Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 28 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 24 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 24 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 26 parų arešto bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d., 2018 m. birželio 27 d., 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) – 30 parų arešto bausme;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

16) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto bausme;

17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto bausme;

18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto bausme;

20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto bausme;

21) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 26 parų arešto bausme;

22) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

23) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. lapkričio 16 d. baudžiamaisiais įsakymais, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

24) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

25) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 28 parų arešto bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 3 d., 2024 m. sausio 5 d. baudžiamaisiais įsakymais, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė;

26) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. ir 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

27) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. ir 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

28) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

29) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 str. 5 dalį - 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta subendrinta 4 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė, teistumas neišnykęs, 2025 m. balandžio 8 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. J. davė melagingus parodymus baudžiamojoje byloje, o būtent: jis 2025 m. vasario 4 d. apklausiamas kaip liudytojas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-60-851/2025 (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00529-2023-6) dėl nužudymo (kaltinant J. K. tuo, kad jis veikdamas kartu su E. K. sudavė nukentėjusiajam O. L. ne mažiau kaip du smūgius į galvą, tyčia dūrė su peiliu vieną kartą O. L. į dešinę koją, taip padarydamas durtinę-pjautinę dešinės šlaunies žaizdą su šlaunies arterijos ir venos sužalojimais, dėl ko įvykus ūmiam nukraujavimui, O. L. įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė žmogų) ir kitų nusikalstamų veikų, teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis 2023 m. sausio 3 d. apie 21.54 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tyčia dūrė peiliu O. L. (O. L.) į koją, O. L. pabėgus, pasivijęs lauke dar kartą spyrė ir atėmė narkotikus, taip jis davė melagingus parodymus dėl O. L. nužudymo. Padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. J. (toliau – ir Kaltinamasis) teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pažinojo J. K. iš „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. Gavo laišką iš J. K. (duomenys neskelbtini) kalėjime, o J. buvo (duomenys neskelbtini) kalėjime. Teismui pateikė laiško kopiją, kurioje parašyta, kad duotų melagingus parodymus. Šio laiško kopiją pateikė kaip duomenis, kur J. K. prašė jo kažką padaryti, t. y., pasakyti, kad jis kažką padūrė, kad prisiimtų kažkieno kaltę sau. Jam už tai žadėjo sumokėti, sakė, kad kai paskirs bausmę, visą laiką jam padės. Kokias aplinkybes sakyti, J. nurodė laiške. Jam buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo jis skambino, bet žmogaus nepažinojo su kuriuo kalbėjo. Tuo telefono numeriu skambino iš taksofono. Telefonu jam buvo paaiškinta ir pasakyta ką sakyti Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriame jis buvo apklaustas liudytoju. Teismo posėdžio metu buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Buvo nusivylęs savo nuosprendžiu, kur buvo gavęs bausmę, manė, kad Lietuvoje nėra teisingumo, norėjo sau pakenkti. Pakalbėjęs su kitais nuteistaisiais suprato, kad geriau pripažinti ir neprisiimti to, ko nepadarė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. J. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Šiame baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2025 m. kovo 7 d. (reg. Nr. AP-6361) Vilniaus apygardos prokuratūroje gauta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis, kuria BPK 257 straipsnio tvarka nutarta pranešti prokurorui, kad A. J. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 1-7).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1A-60-851/2025) konstatuota, kad: 1. <...>. 2. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme buvo apklausas liudytojas A. J.. Duodamas parodymus liudytojas nurodė, kad jis nužudė nukentėjusįjį O. L. (O. L.) – t. y. padarė baudžiamojoje byloje nuteistajam J. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. 3. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartyje konstatavo, jog šie liudytojo A. J. teiginiai prieštarauja kitiems objektyviems ir nekeliantiems abejonių įrodymams. 4. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojas A. J., duodamas tokius parodymus, klaidino teismą, trukdė priimti objektyvų ir teisingą sprendimą kaltinamo asmens atžvilgiu. 5. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog liudytojas A. J., apklausiamas Lietuvos apeliaciniame teisme, galimai davė melagingus parodymus, todėl prokurorui praneština, kad šio liudytojo veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 257 straipsniu, nutaria pranešti prokurorui, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 9-12).

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtas 2024 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-1036/2024, kuriuo J. K. pripažintas kaltu, be kita ko, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 13-30), taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-851/2025 (t. 1, b. l. 49-62).

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 4 d. posėdžio protokolo kopija, garso įrašas ir liudytojo A. J. pasirašytos priesaikos kopija, kurioje A. J. buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (t. 1, b. l. 36-37).

2025 m. vasario 4 d. posėdžio protokolo (baudžiamosios bylos Nr. 1A-60-851/2025) kopijoje užfiksuoti liudytojo A. J. parodymai, kurių metu jis nurodo nužudęs O. L. (O. L.), t. y. dūręs pastarajam peiliu į koją (t. 1, b. l. 38-48).

