Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-844-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12244-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. rugpjūčio 29 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant J. J., D. G., dalyvaujant prokurorui G. V., kaltinamajam R. T., jo gynėjai advokatei E. J.-B., nukentėjusiajam M. T., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nuo 2024 m. liepos 2 d. dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 12 kartų (teistumas neišnykęs): 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, galutine subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 30 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, ir skirta galutinė 53 parų arešto bausmė; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, subendrinta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. baudžiamąjį įsakymą įskaitytas ir atliktas bausmės laikas, išbūtas esant laikinai sulaikytam (iš viso trys paros); 6) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10, punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė nuteistąjį atlikti 1 m. laisvės atėmimo bausmę; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, galutine sumažinta 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 60 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo; bausmę atlikęs, 2018 m. rugpjūčio 7 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - Atvirosios kolonijos; 8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 60 parų arešto bausme; bausmę atlikęs, 2020 m. balandžio 3 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus; 9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu 1 dalimi 1 punktu a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu, iš dalies sudedant, prie šio nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių; bausmę atlikęs, 2021 m. kovo 3 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų; 10) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme; bausmę atlikęs, 2022 m. liepos 13 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus; 11) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 54 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, 2022 m. liepos 13 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus; 12) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais, 2024 m. birželio 30 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas nustatė : 1. R. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui, broliui M. T., o būtent: 2024 m. kovo 31 d., apie 17.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. T. į nosies sritį ir taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą ir kraujosruvą nosies nugarėlėje, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog tą dieną grįžo į namus iš kaimyno. Brolis buvo pasijungęs muziką, kurią paprašė perjungti. Brolis, kuris buvo išgėręs, jį pastūmė. Tada jis trenkė broliui, išėjo į lauką parūkyti ir pamatė, kad brolis iškritęs. Įvykis buvo šių metų kovo 31 d. Grįžo į namus adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo adresu yra du namai. Viename gyvena jis, o kitame gyvena tėvai ir brolis. Grįžęs pavėsinėje išgirdo grojančią muziką. Kadangi norėjo pasėdėti, tai nuėjo į pavėsinę, kurioje buvo brolis ir mama. Pavėsinėje buvo jis, mama ir brolis. Į namus jis grįžo apie 17-18 val. Buvo blaivus. Brolio, kuris per telefoną klausėsi liaudiškos muzikos, paprašė perjungti muziką, įjungti ką nors kito. Jiems atsistojus parūkyti, brolis jį pastūmė. Atsistojo, nes mama nerūko. Brolis pasakė jam kelis necenzūrinius žodžius, o jis jam atgal pasakė. Tęsėsi žodinis konfliktas. Brolis įrėmė rankas jam į krūtinę ir stumtelėjo. Tada jis broliui sudavė dešine ranka į nosies sritį. Taip gavosi instinktyviai, kaip savigyna, nes pagalvojo, kad jis trenks į kūno ar veido sritį. Jis tai vertina kaip gynybą. Kaltę pripažįsta. Prašo pertraukos pasitarti su gynėja. Po pertraukos kaltinamais nurodė, jog pripažįsta sudavęs broliui, tačiau nosies sulaužyti jam nenorėjo. Po konflikto jis parėjo į savo namą ir užsirakino. Paskui mama pasakė, kad broliui blogai ir atvažiavo greitoji. Sekančią dieną atvažiavo policija ir patikrino jo girtumą. Buvo girtas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Jis davė teisingus parodymus, kuriais teismas gali remtis. Tyrėjos surašytą protokolą perskaitė, pasirašė. 