Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės,

gynėjams advokatams Romui Kersnauskui, Mindaugui Repšui, Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro A. V., nuteistojo M. G., nuteistosios O. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš nenustatyto asmens, perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš N. L. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš N. L., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. Š. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. Š., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš J. P. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš J. P., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš O. P. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš O. P., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš L. S. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš L. S., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. Z. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. Z., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. P. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. P., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš O. B. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš O. B., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. J. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. J., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš L. P. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš L. P., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. K., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. K. iš R. M. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto per R. K. iš R. M., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. K., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš A. D. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš A. D., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. G. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. G., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. V. (V. V.) 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. V., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš D. L. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. P. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. P., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per L. T. iš L. T. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto per L. T. iš L. T., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. M. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. M., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš R. Š. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš R. Š., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei R. I. paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. dvi dienos, jas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir R. I. paskirta galutinė bausmė – 396 MGL (14 913 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, R. I. atimta teisė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. I. valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota 3 730 Eur.

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens per O. C. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą 2017 m. gegužės 5 d. iš nenustatyto asmens per G. E. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens per R. I. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš N. L. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per G. E. iš V. V. už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą 2017 m. gegužės 12 d. iš nenustatyto asmens per G. E. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. Š. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. S. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. P. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. D. už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš V. J. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. P. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. K. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. K. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. G. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. V. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. P. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. T. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš R. Š. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš S. L. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir O. K. paskirta galutinė bausmė – 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. dvi dienos, jas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir O. K. paskirta galutinė bausmė – 996 MGL (37 509 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, O. K. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš O. K. valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 2 720 Eur.

Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, iš O. K. konfiskuotas turtas – 40 000 Eur, gautų nusikalstamu būdu.

O. K. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (darbingumo lygio nustatymo K. S.) išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš J. P. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš V. V. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš O. P. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. Z. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš O. B. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš R. M. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per L. Š. iš J. V. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš A. D. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš R. K. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. S. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš E. M. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš D. V. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. R. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. M. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. V. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. T. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš K. P. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš J. Š. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš M. B. 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. G. paskirta subendrinta bausmė – 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. dvi dienos, jas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir M. G. paskirta galutinė bausmė – 996 MGL (37 509 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, M. G. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. G. valstybės naudai konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas 4 650 Eur.

Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, iš M. G. konfiskuotas turtas – 80 000 Eur, gautų nusikalstamu būdu.

M. G. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl darbingumo lygio nustatymo D. J.) išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendis pakeistas:

panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje M. G. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimo iš A. G.) išteisintas, ir M. G. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

M. G. nusikalstama veika (kyšio priėmimas iš J. P.) perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš A. G.) ir pagal BK 255 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš J. P.) paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir M. G. paskirta subendrinta bausmė – 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda, į kurios laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, įskaičius laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. dvi dienas, jas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, M. G. paskirta galutinė bausmė – 996 MGL (37 509 Eur) dydžio bauda;

O. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas per R. I. iš V. K.) ir O. K. paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

O. K. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas per R. I. iš V. V.) ir O. K. paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas per R. I. iš V. K.) ir pagal BK 255 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas per R. I. iš V. V.) paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir O. K. paskirta subendrinta bausmė – 930 MGL (35 024 Eur) dydžio bauda, į kurią, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, įskaičius laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. dvi dienas, jas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, O. K. paskirta galutinė bausmė – 926 MGL (34 873 Eur) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. G. konfiskuota 4 760 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas;

vadovaujantis BK 72³ straipsniu, iš M. G. konfiskuota 164 317 Eur kaip turtas, neproporcingas teisėtoms M. G. pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu;

vadovaujantis BK 72³ straipsniu, iš O. K. konfiskuota 73 879,40 Eur kaip turtas, neproporcingas teisėtoms O. K. pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu;

vadovaujantis BK 72³ straipsniu, iš R. I. konfiskuota 8 814 Eur kaip turtas, neproporcingas teisėtoms R. I. pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pripažinti kaltais ir nuteisti J. V., B. P., V. Z., V. V., A. R., A. G., išteisintas K. S., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės G. T..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo pagal BK 72³ straipsnį taikymo M. G., O. K. ir R. I. bei perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, R. I. nuteista už tai, kad pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, dirbdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėja, pasinaudodama pažintimis su Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis:

1.1. 2017 m. gegužės 9 d., 8.55 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui dvejų metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 250 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 9 d., 9.34 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tranybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

1.2. 2017 m. gegužės 10 d., 11.14 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš N. L. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. N. L. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 10 d., 11.23 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

1.3. 2017 m. gegužės 15 d., 14.37 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. Š. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 15 d., 14.42 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

1.4. 2017 m. gegužės 18 d., 9.46 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 400 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. S. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 18 d., 10.43 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

1.5. 2017 m. gegužės 22 d., 10.45 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. Z. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), neterminuotam laikotarpiui nustatytų specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą 2017 m. gegužės 22 d., 11.34 val., Tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 205 kabinete perdavė valstybės tarnautojui – Tarnybos Klaipėdos 2-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiam vedėjui M. G..

1.6. 2017 m. gegužės 22 d., 14.16 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš B. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį, o 2017 m. gegužės 22 d., 14.40 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš B. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. P. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 35 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 22 d., 15.11 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

1.7. 2017 m. gegužės 23 d., 13.41–13.42 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai susitarė priimti ir priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. J. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 300 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 23 d., 13.51 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

1.8. 2017 m. gegužės 25 d., 10.24 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. K. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 50 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. nenustatyto dydžio sumą, bet ne mažiau kaip 1 MGL, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 25 d., 13.29 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio Šilutės pl. 4B, Klaipėdoje, 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

1.9. 2017 m. gegužės 29 d., 10.35 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. A. D. vienerių metų laikotarpiui nustatytų 55 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 100 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 29 d., 10.47 val., Tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 205 kabinete perdavė valstybės tarnautojui – Tarnybos Klaipėdos 2-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiam vedėjui M. G..

1.10. 2017 m. birželio 2 d., 10.05 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš B. G., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. G. nustatytų 55 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 100 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. birželio 2 d., 10.37 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

1.11. 2017 m. birželio 6 d., apie 14.10 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. P. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 70 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. birželio 6 d., 14.33 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

1.12. 2017 m. birželio 12 d., apie 9 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. M. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 55 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. birželio 12 d., 10.11 val., Tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 205 kabinete perdavė valstybės tarnautojui – Tarnybos Klaipėdos 2-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiam vedėjui M. G..

1.13. 2017 m. birželio 12 d., 13.39 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. R. Š. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. birželio 12 d., 14.29 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

2. Taip pat R. I. nuteista už tai, kad pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, manydama, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui, manydama, kad už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra dirbdama Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėja, pasinaudodama pažintimis su Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis:

2.1. 2017 m. gegužės 16 d., 9.41 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 400 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, manydama, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas J. P. nustatyti 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, manydama, kad už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą, R. I. 2017 m. gegužės 16 d., 9.50 val., Tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 205 kabinete perdavė valstybės tarnautojui – Tarnybos Klaipėdos 2-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiam vedėjui M. G..

2.2. 2017 m. gegužės 17 d., 14.09 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš O. P., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad jie, R. I. manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas O. P. nustatyti 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 200 Eur, už susitartų, kaip R. I. manė, teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 18 d., 9.13 val., Tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 205 kabinete perdavė valstybės tarnautojui – Tarnybos Klaipėdos 2-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiam vedėjui M. G..

2.3. 2017 m. birželio 2 d., 10.25 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie, R. I. manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas V. V. dvejų metų laikotarpiui nustatyti 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 100 Eur, už susitartų, kaip R. I. manė, teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. birželio 2 d., 10.36 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

3. Taip pat R. I. nuteista už tai, kad pasinaudodama savo pažintimis, savo naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra dirbdama Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėja, pasinaudodama pažintimis su Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. birželio 6 d. 9.32 val. savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), iš D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), savo naudai priėmė 50 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčius Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojus ir (arba) jiems prilygintus asmenis, kad šie, R. I. manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas D. L. dvejų metų laikotarpiui nustatyti 40 procentų darbingumo lygį.

4. Taip pat R. I. nuteista už tai, kad pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką susitarė priimti ir per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra dirbdama Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėja, pasinaudodama pažintimis su Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 23 d., apie 11.20 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), per tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenį iš O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai susitarė priimti ir priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. O. B. nustatytų 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 23 d., 11.28 val., Tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 205 kabinete perdavė valstybės tarnautojui – Tarnybos Klaipėdos 2-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiam vedėjui M. G..

5. Taip pat R. I. nuteista už tai, kad pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra dirbdama Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėja, pasinaudodama pažintimis su Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis:

5.1. 2017 m. gegužės 25 d., 8.48 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), per I. J., nežinančią apie L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, iš L. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. P. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 30 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 25 d., 10.15 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

5.2. 2017 m. gegužės 25 d., 10.55 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), per R. K. iš R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 150 Eur kyšį, o 2017 m. gegužės 25 d., 11.35 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), per R. K. iš R. M. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė dar 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. R. M. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. gegužės 25 d., 11.58 val., Tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 205 kabinete perdavė valstybės tarnautojui – Tarnybos Klaipėdos 2-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiam vedėjui M. G..

5.3. 2017 m. birželio 8 d., 9.21 val., savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini), per L. T., gimusią (duomenys neskelbtini), iš L. T., gimusios (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, o tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 8 d., 9.21 val., per L. T. iš L. T. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių Tarnybos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė dar 100 Eur kyšį pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. T. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 250 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą R. I. 2017 m. birželio 8 d., 10.26 val., Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – Tarnybos Klaipėdos 1-ajame teritoriniame skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

6. O. K. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, t. y. dirbdama Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus vedėja, vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų įtvirtintus veiklos uždavinius (5 punktas), 2017 m. balandžio 26 d., 9 val. 12 min. 35 sek., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus vyriausiąją specialistę O. C. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad nenustatytam asmeniui dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

7. Taip pat O. K. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus vedėja, vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų įtvirtintus veiklos uždavinius (5 punktas):

7.1. 2017 m. gegužės 5 d., 13.26 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus tarnautoją G. E. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

7.2. 2017 m. gegužės 9 d., 9.34 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 250 Eur kyšį už tai, kad nenustatytam asmeniui dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

7.3. 2017 m. gegužės 10 d., 11.23 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš N. L., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį už tai, kad N. L. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

7.4. 2017 m. gegužės 12 d., 9.28 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus tarnautoją G. E. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas darbingumo lygis.

7.5. 2017 m. gegužės 15 d., 14.42 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad V. Š. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

7.6. 2017 m. gegužės 18 d., 10.43 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už tai, kad L. S. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

7.7. 2017 m. gegužės 22 d., 15.11 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš B. P., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį už tai, kad B. P. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis.

7.8. 2017 m. gegužės 23 d., 13.51 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 300 Eur kyšį už tai, kad V. J. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

7.9. 2017 m. gegužės 25 d., 10.15 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už tai, kad L. P. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis.

7.10. 2017 m. gegužės 25 d., 13.29 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį už tai, kad B. K. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

7.11. 2017 m. birželio 2 d., 10.37 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš B. G., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį už tai, kad B. G. būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

7.12. 2017 m. birželio 6 d., 14.33 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 70 Eur kyšį už tai, kad V. P. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

7.13. 2017 m. birželio 8 d. 10.26 val. savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš L. T., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 250 Eur kyšį už tai, kad L. T. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

7.14. 2017 m. birželio 12 d., 14.29 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį už tai, kad R. Š. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

7.15. 2017 m. birželio 20 d., 13.50 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad S. L. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

7.16. 2017 m. birželio 2 d., 10.36 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame Šilutės pl. 4B, Klaipėdoje, savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį už tai, kad V. V. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis dvejų metų laikotarpiui.

7.17. 2017 m. gegužės 25 d., 13.29 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame Šilutės pl. 4B, Klaipėdoje, savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

8. Taip pat O. K. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Tarnybos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus vedėja, vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:

8.1. 2017 m. gegužės 23 d., 10.20 val., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. D. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

8.2. 2017 m. gegužės 12 d., 9 val. 15 min. 16 sek., savo darbo kabinete Nr. 201, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus tarnautoją G. E. iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė 100 Eur kyšį už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. V. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis dvejų metų laikotarpiui.

9. M. G. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio skyriaus vedėju, vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, 2017 m. gegužės 18 d., 9.13 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš O. P., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 200 Eur kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, O. P. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius

10. Taip pat M. G. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio skyriaus vedėju, vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų įtvirtintus veiklos uždavinius (5 punktas):

10.1. 2017 m. gegužės 16 d., 16.37 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė 1 000 Eur kyšį už tai, kad V. V. būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

10.2. 2017 m. gegužės 22 d., 11.34 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš V. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už tai, kad E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), neterminuotam laikotarpiui būtų nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

10.3. 2017 m. gegužės 23 d., 11.28 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per tarpininką – Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad O. B. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

10.4. 2017 m. gegužės 25 d., 11.58 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per tarpininką – Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad R. M. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

10.5. 2017 m. gegužės 26 d., 7.35 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per tarpininką – Tarnybos Klaipėdos 2-ojo teritorinio skyriaus vyresniąją specialistę L. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), iš J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 300 Eur kyšį už tai, kad R. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), per įmanomai trumpą laiką dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis.

10.6. 2017 m. gegužės 29 d., 10.47 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per tarpininką – Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad A. D. vienerių metų laikotarpiui būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis.

10.7. 2017 m. gegužės 31 d., 7.38 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 1 000 Eur kyšį už tai, kad tyrimo metu nenustatytam asmeniui būtų nustatytas nenustatyto dydžio darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

10.8. 2017 m. birželio 2 d., 9.21 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį už tai, kad R. K. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 45 procentų darbingumo lygis.

10.9. 2017 m. birželio 7 d., 10.27 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad A. S. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

10.10. 2017 m. birželio 8 d., 8.59 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad E. M. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

10.11. 2017 m. birželio 8 d., 10.07 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 50 Eur kyšį už tai, kad M. B. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

10.12. 2017 m. birželio 9 d., 13.50–13.50 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

10.13. 2017 m. birželio 12 d., 10 val. 11 min. 13 sek., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per tarpininkę – Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I., gimusią (duomenys neskelbtini), iš V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už tai, kad V. M. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis.

10.14. 2017 m. birželio 12 d., 12.19 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė 50 Eur kyšį už tai, kad A. V. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis.

10.15. 2017 m. birželio 13 d., 14.47 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė 200 Eur kyšį už tai, kad A. T. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

10.16. 2017 m. birželio 15 d., 7.30 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė 50 Eur kyšį, o 2017 m. birželio 15 d., 8 val. 30 min. 11 sek., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš K. P. priėmė dar 100 Eur kyšį už tai, kad K. P. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

10.17. 2017 m. birželio 16 d., 7.58 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį už tai, kad V. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

10.18. 2017 m. birželio 20 d., 8.31 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), priėmė 300 Eur kyšį už tai, kad M. B. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

10.19. 2017 m. birželio 19 d., 8 val. 12 min. 59 sek., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame Šilutės pl. 4B, Klaipėdoje, savo naudai iš A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad D. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

10.20. 2017 m. gegužės 16 d., 9.50 val., savo darbo kabinete Nr. 205, esančiame Šilutės pl. 4B, Klaipėdoje, savo naudai per Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėją R. I. iš J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad J. P. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

11. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pakeitus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 72³ straipsniu, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, iš M. G. konfiskuota 164 317 Eur (vietoje 80 000 Eur konfiskuotų pirmosios instancijos teismo), iš O. K. konfiskuota 73 879,40 Eur (vietoje 40 000 Eur konfiskuotų pirmosios instancijos teismo), neproporcingų teisėtoms nuteistųjų pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, taip pat išplėstinis turto konfiskavimas taikytas R. I. turtui – 8 814 Eur, apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog šis turtas neproporcingas teisėtoms nuteistosios pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo pagal BK 72³ straipsnį taikymo M. G., O. K. ir R. I. bei perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka konstatuota, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nebuvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, (Lietuvos apeliacinio teismo) priimtas nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų konkrečiais motyvais nepagrindus visų būtinųjų BK 72³ straipsnio taikymo sąlygų, neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų, vertinant įrodymus buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, neištirtos ir neįvertintos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, įrodymai vertinti selektyviai, prioritetinę reikšmę suteikiant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Valstybinė mokesčių inspekcija) specialisto išvadoms, neatsakyta į nuteistųjų apeliacinių skundų esminius argumentus, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai. Sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo O. K. nebuvo įvertintos nuteistosios parodymuose ir pateiktose konsultacinėse išvadose nurodytos aplinkybės dėl turimo turto atitikties teisėtoms pajamoms bei patirtų sodo namo rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą išlaidų. Sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo M. G. nemotyvuota, kodėl Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos negali būti pripažintos patikimais įrodymais, pagrindžiant atitinkamo turto turėjimą, nevertinta M. G. ir jo sutuoktinės ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surašyta specialisto išvada tiek įrodomosios reikšmės, tiek įrodymų leistinumo aspektu. Sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo R. I. padarytos prieštaringos išvados, todėl neaišku, kokia pas R. I. kratos metu rasta pinigų suma apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinta kaip nepagrįsta teisėtomis pajamomis ir gauta nusikalstamu būdu, t. y. ar 12 544 Eur, kaip nurodyta atlikus R. I. ūkinės finansinės veiklos tyrimą surašytoje specialisto išvadoje, ar 8 814 Eur, kuri buvo konfiskuota pagal BK 72³ straipsnį, nors pastaroji suma ir neviršija baudžiamajame įstatyme numatyto 250 MGL dydžio, taip pat liko neįvertinti R. I. ir liudytojų paaiškinimai apie galimai jos mirusio sutuoktinio neapskaitytas darbo pajamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartyje taip pat nurodyta, jog Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nepateikta motyvų dėl to, kad O. K., M. G., R. I. teisėtų pajamų neatitinkantis turtas (jo dalis) yra gautas nusikalstamu būdu. Be to, ženkliai (beveik dvigubai) padidinus konfiskuotino turto vertę nuteistiesiems O. K., M. G., o nuteistajai R. I. paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę, neišdėstyti motyvai dėl taikomos priemonės proporcingumo.

II. Apeliacinių skundų argumentai (susiję su grąžintos iš naujo nagrinėti bylos apimtimi)

13. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras A. V. apeliaciniame skunde, be kitų reikalavimų, prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72³ straipsniu, R. I., O. K. ir M. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą: iš M. G. konfiskuoti 169 067 Eur, kurie yra turto dalis, neproporcinga jo su sutuoktine gautoms teisėtoms pajamoms, įgyta nusikalstamu būdu; iš O. K. konfiskuoti 76 599,40 Eur ((51 715 Lt + 51 715 Lt) + (23 322 Eur + 23 322 Eur)), kurie yra turto dalis, neproporcinga jos ir sutuoktinio gautoms teisėtoms pajamoms, įgyta nusikalstamu būdu; iš R. I. konfiskuoti 12 277 Eur ir 298 JAV dolerius, kurie yra turto dalis, neproporcinga jos teisėtoms pajamoms, gauta nusikalstamu būdu.

13.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo. Anot prokuroro, įvertinus byloje esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą bei pirmosios instancijos teisme pateiktus specialisto paaiškinimus, R. I. iki 2017 m. birželio 20 d. galėjo sukaupti iki 26 278 Eur, o ne 38 555 Eur ir 298 JAV dolerių sumą (25 t., b. l. 1–190; 26 t., b. l. 1–36), todėl R. I. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 12 277 Eur ir 298 JAV dolerių (t. y. apytiksliai 12 530,30 Eur) suma, kuri viršijo 250 MGL dydį, skaičiuojant tiek 37,66 Eur (galiojusį iki 2018 m. sausio 1 d.), tiek 50 Eur (galiojusį po 2018 m. sausio 1 d.) MGL dydį. Numatytas turimo turto ir teisėtų pajamų skirtumo dydis – 250 MGL, yra objektyvus požymis, ir šis dydis remiantis teismų praktika nustatomas naudojant turimo turto ir gautų teisėtais būdais pajamų vertės (dydžio) apskaičiavimą (nustatymą), ikiteisminio tyrimo ir (arba) bylos nagrinėjimo teisme metu. Nustačius, kad turimas turtas teisėtai gautas pajamas viršija 250 MGL suma, ir esant pagrindui manyti, kad šis turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, atsiranda teisinis pagrindas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Kaip teigia prokuroras, sprendimas taikyti kaltininkui kitas nei išplėstinis turto konfiskavimas baudžiamojo poveikio priemones, įskaitant ir turto konfiskavimą pagal BK 72 straipsnį, priimtas jau nagrinėjant bylą teisme, negali būti laikomas faktiniu ir teisiniu pagrindu perskaičiuoti nustatytą po nusikalstamų veikų padarymo turėto turto, nepateisinto teisėtomis pajamomis, dydį, iš jo atimant sumas, konfiskuotas kaip nusikalstamų veikų rezultatas, kadangi tiek turto konfiskavimas, tiek ir išplėstinis turto konfiskavimas yra kitokios tos pačios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, formos, nekeičiančios ir nešalinančios viena kitos bei neįskaitomos viena į kitą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė išplėstinio turto konfiskavimo nuteistajai R. I., išskaičiavęs iš teisėtomis pajamomis nepagrįstos turto sumos konfiskuotus 3 730 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatą.

13.2. Taip pat prokuroras nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kurioje nustatytas konfiskuotino turto dydis, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nuteistiesiems O. K. ir M. G.. Kaip nurodo skundo autorius, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų pateiktas išvadas, taip pat pagal specialistų paaiškinimus pirmosios instancijos teisme M. G. ir jo sutuoktinės laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 169 067 Eur suma, o šių lėšų kilmės teisėtomis pajamomis šie asmenys pagrįsti negalėjo (31 t., b. l. 117–182; 32 t., b. l. 1–167; 33 t., b. l. 1–83). O. K. gautomis teisėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. nepagrįsta 51 715 Lt (laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir 23 322 Eur (laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d.) arba bendra 38 299,69 Eur išlaidų suma, tokio paties dydžio sumos kaip nepagrįstos teisėtomis pajamomis buvo užfiksuotos ir patikrinimo, atlikto dėl V. K., metu (28 t., b. l. 1–184; 29 t., b. l. 1–99).

13.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines baudžiamosios teisės normas, reglamentuojančias išplėstinį turto konfiskavimą, bei teisminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo praktiką, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą proceso šalims, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, kuriais nuteistieji grindė jų turimo turto įgijimo teisėtumą, įrodomąją vertę, bei netinkamai aiškino ir pritaikė proporcingumo principą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką yra legitimu kompetentingoms nacionalinėms institucijoms priimti sprendimus dėl konfiskavimo vadovaujantis svariais įrodymais, kad asmenų teisėtų pajamų negalėtų pakakti atitinkamai nuosavybei įgyti (2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05). Be to, EŽTT sprendime byloje Te Ibis ir Viziteu prieš Rumuniją nėra reikalavęs, kad tokiame procese neteisėta nuosavybės kilmė būtų įrodyta „atmetus pagrįstas abejones“ (angl. proof beyond reasonable doubt). Tačiau neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas (įrodymas) grindžiamas tikimybių pusiausvyra arba didele tikimybe, derinama su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai, t. y. kad turtas buvo įgytas teisėtais būdais. Toks principas teismo buvo pripažintas pakankamu siekiant patikrinti išplėstinio turto konfiskavimo priemonės proporcingumą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį. Pirmiau aptartas pareigos įrodyti nuosavybės, kuri, preziumuojama, buvo įgyta neteisėtai, teisėtą kilmę perkėlimas kaltininkui yra įgyvendintas BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punkte, o tai reiškia, kad ne tik kaltinimą palaikanti pusė turi teikti duomenis, pagrindžiančius kaltininko turimo turto įgijimo neteisėtumą, bet ir kaltininkas turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jo turimo turto įgijimo teisėtumą, o jo pateikiami baudžiamojo proceso metu duomenys, pagrindžiantys turimo turto teisėtą įgijimą, turi atitikti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus ir teismo būti vertinami pagal minėto straipsnio 5 dalyje numatytas taisykles.

13.4. Prokuroro teigimu, nuteistiesiems M. G. ir O. K. išplėstinį turto konfiskavimą taikyti sudaro pagrindą šios aplinkybės: O. K. ir M. G. pripažinti kaltais padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus, kuriais buvo siekiama gauti neteisėtos turtinės naudos; turtas, kurį prašoma konfiskuoti, buvo įgytas nusikalstamu būdu, nes inkriminuotos veikos buvo daromos sistemingai, ilgą laiko tarpą; veikos generavo kaltininkams dideles pinigų sumas, nes O. K. per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d., t. y. mažiau nei per 2 mėnesius, gavo 2 720 Eur, M. G. per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 20 d., t. y. per vieną mėnesį, gavo 4 650 Eur neteisėtos turtinės naudos; pagal bylos duomenis Tarnybos Klaipėdos skyriuje „atsilyginimo“ gydytojams, t. y. kyšininkavimo, sistema veikė ilgą laiką ir buvo gerai organizuota, o M. G. Tarnybos Klaipėdos skyriuje dirbo nuo 2006 m. gegužės mėnesio, O. K. – nuo 2005 m. birželio 15 d., todėl nuteistieji galėjo neteisėtai sukaupti turtą, specialistų apskaičiuotą kaip nepagrįstą jų gautomis teisėtomis pajamomis; pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadas, nuteistųjų turėtas ikiteisminio tyrimo metu turtas buvo neproporcingas jų teisėtoms pajamoms ir šis skirtumas viršija 250 MGL sumą; šis turtas buvo įgytas per penkerius metus iki jų padarytų nusikaltimų (specialistai tyrė laikotarpį nuo 2013 metų); nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šio turto teisėtą kilmę.

13.5. Kaip nurodoma skunde, nei O. K., nei jos sutuoktinis V. K. proceso metu nepateikė jokių duomenų, kad V. K., dirbdamas jūroje, gavo ar galėjo gauti papildomų teisėtų, tačiau neapskaitytų kaip gautų iš darbo teisinių santykių pajamų (užmokestį už viršvalandžius, gerus darbo rezultatus ar papildomą darbą ir pan.). Be to, tokios gautos pajamos kiekvienu atveju turėjo būti išviešintos, nurodant jas metinėje ar papildomoje šeimos turto deklaracijoje, kurią O. K. dėl savo einamų pareigų privalėjo nuolat teikti. Tokias pajamas ir turtą buvo privalu išviešinti ir vykdant prievoles pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. VA-25 „Dėl Vienkartinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos (FR0593) ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2015 m. birželio 25 d. pakeitimo įstatymą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. VA-114 „Dėl Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. Tačiau tai nebuvo padaryta. Prokuroro nuomone analogiška situacija ir dėl M. G. bei jo sutuoktinės. Nors sutuoktinių sūnus K. G. eina pareigas, reikalaujančias teikti metines gyventojų pajamų ir turto deklaracijas, jose duomenų apie pas tėvus grynaisiais pinigais laikomus 10 000 Eur nepateikta. Be to, nebuvo pateikta ir duomenų, kad 20 000 Eur, rastų seife M. G. ir R. G. gyvenamojoje vietoje, priklauso jų dukteriai, gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje. Apeliantas, vertindamas M. G. ir R. G. versiją, jog dalį turto jie paveldėjo iki Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų tikrinto laikotarpio, pagrįstumą, nurodo, kad ir šiuo atveju, kaip ir O. K. atveju, duomenys apie šį turtą nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka išviešinti nei vienkartinio, nei periodinio privalomo turto deklaravimo laikotarpiais.

13.6. Be to, kaip teigia skunde prokuroras, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas iš O. K. ir M. G. konfiskuotino turto dydį, nepagrįstai vadovavosi proporcingumo principu. Atsižvelgiant į skunde cituojamą EŽTT praktiką (2001 m. liepos 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Arcuri ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 52024/99; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Silickienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20496/02; 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimus (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai), nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad sprendimu konfiskuoti iš O. K. ir M. G. visą nepagrįstą teisėtomis pajamomis turto dalį (76 599,4 Eur ir 169 067 Eur) būtų pažeista teisinių interesų pusiausvyra. Tokie apelianto argumentai grindžiami tuo, kad nuteistieji padarė apysunkius ir sunkius nusikaltimus, kurie buvo sistemingi, truko ilgą laikotarpį, buvo nukreipti į turtinės naudos gavimą iš socialiai pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių atstovų – asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų arba specialiųjų poreikių; nusikalstamos veikos generavo kaltininkams dideles neteisėtas pajamas: O. K. per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d., t. y. mažiau nei per 2 mėnesius, gavo 2 720 Eur, o M. G. per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 20 d., t. y. per vieną mėnesį, gavo 4 650 Eur neteisėtos turtinės naudos; dėl šių veikų kai kuriems visuomenės nariams, suinteresuotiems darbingumo (neįgalumo) lygio ar specialiųjų poreikių nustatymu, susiformavo nuostata, kad valstybė nepajėgi užtikrinti teisingo ir skaidraus teisių šioje srityje įgyvendinimo proceso. Esant šioms aplinkybėms, skundo autorius daro išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvados patvirtina, jog prašomo dydžio turto konfiskavimas, atsižvelgiant į bendrą nuteistųjų turimo turto kiekį, nėra neprotingai didelis ir (ar) nuteistiesiems yra neįgyvendinamas.

14. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde, be kitų reikalavimų, taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo.

14.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su taikytu išplėstiniu turto konfiskavimu. M. G. pažymi, kad taikyti išplėstinį turto konfiskavimą prokuroras paprašė sakydamas baigiamąją kalbą, taip apribodamas jo galimybes įrodyti turto įgijimo teisėtumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktos turto deklaracijos, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad seife galėjo būti laikomi ir (apelianto) vaikų pinigai (atitinkamai 10 000 Eur ir 20 000 Eur) patvirtina, jog turimos piniginės lėšos buvo gautos teisėtai.

14.2. Apeliantas nurodo, kad liudytojas K. Z. paaiškino, jog pagal 2015 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį pinigai M. G. tą pačią dieną (iš viso 25 000 Eur) nebuvo sumokėti, tai buvo turto perrašymas už skolą, kuri atsirado daugiau nei prieš 15 metų. Dėl šių liudytojo parodymų skunde pateikiamas paaiškinimas, jog (M. G.) tuo metu turėjo motinos dovanotų pinigų ir su K. Z. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, nes pastarasis turėjo finansinių sunkumų ir bijojo, kad jo pastatams gali būti taikomas areštas. Skundo autorius teigia, kad sudėjus deklaruotas pinigines lėšas (124 710 Eur) bei namuose laikytus vaikų pinigus, susidaro 154 710 Eur suma, o 25 000 Eur išlaidų iš tikrųjų neturėjo, todėl 2015 m. išlaidos turėtų būti sumažintos šia pinigų suma.

14.3. Be to, kaip teigia M. G., 2018 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje padaryta tik prielaida, kad galimai sutuoktiniai negalėjo sukaupti tiek lėšų, kiek buvo rasta kratos metu, visgi specialisto išvadoje nenurodyta, jog šie pinigai galėjo būti gauti nusikalstamu ar kitu neteisėtu būdu. Tuo labiau kad minėta išvada pirmosios instancijos teismas iš viso negalėjo vadovautis priimdamas skundžiamą nuosprendį, nes joje nurodyta, kad tyrimą atliko dvi specialistės, bet išvada pasirašyta tik specialistės Ingos Kuprienės. Tyrimo metu vertinti tik iš banko gauti duomenys, nevertinant pateiktų deklaracijų, faktiškai namuose, kredito unijose ar kituose bankuose laikytų lėšų. Iš pateiktų notaro patvirtintų dovanojimo sutarčių matyti, kad pinigai nebuvo pervedami iš sąskaitos į sąskaitą, dovanojimo sutartyje nenurodytas ir konkretus bankas ir sąskaita, kur laikomi pinigai. Specialistės taip pat nevertino, kad namuose esančiame seife savo pinigus laikė ir jo (M. G.) vaikai.

15. Nuteistoji O. K. ir jos gynėjas advokatas Viačeslavas Žarkovas apeliaciniame skunde, be kitų reikalavimų, taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo.

15.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72³ straipsnio nuostatas, nes nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta būtinųjų šios baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sąlygų. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl BK 72³ straipsnio taikymo, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-295-222/2019).

15.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas išplėstinio konfiskavimo taikymą, išplėtė kaltinimo ribas, nes O. K. nebuvo kaltinama nusikalstamų veikų padarymu nuo 2005 m. liepos 16 d. (nuo paskyrimo į pareigas) iki 2017 m. balandžio 26 d. (pirmas nusikalstamos veikos epizodas), taip pat O. K. ir M. G. nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas, todėl teismui susiejus O. K. ir M. G. padarytas nusikalstamas veikas, buvo suvaržyta O. K. teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada dėl O. K. ir M. G. veiksmų tęstinumo yra nepagrįsta.

15.3. Anot apeliantų, O. K. pateikė duomenis, kad nuo 2010 metų kartu su sutuoktiniu gavo apie 340 000 Eur (813 500 Lt ir 105 000 Eur) pajamų, susijusių su darbo santykiais, šeimos arba asmeninio turto realizavimu. 2017 m. liepos 1 d. jos ir sutuoktino banko sąskaitoje buvo apie 56 000 Eur, jie turėjo 22 000 Eur grynųjų pinigų. Nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos O. K. gavo 2 720 Eur pajamų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kratos metu iš apeliantės paimti pinigai būtų įgyti iš nusikalstamos veikos, o ne teisėtu būdu, ar būtų jai inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas. Remiantis teismų praktika duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, priskirtini duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartiniai kontaktai ar ilgalaikiai ryšiai su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. Tokie duomenys šioje byloje nebuvo nustatyti, todėl negalima daryti išvados, kad kratos metu (pas O. K.) rastas turtas (piniginės lėšos) susijęs su jai inkriminuojamomis veikomis.

15.4. Skunde ginčijama ir specialisto išvada dėl O. K. gautomis teisėtomis pajamomis nepagrįstos išlaidų sumos. Apeliantų nuomone, specialistui arba trūko patirties ir profesionalumo, arba jo užduotis buvo surašyti neigiamą išvadą apie O. K. ir jos šeimos narių pajamų ir išlaidų santykį. Specialistas D. S. buvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu ir jo atsakymai į užduotus klausimus patvirtino, kad išvada nepagrįsta.

15.5. Teigiama, kad nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nepateikiami papildomi argumentai, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad visa kratos metu paimta suma buvo gauta neteisėtai, t. y. vykdant vienokią ar kitokią nusikalstamą veiką, kad pagal gautos naudos pobūdį ji yra adekvati siūlomam konfiskuoti turtui, kad pažeistas viešasis interesas šiuo atveju nusveria privatų asmens interesą ir pan.

15.6. Be kita ko, siekiant išsklaidyti abejones dėl specialisto išvados pagrįstumo bei tendencingumo, O. K. nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo 2020 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į UAB „Audito gairės“ ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl konsultacinių išvadų pateikimo. Iš UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2020 m. rugsėjo 4 d. konsultacinės išvados matyti, kad specialistas D. S. sodo namelio rekonstrukcijos išlaidas apskaičiavo pažeisdamas galiojančius teisės aktus. Retrospektyviai pagal rekonstrukcijos projektą TPl 0-08-02 buvo apskaičiuota statybos lokalinė sąmata objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 23 031,42 Eur (arba 79 522,89 Lt). Iš UAB „Audito gairės“ konsultacinės išvados matyti, kad specialisto D. S. išvada yra nepagrįsta ir klaidinga, ją surašant nesivadovauta norminiais aktais bei netirti O. K. pateikti dokumentai. Išvadoje nurodyta, kad O. K. ir V. K. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimo išlaidos pagrįstos, o 2017 m. birželio 20 d. jie galėjo sutaupyti daugiau negu 23 000 Eur grynaisiais pinigais. Taigi, specialisto D. S. panaudota ydinga tyrimo metodika turėjo įtakos jo išvados nepagrįstumui ir neteisėtumui. Be to, specialisto išvada nėra pagrindinis įrodymas, tai yra vienas iš įrodymų šaltinių, kuriuos teismas turėjo patikrinti bylos nagrinėjimo metu. Tačiau teismui visiškai nekilo abejonių dėl to, kad specialistas rekonstrukcijos išlaidoms apskaičiuoti panaudojo metodiką, kuri neegzistuoja, kad pinigų išgryninimą įtraukė į išlaidų balansą (šeimos sąnaudas).

16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė valstybinio kaltintojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: vadovaujantis BK 72³ straipsnio nuostatomis konfiskuoti iš M. G. ir O. K. specialistų nustatytas teisėtomis pajamomis nepagrįstų išlaidų sumas, iš jų atėmus sumas, kurios buvo konfiskuotos kaip nusikalstamos veikos rezultatas; R. I. atžvilgiu BK 72³ straipsnio nuostatų netaikyti ir skundą šioje dalyje atmesti; nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti. O. K. ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti. M. G. ir jo gynėjas prašė M. G. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti. R. I. gynėjas prašė prokuroro skundą dalyje dėl BK 72³ straipsnio nuostatų taikymo R. I. atžvilgiu atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dalyje dėl BK 72³ straipsnio nuostatų taikymo nuteistųjų atžvilgiu, atlikusi įrodymų tyrimą (apklaususi išvadas šioje byloje pateikusius specialistus, nuteistąją R. I., nuteistosios O. K. sutuoktinį V. K., ištyrusi papildomus rašytinius įrodymus), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti nuostatų dėl išplėstinio turto konfiskavimo R. I. atžvilgiu buvo teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu sprendimas dėl išplėstinio turto konfiskavimo O. K. ir M. G. atžvilgiu nėra teisingas ir turi būti keičiamas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl BK 3 straipsnio taikymo

18. BK 3 straipsnyje reglamentuojamas baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Išimtį sudaro šioje dalyje imperatyviai įtvirtinti atvejai, kurie nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste nėra aktualūs.

19. Išplėstinio turto konfiskavimo galimybė BK įtvirtina 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymu Nr. XI-1199, įsigaliojusiu 2010 m. gruodžio 11 d. Šiuo įstatymu buvo patikslintos BK 72 straipsnio nuostatos, įtvirtina išplėstinio turto konfiskavimo sąvoka bei šios priemonės taikymo sąlygos, BK taip pat įtvirtina naujos nusikalstamos veikos – neteisėto praturtėjimo, sudėtis (BK 189¹ straipsnis). Kaip nurodyta šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte, tokių BK pakeitimų tikslas – Lietuvos baudžiamojoje teisėje įtvirtinti kompleksą priemonių, kurios leistų plačiau taikyti turto konfiskavimą, iš kaltininko paimti visą neteisėtai gautą turtą ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti tokį turtą įgijusius ar padėjusius nuslėpti jo kilmę asmenis. Tuo siekiama sudaryti sąlygas korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus padaryti ekonomiškai nenaudingus ir todėl mažiau patrauklius nusikalsti linkusiems asmenims, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, taip mažinti jų paplitimą ir valstybei bei visuomenei daromą žalą (įstatymų projektų reg. Nr. XIP-2344, XIP-2345 aiškinamasis raštas, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.380073).

20. BK įtvirtinus galimybę konfiskuoti iš asmens turtą, neproporcingą jo teisėtoms pajamoms, esant pagrindui manyti, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, nesiejant šio turto su konkrečia asmens padaryta nusikalstama veika (dėl kurios asmuo pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas), buvo neabejotinai pasunkinta baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisinė padėtis. Taigi BK 72³ straipsnio nuostatos neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, 2010 m. gruodžio 2 d. įstatyme Nr. XI-1199 buvo numatyta, jog išplėstinis turto konfiskavimas taikomas tik turtui, kurį baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką padaręs asmuo įgijo po šio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 72³, 189¹ straipsniais įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Tam tikras šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apribojimas laiko prasme yra įtvirtintas ir pačiame BK 72³ straipsnyje, kaip vieną iš išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų numačius aplinkybę, jog konfiskuojamas gali būti tik turtas, kurį kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo.

21. Ūkinės finansinės veiklos tyrimai R. I., M. G., O. K. bei jų šeimos nariams šioje byloje atlikti už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. (paskutinės inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas). Ūkinės finansinės veiklos tyrimus šioje byloje atliko du specialistai:

21.1. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus II poskyrio vyriausias specialistas D. S. (atliko R. I., O. K., V. K. (taip pat A. K. (O. K. dukters) bei J. K. (O. K. motinos) ūkinės finansinės veiklos tyrimus);

21.2. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Kuprienė (atliko M. G. ir R. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimus).

22. Kaip matyti iš pateiktų išvadų turinio, nors pats tyrimo laikotarpis visose išvadose yra toks pat (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d.), asmenų turimas piniginių lėšų likutis tiriamo laikotarpio pradžiai (tai yra, 2013 m. sausio 1 d.) buvo nustatytas skirtingai. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė, nustatydama M. G. ir R. G. lėšų likutį 2013 m. sausio 1 d., vadovavosi metinės šeimos turto deklaracijos duomenimis už 2012 m., tai yra, kaip šeimos sutaupytus grynuosius pinigus laikė sumą, nurodytą šeimos turto deklaracijoje (31 t., b. l. 117–130). D. S. duomenų, nurodytų šeimos turto deklaracijoje už 2012 m., nelaikė teisingais – šis specialistas, įvertinęs ankstesnių metų (2010–2012 m.) O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansus, padarė išvadą, jog šeima 2013 m. pradžiai galėjo būti sutaupiusi 29 891 Lt piniginių lėšų ne banke sumą, kuomet šeimos turto deklaracijoje už 2012 m. nurodyta piniginių lėšų ne banke suma buvo 105 000 Lt (26 t., b. l. 37–86). Kadangi nei R. I., nei jos sutuoktinis neturėjo pareigos teikti šeimos turto deklaracijų, pastarųjų sutaupytų grynųjų pinigų suma 2013 m. pradžiai buvo nustatyta įvertinus jų pajamų ir išlaidų balansus už laikotarpį nuo 1993 m. vidurio iki 2012 m. (24 t., b. l. 77–111).

23. Kaip matyti, specialistas D. S., nustatydamas sutaupytų grynųjų pinigų likutį tiriamo laikotarpio pradžiai, vertino ankstesnių metų tiriamų asmenų išlaidas ir pajamas, kitus vykdytus sandorius, darydamas atitinkamas išvadas, ar tais metais asmenų turimas turtas atitinka jų teisėtas pajamas. Pavyzdžiui, specialistas pripažino, jog O. K. ir V. K. patirtos išlaidos 2010 m. viršijo teisės aktų nustatyta tvarka gautas pajamas ir kitas pinigines lėšas 107 975 Lt suma (specialisto išvados 10, 11 puslapiai, 8 lentelė). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme specialistas D. S. paaiškino, jog O. K. šeimos turto deklaracijoje už 2012 m. buvo deklaruota šeimos turima grynųjų pinigų suma. Siekdamas įsitikinti, jog ši suma yra teisinga, specialistas teigia įvertinęs ankstesnių metų šeimos turėtas išlaidas ir pajamas. Buvo vertintas laikotarpis nuo 2010 m. iki 2012 m., kadangi šeimos turto deklaracijoje už 2009 m. nurodytas grynųjų pinigų likutis specialistui nekėlė abejonių. Specialistas D. S. nurodė, jog siekiant įsitikinti tam tikrų metų grynųjų pinigų likučio pagrįstumu, gali būti pasirinktinai tikrinamas bet koks laikotarpis, nuo kelių iki keliolikos metų.

24. Specialistų išvados šioje byloje buvo pateiktos 2018 m. (2018 m. birželio–gruodžio mėnesiais). Tuo metu galiojo 2013 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas Nr. I-73 „Dėl Rekomendacijų dėl finansų tyrimo tvirtinimo“, kuriame nurodymai dėl tiriamo laikotarpio pradžios ar laikotarpių, kuriuos tikslinga tikrinti, siekiant patikrinti asmens nurodytą teisėtų pinigų likutį (tiriamojo) laikotarpio pradžiai, nebuvo įtvirtinti. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. I-219 patvirtino naujas rekomendacijas – „Rekomendacijas dėl turto tyrimo“, kurios įsigaliojo nuo 2019 m. vasario 4 d. Šiose rekomendacijose, be kita ko, numatyta, jog pasirenkant tiriamojo laikotarpio pradžią būtina atsižvelgti į tai, kad BK 72³ straipsnis, numatantis išplėstinio turto konfiskavimo taikymą, įsigaliojo 2010 m. gruodžio 11 d., todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma tik tam turtui, kuris įgytas po įstatymo įsigaliojimo dienos, ir tik tuo atveju, jei šis turtas įgytas (ar kaltininko perleistas kitiems asmenims) per penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo (19 punktas). Tiriamojo laikotarpio pradžia turi sutapti su tam tikrų kalendorinių metų sausio 1 diena (20 punktas). Tiriamajam pateikus duomenis apie iki tiriamojo laikotarpio pradžios turėtas teisėtas pinigines lėšas, šių lėšų teisėtumą tikslinga tikrinti, bet ne anksčiau kaip nuo 2003 m. gruodžio 31 d., kai vyko vienkartinis gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų deklaravimas. Nustačius, kad asmuo pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaravo pinigines lėšas nesant duomenų apie tokių lėšų nusikalstamą kilmę, preziumuojamas jų įgijimo teisėtumas (24 punktas).

25. Vertinant BK 72³ straipsnio taikymo galimybes BK 3 straipsnio nuostatų kontekste darytina išvada, jog:

25.1. Maksimalus laikotarpis, už kurį asmens turtui gali būti taikomos BK 72³ straipsnio nuostatos, yra penkeri metai iki nusikalstamos veikos padarymo, šio penkerių metų laikotarpio pradžią skaičiuojant ne anksčiau kaip nuo 2010 m. gruodžio 11 d., tai yra, nuo šių įstatymo nuostatų įsigaliojimo;

25.2. Tikrinant asmens tiriamojo laikotarpio pradžiai nurodytas teisėtas pinigines lėšas (pavyzdžiui, sutaupytus grynuosius pinigus), gali būti tikrinami laikotarpiai ir iki BK 72³ straipsnio nuostatų įsigaliojimo. Priešingu atveju, asmenims nurodžius, jog prieš šio įstatymo įsigaliojimą jie turėjo dideles grynųjų pinigų sumas, o ikiteisminio tyrimo institucijoms neturint galimybių patikrinti šių sumų teisėtumo, susidarytų situacija, kuomet išplėstinio turto konfiskavimo nuostatos praktikoje taptų nepritaikomos (asmeniui užtektų nurodyti sumą, kurią jis neva turėjo tiriamojo laikotarpio pradžioje ir kuri atitiktų (ar netgi būtų didesnė) specialisto nustatytą teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą). Tokiu atveju BK 3 straipsnio nuostatos nėra pažeidžiamos, jei patikrintų ankstesnių laikotarpių atžvilgiu išplėstinis turto konfiskavimas nėra pritaikomas.

26. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, susiklostė ir šioje byloje. Specialistas D. S., siekdamas nustatyti O. K. ir jos sutuoktinio grynųjų pinigų lėšų likutį 2013 m. pradžiai, įvertino ankstesnių metų (2010–2012 m.) šeimos išlaidų ir pajamų balansus. Nors tam tikrais metais (2010 m.) ir buvo nustatyta, kad patirtos išlaidos viršija teisės aktų nustatyta tvarka gautas pajamas ir kitas pinigines lėšas, ši suma nebuvo įtraukta į tiriamuoju laikotarpiu, kuris atitinkamai prasidėjo tik 2013 m. sausio 1 d., nustatytą teisėtomis pajamomis nepagrįstą sumą, taigi BK 3 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Analogiška išvada darytina ir dėl R. I. ir jos sutuoktinio ūkinės finansinės veiklos tyrimo.

27. Kadangi M. G. ir jo sutuoktinės ūkinės finansinės veiklos tyrimas nagrinėjamu atveju atliktas nevertinant ankstesnių laikotarpių šeimos pajamų ir išlaidų balansų (specialistės, kaip minėta, nekvestionavo šeimos turėtų grynųjų pinigų 2013 m. pradžiai, kurie buvo nurodyti šeimos turto deklaracijoje už 2012 m.), klausimas dėl BK 3 straipsnio nuostatų pažeidimo šiuo atveju neaktualus.

Dėl tiriamo laikotarpio pradžios

28. Apeliacinės instancijos teisme nuteistųjų gynėjai akcentavo netinkamai nustatytą tiriamo laikotarpio pradžią, pažymėdami, jog penkerių metų laikotarpis iki nusikalstamos veikos prasidėjo ne 2013 m. sausio 1 d., o 2012 m. birželio 20 d. taigi ir tyrimo objektas turėjo būti būtent toks laikotarpis.

28.1. Kaip minėta, O. K. ir jos šeimos narių ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d., tačiau specialistas, nustatydamas šeimos turėtų grynųjų pinigų sumą šio laikotarpio pradžiai, įvertino ir ankstesnių metų šeimos išlaidas bei pajamas. Taigi faktiškai laikotarpis nuo 2012 m. birželio 20 d. buvo vertintas – specialistas vertino šeimos turėtas pajamas ir išlaidas 2012 m. ir nustatė, jog šiuo laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka gautos pajamos viršijo patirtas išlaidas, tai yra, 2012 m. balansas buvo teigiamas (specialisto išvados 17, 18 puslapiai, 18 lentelė). Analogiškai buvo vertintas ir R. I. bei jos sutuoktinio turtas. Išvadas rengęs ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas D. S. patvirtino, jog tiriant laikotarpį nuo 2012 m. birželio 20 d. jo išvada dėl teisėtomis pajamomis nepagrįstos sumos nesikeistų, nes gautos pajamos buvo paskaičiuotos ir tokiu atveju nebent padidėtų nepagrįstų išlaidų ar turto suma, o sumažėti ji negali.

28.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, ilgesnis tiriamasis laikotarpis nagrinėjamu atveju neturėtų reikšmės nustatant konfiskuotino turto sumą ir iš M. G.. Faktiškai sumai, kuri pripažįstama nepagrįsta teisėtomis asmens pajamomis, reikšmės galėtų turėti nebent sandoriai, pagrindžiantys didesnes nei įprastai asmens gaunamas teisėtas pajamas (pavyzdžiui, pajamos parduodant nekilnojamąjį turtą, automobilį ar kitą didelės vertės turtą), tai yra, jei asmuo įrodytų, jog iki tiriamo laikotarpio pradžios jo teisėtai sukauptų piniginių lėšų suma buvo didesnė, nei nustatyta specialisto, atlikusio asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Nagrinėjamu atveju duomenų apie pelningus sandorius laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. pabaigos, kurių metu būtų gavęs teisėtų pajamų, M. G. apeliaciniame skunde nenurodė, nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktos patikslintos metinės šeimos turto deklaracijos, tačiau ne už 2012 m., o už 2015–2017 m.). Be to, specialistė, nustatydama M. G. šeimos sutaupytų piniginių lėšų likutį 2013 m. pradžiai, vadovavosi būtent šio asmens pateikta informacija – jo šeimos turto deklaracija už 2012 m. Taigi, kaip nurodė specialistė, visos aplinkybės ir taip buvo vertinamos atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Dėl O. K. turto, neproporcingo jos teisėtoms pajamoms

29. Skundžiamame nuosprendyje iš O. K. BK 72³ straipsnio pagrindu buvo konfiskuota 40 000 Eur suma. Tokį sprendimą ginčija tiek valstybinis kaltintojas, tiek nuteistoji ir jos gynėjas:

29.1. Prokuroras pažymi, jog nei O. K., nei jos sutuoktinis nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, neva V. K. už darbą jūroje gaudavo ne tik oficialų darbo užmokestį, bet ir papildomas, niekur nefiksuotas, išmokas. Tokias sumas, jei V. K. išties būtų gavęs, jis privalėjo deklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Antra, prokuroras skunde akcentuoja O. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – jog veikos buvo sistemingos, nukreiptos į socialiai pažeidžiamą visuomenės dalį, tai yra asmenis, turinčius tam tikrų sveikatos problemų, iš tokių veikų per gan trumpą laikotarpį (mažiau nei du mėnesius) O. K. gavo pakankamai dideles pajamas (2 720 Eur). Įvertinęs šias aplinkybes prokuroras daro išvadą, jog proporcingumo principas, konfiskavus visą specialisto nustatytą teisėtomis pajamomis nepagrįstą piniginių lėšų sumą (76 599,40 Eur), nebūtų pažeistas.

29.2. Nuteistoji ir jos gynėjas skunde akcentuoja, jog šioje byloje nebuvo įrodyta būtina BK 72³ straipsnio taikymo sąlyga – pagrįstas manymas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu. Apeliantai taip pat kritikuoja specialisto D. S. atliktą tyrimą ir šio specialisto pateiktą išvadą, jo taikytus metodus, kartu su skundu pateikia dvi konsultacines išvadas, kuriomis prašo vadovautis.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, atsižvelgusi į kasacinio teismo nutartyje, kuria ši bylos dalis buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodytus trūkumus, atliko įrodymų tyrimą – dar kartą apklausė ne tik specialistą D. S., bet ir konsultacines išvadas pateikusius L. R. bei G. B.. Siekiant išsiaiškinti sodo namelio rekonstrukcijos išlaidų dydį bei laikotarpį, kuomet šios išlaidos buvo patirtos, taip pat apklaustas O. K. sutuoktinis V. K., įvertinta į bylą pateikta jo pildyta knyga (sąsiuvinis) dėl išlaidų sodo namelio statybai bei jo rekonstrukcijai. Atlikusi aptartus įrodymų tyrimo veiksmus teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma specialisto D. S. išvadoje buvo nustatyta netiksliai, todėl turi būti pakoreguota.

Dėl taikyto metodo skaičiuojant teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto dalį, dėl vartojimo išlaidų dydžio

31. Kaip matyti iš 2018 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. (9.31)-AC21-17 tiriamosios dalies, nustatydamas gautomis teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą specialistas vedė tiriamojo laikotarpio pajamų ir išlaidų balansą (teisėjų kolegija pažymi, jog tiek O. K., tiek jos šeimos nario, sutuoktinio V. K., ūkinės finansinės veiklos tyrimai ir pateiktos specialisto išvados yra analogiško turinio, todėl nuosprendyje bus analizuojama ir vertinama tik specialisto išvada O. K. atžvilgiu). Nustačius, jog tam tikro laikotarpio pajamų ir išlaidų balansas yra neigiamas, tai yra, nustačius, jog patirtos išlaidos viršijo teisės aktų nustatyta tvarka gautas pajamas ir kitas pinigines lėšas, ši suma buvo traukiama į bendrą gautomis teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą (specialisto išvados 24, 28, 32, 37, 40, 43, 47, 51 lentelės, kuriose atsispindi atskirų laikotarpių pajamų ir išlaidų balansai bei 54 lentelė, kurioje atsispindi bendra išlaidų suma, nepagrįsta teisėtomis pajamomis). Skaičiuojant atskirų laikotarpių pajamų ir išlaidų balansus, buvo vertinami piniginių lėšų likučiai banke laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, gautos šeimos pajamos, išlaidos bei piniginių lėšų likutis grynaisiais pinigais iš prieš tai buvusio laikotarpio. D. S. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog balanso sudarymo principas – vienoje pusėje sudedamos pajamos, kitoje – išlaidos. Piniginių lėšų likučiai banke vertinami, kadangi jie rodo pinigų padidėjimą ar sumažėjimą sąskaitoje – jei likutis laikotarpio pabaigoje sumažėja, toks sumažėjimas reiškia, jog šia suma galėjo būti panaudota asmens išlaidoms. Pažymėtina, jog tokiu pačiu principu teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą skaičiavo ir specialistė Inga Kuprienė (atlikusi M. G. ir R. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimus). Taigi apskaičiuodami teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą specialistai nustatinėjo pajamų ir išlaidų balansą, pagal kurį sudedamos šeimos turimos lėšos (tai yra piniginių lėšų likutis banke laikotarpio pradžioje, piniginių lėšų likutis ne banke laikotarpio pradžioje ir per tiriamąjį laikotarpį gauta pajamų suma) ir iš šios sumos atimamos per tiriamąjį laikotarpį patirtos išlaidos ir piniginių lėšų likutis banke tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Atlikus šiuos veiksmus gaunama suma, kuri yra atitinkamai teigiama arba neigiama. Teigiama suma rodo, jog šeima per tam tikrą laikotarpį turėjo daugiau teisėtų pajamų, nei patyrė išlaidų. Tuo tarpu neigiama suma rodo, jog šeimos pajamos buvo mažesnės nei jos patirtos išlaidos, tai yra, faktiškai šeima išleido daugiau nei uždirbo, ši suma ir bus teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma.

32. Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta L. R. konsultacinė išvada (44 t., b. l. 186–203), ši specialistė taip pat apklausta apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog ši specialistė atskiro tyrimo neatliko, iš esmės ji tik kritikavo D. S. skaičiavimus, tvirtino, jog jie nėra tikslūs. Konsultacinėje išvadoje akcentuojama, jog tiriant šeimos vartojimo išlaidas, specialistas turėjo atsižvelgt į O. K. ir V. K. banko sąskaitų išrašuose atsispindinčius mokėjimus už komunalines paslaugas ir šiomis sumomis sumažinti pritaikytas vartojimo išlaidų sumas (konsultacinės išvados trečiasis klausimas). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

32.1. Specialistas D. S. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog O. K. šeimos vartojimo išlaidos buvo apskaičiuotos pagal statistinius vidurkius, kadangi pati nuteistoji faktinių duomenų apie vartojimo išlaidų dydžius nepateikė, tuo tarpu per banką atsiskaityta labai nedidelėmis sumomis, sumokėti tik mokesčiai už komunalines paslaugas. Kaip matyti iš 2018 m. spalio 23 d. specialisto išvados, šeimos vartojimo išlaidų suma buvo skaičiuojama vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) skelbiamais namų ūkio vartojimo išlaidų rodikliais, paskelbtais Statistikos departamento internetiniame puslapyje (specialisto išvados 19 lentelė). Šias išlaidas sudaro išlaidos maistui, alkoholiniams gėrimams, aprangai, mokesčiai už komunalines paslaugas, išlaidos sveikatai, transportui, poilsiui ir kultūrai, švietimui, taip pat išlaidos restoranams ir viešbučiams (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R587#/).

