Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.2.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.

2024 m. lapkričio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. T. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo, R. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 1 d. 13.19 val. iki 2024 m. balandžio 2 d. 15.00 val. (dvi paros).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Procesą dėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 132,76 Eur civilinio ieškinio nuspręsta nutraukti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. T. nuteistas už tai, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui - broliui M. T., o būtent: 2024 m. kovo 31 d. apie 17.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. T. į nosies sritį ir taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą ir kraujosruvą nosies nugarėlėje, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį ir jam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti bei, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti mažesnę galutinę bausmę, taip pat taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įskaityti į šios bausmės atlikimo laiką bausmę, atliktą pagal 2023 m. birželio 9 d. nuosprendį.

2.1. Teigia, kad teismas neteisingai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, mano, jog jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai jam paskirtą bausmę bendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes pagal šį nuosprendį visą paskirtą bausmę yra atlikęs, probacija buvo baigta, bausmės vykdymo atidėjimas baigtas. Apelianto tvirtinimu, jeigu bausmės buvo bendrintos tarpusavyje, tai turėjo būti ne tik pridėta dalis bausmės, bet, atsižvelgiant į tai, kad bausmė atlikta, ši bausmės dalis turėjo būti įskaityta į nuosprendžiu paskirtą bausmę. Dėl to mano, jog teismas, antrą kartą pridėdamas bausmę ir įpareigodamas ją atlikti, pažeidė non bis in idem principą, nes niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką du kartus.

2.2. Taip pat skunde nuteistasis teigia, kad jam paskirta bausmė yra per didelė, nes bausmė turi būti adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Mano, jog teismas, skirdamas jam bausmę, buvo neobjektyvus, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: jis prisipažino ir gailėjosi, savo noru visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, yra nustatytos net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teisme davė išsamius parodymus, paaiškino, kaip buvo padaryta nusikalstama veika, brolio atsiprašė, su juo susitaikė dar iki teismo, brolis jam jokių turtinių pretenzijų neturėjo, nukentėjusysis teisme patvirtino, jog jis atleido, jokių pretenzijų neturi, prašė griežtai nebausti. Mano, kad nors teismas vertino žalos atlyginimą kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau realiai atsakomybę lengvinanti aplinkybė neatsispindi, kadangi jam paskirta bausmė lygi bausmės vidurkiui.

2.3. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis ieškosi darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, rūpinasi šalia jo gyvenančiais neįgaliais tėvais, kurie turi sveikatos problemų, todėl jiems reikalinga nuolatinė pagalba buityje ir kasdieniniame gyvenime – jis juos aprūpina produktais, pjauna žolę, tėvus palydi pas gydytojus. Teigia, jog teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Nurodo, kad jis, būdamas laisvėje, naujų nusikaltimų nepadarė, kitų bylų jo atžvilgiu nėra pradėta. Taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, gydosi nuo šios priklausomybės, lankosi pas psichologą, kitoje byloje sėkmingai baigė probaciją, dalyvavo visose programose, buvo sudarytas individualus elgesio taisymo planas, jis bendradarbiavo su probacijos tarnybos darbuotojais. Teismas į šias aplinkybes taip pat neatsižvelgė, neįvertino, jog nusikalstama veika padaryta dėl jo priklausomybės. Dėl to mano, kad toliau tęsiant gydymą, jam taikant įpareigojimus, vykdant probaciją, prižiūrint jo elgesį, sudarant sąlygas dalyvauti programose ir lankytis pas specialistus, tikrai jį galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės. Taip pat mano, jog, atsižvelgiant į jo skunde nurodytas aplinkybes, jam paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, teigia, kad jam turėtų būti skiriama bausmė artima minimaliam jos dydžiui ar ženkliai mažesnė nei bausmės vidurkis.

