1 d.) (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2016-01-27 skundą dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.