3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė 2024 m. balandžio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus įtariamojo R. T. parodymus (1 tomas, b. l. 166–167). R. T. nurodė, kad psichinėmis ligomis sirgęs nebuvo, galvos traumų neturėjo, šiandien jaučiasi gerai, parodymus duoti gali ir paaiškina, kad jis su broliu gyvena skirtinguose namuose, bet adresas yra tas pats. Du namai yra vienas šalia kito, ir brolis gyvena su jų tėvais, o jis gyvena kitame name. Vienas kiemas, bet yra du namai, todėl jie kartu negyvena, tik susitinka kartas nuo karto. Ir 2024 m. kovo 31 d. jis nuėjo pas tėvus ir brolį M. T. į svečius švęsti Šv. Velykų. Jis tą dieną buvo blaivus, o jo brolis M. buvo jau stipriai neblaivus. Visi susėdo kieme pavėsinėje prie stalo, ir jo brolis leido visokių kapelų muziką, kuri jam nusibodo, nepatinka. Taip jie susiginčijo dėl leidžiamos muzikos. Ir staiga abu atsistojo nuo stalo, ir brolis M. jį pastūmė, o jis jam sudavė 1 smūgį į veidą, galėjo pataikyti į nosį. Daugiau smūgių nesudavė. Šis smūgis gavosi iš inercijos, kažkaip taip sureagavo. Nuo brolio pastūmimo jis nenugriuvo ir jam nieko neatsitiko, nesusižalojo. Po jo suduoto broliui smūgio brolis nugriuvo, bet atsikėlė ir nuėjo į savo namus, o jis nuėjo į savo namus. Po kažkurio laiko brolis M. išgriuvo dėl epilepsijos priepuolio, todėl galėjo pakaušį susižaloti, nes kai jis krenta, tai visu ūgiu ir jėga, nevaldomai. Prisipažįsta 1 suduotą smūgį į veidą – nosį, dėl ko galėjo lūžti nosis, bet daugiau jokių smūgių nesudavė. Jų konfliktą matė mama. Po to mama matė, kaip brolis išgriuvo dėl epilepsijos priepuolio. Kiek žino, mama iškvietė greitąją broliui dėl epilepsijos priepuolio. Kiek mama pasakojo, tai broliui nosies lūžį nustatė ligoninėje, kai jį greitoji nuvežė dėl epilepsijos priepuolio. Specialiai brolio sumušti neplanavo, viskas gavosi spontaniškai, žodinio konflikto metu. Kai yra blaivūs, tai su broliu visada sutaria gerai. Išgėrus alkoholio nors vienam iš jų, iš karto kyla konfliktai. Dar kartą nori pasakyti, kad su broliu kartu negyvena, tik jų vienas adresas, vienas kiemas, bet atskiri namai. Po konflikto, t. y. vakar su broliu kalbėjo, kad jam yra lūžusi nosis, bet jis jam pretenzijų neturi. Jis brolio atsiprašys ir jie susitaikys. Daugiau nieko paaiškinti neturi ką. 4. Pagarsinus parodymus kaltinamasis R. T. nurodė, kad tvirtina savo parodymus, jie teisingi ir teismas gali jais remtis. Jis labai gailisi. Jis teisiamas tryliktą kartą. Šią veiką padarė Probacijos laikotarpiu. Jam paskirtas įpareigojimas nevartoti alkoholio. Svarstytas ne vienas teikimas dėl nebuvimo namuose, o antrą kartą buvo nustatytas girtumas. Teismas paskyrė jam įpareigojimą gydytis nuo gėrimo. Turi priklausomybę alkoholiui. Yra jau užsiregistravęs gydymuisi. Pas gydytoją Z. netinka, turi kreiptis į centrinę polikliniką. Su civiliniu ieškiniu sutinka, gavęs jį sumokės. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad įvykio dieną tikrai buvo blaivus. Kitą dieną buvo girtas. Vartojo nuo ryto ir eidamas namo dar vartojo. Broliui sudavė vieną smūgį lauke. Jam pradėjo bėgti kraujas. Brolis nuėjo į kambarį, o kai išėjo, iškrito nuo epilepsijos priepuolio. Nematė kada atvažiavo greitoji. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Imsis visų priemonių, kad alkoholio ir smurto jo gyvenime nebūtų. Ieškinį pripažįsta, sumokėtų. Gyvena vienas. Rūpinasi tėvais, kuriems padeda. Tėvas, kuriam pakeistas klubo sąnarys, turi II grupę, o mamai – kelio sąnarys. Mama sunkiai vaikšto. Jiems padeda, nueina į parduotuvę, nupjauna žolę, palaisto šiltnamį. Bendradarbiauja su probacija. Su broliu susitaikė, jo atsiprašė. Pripažįsta, kad labai blogai pasielgė. 