2.4. Apeliantas skunde teigia, jog jis pagal ankstesnius nuosprendžius visas bausmes yra atlikęs, mano, kad ankstesni teistumai niekaip negali įtakoti teismo nuosprendžio šioje byloje. Tvirtina, kad, atsižvelgęs į nusikaltimo aplinkybes, pasekmes, nukentėjusiojo poziciją jo atžvilgiu, į jį, kaip į asmenį, teismas taip pat galėjo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau tokios galimybės realiai net nesvarstė. Mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jam taikant bausmės vykdymo atidėjimą, neizoliuojant jo nuo visuomenės ir šeimos, iš jo elgesio matyti, kad tikimybė dėl jo nusikalstamo elgesio ateityje nedidelė. Teigia, jog teismas duomenų apie jį nevertino visapusiškai, nevertino jo socialinių ryšių, kad įvykis, dėl kurio yra nuteistas, buvo asmeninio pobūdžio konfliktas su broliu, jog dar iki teismo su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis jam atleido, savanoriškai atlygino ieškinį Valstybinei ligonių kasai dėl brolio gydymo, kitų nusikaltimų nėra padaręs, jo atžvilgiu nėra kitų ikiteisminių tyrimų, jis prižiūri sergančius savo šeimos narius - tėvus. Mano, kad, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, šioje situacijoje bus padaryta daugiau žalos, negu naudos, nes jis vėl grįš į tą pasaulį, nuo kurio visomis išgalėmis stengiasi atsiriboti, taip pat dėl streso ir kitų neigiamų išgyvenimų visada kartojasi priklausomybė, šios problemos tik gilėja, kai tuo tarpu jau dabar iš jo dabartinio elgesio matyti, jog jis sugeba nenusikalsti, gyventi visuomenėje laikydamasis įstatymų, kad savo netinkamą elgesį vertina neigiamai. Teigia, kad šiuo atveju per tokį ilgą bausmės laiką jis gali prarasti savo socialinius ryšius ir visiškai susirgti, poreikis gydytis bei ligos paaštrėjimas yra tiesiogiai susijęs su patiriamais neigiamais išgyvenimais, patiriama įtampa, neigiamomis emocijomis. Mano, jog yra galimybė jam taikyti BK 75 straipsnį, taikant poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie visiškai garantuotų paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimą. Teigia, kad dabar ilgą laiką gyvena ir toliau ateityje planuoja gyventi kitaip, vengti alkoholio ir bet kokių konfliktinių situacijų bei daugiau nenusikalsti, gydytis ir vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. T. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistasis R. T. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir R. T. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

6. Apeliantas skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos bausmės, prašo paskirtą bausmę sušvelninti, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo R. T. apeliaciniu skundu, t. y. tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

6.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios akivaizdžiai būtų neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

6.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

6.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

6.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, jog ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. T. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.

6.5. Nuteistasis R. T. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką R. T. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6.6. Nuteistasis R. T. nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 120-122), o nuo 2024-04-30 registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 47). Iš bylos matyti, kad per paskutinius penkerius metus nuteistasis R. T. administracine tvarka baustas 17 kartų, iš jų penkis administracinius nusižengimus įvykdė būdamas neblaivus, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 123-137). Nusikalstamą veiką R. T. padarė būdamas teistas net 12 kartų už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1, 2 dalys) (1 t., b. l. 95-109; 2 t., b. l. 74-87). Pažymėtina, jog nuteistasis R. T. nukentėjusiojo M. T., t. y. savo brolio, atžvilgiu smurtavo jau ne pirmą kartą, nes iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad už smurtavimą brolio atžvilgiu apeliantas buvo nuteistas 2016-05-27, 2022-04-25 bei 2023-06-09. Nusikaltimą, už kurio padarymą R. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė būdamas teistas, t. y. teistumui neišnykus, bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Be to, iš pažymos apie ankstesnius R. T. teistumus ir jam paskirtas bausmes matyti, jog anksčiau paskirtomis bausmėmis (viešaisiais darbais, areštu, laisvės apribojimu, laisvės atėmimu), ne kartą taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistasis toliau darė naujas analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, o tai leidžia daryti išvadą, jog jis yra linkęs asmeninius nesutarimus su šeimos nariais spręsti jų atžvilgiu smurtaudamas. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. T. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

