Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Onai Bernotienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, kaltinamiesiems T. G., R. O. (R. O.), jų gynėjams advokatams Kęstučiui Ožiūnui, Loretai Guižauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį;

R. O. (R. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 34 MGL dydžio bauda; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2023 m. vasario 15 d., apie 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), iš R. O. neteisėtai įgijo 0,0170 g psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA, kurią laikė su savimi iki tol, kol tą pačią dieną apie 19.10 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie (duomenys neskelbtini), kurie paviršutinės apžiūros metu surado ir paėmė minėtą kiekį minėtos psichotropinės medžiagos.

R. O., ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 15 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą, dalį psichotropinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, įgijo ir laikė didelį kiekį, t. y. 20,373 g psichotropinės medžiagos – MDMA, labai didelį kiekį, t. y. 115,917 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, labai didelį kiekį, t. y. 3,8161 g psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA ir 142,5 g rusvos spalvos augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis, t. y. 2,7665 g psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA ir nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – MDMB-BUTINACA, iš kurių dalį, t. y. 0,0170 g psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA 2023 m. vasario 15 d., apie 19 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo, laiptinėje neteisėtai išplatino T. G., kuri tą pačią dieną apie 19.10 val. prie (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų T. G. paviršutinės apžiūros metu, o likusią dalį minėtų psichotropinių medžiagų neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2023 m. vasario 15 d. apie 22.10 val. kratos minėtame bute metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 520-540). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl T. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad T. G., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – disponavo psichotropine medžiaga– ADB-BUTINACA be tikslo ją platinti. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. T. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, T. G. pradžioje nurodė, kad psichotropinę medžiagą – ADB-BUTINACA rado miške, tačiau po kito kaltinamojo R. O. apklausos, atsakydamas į teismo klausimus, pripažino, jog pas jį rastą medžiagą jis įgijo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. iš R. O.. Kaltinamojo T. G. nurodytas aplinkybes patvirtinta teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo M. J. parodymai, specialisto išvadose konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama T. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes T. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis R. O. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje pripažino visiškai. Nurodė, kad pats jau 10 metų vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Jis visas rastas psichotropines medžiagas įsigijo iš skirtingų šaltinių. 2023 m. vasario 15 d. jis davė T. G. psichotropinės medžiagos – butinako, po ko pas jį namuose buvo atlikta krata, kurios metu buvo rastos ir paimtos kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos. Didžiąją dalį šių medžiagų būtų suvartojęs pats, dalį būtų išplatinęs. Aplinkybės dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo įrodytos ne tik kaltinamojo R. O. parodymais, bet ir kito kaltinamojo, liudytojo parodymais, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadose konstatuotomis aplinkybėmis. Kitas kaltinamasis T. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog pas jį rastą psichotropinę medžiagą, jam perdavė būtent kaltinamasis R. O.. Liudytojas M. J., kuris dalyvavo atliekant kratą kaltinamojo R. O. namuose, parodė, kad iš karto po T. G. sulaikymo buvo nuspręsta sulaikyti R. O. ir jo namuose atlikti kratą. Kratos metu pats kaltinamasis R. O. jiems (policijos pareigūnams) parodė turimas psichotropines medžiagas. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamojo R. O., liudytojo parodymus patvirtina kratos protokolas (t. 1, b. l. 75–90), kuriame nurodyta, kad kratos metu pas R. O. jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo rastas ir paimta du paketai su šviesios spalvos milteliais, maišelis su šviesios spalvos tabletėmis – 137 vnt., užspaudžiami politelieniniai maišeliai su biria tabako pavidalo rusvos spalvos medžiaga, šviesios spalvos kristalizuota medžiaga, 5 vnt., užspaudžiamų maišelių su viduje rusvos spalvos biria tabako pavidalo medžiaga. 2023 m. kovo 13 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-708261-23, ir 2023 m. gegužės 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1006(23) konstatuota, kad kratos metu pas R. O. rastos medžiagos yra – 20,373 g psichotropinė medžiaga – MDMA, 115,917 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinonas, 3,8161 g psichotropinė medžiaga – ADB-BUTINACA, 142,5 g rusvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra 2,7665 g psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA, ir nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – MDMB-BUTINACA. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ kaltinamojo R. O. žinioje buvusios ir kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos atitinka kaltiname inkriminuotą labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį.

Nustatant kaltinamojo R. O. kaltės formą ir rūšį teismas pažymi, kad kaip ir buvo minėta, nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.

Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2022). Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis R. O., pripažindamas visus jam inkriminuotus veiksmus ir gailėdamasis dėl savo elgesio, nurodė, kad psichotropines medžiagas vartoja jau 10 metų, o kratos metu rastos svarstyklės ir maišeliai buvo kirti ir tam, kad neperdozuotų psichotropinių medžiagų. Be to, bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad praeityje R. O. tirs kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagos. Aptartos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. O. turi ilgametę psichotropinių medžiagų vartojimo patirtį, žino kaip su jomis elgtis, kokių priemonių imtis, kad neperdozuotų, todėl jis bent bendrais bruožais suvokė, kad disponuoja dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad R. O. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje laikė labai didelį kiekį kaltinime nurodytų psichotropinių medžiagų. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas R. O. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl T. G. skirtinos bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę T. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina T. G. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 2 kartus (3 t., b. l. 120–124), šią nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo už ankstesnį nusikaltimą metu, eilę kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 104–119), šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., 103), kas bylą nagrinėjančiam teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis savo elgesio ir veiksmų kritiškai nevertina, išvadų dėl to nedaro. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant lygų įstatymo numatytam vidurkiui.

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad nusikalstamą veiką, už kurią T. G. teisiamas šioje byloje, jis padarė prieš priimant 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kas sudaro pagrindą šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrinti su 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. BK 63 straipsnio 4 dalis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu T. G. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už nusikalstamą veiką, padarytą 2022 m. lapkričio 29 d.. Šioje baudžiamojoje byloje T. G. teisiamas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Abi nusikalstamos veikos skiriasi pagal kėsinimosi objektą, tarp jų padarymo yra praėjęs sąlyginai nedidelis laiko tarpas (kiek daugiau nei du mėnesiai), todėl teismo vertinimu bausmės turėtų būti bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę pakeičiant į areštą.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, teismas daro išvadą, jog T. G. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam T. G. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo T. G. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis T. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai T. G. buvo sulaikytas nuo 2023 m. vasario 15 d. 19 val. 10 min. iki 2023 m. vasario 16 d. 13 val. 37 min. (2 t., b. l. 78–79, 124) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl R. O. skirtinos bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Tik teisingai įvertinus aplinkybes, kurios lengvina, ir kurios sunkina kaltinamojo atsakomybę, galima tinkamai individualizuoti bausmę už padarytas nusikalstamas veikas.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-579/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 532-582).

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. O. esmines kaltinimo aplinkybes pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Jo parodymai nuo pat jo, kaip įtariamojo apklausos, iš esmės nekito, buvo nuoseklūs. Net po to, kai ikiteisminio tyrimo metu gavus specialisto išvadas, jo veiksmai buvo perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 3 dalį, R. O. savo pozicijos dėl pareikšto įtarimo iš esmės nekeitė, pripažino visas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos jo veiksmų kvalifikavimui. Vien tai, kad teisiamajame posėdyje, kaltinamasis R. O. nurodė kitą pinigų sumą, už kurią buvo įsigijęs kratos metu rastas psichotropines medžiagas, netrukdo teismui daryti išvados, kad jis kaltę dėl jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymo pripažino. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis R. O. viešai atgailavo dėl savo elgesio, nebandė sumenkinti savo priešingo teisei elgesio, žadėjo pakeisti savo gyvenimo būdą ir ateityje daugiau nenusikalsti. Aptartos ir teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad R. O. prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra nuoširdus ir tikras. Be to, R. O. procesinis elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme prisidėjo prie to, kad baudžiamasis procesas (nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki pirmos instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo) dėl labai sunkaus nusikaltimo truko vos kiek daugiau nei pusę metų. Taigi teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatyta kaltinamojo R. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamojo R. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-579/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-719/2020).