32.2. Taigi tiek O. K., tiek V. K. vartojimo išlaidos buvo skaičiuojamos atsižvelgiant į Statistikos departamento skelbiamus rodiklius, į kuriuos, be kita ko, įeina ir mokesčiai už komunalines paslaugas. Atėmus šias sumas dar kartą (tai yra, nustatant balansą vertinant ne tik Statistikos departamento apskaičiuotas sumas, bet ir faktiškai šeimos patirtas išlaidas mokesčiams už komunalines paslaugas), šeimos vartojimo išlaidos būdų nepagrįstai sumažintos.

33. Konsultacinėje išvadoje taip pat pažymima, jog V. K. vartojimo išlaidos buvo apskaičiuotos netiksliai, kadangi šis asmuo tam tikrą laiką dėl darbinių veiksmų atlikimo nebuvo Lietuvos Respublikoje (dirbo užsienio laivybos bendrovėse vyriausiuoju kapitono padėjėju ir vartojimo išlaidų nepatyrė) (konsultacinės išvados pirmasis klausimas). Vartojimo išlaidos, kaip nurodoma konsultacinėje išvadoje, netiksliai apskaičiuotos ir J. K., kadangi specialistas neatsižvelgė į jos amžių (pensininkė), aplinkybę, jog O. K. mama neturėjo išlaidų alkoholiniams gėrimams, transportui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, poilsiui, kultūrai, restoranams (konsultacinės išvados antrasis klausimas). Kaip matyti iš 2018 m. spalio 23 d. specialisto išvados tiriamosios dalies, tokio paties dydžio vartojimo išlaidos buvo skaičiuojamos visiems trims šeimos nariams – O. K., V. K. ir J. K..

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su O. K. ir jos gynėjo skundo argumentais, jog nuteistosios sutuoktiniui V. K. vartojimo išlaidos buvo paskaičiuotos per didelės. Į bylą buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog nuteistosios sutuoktinis tam tikrą laiką išties praleido dirbdamas užsienio šalių laivybos bendrovėse:

– nuo 2011 m. spalio 31 d. iki 2012 m. gegužės 8 d. (27 t., b. l. 2–6, 9, 41 t., b. l. 92, 118);

– nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. balandžio 18 d. (27 t., b. l. 1, 7, 8, 16–20, 41 t., b. l. 91, 117);

– nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. kovo 12 d. (27 t., b. l. 27–29, 35–38);

– nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. (27 t., b. l. 39–42);

– nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. kovo 12 d. (27 t., b. l. 50, 51, 42 t., b. l. 3);

– nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. spalio 26 d. (27 t., b. l. 52–54; 42 t., b. l. 3);

– nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. (27 t., b. l. 59–63).

35. Apklausiama pirmosios instancijos teisme O. K. patvirtino, jog sutuoktiniui dirbant užsienyje, vartojimo išlaidų jis neturėjo – V. K. nekainavo nei maistas, nei rūbai. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats V. K.. Kaip minėta, skaičiuodamas vartojimo išlaidų rodiklius, Statistikos departamentas į šias išlaidas įtraukia išlaidas maistui, aprangai, sveikatai, transportui, taip pat poilsiui ir kultūrai, kurių V. K., dirbdamas užsienio šalių laivybos bendrovėse, patirti negalėjo. Todėl atsižvelgiant į V. K. darbo užsienyje laikotarpius (2011 m. – du mėnesiai, 2012 m. – beveik šeši mėnesiai, 2013 m. – beveik keturi mėnesiai, 2014 m. – beveik trys mėnesiai, 2015 m. – kiek daugiau nei šeši mėnesiai, 2016 m. – beveik septyni mėnesiai, 2017 m. – beveik keturi mėnesiai), atitinkamai mažintinos ir šių laikotarpių V. K. specialisto apskaičiuotos vartojimo išlaidos (skaičiavimus dėl atskirų laikotarpių pajamų ir išlaidų balanso teisėjų kolegija pateiks vėliau).

36. Visgi teisėjų kolegija nesutinka, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti mažinamos ir nuteistosios motinos (J. K.) vartojimo išlaidos. Pažymėtina, jog nuolatinės slaugos poreikis J. K. nustatytas tik 2018 m. birželio 13 d. (27 t., b. l. 81). Taigi tiriamuoju laikotarpiu nuteistosios motinos sveikatos būklė dar nebuvo tokia, jog jos vartojimo išlaidos dėl sunkios sveikatos būklės apsiribotų išlaidomis maistui ir sveikatos priežiūrai. Nors tiriamuoju laikotarpiu J. K. ir gyveno kartu su nuteistąja, kuri kartu su sutuoktiniu rūpinosi motina (pirko maistą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas), gyvenimo kartu faktas nepaneigia J. K. turėtų vartojimo išlaidų – išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, poilsiui ir kultūrai, mokesčiams už komunalines paslaugas bet kokiu atveju buvo patiriamos (net jei šias išlaidas ir apmokėdavo nuteistoji su sutuoktiniu). Neatmetama, jog nuteistosios motina dėl amžiaus kai kurios rūšies išlaidų išties galėjo turėti mažiau ar išvis neturėti, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog vyresnio amžiaus asmenų išlaidos sveikatos priežiūrai ir apsaugai paprastai būna didesnės nei įprastos.

37. Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant vartojimo išlaidas buvo naudojami Statistikos departamento duomenys, kadangi specialistas neturėjo kitų priemonių vartojimo išlaidų dydžiui nustatyti (pati O. K., kaip minėta, jokių duomenų nepateikė, tuo tarpu mokėjimai, atlikti iš banko sąskaitos, buvo itin maži ir neatspindėjo tikrosios situacijos). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Statistikos departamentas pateikia vartojimų išlaidų vidurkį, kadangi vienas žmogus gali daugiau pravalgyti, kitas – daugiau prakalbėti telefonu, išleisti sveikatos priežiūrai ar pramogoms. Be abejonės, skaičiavimams taikytas vartojimo išlaidų dydis nėra ir negali būti visiškai tikslus, šios išlaidos neabejotinai galėjo būti ir kitokios. Tačiau pagrindo mažinti ir taip pakankamai mažas vartojimo išlaidas vienam asmeniui (pavyzdžiui, 2017 m. kaip vieno mėnesio vartojimo išlaidos vienam asmeniui skaičiuota 329,40 Eur suma), teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra. Juolab, kad, kaip matyti iš byloje ištirtų įrodytų, J. K. negyveno žemiau skurdo ribos. Todėl įvertinusi pateiktus argumentus dėl nepagrįsto vartojimo išlaidų skaičiavimo V. K. laikotarpiu, kuomet jis dirbo užsienyje, teisėjų kolegija bendrą šeimos vartojimo išlaidų sumą mažins tik šiomis sumomis.

Dėl sodo namo rekonstrukcijos išlaidų

38. Kaip matyti iš 2018 m. spalio 23 d. specialisto išvados tiriamosios dalies, specialisto paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, D. S. nustatė, jog O. K. ir V. K. 2010 m. patyrė 169 000 Lt sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Sodo namelis), rekonstrukcijos išlaidas. Ši suma buvo nustatyta įvertinus Nekilnojamojo turto registre nurodytą gyvenamojo namo statybų vertę (135 832 Eur/469 000 Lt) bei metinėse šeimos turto deklaracijose už 2005–2013 m. deklaruotą Sodo namelio vertę (300 000 Lt): 469 000 – 300 000 = 169 000 (49 000 Eur). Šios išlaidos buvo įtrauktos į 2010 m. balansą, neišskirstant į atskirus metus, kadangi, anot specialisto, toks būdas buvo naudingesnis O. K..

39. Byloje yra keli dokumentai, kuriuose nurodoma Sodo namelio statybos ar šio namelio rekonstrukcijos vertė:

39.1. Sodo namelio pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. liepos 27 d. aktas, kuriame statybos kaina nurodyta kaip 110 814 Lt (27 t., b. l. 126);

39.2. Metinės šeimos turto deklaracijos už 2013, 2014 m., kuriose Sodo namelio vertė nurodyta 300 000 Lt (26 t., b. l. 109–116);

39.3. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog Sodo namelio statyba buvo pradėta ir baigta 2002 m., laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. vyko šio Sodo namelio rekonstrukcija, statybos vertė – 135 832 Eur (26 t., b. l. 143–146).

40. Kartu su apeliaciniu skundu O. K. pateikė 2020 m. rugsėjo 4 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ konsultacinę išvadą su lokaline sąmata (44 t., b. l. 177–181). Šioje konsultacinėje išvadoje aptariami teisės aktai, reglamentuojantys turto vertinimą, apibūdinama programinė įranga, kurios pagalba gali būti nustatoma statinių rekonstrukcijos kaina bei pateikiama lokalinė sąmata, kurioje nurodomi Sodo namelio rekonstrukcijos kaštai – 23 031,42 Eur. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas šią konsultacinę išvadą rengęs G. B., kuris paaiškino, jog konsultacinėje išvadoje buvo paskaičiuota rekomendacinė kaina pagal vidutinius rinkos kainos įkainius. G. B. akcentavo, jog kaina yra tik rekomendacinė, kadangi nebuvo vykta į vietą ir apžiūrėtas statinys, vertintos rekonstrukcijai naudotos medžiagos. Norint nustatyti tikslią kainą, reikėtų kreiptis į ekspertus, kurie turėtų apžiūrėti statinį, įvertinti, kokiu metų laiku darbai buvo atliekami, kokiomis sąlygomis, kokias medžiagas naudojant. Atsižvelgiant į tokius G. B. paaiškinimus, pagrindo pripažinti minėtoje sąmatoje nurodytą rekonstrukcijos išlaidų dydį kaip realų ar tikslų ir juo vadovautis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra. Pažymėtina ir tai, kad nurodytoje sąmatoje yra vertinamos ne tik išlaidos konkrečioms statybinėms medžiagoms, bet ir atliktų darbų kaina. Tuo tarpu V. K. apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog didžiąją dalį rekonstrukcijos darbų atliko pats (kai kuriuos padedant meistrui), pirko, tame tarpe, ir naudotas medžiagas (pvz.: vidines duris).

41. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistoji ir jos gynėjas taip pat pateikė V. K. pildytą knygą (sąsiuvinį), kurioje, kaip tvirtino pats V. K., jis fiksavo Sodo namelio statybos, vėliau rekonstrukcijos išlaidas. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme V. K. paaiškino, jog knygą pradėjo pildyti pradėjęs statyti Sodo namelį, 2003–2005 m. Statybos vyko maždaug 12 metų. Kaip nurodė šis liudytojas, knygoje yra surašyta dauguma darbų ir išlaidų, kurios buvo patirtos. Kada tiksliai buvo pradėta Sodo namelio rekonstrukcija, liudytojas neprisiminė, tačiau paaiškino, jog rekonstrukcija (priestato statyba) vyko 3–4 metus. Teismui taip pat pateikti kiti dokumentai, patvirtinantys dalį rekonstrukcijos išlaidų: 2010 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita-faktūra, kuri patvirtina plastikinių langų įsigijimą už 722,16 Lt, 2012 m. lapkričio 15 d. prekių atkrovimo lapas, iš kurio matyti, jog buvo pirktas termostatas už 450 Lt, 2013 m. rugpjūčio 8 d. sutartis, 2013 m. rugpjūčio 8, 29 d. pinigų priėmimo kvitai, kurie patvirtina, jog V. K. už vartų sistemą sumokėjo viso 3 500 Lt (49 t., b. l. 141–147).

42. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: 1) teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; 4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; 6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-228-895/2018). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Kartu pažymėtina, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-697/2018, 2K-9-976/2022).

43. Nagrinėjamu atveju tiek nuteistosios O. K., tiek jos sutuoktinio V. K. parodymai patvirtina, jog Sodo namelio statyba, vėliau rekonstrukcija vyko ne vienerius metus. Nei O. K., nei statybos darbus atlikęs V. K. Sodo namelio statybos ir rekonstrukcijos apskritai neišskyrė į du atskirus etapus. Nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas konkretus Sodo namelio rekonstrukcijos laikotarpis (2010–2013 m.), tiek nuteistosios ir jos sutuoktinio parodymai, tiek į bylą pateikta V. K. pildyta knyga (kurioje įrašų apie konkrečias išlaidas yra ir 2009 m.) patvirtina, jog Sodo namelis buvo statomas, vėliau rekonstruojamas ne tik 2010 m. (kuomet Sodo namelio rekonstrukcijos išlaidas specialistas įtraukė į šeimos pajamų ir išlaidų balansą), bet ir kitais laikotarpiais (tiek prieš, tiek po 2010 m.). Nuteistoji ir jos gynėjas apeliacinės instancijos teisme teikė prašymą dėl ekspertizės byloje paskyrimo, vienas iš šio prašymo argumentų buvo būtent siekis nustatyti tikslias Sodo namelio rekonstrukcijos išlaidas (49 t., b. l. 88, 89). Visgi teisėjų kolegija konstatuoja, jog ekspertizės šiuo klausimu skyrimas būtų perteklinis veiksmas, kuris nepadėtų nustatyti tikslios Sodo namelio rekonstrukcijos išlaidų sumos ar šios rekonstrukcijos laikotarpio – tiek Sodo namelio statyba, tiek rekonstrukcija vyko pakankamai seniai, prieš dešimt ir daugiau metų, tikslaus statybų laikotarpio apklausiami neprisiminė nei O. K., nei jos sutuoktinis, į bylą pateiktoje išlaidų knygoje konkretūs patirtų išlaidų laikotarpiai nėra nurodyti, teismui buvo pateikti tik keli dokumentai, patvirtinantys konkrečias išlaidų sumas (pareigos rinkti tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus šeima ir neturėjo). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis nuteistosios ir jos sutuoktinio parodymais, didžioji dalis Sodo namelio statybos ir rekonstrukcijos išlaidų buvo patirtos dar iki tiriamojo laikotarpio pradžios (2013 m. sausio 1 d.), taigi jų įrodomoji reikšmė BK 72³ straipsnio nuostatų taikymo aspektu nėra didelė. Akivaizdu, jog šeima patyrė tam tikro dydžio išlaidas statydama bei rekonstruodama aptariamą Sodo namelį, tačiau, pirma, jos tikrai nebuvo patirtos tik 2010 m., antra, specialisto nustatyta išlaidų suma nėra tiksli. Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji O. K. ir jos gynėjas akcentavo, jog laikotarpiu nuo 2010 iki 2012 m. iš O. K. ir jos sutuoktinio sąskaitos buvo išgrynintos tam tikros pinigų sumos: 2010 m. – 49 550 Lt, 2011 m. – 35 998 Lt, 2012 m. – 58 550 Lt (49 t., b. l. 29–31). Atsiskaitymas grynaisiais statybų sektoriuje yra paplitęs, todėl visiškai suprantamas (turint galvoje ir tai, kad Sodo namelio rekonstrukcija vyko prieš ne mažiau kaip dešimt metų), išgrynintų pinigų sumos yra pakankamai didelės, taigi jos galėjo būti panaudotos ir Sodo namelio rekonstrukcijai. Įvertinusi aptartas aplinkybes, pakankamai ilgą statybų ir rekonstrukcijos laikotarpį, per kurį išlaidos galėjo pasiskirstyti, teisėjų kolegija šalina specialisto D. S. nustatytas Sodo namelio rekonstrukcijos išlaidas (169 000 Lt) iš 2010 m. šeimos turėtų išlaidų sumos.