6.7. Nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatytos sąlygos, leidžiančios manyti, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistasis skunde teigia, jog jis rūpinasi neįgaliais tėvais ir juos prižiūri. Iš bylos matyti, kad nuteistojo R. T. tėvui A. T. nustatytas 35 procentų darbingumas (2 t., b. l. 63), o E. T. – 50 procentų neįgalumo lygis (2 t., b. l. 64). Nors nuteistojo tėvai turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis R. T. yra vienintelis asmuo, kuris juos prižiūri. Priešingai, nukentėjusysis M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su broliu gyvena tuo pačiu adresu, bet skirtinguose namuose, viename name gyvena R. T., kitame name gyvena jis kartu su tėvais (1 t., b. l. 62-63). Pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismui pripažino, jog jo tėvai gyvena kartu su broliu (1 t., b. l. 166-167; 2 t., b. l. 50). Taigi, nors nustatytos dvi nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nuteistojo tėvui nustatytas nedarbingumas, o motinai neįgalumas, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, jog be apelianto nėra kitų asmenų, galinčių juos prižiūrėti, kaip ir nėra jokių duomenų apie nuolatinės priežiūros būtinumą. Dėl to nuteistojo R. T. atžvilgiu nėra pagrindo spręsti apie BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos buvimą ir jam skirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta.

6.8. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų (bausmės vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Nuteistasis skunde teigia, kad nors nustatyta, jog jis atlygino padarytą žalą ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tai neatsispindi jam paskirtoje bausmėje. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat paminėtina, kad apylinkės teismas nustatė ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas. Pagal BK 61 straipsnio nuostatas mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis kaltininkui skiriama, jei yra nustatomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šiuo gi atveju nustatyta po dvi atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Dėl to apeliantas nepagrįstai skunde teigia, jog apylinkės teismas, jam skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

6.9. Esant nustatytoms dviem atsakomybę lengvinančioms, taip pat ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistąjį (teistas, baustas, nedirba, nevedęs), įvertinus nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą (suduotas vienas smūgis nukentėjusiajam į nosies sritį), tai, jog nukentėjusiojo atžvilgiu nuteistasis smurtauja ne pirmą kartą, su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarojo atsiprašė, ir nukentėjusysis jo atsiprašymą priėmė, prašė griežtai nebausti, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, kuri savo dydžiu yra artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo. Be to, apylinkės teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajam R. T. paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas apeliantui sumažintą tik 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, jog nuteistajam R. T. paskirta sumažinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

8. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, nes jis bausmę yra atlikęs, jam taikyta probacija nuosprendžio priėmimo metu buvo pasibaigusi. Šis nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas.

8.1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

8.2. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo tuo pačiu nuosprendžiu nuteisiamas už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), arba, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad iš BK 64 straipsnio nuostatų akivaizdžiai matyti, jog šio straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-648/2023, 2A-4-1214/2024). Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo, ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog, aiškinant BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismų praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikas iki naujo nusikaltimo padarymo ar iki naujo nuosprendžio priėmimo nelaikomas atlikta bausme, taigi, į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, 2K-47-628/2014, 2K-56-495/2022).

8.3. Byloje nustatyta, jog nusikalstamą veiką, už kurios padarymą R. T. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė 2024 m. kovo 31 d., t. y. neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams, ir 2024 m. birželio 30 d. R. T. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Tai, kad nuteistasis R. T. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, nelaikytina, jog jis realiai atliko Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo metu visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo likusi neatlikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2008, 2K-390/2009, 2K-199/2014, 2K-47-628/2014, 2K-151-489/2019, 2K-85-719/2020, 2K-207-788/2021, 2K-56-495/2022).

8.4. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. T. nuosprendžiu bendrindamas už nusikalstamą veiką paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

8.5. Be to, bendrinant paskirtą bausmę pagal BK 64 straipsnio taisykles, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Dėl to nuteistojo prašymas į jam paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, netenkinamas, nes pagal ankstesnį nuosprendį nuteistasis realiai laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo.

9. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

9.1. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors nuteistasis R. T. yra nuteistas už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, dėl to būtų formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog nėra pagrindo R. T. ketvirtą kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas net 12 kartų už nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis, BK 140 straipsnio 1, 2 dalys), jam jau tris kartus buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, bausmės vykdymą atidedant. Pažymėtina, jog naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kuomet jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu buvo paskirti įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio), dirbti, neišvyti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje, tačiau, kaip byloje nustatyta, nusikalstamą veiką R. T. įvykdė ne tik bausmės vykdymo atidėjimo metu, bet ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pažeisdamas teismo skirtą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2024 m. gegužės 31 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus išduotas programos baigimo pažymėjimas Nr. 4DN-3910 patvirtina, jog R. T. nuo 2024-03-28 iki 2024-05-31 dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus organizuotoje programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ (2 t., b. l. 60), bei VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 22 d. pranešimas Nr. S-213 patvirtina, kad R. T. dalyvavo 8 valandų smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigė (2 t., b. l. 58). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 22 d. pranešimo matyti, jog nuteistasis gilinosi į asmenybę, pykčio kilmę ir reikšmę, savęs vaizdą, destruktyvius konfliktus ir smurto apraiškas, emocines reakcijas ir raišką sudėtingose situacijose, mokėsi suprasti asmeninę atsakomybę bei atsakingą elgesį, buvo konsultuotas galios ir kontrolės, bendravimo įgūdžių, tarpasmeninių santykių ir savirūpos, pagarbaus bendravimo bei elgesio keitimo galimybių klausimais. Nors nuteistasis dalyvavo smurtinio elgesio keitimo programoje ir ją sėkmingai baigė, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tik pradėjęs dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, jis 2024-03-31 smurtavo savo brolio atžvilgiu, dėl to buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kuris baigėsi apkaltinamojo nuosprendžio R. T. atžvilgiu priėmimu. Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, jog 2024 m. balandžio 10 d. R. T. atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už 2024 m. kovo 31 d. galimai padarytą nusikalstamą veiką D. T. atžvilgiu, tačiau prokuroro 2024 m. birželio 12 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (2 t., b. l. 74-87). Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, jog nors nuteistasis dalyvavo smurtinio elgesio keitimo programoje, tačiau ši programa teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, nes jis toliau asmeninius nesutarimus (pvz., nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nesutarimas su broliu įvyko dėl klausomos muzikos) sprendžia naudodamas fizinį smurtą, o tai rodo, jog nuteistasis R. T. savo elgesio nekeičia.

9.2. Taip pat nors nuteistasis pateikė duomenis, jog jis sprendžia savo priklausomybę alkoholiui, kreipėsi pagalbos į medikus (2024 m. rugpjūčio 28 d. turėjo vykti į VšĮ (duomenys neskelbtini) centro polikliniką pas gydytoją J. K.) (2 t., b. l. 61-62) bei jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus (2 t., b. l. 59), tačiau šie duomenys patvirtina, kad tokių priemonių dėl priklausomybės alkoholiui nuteistasis ėmėsi tik tikėdamasis švelnesnės bausmės, o duomenų, patvirtinančių, kad jis ir po 2024 m. rugpjūčio 28 d. lankosi pas medikus dėl priklausomybės alkoholiui, jog jam taikomas medikamentinis gydymas ar kt., nei nuteistasis, nei jo gynėja nepateikė.

10. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepateisino teismo jam parodyto ankstesnio pasitikėjimo. Esant visumai paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, ir, kad R. T. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartą atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. T. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta reali 2 metų laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. spalio 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-10481 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 11., 14.2.3. punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 131,25 Eur už nuteistajam R. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 115-117). Minėta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, t. y. tik po teismo posėdžio, kuriame apeliacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taigi, dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistojo gynėja, nei prokuroras. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio.