Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Minėtas butas nuo nuosavybės teise priklausė V. Č., kuri (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 4, 6). 2019-04-24 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, butą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas (e. b. l. 4). Už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-01 patiektą šilumos energiją susidarė 1233,51 Eur skola (e. b. l. 7-8). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Minėto buto šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl nuo palikėjo mirties momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už paveldėtam butui patiektą elektros energiją (CK 6.384 straipsnis). Tarp šalių nėra ginčo dėl susidariusios skolos dydžio ir atsakovės pareigos ją sumokėti. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant ieškovei iš atsakovės 1233,51 Eur skolą (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383–6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad dėl susidariusios skolos nėra jos kaltės, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas atmestinas. Pažymėtina, kad atsakovė būdama skolininke iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi ieškovės, kuri yra kreditorius, pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Kasacinis teismas, aiškindamas teisę dėl palūkanų, yra nurodęs, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 66,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 28 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 1,71 Eur duomenų iš Gyventojų ir Nekilnojamojo turto registrų gavimo išlaidos. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad iš valstybės ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Atsakovė apie susidariusią skolą iki ieškinio pareiškimo žinojo, jos neginčijo, tačiau įsiskolinimo vis tiek nepadengė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstas. pagrįstai prašo teismo priteisti iš atsakovės jos bylinėjimosi procese patirtas išlaidas. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Išlaidos už advokato teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos 66,01 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatytos 3 Eur sumos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 270-279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, 1233,51 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt tris Eur 51 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1233,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei 66,01 Eur (šešiasdešimt šešis Eur 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.