5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs M. T. nurodė, kad broliui neturi jokių pretenzijų. Mano, kad ir parodymai galėjo būti netikslūs, nes buvo po epilepsijos priepuolio. Neturi nuomonės dėl bausmės. Mano, kad užtektų 100 Eur baudos, kad daugiu nėra čia dėl ko jo bausti. Jis pats buvo gerai išgėręs. Broliui atleido. 6. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui, gynėjai, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. 7. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 2 d. nukentėjusysis M. T. nurodė, kad teisės ir pareigos išaiškintos, jas suprato ir paaiškina, jog jis su broliu R. T. kartu negyvena, t. y. vienas kiemas, bet yra du namai, todėl gyvena atskiruose namuose. Jis gyvena name su tėvais, o brolis gyvena kitame name, tačiau jų adresas yra tas pats. 2024 m. kovo 31 d. jis su savo tėvais ir broliu R. susėdo jų namų kieme – pavėsinėje, šventė Šv. Velykas. Visi sėdėjo, su broliu išgėrė alkoholio, abu buvo stipriai neblaivūs. Jis savo planšetėje paleido liaudiškas dainas, muziką, nes jos jam ir jo tėvams patinka, o broliui nepatiko. Tuomet jie žodžiu sukonfliktavo, ir brolis lauke jam sudavė 1 smūgį į veidą – nosį, dėl ko jis nenugriuvo. Dėl gauto smūgio į nosį jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 6 balais. Po smūgio jis nuėjo į kambarį pasiimti ką nors šalto ir užsidėti ant nosies, kad nebūtų „mėlynių“ paakiuose. Brolis R. atėjo paskui jį į namus, kur vėl žodžiu sukonfliktavo, ir jis jam kumščiu sudavė dar vieną smūgį į nosį, kuris jam pasirodė daug stipresnis nei lauke suduotas. Po šio smūgio jis nugriuvo ant grindų, jam iš nosies stipriai pradėjo bėgti kraujas. Po šio smūgio jis atsikėlė, išėjo į lauką ir iš karto jam prasidėjo epilepsijos priepuolis, dėl ko jam jo krikšto dukra D., 13 metų, iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri jį išvežė į ligoninę. Po medikų apžiūros ir pagalbos apie 3 val. nakties jis grįžo namo. Sekančią dieną pas juos atvyko pareigūnai, visas aplinkybes užsirašė, susipildė dokumentus. Dėl jam suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą ir dabar dar jaučia, nosis yra lūžusi. Tai brolis tegul sumoka už vaistus, atsiprašo ir jis jam atleis, pretenzijų neturės. Ne kartą yra susipykę, ne pirmą kartą jis jam suduoda smūgius. Jis nenori brolio pasodinti į kalėjimą. Viską papasakojo, ką atsiminė, ir daugiau nieko paaiškinti neturi ką. Dėl buvusio girtumo ir epilepsijos priepuolio ne visas aplinkybes atsimena gerai. Jis nukentėjo nuo savo brolio R. T. (1 tomas, b. l. 62–65). 8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 22 d. nukentėjusysis M. T. nurodė, kad nori patikslinti savo duotus parodymus. Pirmoje apklausoje ne taip pasakė, brolis R. jam sudavė vieną smūgį virtuvėje, o ne du. Gali pasakyti, kad 2024 m. kovo 31 d. jis su savo tėvais ir broliu R. susėdo jų namų kieme – pavėsinėje pašvęsti Šv. Velykų. Visi sėdėjo, išgėrė alkoholio su broliu, abu buvo stipriai neblaivūs. Sėdėjo pavėsinėje. Ir jis savo planšetėje paleido liaudiškas dainas, muziką, nes jos patinka jam ir jo tėvams, o broliui nepatiko. Tuomet jie žodžiu sukonfliktavo su broliu. Jis tada nuėjo į virtuvę, brolis atėjo iš paskos. Būnant virtuvėje jie toliau su broliu konfliktavo, ir brolis vieną kartą kumščiu jam sudavė į nosį. Jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Ar buvo nugriuvęs po smūgio, nepamena. Po šio smūgio pamena, kad išėjo į lauką, ir jam prasidėjo epilepsijos priepuolis, dėl kurio išgriuvo. Po epilepsijos priepuolio jis sunkiai ką pamena. Greitąją med. pagalbą jam iškvietė jo krikšto dukra D., 13 metų, ir greitoji jį išvežė į ligoninę. Po medikų apžiūros ir pagalbos apie 3.00 val. nakties jis grįžo namo. Sekančią dieną, kai ėjo į vaistinę, pats paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. 2024 m. balandžio 1 d. pas juos atvyko pareigūnai, visas aplinkybes užsirašė, susipildė dokumentus. Dėl jam suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą ir ligoninėje nustatė nosies lūžį. Civilinio ieškinio nereiškia. Pretenzijų neturi broliui, jis jam atleido, nenori brolį pasodinti į kalėjimą. Papasakojo dabar viską, ką prisimena, ir kaip buvo. Brolis sudavė jam vieną kartą kumščiu į nosį. Įvykis įvyko 2024 m. kovo 21 d., apie 17.00 val. (1 tomas, b. l. 66–69). 