Dėl O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balanso už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d.

44. Teisėjų kolegija pripažino, jog nustatydamas O. K. šeimos pajamų ir išlaidų balansą specialistas D. S. nepagrįstai įtraukė į 2010 m. išlaidas Sodo namelio rekonstrukcijos išlaidas, taip pat, skaičiuodamas šeimos vartojimo išlaidas, nepagrįstai skaičiavo vartojimo išlaidas V. K. tais mėnesiais, kuomet jis nebuvo Lietuvos Respublikoje (dirbo užsienyje). Atsižvelgiant į tai, turi būti patikslinti (pakoreguoti) skaičiavimai, pateikti 2018 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-17 (šios išvados 8, 13, 18 lentelės):

44.1. Išlaidos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. mažinamos iki 55 128,05 Lt (224 128,05 – 169 000) ir nustatoma, jog O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansas už 2010 m. yra teigiamas: 61 024,73 (91 745,15 + 132 614,32 + 25 000 – 133 206,69 – 55 128,05);

44.2. Išlaidos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mažinamos iki 28 161,92 Lt (29 918,70 – 878,39 x 2, t. y. du mėnesiai, kuriuos šiuo laikotarpiu V. K. praleido dirbdamas užsienyje) ir nustatoma, jog O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansas už 2011 m. yra teigiamas: 137 339,16 (133 206,69 + 61 024,73 + 132 235,11 – 160 965,45 – 28 161,92);

44.3. Išlaidos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. mažinamos iki 195 548,06 Lt (201 232,76 – 947,45 x 6, t. y. šeši mėnesiai, kuriuos V. K. praleido dirbdamas užsienyje) ir nustatoma, jog O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansas už 2012 m. yra teigiamas: 98 357,17 (160 965,45 + 137 339,16 + 186 134,91 – 190 534,29 - 195 548,06).

45. Patikslinus piniginių lėšų likutį tiriamojo laikotarpio pradžiai, tai yra, nustačius, jog 2013 m. sausio 1 d. O. K. ir V. K. galėjo turėti 98 357,17 Lt santaupų, taip pat įvertinus laikotarpius, kuomet V. K. nebuvo Lietuvos Respublikoje, atitinkamai tikslintini ir pajamų ir išlaidų balansai už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. (2018 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. (9.31)-AC21-17 24, 25, 28, 32, 43, 47, 51 lentelės);

45.1. Išlaidos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. (tokia skaičiavimo metodika, nurodant gruodžio 30 d., pasirinkta paminėtose specialisto lentelėse 45 pastraipoje) mažinamos iki 206 431,52 Lt (210 422,96 – 997,86 x 4, t. y. keturi mėnesiai, kuriuos V. K. praleido dirbdamas užsienyje) ir nustatoma, jog O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansas už šį laikotarpį yra teigiamas: 5 365,57 (190 534,29 + 98 357,17 + 195 496,72 – 272 591,09 - 206 431,52);

45.2. Pagal nustatytą likutį 2013 m. gruodžio 30 d., atitinkamai tikslinamas balansas 2013 m. gruodžio 31 d. ir nustatoma, jog šiai dienai O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansas yra teigiamas: 5 479,81 (272 591,09 + 5 365,57 + 3 081,08 – 275 557,93);

45.3. Pagal nustatytą likutį 2013 m. gruodžio 31 d., atitinkamai tikslinamas balansas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 20 d. ir nustatoma, jog O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansas už šį laikotarpį yra teigiamas: 169,25 (275 557,93 + 5 479,81 + 97 838,72 – 273 071,21 – 105 636);

45.4. Išlaidos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. mažinamos iki 18 783,20 Lt (21 910,40 – 1 042,40 x 3, t. y. trys mėnesiai, kuriuos V. K. praleido dirbdamas užsienyje) ir nustatoma, jog O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansas už šį laikotarpį yra neigiamas: - 27 843,93 (273 071,21 + 169,25 + 51 096,84 – 333 398,03 - 18 783,20), tai yra, patirtos išlaidos viršijo teisės aktų nustatyta tvarka gautas pajamas ir kitas pinigines lėšas 27 843,93 Lt/8 064,16 Eur suma;

45.5. Išlaidos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. mažinamos iki 14 863,10 Eur (16 732,10 – 311,50 x 6, t. y. šeši mėnesiai, kuriuos V. K. praleido dirbdamas užsienyje) ir nustatoma, jog O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansas už šį laikotarpį yra neigiamas: - 14 288,94 (1 581,70 + 13 497,08 – 14 504,62 - 14 863,10), tai yra, patirtos išlaidos viršijo teisės aktų nustatyta tvarka gautas pajamas ir kitas pinigines lėšas 14 288,94 Eur suma;

45.6. Išlaidos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. mažinamos iki 16 818 Eur (19 123,80 – 329,40 x 7, t. y. septyni mėnesiai, kuriuos V. K. praleido dirbdamas užsienyje) ir nustatoma, jog O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansas už šį laikotarpį yra neigiamas: -15 677,04 (14 504,62 + 30 490,05 – 43 853,71 - 16 818), tai yra, patirtos išlaidos viršijo teisės aktų nustatyta tvarka gautas pajamas ir kitas pinigines lėšas 15 677,04 Eur suma;

45.7. Išlaidos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. mažinamos iki 4 624,26 Eur (5 941,86 – 329,40 x 4, t. y. keturi mėnesiai, kuriuos V. K. praleido dirbdamas užsienyje) ir nustatoma, jog O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų balansas už šį laikotarpį yra neigiamas: - 427,47 (43 853,71 + 16 564,88 – 56 221,8 - 4 624,26), tai yra, patirtos išlaidos viršijo teisės aktų nustatyta tvarka gautas pajamas ir kitas pinigines lėšas 427,47 Eur suma.

46. Įvertinus aptartus patikslinimus nustatytina, jog O. K. ir V. K. gautomis teisėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. nepagrįsta 27 844 Lt/8 064 Eur (laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ) ir 41 147 Eur (laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d.: 4 989 + 5 765 + 14 289 + 15 677 + 427) išlaidų suma, viso – 49 211 Eur.

47. Nustatant teisėtomis pajamomis nepagrįstų išlaidų sumą buvo vertinamos ne tik O. K., bet ir jos sutuoktinio V. K. tiriamuoju laikotarpiu gautos pajamos, patirtos išlaidos. Pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu. Toks saugiklis yra būtinas asmenims, kurie turtą įgijo iš esmės teisėtomis pajamomis, tačiau šios nebuvo tinkamai apskaitytos dėl asmens kaltės ar kitų priežasčių, pvz., asmenys, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, vertęsi verslu neturėdami verslo liudijimo ar pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-72-511/2021). V. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (38 t., b. l. 10–14) tvirtino, jog darbo užmokestį dirbdamas užsienio laivybos bendrovėse gaudavo ne tik oficialiai, dalis jo buvo mokama grynaisiais už papildomus darbus. Dėl šios aplinkybės (neapskaityto darbo užmokesčio) V. K. parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtino ir nuteistoji O. K.. Nors prokuroras skunde akcentuoja, neva tokios šeimos pajamos turėjo būti deklaruotos teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti jų gavimą patvirtinantys dokumentai, su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Toks gautų pajamų pobūdis – teisės aktų nustatyta tvarka neapskaitomas darbo užmokestis – pats savaime reiškia, jog darbuotojas negali turėti jo gavimą patvirtinančių dokumentų. Neturėdama duomenų apie konkrečias sumas, kurias V. K. galėjo gauti kaip neapskaitytą darbo užmokestį, teisėjų kolegija remiasi liudytojo parodymais pirmosios instancijos teisme (jis paaiškino, jog, pavyzdžiui, už lentų tvirtinimą buvo mokama 300 Eur trims asmenims, už metalo tvirtinimą – 1 200 Eur trims asmenims), taip pat protingumo principu, ir nustato, jog per vieną mėnesį dirbdamas užsienio laivybos bendrovėse V. K. galėjo gauti 400 Eur teisės aktų nustatyta tvarka neapskaityto darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad tiriamuoju laikotarpiu V. K. beveik dvejus metus dirbo užsienyje, kur teigia gavęs ir papildomą darbo užmokestį grynaisiais, ši aplinkybė byloje nėra paneigta, teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma mažinama iki 39 611 Eur (49 211 – 400 x 24).

48. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog prokuroras apeliaciniame skunde prašė konfiskuoti iš O. K. konkrečią pinigų sumą: 76 599,40 Eur, kurią atitinkamai sudaro specialisto nustatyta teisėtomis pajamomis nepagrįsta šeimos išlaidų suma už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (51 715 + 51 715 = 103 429 Lt) ir specialisto nustatyta teisėtomis pajamomis nepagrįsta šeimos išlaidų suma už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. (23 322 + 23 322 = 46 640 Eur) (2018 m. spalio 23 d. specialisto išvados 1 klausimas). Tačiau tyrimo metu specialistas nustatė ir tai, kad O. K. ir V. K. 2017 m. birželio 20 d. negalėjo sukaupti 22 910 Eur, tai yra sumos, kuri kratos metu rasta O. K. darbo vietoje bei jos namuose (2018 m. spalio 23 d. specialisto išvados 4 klausimas). Kaip matyti iš M. G. bei jo sutuoktinės ūkinės finansinės veiklos tyrimo (kurį teisėjų kolegija aptars vėliau šiame nuosprendyje), kratos metu pas M. G. rasti grynieji pinigai buvo įvertinti skaičiuojant teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą už 2017 m. (2018 m. birželio 28 d. specialisto išvados tiriamosios dalies paskutinė pastraipa, 2 klausimas), taigi faktiškai kratos metu rastų grynųjų pinigų atžvilgiu taikyti BK 72³ straipsnio nuostatas prokuroras paprašė skunde kaip konfiskuotiną sumą nurodydamas visą specialisto nustatytą teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą. Tuo tarpu BK 72³ straipsnio pagrindu konfiskuoti iš O. K. kratos metu rastus grynuosius pinigus, nors specialistas ir nustatė, kad ši suma nėra pagrįsta šeimos teisėtomis pajamomis, prašymas apeliaciniame skunde pateiktas nebuvo.

49. Baudžiamojo proceso teisės principai non reformatio in peius (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties) ir tantum devolutum quantum appellatum (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą) išlieka svarbiausiais apeliacijos, t. y. teisės skųsti teismo sprendimą realizavimo procesinės formos, principais. Asmens, prieš kurį vykdomas baudžiamasis procesas, teisė skųsti teismo sprendimus yra reali ir efektyvi būtent dėl šių principų. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-215-976/2020).

50. Nagrinėjamu atveju prokuroras tiek baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme (43 t., b. l. 89–113), tiek apeliaciniame skunde iš O. K. BK 72³ straipsnio pagrindu prašė konfiskuoti tik teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą, kuri nurodyta 2018 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje (1 klausimas), tai yra 76 599,40 Eur. Kaip jau minėta, prašymas konfiskuoti kratos metu pas O. K. rastus grynuosius pinigus pateiktas nebuvo (jis beje nepateiktas ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu). Taigi konfiskuojant šią sumą iš O. K., būtų pažeistas aptartas non reformatio in peius principas.

51. Valstybinis kaltintojas apeliacinės instancijos teisme taip pat pateikė prašymą sumažinti iš O. K. BK 72³ straipsnio pagrindu konfiskuotiną pinigų sumą 2 720 Eur, tai yra suma, kuri iš nuteistosios konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Kaip minėta, prašymas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą kratos metu rastiems gryniesiems pinigams apeliaciniame skunde teikiamas nebuvo (pritaikius šioms piniginėms lėšoms laikiną nuosavybės teisės apribojimą, į šią sumą buvo nukreiptas nuosprendžio vykdymas). Kadangi į prokuroro prašomą konfiskuoti 76 599,40 Eur sumą neįeina kratos metu pas O. K. rasti grynieji pinigai, tarp kurių buvo ir nusikalstamos veikos rezultatas, pagrindo tenkinti tokį prokuroro prašymą nėra.

Dėl M. G. turto, neproporcingo jo teisėtoms pajamoms

52. Skundžiamame nuosprendyje iš M. G., remiantis BK 72³ straipsniu, buvo konfiskuota 80 000 Eur suma. Tokį sprendimą vėlgi ginčija tiek valstybinis kaltintojas, tiek nuteistasis M. G.:

52.1. Pirma, prokuroras pažymi, jog nuteistasis nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jo namuose seife buvo laikomi ir vaikų grynieji pinigai. Antra, prokuroras skunde akcentuoja (kaip ir O. K. atveju) M. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – jog veikos buvo sistemingos, nukreiptos į socialiai pažeidžiamą visuomenės dalį, tai yra asmenis, turinčius tam tikrų sveikatos problemų, iš tokių veikų per gan trumpą laikotarpį (vieną mėnesį) M. G. gavo pakankamai dideles pajamas (4 650 Eur). Įvertinęs šias aplinkybes prokuroras daro išvadą, jog proporcingumo principas, konfiskavus visą specialisto nustatytą teisėtomis pajamomis nepagrįstą piniginių lėšų sumą (169 067 Eur), nebūtų pažeistas.

52.2. M. G. apeliaciniame skunde ginčija specialisto išvados, kaip įrodymo, leistinumą, kadangi tyrimą atliko dvi specialistės, o išvadą pasirašė tik viena. Skunde taip pat kritikuojamas pats ūkinės finansinės veiklos tyrimas – pažymima, jog 2015 m. šeimos išlaidos buvo nustatytos per didelės, specialistai nepagrįstai nevertino patikslintų šeimos turto deklaracijų, faktiškai namuose, kredito unijose ar kituose bankuose laikytų lėšų, aplinkybės, jog namuose esančiame seife pinigus laikė ir nuteistojo vaikai. Galiausiai skunde pažymima, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad specialistų nustatyta teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma buvo gauta nusikalstamu būdu.

53. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas M. G. ir jo sutuoktinės R. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimas, pateikta Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. birželio 28 d. specialisto išvada Nr. TO2-6 (31 t., b. l. 117–130). Šioje išvadoje nurodyta, jog tyrimą atliko Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorija Aleksejenko ir Inga Kuprienė. Nuteistojo apeliaciniame skunde teisingai pažymima, jog išvadą pasirašė tik viena specialistė – Inga Kuprienė.

54. Nurodytos specialistės buvo apklaustos apeliacinės instancijos teisme. Viktorija Aleksejenko paaiškino, jog ūkinės finansinės veiklos tyrimą pradėjo ji, tačiau dėl kitų neatidėliotinų darbų į tyrimo atlikimą buvo įtraukta ir specialistė Inga Kuprienė, kuri ir atliko M. G. ir jo sutuoktinės ūkinės finansinės veiklos tyrimą bei surašė specialisto išvadą. Tuo metu, kai buvo surašyta minėta išvada, Viktorija Aleksejenko teigia atostogavusi, todėl išvadoje ir nėra jos parašo. Specialistė Inga Kuprienė paaiškino, jog tyrimą atlikti buvo paskirta vėliau, tačiau susipažino su visais pateiktais dokumentais, juos išanalizavo, įvertino bei surašė išvadą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog išvada yra pasirašyta tik vienos specialistės, nors ir laikytina tam tikru procedūriniu pažeidimu, visgi nesudaro pagrindo (šios išvados) apskritai nevertinti kaip įrodymo. Kaip patvirtino apeliacinės instancijos teisme, šiuo atveju būtent specialistė Inga Kuprienė buvo asmuo, atlikęs visą ūkinės finansinės veiklos tyrimą, susipažinęs su visais šiam tyrimui reikšmingais dokumentais. Atitinkamai ji ir pasirašė specialisto išvadoje. Viktorija Aleksejenko, nors ir pradėjo tyrimą, tačiau susipažino tik su dalimi dokumentų, tyrimo nepabaigė, išvados nepateikė (nesurašė). Taigi aplinkybė, jog specialisto išvadoje nėra jos parašo, nesudaro pagrindo šios išvados pripažinti neleistinu įrodymu ir jos nevertinti. Atvirkščiai dėl išdėstytų priežasčių ji ir neturėjo pagrindo pasirašyti aptariamą dokumentą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog užduotyje atlikti objektų tyrimą šiuo atveju nurodyta, jog, vadovaujantis BPK 205 straipsniu, prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą (31 t., b. l. 4–7), tai yra, nagrinėjamu atveju nebuvo paskirta užduotis atlikti kompleksinį ar komisijinį tyrimą, kurių atlikimui būtų reikalingi keli specialistai. Kitus tokio paties pobūdžio tyrimus šioje byloje taip pat atliko vienas specialistas (anksčiau minėtas D. S.). Įvertinusi aptartus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2018 m. birželio 28 d. specialisto išvada Nr. TO2-6 atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnis), todėl turi būti vertinama sprendžiant dėl BK 72³ straipsnio nuostatų taikymo M. G. atžvilgiu.

55. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog 2015 m. M. G. patirtos išlaidos buvo nustatytos neteisingai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra iš dalies pagrįsti. Kaip matyti iš 2018 m. birželio 28 d. specialisto išvados tiriamosios dalies, skaičiuojant M. G. išlaidas 2015 m., buvo, be kita ko, įvertintas nekilnojamojo turto įsigijimas – pagal 2015 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį M. G. įsigijo iš K. Z. nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje už 25 000 Eur (32 t., b. l. 159–163). Ši suma buvo įtraukta į 2015 m. laikotarpio išlaidų sumą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog su K. Z. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, tačiau faktiškai pinigai už turtą pardavėjui neperduoti (kadangi K. Z. buvo skolingas M. G.). Liudytojas K. Z., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog yra skolinęsis pinigų iš M. G., pirmą kartą pinigus skolinosi gal 2004 m. Dėl sunkumų versle skolos grąžinti nesugebėjo, todėl pasiūlė M. G. kaip skolos grąžinimo garantiją perrašyti jam nekilnojamąjį turtą, ką nagrinėjamu atveju ir padarė. Skola buvo susidariusi apie 90 000 Lt, todėl perrašomą turtą įvertino 25 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog M. G. yra pervedęs atitinkamas pinigų sumas K. Z.: 2009 m. spalio 7 d. 4 000 Lt, 2009 m. spalio 8 d. 4 000 Lt, 2012 m. birželio 4 d. viso 20 000 Lt (49 t., b. l. 160–163). Taigi nuteistojo versiją dėl K. Z. skolintų pinigų bei 2015 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, tai yra, jog faktiškai pinigai pagal šią sutartį sumokėti nebuvo, nagrinėjamu atveju patvirtina ne tik M. G., bet ir K. Z. parodymai, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, jog piniginės lėšos K. Z. buvo skolinamos dar iki tiriamojo laikotarpio pradžios, tai yra, iki 2013 m. sausio 1 d., taigi reikšmės pajamų ir išlaidų balansui tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d.) jos neturi. Visgi pripažinus, jog faktiškai M. G. neatsiskaitė pagal 2015 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, šia suma – 25 000 Eur, turi būti mažinamas 2015 m. išlaidų dydis:

55.1. 2015 m. išlaidų dydį sumažinus iki 48 318 Eur (73 318 – 25 000), nustatytina, jog 2015 m. M. G. ir R. G. išlaidos viršijo turėtas pinigines lėšas 18 463 Eur suma (34 418 + 45 313 – 49 876 – 48 318);

55.2. Atitinkamai iki 144 067 Eur mažinama bendra sutuoktinių teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. (3 560 + 28 848 + 18 463 + 12 826 + 80 370; 2018 m. birželio 28 d. specialisto išvados antrasis klausimas).

56. Visgi teisėjų kolegija nesutinka, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. G. ir jo sutuoktinės namuose grynuosius pinigus laikė ir pastarųjų vaikai (kaip teigiama apeliaciniame skunde, viso 30 000 Eur). Versija dėl namuose laikytų vaikų pinigų pirmą kartą iškelta dar ikiteisminio tyrimo metu, kuomet M. G. nurodė, jog dukra jo namuose laikė 23 000 Eur sumą, kiek pinigų seife laikė jo du sūnūs – prisiminti negalėjo. Pirmosios instancijos teisme M. G. vėlgi tvirtino, jog seife jo dukra laikė 20 000 Eur, sūnus – 10 000 Eur. Šiuos parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nuteistojo sutuoktinė R. G.. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko pažymėdama, jog dalis seife laikytų grynųjų pinigų priklausė jos tėvams (3 t., b. l. 51–54). K. G. (M. G. ir R. G. sūnus) pirmosios instancijos teisme taip pat tvirtino pas tėvus namuose, seife, laikęs 10 000 Eur.

57. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog paties M. G. parodymai dėl šios aplinkybės nebuvo nuoseklūs – proceso metu keitėsi ne tik asmenys, neva laikę seife grynuosius pinigus (ikiteisminio tyrimo metu M. G. teigė, jog seife pinigus laikė trys jo vaikai, teisme šis skaičius sumažėjo iki dviejų), bet ir šių asmenų neva laikytos grynųjų pinigų sumos (ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, jog dukra laikė 23 000 Eur sumą, teisme – 20 000 Eur sumą). Be to, nuteistasis nei vienos apklausos metu nenurodė (skirtingai negu jo sutuoktinė), kad dalis pinigų priklausė R. G. tėvams. O toks parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas (lyginant su sutuoktinės) sukelia abejonių tokių parodymų tikrumu. Antra, visi seife rasti pinigai buvo sudėti į vieną dėžutę, niekaip neatskirti ir nepadalinti į atskiras (skirtingiems asmenims priklausančias) sumas (21 t., b. l. 25–27, 29–34), kas, aptariamų įrodymų kontekste, leidžia spręsti, jog visi rasti pinigai priklausė vienam asmeniui (ar šeimai), ir tarp šių pinigų nebuvo M. G. vaikų santaupų. Trečia, nuteistojo sūnus K. G., kuris turėjo pareigą teikti gyventojo turto deklaracijas, apklausiamas patvirtino, jog grynieji pinigai, neva laikyti pas tėvus seife, deklaruoti nebuvo. Ketvirta, abejonių dėl tokio pinigų laikymo būdo ir vietos kelia ir M. G. dukters gyvenamoji vieta – Jungtinė karalystė, kur pajamos gaunamos ne eurais, o svarais sterlingų.

58. Be to, specialistė Inga Kuprienė, apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad atliekant M. G. ir R. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimą aiškinosi ir dėl M. G. bei R. G. piniginių santykių su jų vaikais, nes iš bankinių pavedimų buvo matyti, kad vaikai tėvams grąžina skolas, tai matyti iš prie specialisto išvados pridėtų bankų pateiktų suvestinių (31 t., b. l. 131, 132, 134) bei M. G. paaiškinimo (32 t., b. l. 24). Minėtuose banko pateiktuose dokumentuose užfiksuotos ir specialisto išvadoje įvertintos situacijos, M. G. arba R. G. skolinant pinigus savo vaikams, taip pat leidžia kritiškai vertinti pateiktą versiją apie vaikų santaupų laikymą tėvų namuose. Visos šios aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo pateikta versija dėl seife laikytų vaikų grynųjų pinigų tėra siekis išvengti gresiančio turto konfiskavimo.

59. Kita dalis nuteistojo apeliacinio skundo argumentų yra susijusi su M. G. teiktomis, vėliau tikslintomis šeimos turto deklaracijomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, taip pat akcentavo, jog teismas (pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka) neišdėstė jokių argumentų, kodėl Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrintos ir priimtos deklaracijos negali būti pripažintos patikimais įrodymais ir kartu įvertintos bylos įrodymų viseto kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, jog atliekant M. G. ir R. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, M. G. šeimos turto deklaracijos už 2013–2017 m. visgi buvo vertintos (2018 m. birželio 28 d. specialisto išvados 16 priedas, 32 t., b. l. 71–85). Kaip matyti, M. G., deklaruodamas šeimos turtą, deklaracijose už 2013 m. ir 2014 m. nurodė, jog tiek jis, tiek sutuoktinė R. G. turi tam tikras grynųjų pinigų sumas ne banke (2013 m. – 35 000 Lt, 2014 m. – 40 000 Lt). Tačiau ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustačius, jog paminėtų laikotarpių šeimos išlaidos viršijo turėtas pinigines lėšas, metinėse šeimos turto deklaracijose deklaruoti grynųjų pinigų likučiai specialisto nebuvo vertinti, tai yra, padaryta išvada, jog šeima negalėjo turėti tiek teisėtai gautų grynųjų pinigų, kiek jų deklaravo 2013–2014 m. (pirminėse deklaracijose už 2015–2017 m. grynųjų pinigų sumos ne banke deklaruotos nebuvo). Kartu su apeliaciniu skundu M. G. pateikė patikslintas šeimos turto deklaracijas už 2015–2017 m., kuriose deklaruotos šiais laikotarpiais šeimos turėtos grynųjų pinigų sumos ne banke: 2015 m. – 139 710 Eur, 2016 m. – 124 710 Eur, 2017 m. – 94 710 Eur (45 t., b. l. 41–55). Tačiau kaip matyti iš 2018 m. birželio 28 d. specialisto išvados, ir šiais laikotarpiais, kuriais M. G. deklaravo neva turėtas grynųjų pinigų sumas ne banke, šeimos pajamų ir išlaidų balansas buvo neigiamas, tai yra, sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo teisės aktų nustatyta tvarka gautas pajamas, taigi šeima negalėjo teisėtų pajamų pagrindu sukaupti tokio grynųjų pinigų kiekio, kokį deklaravo. Atsižvelgiant į tai, patikslintos šeimos turto deklaracijos už 2015–2017 m. negali būti vertinamos kaip įrodymas, patvirtinantis teisėtą pinigų kilmę.

60. Tokią teismo išvadą patvirtino ir specialistė Inga Kuprienė, kuri, kaip minėta, buvo apklausta apeliacinės instancijos teisme. Specialistė paaiškino, jog piniginių lėšų deklaravimas savaime nepagrindžia išvados, jog šios lėšos gautos apskritai, juo labiau teisėtu būdu. Atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimus būtent ir tikrinama, ar deklaracijose nurodyti duomenys yra teisingi, šis tikrinimas atliekamas vertinant pirminius dokumentus. Aplinkybė, jog M. G. deklaravo 2015–2017 m. turėjęs tam tikrą grynųjų pinigų sumą, dar nereiškia, jog tokie duomenys yra teisingi. Specialistė Inga Kuprienė taip pat pabrėžė, kad 2015-2017 metais patikslintose deklaracijose nurodytos turėtos piniginės lėšos ne banke negali būti vertinamos (pripažįstamos) dėl 2014 (ir ankstesniais) metais nustatyto šeimos pajamų šaltinio trūkumo (o kokių nors naujų dokumentų, patvirtinančių patikslintose deklaracijoje nurodytų lėšų kilmę, nuteistasis nepateikė ir teigė neturįs).

61. Kiekvienas mokesčių mokėtojas, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus reikalavimus, privalo laiku teikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 5 punktas). Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi (MAĮ 73 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai mokesčių administratorius privalo kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai (MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat pagal BPK nustatytas nuostatas teikti specialisto išvadas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu (MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme, kuris nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų deklaravimo tvarką, mokesčių administratoriui taip pat numatyta pareiga tikrinti, ar deklaracijose nurodyti duomenys yra teisingi (Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Inga Kuprienė, atliko įstatyme įtvirtintą pareigą – BPK nustatyta tvarka pateikė specialisto išvadą, kurioje buvo aprašytas atliktas M. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Šio tyrimo metu specialistė, be kita ko, vertino M. G. teiktas šeimos turto deklaracijas už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2017 m., šiose deklaracijose nurodytų duomenų dėl šeimos neva turėtų grynųjų pinigų ne banke nepripažino. Tokias išvadas specialistė dar kartą patvirtino apklausiama apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybė, jog M. G., prieš pat skundžiamo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimą, teisės aktų nustatyta tvarka patikslino šeimos turto deklaracijas už 2015–2017 m. (apeliaciniame skunde nurodoma, jog deklaracijos patikslintos 2020 m. spalio 13 d.), nepaneigia ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų aplinkybių, tai yra, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. M. G. ir jo sutuoktinės išlaidos viršijo teisės aktų nustatyta tvarka gautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti patikslintų šeimos turto deklaracijų kaip įrodymo, paneigiančio atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatus.

Dėl pagrįsto manymo, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, proporcingumo principo

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylos dalį dėl BK 72³ straipsnio taikymo apeliacinės instancijos teismui, pažymėjo ir tai, jog išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. taikant BK 72³ straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Kasacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartyje taip pat akcentavo, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika šios aplinkybės nustatymui nekelia tokių reikalavimų, kokie keliami nusikalstamos veikos požymių nustatymui apkaltinamajame nuosprendyje, t. y. nereikalaujama nustatyti, kad konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gautas padarius konkrečią nusikalstamą veiką. EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Tačiau aplinkybei, kad turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu, konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą). Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-222/2019, 2K-72-511/2021). Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-222/2019).