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai – už disponavimą labai dideliu psichotropinių ar narkotinių medžiagų kiekiu įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Teismas, skirdamas R. O. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), į kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta, kad padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, žalojanti visuomenę, sveikatą, ja skatinama priklausomybė psichotropinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas tris kartus (3 t., b. l. 151–158), nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Praeityje padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat jis eilę kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskutinių administracinių nuobaudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 140–150). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad nors kaltinamajam R. O. šio nuosprendžio priėmimo metu jau yra suėję 23 metai, tačiau nuo pilnametystės kaltinamasis niekur nedirbo (3 t., b. l. 138), kas rodo, jog jis nesistengia ir nesiekia turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas (per ne pilnus du metus padarytos 4 nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimo narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis) rodo didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės nedaro jokio poveikio ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo R. O. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų R. O. nededa, pozityvių išvadų nedaro, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant lygų sankcijoje numatytam minimumui.

Kartu teismas pažymi, kad švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Teismams suteikta galimybė švelninti bausmę vadovaujantis BK 62 straipsniu, ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju nenustatytos nei BK 62 straipsnyje, nei 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurių pagrindu būtų galima kaltinamajam R. O. švelninti bausmę, o išdėstyti argumentai, kurie apibūdina kaltinamojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenį, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad egzistuoja bent kažkokios aplinkybės, kurios būtų pakankamos spręsti, kad R. O. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai R. O. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2023 m. vasario 15 d. (3 t., b. l. 8–11) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72³ straipsnyje

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo R. O. atžvilgiu prašė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72³ straipsnyje ir konfiskuoti iš jo kratos metu rastus 12330 eurų.

Teismas, pasisakydamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, pažymi, kad pagal BK 72³ straipsnio nuostatas bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-976/2022. Teismų praktika. 2022, 57, p. 453-496), išplėstinis turto konfiskavimas galėtų būti taikomas, jei būtų nustatytos visos šios įstatyme apibrėžtos sąlygos: 1) asmuo pripažintas padaręs apysunkį, sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) byloje yra surinkta įtikinamų duomenų, kad turtas gautas būtent nusikalstamu būdu (o ne iš kitokių neteisėtų veikų ar nenustatytų šaltinių), ir šių duomenų įtikinamai nepaneigia baudžiamojo proceso metu asmens pateikti duomenys apie teisėtą turto kilmę; 3) turtas yra neproporcingas kaltininko teisėtoms pajamoms ir šis skirtumas viršija 250 MGL sumą; turtas įgytas per penkerius metus iki nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, padarymo, jo darymo metu ar vėliau. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad, vertindamas išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų buvimą, teismas turi vadovautis tarptautiniuose norminiuose dokumentuose suformuotais ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje išaiškintais proporcingumo, interesų balanso ir kitais principais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kratos metu pas kaltinamąjį R. O., be jau aprašytų psichotropinių medžiagų ir kitų daiktų, buvo rasta 12 330 eurų. Kito turto, apart kratos metu rastų grynųjų pinigų (12 330 eurų), kaltinamasis R. O., bylos duomenimis neturi, taip pat nėra duomenų, kad per penkerius metus jis kitiems asmenims yra perleidęs kokio nors turto (2 t., b. l. 65–72). Taigi, net darant prielaidą, kad kartos pas R. O. metu rasta pinigų suma yra neproporcinga jo teisėtoms pajamoms ir galimai gauta disponuojant psichotropinėmis medžiagomis, už ką jis yra teisiamas šioje byloje, kratos metu rasta pinigų suma – 12 330 eurų nesiekia BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos minimalios sumos, kurios atžvilgiu galėtų būti taikomos išplėstinio turto konfiskavimo nuostatos. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra tenkinama imperatyvi įstatyme įtvirtinta šios procesinės prievartos priemonės taikymo sąlyga. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad analogiško teisės aiškinimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 12 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-579/2023). Atsižvelgiant į tai, pagrindo taikyti BK 72³ straipsnio nuostatas R. O. atžvilgiu šioje byloje nėra.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo atžvilgiu taip pat nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje. Kratos pas R. O. metu rasto piniginės lėšos nėra nusikalstamos veikos, už kurią jis teisiamas priemonė, įrankis ar rezultatas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam T. G., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, buvo paskirtas gynėjas advokatas Kęstutis Ožiūnas. Teisme gautos Vlstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. APD-2023-12595 ir Nr. APD-2023-13619 „ Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriomis prašoma spręsti klausimą dėl 348,32 eurų išlaidų atlyginimo.

Sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors gynėjas jam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Be to, nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog kaltinamasis T. G. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jo materialinė padėti sunki. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo T. G. neišieškotinos.

BPK 119 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Šiuo nuosprendžiu kaltinamuosius pripažinus kaltais ir paskyrus jiems bausmes, jie turi teisę naudotis apeliacijos teise, todėl siekiant užtikrinti jų galimą dalyvavimą teisme apeliacine tvarka, o taip pat nuosprendžio savalaikį įvykdymą, jų atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas 2023 m. vasario 20 d. prokuroro nutarimu, kurio terminas pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kratos metu pas kaltinamąjį R. O. rasti 12330 eurų, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, grąžinti R. O. arba jo įgaliotam asmeniui.

Po tyrimo likusios psichotropinės medžiagos 2023 m. gegužės 29 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 10-IL-12411 perduotos saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g. 7, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.

2023 m. gegužės 25 d. aktu Nr. PD-00000001615 daiktai perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Mobilaus ryšio telefonas Iphone 12 Pro Max IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. IBPS-V-1557923-23 ir 2023 m. birželio 13 d. aktu Nr. PD-00000002604, patalpintas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas R. O. ar jo įgaliotam asmeniui.

Daiktai 2023 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. IBPS-V-1485505-23 ir 2023 m. birželio 7 d. aktu Nr. PD-00000002212, patalpinti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy S10 Plus“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. IBPS-V-1692439-23 i2023 m. birželio 27 d. aktu Nr. PD-00000003867, patalpinti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini T. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalies c punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę T. G. skirti 90 parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, T. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis T. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į T. G. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikas, kai T. G. buvo sulaikytas nuo 2023 m. vasario 15 d. 19 val. 10 min. iki 2023 m. vasario 16 d. 13 val. 37 min. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. O. (R. O.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, kai R. O. (R. O.) buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2023 m. vasario 15 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą R. O. (R. O.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį R. O. (R. O.) skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą 2023 m. vasario 20 d. prokuroro nutarimu, kurio terminas pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kratos metu pas kaltinamąjį R. O. (R. O.) rastus 12 330 eurų, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, grąžinti R. O. (R. O.) arba jo įgaliotam asmeniui.

Po tyrimo likusias psichotropines medžiagas 2023 m. gegužės 29 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. 10-IL-12411 perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

2023 m. gegužės 25 d. aktu Nr. PD-00000001615 daiktus, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną Iphone 12 Pro Max IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. IBPS-V-1557923-23 ir 2023 m. birželio 13 d. aktu Nr. PD-00000002604, patalpintus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. O. ar jo įgaliotam asmeniui.

Daiktus 2023 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. IBPS-V-1485505-23 ir 2023 m. birželio 7 d. aktu Nr. PD-00000002212, patalpintus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S10 Plus“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. IBPS-V-1692439-23 ir 2023 m. birželio 27 d. aktu Nr. PD-00000003867, patalpintus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam R. O. (R. O.) šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.