9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 15 d. liudytoja E. T. nurodė, kad ji atsisako duoti parodymus prieš savo sūnų R. T. (1 tomas, b. l. 89–90). 10. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 15 d. liudytojas A. T. nurodė, kad jis atsisako duoti parodymus prieš savo sūnų R. T. (1 tomas, b. l. 93–94). 11. 2024 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad nukentėjusiajam M. T. nustatytas 3,26 promilių girtumas. Įtariamajam R. T. nustatytas 3,20 promilių girtumas. Surašyti gauti paaiškinimai (1 tomas, b. l. 11–14). 12. 2024 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu apžiūrėtas gyvenamasis namas, virtuvė, kurios kairėje pusėje stebima spintelė, šalia kurios, nukentėjusiojo teigimu, įvyko konfliktas. Apžiūrint įvykio vietą, ant spintelės ir ant grindų stebimos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nestebima, iš įvykio vietos niekas nepaimta, įvykio vieta nefilmuojama (1 tomas, b. l. 17–25). 13. 2024 m. balandžio 9 d. – 2024 m. balandžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Protokole nurodoma, jog apžiūrėtas garso įrašas ID 95421917423, skambučio pradžia 2024 m. balandžio 1 d. 12:34:33: moters balsas: 112. Vyro balsas: „laba diena“. Moters balsas: „laba diena“. Vyro balsas: „aš norėjau pasiklausti, vakar mane brolis sudaužė, ar pas jumis yra kokie duomenys, ar nėra, nes mane vakar į ligoninę išvežė?. Moters balsas: „o tai jūs kvietėt policiją?“. Vyro balsas: „policijos nekvietėm, tik greitąją, bet sakė ligoninėje, kad jums praneš“. Moters balsas: „kokiu adresu jus sumušė?“. Vyro balsas: „(duomenys neskelbtini)“. Moters balsas: „nuosavas namas?“. Vyro balsas: „taip“. Moters balsas: „dabar greitoji nereikalinga, ligoninėje jau buvote?“. Vyro balsas: „buvau, bet dabar vis tiek nosis sulaužyta, galva svaigsta, nes sakė lengvas sutrenkimas“. Moters balsas: „su policija jūs vakar nebendravote?“. Vyro balsas: „nebendravau, sakė ligoninėje, kad perduos“. Moters balsas: „aš tada dar kartą informuosiu policiją. Jūsų vardas, pavardė?“. Vyro balsas: „M. T.“. Moters balsas: „šiuo metu greitoji nereikalinga?“. Vyro balsas: „ne, ėjau į vaistinę nuo skausmo vaistų“. Moters balsas: „nepilnamečių nebuvo?“. Vyro balsas: „nebuvo“. Moters balsas: „namuose esate?“. Vyro balsas: „ne, einu iš vaistinės, galva svaigsta, sakė lengvas smegenų sutrenkimas, ir nosis sulaužyta“. Moters balsas: „gerai, informuoju policiją“ (1 tomas, b. l. 36–38). 14. 2024 m. balandžio 9 d. – 2024 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo ir garso įrašų, darytų BODY kamera, apžiūra. Vaizdo ir garso įraše PSS-20240401-131106UTC+0300 užfiksuota vaizdo įrašo pradžia 2024 m. balandžio 1 d. 13 val. 11 min., vaizdo įrašo trukmė 6 min. 3 s. Vaizdo įraše matoma, kad atvykusius policijos pareigūnus, gyvenamojo namo kieme pasitinka vyras, galimai nukentėjusysis. Į pareigūnės klausimą, kas nutiko, asmuo atsako: „sudaužė brolis R. T.“. Vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusiojo nosis sutvarstyta. Pareigūnas, nuėjęs prie tarnybinio automobilio ir pradaręs duris, klausia viduje sėdinčio asmens : „kuo vardu esi“? Vyras atsako: „R.“. Pareigūnas prieina prie nukentėjusiojo vyro, kuris kalbasi su pareigūne. Vyras nurodo: „broliui nepatiko daina ir „necenzūrinė raiška“, ir va“. Vaizdo įraše girdėti, kai pareigūnė klausia : „ar turi išrašą iš ligoninės, ar lūžo“?. Vyras atsako: „lūžo, bet išrašo neturiu“. Į pareigūnės klausimą, ar vieną kartą sudavė, vyras atsako: „jo, iš vieno, turiu epilepsiją. Va, čia kieme kraujas pasileido, ir mama iškvietė greitąją, ir nuvežė į ligoninę. Man taisė nosį“. Girdėti, kai paklausia pareigūnė, ar vartojo šiandien alkoholį, vyras atsako, kad vartojo. Matyti, kaip pareigūnas patikrina vyro neblaivumą, nustatomas 3,26 promilių neblaivumas. Pareigūnas atsisėda į tarnybinį automobilį ir kalbasi su gale sėdinčiu asmeniu, uždarytu tarnybiniame automobilyje. Vyras teigia, kad gyvena kitame name, bet adresas tas pats. Pareigūnė klausia: „kada viskas įvyko“?. Vyras atsako: „vakar vakare 6 ar 7 val.