63. Nagrinėjamoje byloje O. K. ir M. G. nuteisti už kyšininkavimą. Dvidešimt nusikalstamų veikų O. K. padarė laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d. Bendra per šį laikotarpį priimtų kyšių suma – 2 720 Eur. Atitinkamai M. G. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 20 d. padarė dvidešimt vieną nusikalstamą veiką, o bendra per šį laikotarpį priimtų kyšių suma – 4 760 Eur. Šios sumos, kaip nusikalstamų veikų rezultatas, iš nuteistųjų konfiskuotos BK 72 straipsnio pagrindu. Taigi byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad O. K. ir M. G. pripažinti kaltais padarę apysunkius ir sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, iš kurių jie neabejotinai turėjo turtinės naudos (BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punktas).

64. Kaip nustatyta šiame nuosprendyje, O. K. per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. teisėtomis pajamomis nepagrindė bendros 39 611 Eur išlaidų sumos. Teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma M. G. atveju – 144 067 Eur. Vertindama galimą nusikalstamą šių lėšų kilmę teisėjų kolegija pažymi, jog padarytos korupcinės nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Nagrinėjamu atveju per pakankamai trumpą laikotarpį (O. K. atveju – beveik du mėnesius, M. G. atveju – vieną mėnesį) buvo nustatyta bent po dvidešimt kyšių priėmimo atvejų (tam tikromis dienomis nuteistieji priėmė ir ne po vieną kyšį). Šiuo atveju nustatytas ne vienas konkretus korupcinis nusikaltimas, o tokio pobūdžio nusikalstamų veikų sistema, kuri tuo metu, kuomet buvo nustatyta (ir vėliau nuosprendžiu pripažinta kaip įrodyta), jau veikė sklandžiai, veikoje dalyvaujantiems asmenims dėl konkrečių kyšių priėmimų atskirai nesitariant, dėl reikiamų atlikti veiksmų apsikeičiant tik keliais žodžiais (ką patvirtina kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių turinys). Pažymėtina ir tai, kad dalis pinigus davusių asmenų, kurie šioje byloje apklausti kaip liudytojai, patvirtino, jog piniginio atlygio davimas jiems buvo savaime suprantamas, tai yra, buvo tarsi įprasta praktika (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritoriniame skyriuje, siekiant apsisaugoti nuo įvairių nepatogumų bei šios institucijos teikiamas paslaugas gauti greičiau. Nors O. K. ir M. G. nusikalstamos veikos ir buvo padarytos konkrečiu nustatytu laikotarpiu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šių nusikalstamų veikų padarymo būdas, aptarta institucijoje veikusi korupcinė sistema (kyšių ėmimas buvo jų kasdieninio darbo rutinos dalis) patvirtina, jog tokio pobūdžio neteisėtų pajamų per savo darbo institucijoje laikotarpį O. K. ir M. G. galėjo gauti žymiai daugiau (o dirbo jie pakankamai ilgai, atitinkamai nuo 2005 m. ir 2006 m.).

65. Tokios apimties baudžiamojo poveikio priemonė (O. K. atveju 39 611 Eur, M. G. atveju 144 067 Eur), teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai individualizuota, konfiskuotino turto dydis nustatytas įvertinus ne tik valstybinio kaltintojo pateiktus dokumentus, specialistų išvadas, bet ir gynybos teiktus dokumentus ir argumentus dėl šeimos turėto turto, gautų pajamų ir patirtų išlaidų. BK 72³ straipsnio tvarka konfiskuotino turto suma nepažeidžia ir proporcingumo principo. Kaip jau ne kartą minėta, O. K. pripažinta kalta ir nuteista už dvidešimt korupcinių nusikalstamų veikų, dvi iš jų – sunkūs nusikaltimai. Už šias nusikalstamas veikas O. K. buvo paskirta 930 MGL (35 024 Eur) dydžio bauda, jai taip pat atimta teisė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Atitinkamai M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už dvidešimt vieną korupcinę nusikalstamą veiką, viena iš jų – sunkus nusikaltimas. Už šias veikas M. G. buvo paskirta 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda, jam, kaip ir O. K., dvejus metus atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Kaip matyti iš ūkinės finansinės veiklos tyrimų, tiriamuoju laikotarpiu abi šeimos pirko nekilnojamąjį turtą (O. K. – motinos J. K. vardu), automobilius, šio turto įsigijimui, kaip nustatyta, visa apimtimi teisėtų pajamų neturėjo. Proporcingumo principo kontekste dar kartą akcentuotinas ir abiejų nuteistųjų darbo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritoriniame skyriuje laikotarpis (abu nuteistieji šioje institucijoje dirbo daugiau nei dešimt metų). Taip pat pažymėtina, kad iš neteisės teisė nekyla, todėl nustačius, jog yra daugiau negu pakankamo pagrindo manyti, kad pinigai gauti būtent nusikalstamu būdu, riboti tokiu būdu gauto turto konfiskavimo nėra pagrindo.

66. Atsakydama į O. K. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vertinant O. K. darbo institucijoje laikotarpį kaltinimų jai ribos nėra išplečiamos, tai yra, ji nebuvo kaltinama ir nuteista už kyšininkavimą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritoriniame skyriuje nuo darbo šioje institucijoje pradžios. Tačiau pagrindas manyti, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, nėra tapatus aukščiausiam baudžiamojo proceso įrodinėjimo standartui, kuriuo yra įrodinėjamas asmens kaltumas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Aiškinant priešingai, išplėstinis turto konfiskavimas netektų savo prasmės, kadangi visiško įsitikinimo standartu įrodžius nusikalstamą turto kilmę, galima pritaikyti tradicinį pajamų iš nusikalstamos veikos konfiskavimą. Šiuo atveju teisėjų kolegijos aptartos aplinkybės – darbo institucijoje laikotarpis, šioje institucijoje (rutininio pobūdžio) korupcinė sistema, per pakankamai trumpą nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį gauta kyšių suma – patvirtina, jog O. K. ir M. G., dirbdami (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritoriniame skyriuje, galėjo gauti ir daugiau neteisėtų pajamų. Jokių kitų būdų teisėtu būdu gauti nurodytų lėšų sumos (atitinkamai 39 611 Eur ir 144 067 Eur) nuteistieji negalėjo. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistiesiems nustatyta teisėtomis pajamomis nepagrįstų išlaidų suma – 39 611 Eur ir 144 067 Eur, galėjo būti gauta nusikalstamu būdu, todėl šios suma konfiskuojamos iš O. K. ir M. G. BK 72³ straipsnio pagrindu.

67. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tradicinis pajamų iš nusikalstamos veikos konfiskavimas, tai yra, BK 72 straipsnio nuostatos, nagrinėjamu atveju pritaikytos tiek M. G., tiek O. K.. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, nustatant teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą O. K. atveju, specialistas nevertino kratos metu pas nuteistąją rastų grynųjų pinigų (ši suma, kaip minėta, specialisto išvadoje įvertinta atskirai ir jos atžvilgiu taikyti išplėstinį turto konfiskavimą prokuroro apeliaciniame skunde nėra prašoma). Priešinga situacija yra susidarius M. G. atveju – atliekant jo ūkinės finansinės veiklos tyrimą bei nustatant teisėtomis pajamomis nepagrįstą išlaidų sumą, buvo, be kita ko, įvertinti kratų metu pas nuteistąjį rasti grynieji pinigai: kratos, atliktos M. G. darbo kabinete, metu rasta ir paimta 1 400 Eur (21 t., b. l. 19–21, 22–24), o M. G. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta 79 750 Eur, 200 USD ir 50 pesų (21 t., b. l. 25–27, 29–34), bendra grynųjų pinigų suma įvertinta skaičiuojant pajamų ir išlaidų balansą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. (2018 m. birželio 28 d. specialisto išvados tiriamosios dalies paskutinė pastraipa). Tarp šių grynųjų pinigų, akivaizdu, buvo ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš M. G. konfiskuota 4 760 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, BK 72³ straipsnio pagrindu iš M. G. konfiskuotina suma mažinama iki 139 307 Eur (144 067 – 4 760).

Dėl BK 72³ straipsnio nuostatų taikymo R. I. atžvilgiu

68. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad R. I. pripažinta kalta padariusi apysunkius nusikaltimus, iš kurių ji neabejotinai turėjo turtinės naudos (BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punktas): net 22 byloje nustatytais atvejais R. I. priėmė kyšius ir šiuos kyšius perdavė M. G. arba O. K., dalį sumos pasilikdama sau. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad per nagrinėjamą vieno mėnesio laikotarpį R. I. kaip kyšius gavo 3 730 Eur sumą.

69. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas R. I. ir jos sutuoktinio J. I. ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurio rezultatai užfiksuoti 2018 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-12 (24 t., b. l. 77–111):

69.1. Viena vertus, specialistas nustatė, jog R. I. ir J. I. pajamų ir išlaidų balansai už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 9 d. ir R. I. pajamų ir išlaidų balansai už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2017 m. birželio 20 d. yra teigiami, tai yra, patirtos išlaidos neviršijo teisės aktų nustatyta tvarka gautų pajamų ir kitų piniginių lėšų (2018 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvados pirmas klausimas);

69.2. Kita vertus, specialistas padarė išvadą, jog R. I. ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal VMI duomenis bei ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad R. I. iki 2017 m. birželio 20 d. galėjo sukaupti iki 26 278 Eur, o ne 38 555 Eur ir 298 USD arba atitinkamai 38 822,12 Eur sumą (2018 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvados ketvirtas klausimas).

70. R. I. kratos metu rasta ir paimta 735 Eur (33 t., b. l. 150–154), o šios nuteistosios gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta 37 770 Eur, 298 USD (20 t., b. l. 113–117, 119–124). Taigi nagrinėjamu atveju specialistas nustatė, jog R. I. negalėjo turėti tokio dydžio santaupų, kokios buvo rastos kratos metu – viso 38 822,12 Eur, kuomet atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimą konstatuota, kad nuteistosios santaupų suma galėjo būti iki 26 278 Eur. Skirtumas tarp šių sumų – 12 544 Eur, laikytinas suma, kuri nėra proporcinga R. I. teisėtoms pajamoms.

71. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustačius iš konkretaus nusikaltimo gautą turtinę naudą (pasipelnymo faktą), visų pirma turi būti vertinama, ar ši nauda neturi konfiskuotino turto pagal BK 72 straipsnį požymių, t. y. ar nėra pripažintina nusikalstamos veikos priemone ar rezultatu, ir tik nenustačius šių požymių pereinama prie klausimo dėl galimos turtinės naudos iš konkrečios nusikalstamos veikos nustatymo, o esant kitoms būtinosioms BK 72³ straipsnio sąlygoms galima svarstyti išplėstinio turto konfiskavimo klausimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018).

72. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. I. padarytų nusikalstamų veikų rezultatas (priimtų kyšių suma) buvo 3 730 Eur. Taigi teismas nustatė neteisėtą šių pinigų kilmę ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskavo juos kaip nusikalstamų veikų rezultatą. Šie iš nusikalstamų veikų gauti pinigai, akivaizdu, yra dalis kratos metu pas R. I. rastų ir paimtų grynųjų pinigų. Kratos metu pas R. I. rastus pinigus vertino ir specialistas, atlikęs ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kuris, kaip minėta, konstatavo, jog iš kratos metu rastų 38 822,12 Eur, R. I. teisėtų pajamų pagrindu galėjo sukaupti tik 26 278 Eur, taigi likusi kratos metu rastų pinigų suma yra neproporcinga nuteistosios teisėtoms pajamoms, tai yra, atitinka turto, kurio atžvilgiu galėtų būti taikomos išplėstinio turto konfiskavimo nuostatos, požymius (BK 72³ straipsnio 1 dalis). Tačiau iš bendros kratos metu rastų grynųjų pinigų sumos (38 822,12 Eur) atėmus specialisto nustatytą sumą, kurią R. I. tiriamuoju laikotarpiu galėjo sukaupti teisėtų pajamų pagrindu, tai yra 26 278 Eur, bei sumą, kuri buvo gauta iš nusikalstamų veikų ir kuri konfiskuota iš pastarosios kaip nusikalstamos veikos rezultatas, tai yra, 3 730 Eur, kaip neproporcinga jos teisėtoms pajamoms lieka tik 8 814 Eur suma. Ši suma nesiekia BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos minimalios sumos, kurios atžvilgiu galėtų būti taikomos išplėstinio turto konfiskavimo nuostatos, tai yra, nagrinėjamu atveju nėra tenkinama imperatyvi įstatyme įtvirtinta šios procesinės prievartos priemonės taikymo sąlyga. Pažymėtina, jog aiškinant priešingai, tos pačios sumos, tai yra, 3 730 Eur, atžvilgiu būtų pritaikytas ne tik BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, bet ir kita, nors ir savo esme labai panašaus pobūdžio, tačiau atskira procesinė prievartos priemonė – išplėstinis turto konfiskavimas, kurios taikymo sąlygos skiriasi nuo tradicinio turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, pagrindo taikyti BK 72³ straipsnio nuostatas R. I. atžvilgiu šioje byloje nėra.

73. Teisėjų kolegija atskirai neanalizuoja apeliacinės instancijos teisme R. I. nurodytų aplinkybių apie tai, kad tiriamuoju laikotarpiu jos sutuoktinis neoficialiai dirbo statybų sektoriuje ir už tai taip pat gavo teisės aktų nustatyta tvarka neapskaitytą darbo užmokestį. Visgi pažymėtina, jog J. I. darbą statybos sektoriuje patvirtino ir kaip liudytoja apklausta A. Ž. (R. I. ir J. I. dukra). Atsižvelgiant į atlyginimų statybos sektoriuje specifiką, tai yra, jog neoficialiai mokamas užmokestis už tokio pobūdžio darbus yra pakankamai paplitęs, išvada, jog J. I. tiriamuoju laikotarpiu galėjo gauti tam tikrą sumą teisės aktų nustatyta tvarka neapskaityto darbo užmokesčio, teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Nors toks darbo užmokestis nebuvo vertinamas atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą, jis neabejotinai mažintų sumą, kuri specialisto nustatyta kaip neproporcinga R. I. teisėtoms pajamoms

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį dalyje dėl išplėstinio turto konfiskavimo:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsniu, konfiskuoti iš M. G. 139 307 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis tūkstančius tris šimtus septynis eurus), kaip turtą, neproporcingą teisėtoms jo pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsniu, konfiskuoti iš O. K. 39 611 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus vienuolika eurų), kaip turtą, neproporcingą teisėtoms jos pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.