Įtariamasis A. J., 2025 m. gegužės 28 d. įteikus jam pranešimą apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, atsisakė išreikšti poziciją dėl kaltės ir duoti parodymus. (1 t., b. l. 79-81).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019).

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino savo kaltę, gailėjosi. Teismo posėdyje jis paaiškino, jog būdamas kalėjime, jis gavo laišką iš J. K., kuriame buvo parašyta, kad A. J. duotų melagingus parodymus. Šio laiško kopiją jis pateikė teismui. Iš laiško turinio matyti, kad J. K. prašė jo prisiimti kažkieno kaltę sau. Jam už tai žadėjo sumokėti, sakė, kad kai paskirs bausmę, visą laiką jam padės. Laiške taip pat buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo kaltinamasis skambino. Telefonu jam buvo paaiškinta ir pasakyta ką sakyti Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriame jis buvo apklaustas liudytoju. Teismo posėdžio metu buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, jam buvo suprantama, kad už melagingų parodymų davimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Davė melagingus parodymus dėl to, jog buvo nusivylęs savo nuosprendžiu, manė, kad Lietuvoje nėra teisingumo. Tik pakalbėjęs su kitais nuteistaisiais suprato, kad geriau neprisiimti to, ko nepadarė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: prokuroro tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 1-7); Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme buvo apklausas liudytojas A. J., kuris duodamas parodymus nurodė, kad jis nužudė nukentėjusįjį O. L. – t. y. padarė baudžiamojoje byloje nuteistajam J. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 9-12); 2024 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-1036/2024, kuriuo J. K. pripažintas kaltu, be kita ko, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 13-30), taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-851/2025 (t. 1, b. l. 49-62); Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 4 d. posėdžio protokolo kopija, garso įrašas ir liudytojo A. J. pasirašytos priesaikos kopija, kurioje A. J. buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (t. 1, b. l. 36-37); 2025 m. vasario 4 d. posėdžio protokolo (baudžiamosios bylos Nr. 1A-60-851/2025) kopijoje užfiksuoti liudytojo A. J. parodymai, kurių metu jis nurodo nužudęs O. L., t. y. dūręs pastarajam peiliu į koją (t. 1, b. l. 38-48).

Šiame nuosprendyje išdėstyti teismo ištirti bylos duomenys, surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka įrodymams keliamiems teisėtumo ir sąsajumo reikalavimams. Visi šie duomenys sudaro vientisą logišką seką, papildo vieni kitus ir patvirtina pačio kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Todėl šiuos duomenis teismas laiko byloje įrodymais, kuriuos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis). Būtent šiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais teismas grindžia šį nuosprendį (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, nes jis, 2025 m. vasario 4 d. apklausiamas kaip liudytojas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-60-851/2025 dėl nužudymo (kaltinant J. K. tuo, kad jis veikdamas kartu su E. K. sudavė nukentėjusiajam O. L. ne mažiau kaip du smūgius į galvą, tyčia dūrė su peiliu vieną kartą O. L. į dešinę koją, taip padarydamas durtinę-pjautinę dešinės šlaunies žaizdą su šlaunies arterijos ir venos sužalojimais, dėl ko įvykus ūmiam nukraujavimui, O. L. įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė žmogų) ir kitų nusikalstamų veikų, teismo posėdyje prisiekęs sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis 2023 m. sausio 3 d. apie 21.54 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tyčia dūrė peiliu O. L. į koją, O. L. pabėgus, pasivijęs lauke dar kartą spyrė ir atėmė narkotikus, taip jis davė melagingus parodymus dėl O. L. nužudymo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl A. J. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, šią aplinkybę galima pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančią, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, davė melagingus parodymus dėl to, jog, jo teigimu, buvo nusivylęs savo nuosprendžiu, manė, kad Lietuvoje nėra teisingumo. Tik pakalbėjęs su kitais nuteistaisiais suprato, kad geriau neprisiimti to, ko nepadarė. Apklausiamas teisme jis ne tik pripažino savo kaltę, gailėjosi, bet ir savanoriškai pateikė teismui J. K. laiško kopiją, kas sudaro pagrindą manyti, jog jis galvojo apie pasekmes ir dėl šio poelgio gailisi.

Kaltinamasis A. J. anksčiau ne sykį buvo teistas, nusikalstamas veikas jis vykdo sistemingai, nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. J. pripažintinas recidyvistu. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta viena nesunki nusikalsama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika žala nepadaryta, bei A. J. asmenybę – daug kartų teistas, daugiausiai už vagystes, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, per vienerius metus administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei tai, jog jis nekeičia savo nusikalstamo elgesio, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, nusikalstamas veikas daro sistemingai, jo teigimu, yra nusivylęs teisingumu, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas skirti jam griežčiausią BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Taigi, už padarytą BK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą A. J. skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamajam anksčiau jau buvo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, bet jos nepakeitė kaltinamojo elgesio, sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl proceso išlaidų.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam A. J. BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra kalėjime ir nemoka proceso kalbos, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo A. J. turtinę padėtį (nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad A. J. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu.

Nepriteisti iš A. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.