“. Vaizdo įraše matyti pareigūną, pildantį procesinius dokumentus. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240401-131919UTC+0300“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 38 s. Vaizdo įraše matyti, kad R. T. buvo nustatytas 3,20 promilių neblaivumas, jis sulaikytas sėdi tarnybiniame automobilyje (1 tomas, b. l. 39–41). 15. 2024 m. balandžio 1 d. asmens apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota nukentėjusiojo M. T. kūno apžiūra. Protokole nurodoma, kad vizualiai apžiūrėjus nukentėjusįjį M. T. ant jo nosies stebimas užklijuotas pleistras. Ant asmens daugiau akivaizdžių kūno sužalojimų nestebima (1 tomas, b. l. 42–48). 16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 367/2024(04), tyrimas pradėtas 2024 m. balandžio 2 d., tyrimas baigtas 2024 m. balandžio 15 d., nurodyta, kad M. T. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda ir kraujosruva nosies nugarėlėje. M. T. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2024 m. kovo 31 d. 18 val. 34 min. jį pristatant į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. M. T. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. M. T. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Kadangi visi sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, atskirai kiekvienas sužalojimo sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. M. T. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai ( 1 tomas, b .l. 81–82). 17. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. 18. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. T. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia vieną kartą kumščiu sudavęs nukentėjusiajam M. T. į nosies sritį ir tokiais veiksmais padaręs jam sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą – BK 138 straipsnyje nurodytus padarinius, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai byloje: nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai ir kt. R. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad suduoda smūgius nukentėjusiajam, atlieka kitokio pobūdžio veiksmus ir taip gali sukelti jam fizinį skausmą ar žalą sveikatai bei to norėjo. R. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas artimajam giminaičiui, kadangi M. T. yra jo brolis. Bausmės skyrimas ir kt. 19. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). 20. Kaltinamasis R. T. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau teistas dvylika kartų už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas – nusikaltimus žmogaus sveikatai, tačiau už nesunkius nusikaltimus, skirtos įvairios bausmės, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamasis ne kartą realiai atliko laisvės atėmimo bausmes. Paskutiniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu R. T. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams paskiriant įpareigojimus. Kaltinamasis į Probuojamųjų asmens duomenų registrą įrašytas 2023 m. liepos 3 d., išregistruotas –2024 m. birželio 30 d. Šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – 2024 m. kovo 31 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, IBPS duomenimis, ikiteisminių tyrimų neatliekama. R. T. per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 tomas, b. l. 123–138). Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2024-03-15 iki 2024-04-12 dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024-07-02 iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). 21. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo R. T. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio – jis teisiamas tryliktą kartą už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką – nusikaltimą žmogaus sveikatai. Įvairaus pobūdžio bausmės, be kita ko, ir realus laisvės atėmimas jo nusikalstamo elgesio nepakeitė, kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuomet jau anksčiau (2017-05-12) jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kuomet jis buvo padaręs naują nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2017 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis). Darytina išvada, jog jo nusikalstamas smurtinis elgesys tendencingas, nusikalstamos veikos sunkėja. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 54 straipsnio ar 62 straipsnio nuostatas, bei skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. T. paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti. 22. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. 23. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. 24. Kaltinamasis R. T. šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuomet 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos sumažintos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Ir nors jis 2024 m. birželio 30 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, laikyti jį šią bausmę atlikus ar bausmių jo atžvilgiu nebendrinti, nėra teisinio pagrindo. 25. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri parinktina įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikaltimas žmogaus sveikatai) ir kaltinamojo asmenybę (teisiamas tryliktą kartą). 26. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 27. Pažymėtina, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. 28. Teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo R. T. atžvilgiu nebus pasiekti be laisvės atėmimo realaus atlikimo, kadangi kaltinamojo nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, iš esmės problemų dėl alkoholio vartojimo, smurtinio elgesio nesprendžia. Pažymėtina, jog 2024 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam buvo paskirtas papildomas įpareigojimas – gydytis priklausomybę alkoholiui, todėl jo tęstinis gydimasis vertinamas kaip probacijos sąlygų vykdymas, o ne savanoriškas problemos sprendimas; kaltinamasis nurodo keičiantis savo elgesį, pradėjęs dirbti, tačiau iš Sodros duomenų akivaizdu, jog jo įsidarbinimai trumpalaikiai, nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo, vėliau MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2024-03-15 iki 2024-04-12, po pertraukos, nuo 2024-07-02 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; kaltinamojo savanoriškas žalos atlyginimas Šiaulių teritorinei ligonių kasai įvertintas jam parenkant bausmės dydį, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir tai nesudaro pagrindo keisti teismo išvadą ir kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. 29. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme R. T. išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 1 d. 13.19 val. iki 2024 m. balandžio 2 d. 15.00 val. (dvi paros) (1 tomas, b. l. 148–151, 153–155). 30. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos. 31. Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 132,76 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (2 tomas, b. l. 11–13). Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog kaltinamasis R. T. Šiaulių teritorinės ligonių kasos 132,76 Eur civilinį ieškinį 2024 m. rugpjūčio 8 d. atlygino (2 tomas, b. l. 65), todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis). 32. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. 33. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) skaitmeninė laikmena, pridėta prie baudžiamosios bylos (1 tomo galinio viršelio), paliktina prie bylos medžiagos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu, nusprendžia : R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. T. skirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir R. T. skirti galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme R. T. išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 1 d. 13.19 val. iki 2024 m. balandžio 2 d. 15.00 val. (dvi paras). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Procesą dėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 132,76 (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 76 ct) civilinio ieškinio nutraukti. Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) skaitmeninę laikmeną, pridėtą prie baudžiamosios bylos (1 tomo galinio viršelio), palikti prie bylos medžiagos. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą. Teisėja Daiva Domeikienė